| |
|
|
5 gegužė
|
|
Dr. P. Reklaičio moksliniai darbai Vokietijoje |
 |
 |
 |
|
Parašė V. V.
|
Vokietijoje, Stuttgart-Bad Cann-Stadt gyvenantis dr. P. Rėklaitis yra vienas iš nedaugelio gabiųjų mūsų meno teoretikų su pilnu akademiniu išsilavinimu. Lietuvių visuomenė dr. P. Rėklaitį per gana trumpą laiką jau gerai pažino iš Liet. Enciklopedijoje, Aiduose ir kit. išspausdintų jo raštų, paremtų rimtu moksliniu paruošimu, o taip pat retos ir naujos medžiagos pateikimu. Reikia džiaugtis, kas Vokietijoje, kur iš mokslo darbuotojų reikalaujama ypatingai didelių kvalifikacijų, dr. P. Rėklaičio gabumai yra pastebėti ir tinkamai įvertinti. Vokiečių mokslo institucijų dėka jis turi galimybę, nors ir būdamas svetimtaučiu, visiškai atsidėti moksliniams darbams ir studijoms. Gaudamas pavedimus atlikti atskiras mokslines studijas ir materialiai remiamas, jau daugiau kaip penkeri metai, pašalinių darbų netrukdomas jis visą savo laiką skiria vien meno istorijai.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
Parašė Kun. K. Senkus
|
Bažnyčia be giesmių yra nebylė, yra kaip pamokslininkas be balso, kaip muzikas be instrumento. Jeigu šiokiadieniais tylios mišios gali būti nesunkiai pakeliamos, tai sekmadieniais ir šventadieniais, ypatingus atvejus išskiriant, jos sudarytų slegiančią nuotaiką, nuolat pasikartojančios sukeltų įspūdį, kad laikomos, tarsi tik bėdai nuvaryti ir nustumti nemaloniai pareigai.
Giesmės sužadina žmonių apsnūdusią dvasią, padeda išjudinti ir sustiprinti sielos ir kūno jėgas. Bendrai giedamos, jos žmones apsupa vienybės dvasia ir padeda artimo meilei stiprėti. Iš vieningų krūtinių be-sklindančios, jos suteikia daugiau drąsos ir pasiryžimo pilkame gyvenime labiau aukotis už savo dvasinius idealus. Tokio padrąsinimo šiandien reikia labai daug kur.
Bendrai švenčiamoms pamaldoms gražiai pravesti yra būtinai reikalingas vadovas, dvasiškis ar pasaulietis, kuris supranta šv. aukos prasmę ir gerai pažįsta pamaldų eigą, kuriam maldos ir giesmės yra savos, kuris moka jas tinkamai derinti prie pamaldų. Celebrantas pats vienas, kad ir gerai mokąs giedoti ir organizuoti pamaldų pravedimą, nuo altoriaus ne visuomet galės tikinčiųjų masei pamaldų eigoje tinkamai vadovauti. Nuo gero bendrai švenčiamoms pamaldoms vadovavimo priklauso jų išorinis ir vidinis pasisekimas bei patrauklumas. Tebūna leista papasakoti šis tas iš praktikos. Sekantis pavyzdys yra ne iš eilinių aplinkybių, tad veiks labiau įtikinančiai.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė Pranys Alšėnas
|
(Pabaiga)
Kanaioo Lietuvių Bendruomenės šalpos Fondas
Jo steigimasis, pradinis darbas ir išaugimas KLB šalpos fondo centro komiteto pirmojo pirmininko L. Tamošausko Kanados lietuvių antrosios dienos almanachėlyje šitaip aptartas ir nusakytas:
šalpos fondo centro komitetą KLB krašto valdyba pradėjo organizuoti 1952 m gruodžio mėn. Tačiau kol buvo sudarytas centro komitetas, paruošta provizorinis šalpos fondo statutas, praėjo kiek laiko, ir tik 1953 m. vasario 22 d. buvo pirmas centro komiteto posėdis, kuriame pareigomis pasiskirstyta šitaip: L. Tamošauskas — pirmininkas, dr. E. Norvaišienė — I vice-pirm., V. Anysienė — II vicepirm.. B.S. Barcevičius — sekretorius, O. Indrelienė — iždininkė, M.F. Joku-bynienė — informacijos reikalų vadovė, V. šadreika — ūkio vadovas ir kun. dr. J. Gutauskas ir E. Ga-putytė — nariai. Metų bėgyje M. P. Jokubynienei dėl nesveikatos, V. šadreikai ir E. Gaputytei dėl studijų pasitraukus, jų vieton buvo pakviesti inform. vadovais A. Gurevičius ir inž. P. Lelis, ūkio vadovu — V. Sonda.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
DIDĮJĮ KOOPERATININKĄ PRISIMENANT |
|
|
|
|
Parašė Al. Gimantas
|
 š. m. balandžio mėn. 22 d. suėjo vieneri metai, kai Kauno klinikose, ilgesnį laiką vėžio ligos kamuotas, mirė prof. Petras Šalčius, daugelio visai pagrįstai laikomas ir vadinamas Lietuvos kooperacijos tėvu. Išties, tokį vardą velionis tikrai yra pelnęs už savo, galima sakyti, viso gyvenimo darbuotę kooperacijos srityje, puoselėjant ir plečiant kooperatines idėjas Lietuvoje, šioje srityje P. Šalčius veiklą laikė svarbesne tautai net ir už politinę karjerą, kuriai ne kartą buvo viliojamas ir kviečiamas.
Šiandien, bent trumpai norint prisiminti neeilinę asmenybę lietuviškajame ekonominiame ir koope-raciniame judėjime, būtų pravartu sustoti ties svarbesnėmis P. Šalčiaus gyvenimo datomis bei paliesti jo svarbesnes veiklos bruožus, kurie ir prisidėtų prie didžiojo kooperatininko asmenybes paryškinimo.
Petras Šalčius gimė 1893 m. sausio mėn. 25 d., Čiudiškiuose paprie-nėj, sodiečių Juozo šalčiaus ir Pra-nutės Kavaliauskaitės šeimoje. Tėvai buvo tiek susipratę, jog ne tik kad nekliudė, bet ir skatino savo vaikus siekti augštąjį mokslą. Pradinį mokslą gavo 1902 m. Šilavote, toliau sekė Marijampolės gimnazija, kurią baigė 1913 m. Mokslo motu aktyviai dalyvavo nelegaliame moksleivių aušrininkų judėjime bei reiškėsi kultūrinėje veikloje, rinko tautodailę Lietuvių Mokslo draugijai. 1910 m. įsijungia į lietuvių periodinę spaudą, nuo kurios jau nebenu-tolsta iki pat savo gyvenimo pabaigos. Kaip tik Marijampolės dienomis ir suformuoja savo gyvenimo didžiausiąją idėją: atsidėti lietuvių liaudies kultūriniam ir ekonominiam pakilimui. Lanko vietos "žagrės" ūkininkų bendrovės susirinkimus, atidžiai seka pirmosios lietuvių valstiečių žemės ūkio parodos Marijampolėje suorganizavimą 1912 m.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
VASAROS MERGAIČIŲ STOVYKLOS |
|
|
|
|
Parašė Pr. Pauliukonis
|
Pernai vasarą stovyklavo iš eilės jau penkioliktoji lietuvaičių vasaros stovykla Putname, Conn., kuri yra vienas iš gražiausių mūsų išeivijos kultūrinio bei tautinio gyvenimo reiškinių. Tai yra didelio Nekalto Prasidėjimo Seserų rūpestingumo ir sugebėjimo organizuoti stovyklinį jaunimo gyvenimą vaisius. Ši mergaičių stovykla yra tapusi lietuvaičių tautinio sąmoninimo bei auklėjimo mokykla ir drauge poilsio vieta. Stovyklos penkiolikos metų sukakties proga verta bent trumpai susipažinti su nueitu keliu, jos veikimo metodais ir organizacija.
Pirmieji žingsniai
Nekalto Prasidėjimo Seserys pirmosios atkreipė rimtą dėmesį į nutaustantį čia gyvenančių išeivių lietuvių jaunimą ir pirmosios susirūpino sudaryti tinkamas sąlygas, kuriose jaunimas turėtų progos kiek galima daugiau patirti lietuviškos nuotaikos: laisvu vasaros laiku suburti mergaites į vienuolyno sodybą, kur per lietuviškas dainas, šokius, žaidimus ir lietuviškas pamokas galėtų semtis lietuviškos dvasios. Tuo būdu atsirado stovyklos idėja, kurios įgyvendinimas pareikalavo daug seserų kantrybės, ištvermės ir pasišventimo. Organizuojant stovyklą, reikėjo išspręsti keletą dalykų: stovyklos patalpų, programos, stovyklos vadovybės bei instruktorių ir pačių stovyklautojų. Pradžioje bene sunkiausias darbas buvo suburti mergaites į stovyklą, teko daug jėgų paskirti propagandai.
Stovyklos reikalui pirmiausią paramą seserys tikėjosi rasti pas lietuvių parapijų kunigus, tad kongregacijos delegatės vyko į Kunigų Vienybės seimą, kuris posėdžiavo Marianapolyje, lankėsi parapijose prašydamos moralinės paramos organizuojamai lietuvaičių stovyklai, taip pat rinko lietuviškų dainų bei šokių plokšteles ir tautinius rūbus.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
|
|
<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 Sekantis > Pabaiga >>
|
|
JPAGE_CURRENT_OF_TOTAL |
|
|
|
Vytautas Bieliauskas
Kazimieras
Jonas
Paulius
Antanas
Juozas
Leonardas
