| |
|
|
7 rugsėjis
|
|
AUTORIUS PRIE STULPO TURGAUS AIKŠTĖJE |
 |
 |
 |
|
Parašė ST. MERINGIS
|
"Penki stulpai turgaus aikštėje", Algirdo Landsbergio dviejų veiksmų drama, develando Lietuvių Bendruomenės teatro "Vaidilos" išvykos spektaklis 1959.5.23 d. Čikagos Jaunimo Jaunimo Centro scenoje.
Viena opiausiųjų lietuviškos raštijos problemų — originaliosios dramaturgijos ugdymas. Klausimas juoba jautrus ir komplikuotas emigracinėse sąlygose. Lyg stebukle iššaukti, Antano Škėmos ir Algirdo Landsbergio dramaturginiai (išei visko je atmosferoje!) atsiekimai, iš dalies gal ir Kosto Ostrausko pirmasis sceninio veikalo bandymas, yra pragiedruliai ir vilties skelbimas. Minimų autorių sceniniai kūriniai džiugina savitumu, moderniųjų priemonių siekimu, filosofine mąstysena ir nemenku poetingumu. Emigracinės dramaturgijos dėl pirmenybės varžybose A. Škėma ir A. Landsbergis yra jau laimėję augščiausias išskirtinumo premijas bei kitokiais būdais sutvirtino savąjį veržlumą. Tuo tarpu išskyrus gal A. Škėmos "Vienas ir kiti" pastatymą modernioji išeiviška dramaturgija emigracinėje periodikoje būna įkyriai lydima miesčioniškai plokščių priekabų bei siauraregų vertinimų. Ir ne tiek gal "reportažinėse recenzijose", kiek "visuomeninės kritikos" prasiveržimuose. Galimas dalykas, kad tam pamatą suteikia ir patys autoriai, pasirinkdami "aktualią" tematiką: komunizmo padarinių narpliojimą, partizaninio sąjūdžio tragiškumo kėlimą ir t.t. Panašios temos savaime veda į schematinius sprendimus, į "utilitarišku-mą", netgi publicistiką. Dėl to ir dramaturginių pastangų specifika nuslenka į atokesnę vietą, o kritikai jaučiasi turį teisę prakalbėti kaip visuomenininkai — "teisybės gynėjai" ir "reikalo specialistai." Tokių tiesos apologetų ir už idėją laikraštiniame popieriuje kovotojų atsrado ir po A Landsbergio pjesės "Penki stulpai turgaus aikštėje" saviveiklinio vaidinimo. Apsišarvavęs duriamais ir bloškiamais plunksnakočiais, tėvy-nininkų legionas puolė autorių beveik visų spektrų amerikinėje lietuviškoje periodikoje. Nutylima veikalo kompozicija, jo draminė įtalpa, autoriaus kūrybinio jausmo ir mintijimo stiprybė, užmirštama, jog jis yra jau svetimos mokyklos auklėtinis. Viešosios nuomonės turgaus aištėje rašytojas ir jo neeilinės pastangos statomos prie stulpo, priskiriant nuodėmes, kurių nepapildė, ir primetant kaltę, kokią vargu ar surastų net ir priekabiausias prokuroras, jei jam, visų pirma, rūpėtų dramaturgijos reikalas.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
TREČIOJI LIETUVIŲ OPEROS PREMJERA — "CARMEN" |
|
|
|
|
Parašė Vladas Jakubėnas
|
Čikagos lietuviškoji opera, pradėjusi savo veiklą užpernai su "Rigoleto" pastatymu, bent artimai ateičiai yra pasidariusi pastoviu mūsų kultūrinio gyvenimo veksniu. Pirmam šio sambūrio įkūrėjui ir įkvėpėjui VI. Baltrušaičiui išvykus iš Čikagos Į Brooklyną, operos veikla nesustojo. Čikagos vyrų choras, su energingu Vytautu Radžium priešakyje, ir toliau yra faktinis operos šeimininkas, tvarkąs visą administracinę ir finansinę dalį, su A. Kučiūnų, kaip dirigentu ir meno vadovu, ir su A. Gečium, kaip chormeisteriu asistentu.
Sambūris pasirodė gajus. Trečiąja opera pasirinkta populiari, bet gerokai komplikuota "Carmen". Tas užsimojimas kainavo gerokai darbo ir pinigų. Dirigentas A. Kučiūnas turėjo iš dalies nutolti nuo pastovesnio pedagoginio darbo ir, baigęs savo sezoninę tarnybą Čikagos Lyric Opera teatre, buvo apmokamoje vyrų choro tarnyboje. Operos "Carmen" spektakliai įvyko, kaip ir pernai, Maria High School salėje balandžio 11, 22 ir 25 d. Paskutiniuoju laiku prieš spektaklius buvo repetuojama iki keturių kartų per savaitę. Finansiškai buvo užsimota irgi plačiai. Ir šį kartą buvo išsinuomota specialiai pritaikyta sumažinto kamerinio orkestro partitūra; orkestras vis dėlto buvo iš 35 žmonių, patenkinamo skambesio, nors su kiek per skystais stygininkais. Buvo padarytos net trys orkestrinės repeticijos: yra tai liuksusas, kurio šiaip negali sau leisti įvairios šio krašto operinės trupės, samdančios orkestrą atskiriems pastatymams. Išlaidų sąmata siekė 16,000 dolerių; vargu ar pavyktų šią sumą subalansuoti be gausių privačių aukų.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
JAUNIMO RAŠINiŲ KONKURSAS |
|
|
|
Ryšium su "Tėviškės žiburių" savaitraščio dešimtmečiu skelbiamas jaunimo rašinių konkursas, kurio mecenatas yra kun. dr. Juozas Prunskis, paskyręs $100.
1. Konkurse gali dalyvauti viso pasaulio lietuvių jaunimas iki 25 metų amžiaus.
2. Konkurse dalyvaujantieji pasirenka vieną šių temų:
a. Kokią reikšmę teikiu religijai savo ir tautos gyvenime?
b. Kokios mano pareigos Lietuvai ir gyvenamajam kraštui ?
c. Ką man duoda lietuviška spauda?
d. Kaip vertinu gyvenamojo krašto jaunimą ?
e. Ką galvoju apie jaunosios ir vyresniosios lietuvių išeivijos kartų santykius ?
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
PARTIZANAI SCENOJE IR LAIKO PERSPEKTYVOJE |
|
|
|
|
Parašė Al. Baronas
|
Materialistiniame amžiuje, ypač labiau akcentuojančiam materialines vertes pirmumą, šiandien, po kelių metų, gali būti daug kam nelabai suprantamas partizanų aukos ir iš viso ne linkstantis, bet kietas ligi sulaužymo partizanų pasipriešinimas Lietuvoj. Šiandien ne kartą iškyla problema, ar verta buvo sukilti Lietuvoje ir 1941 m., nes sukilimas pareikalavęs aukų, o iš antros puses vokiečiai vistiek paglemžė laisvę. Tokį pat klausimą kelia ir kiti, teigdami, kad vengrų sukilimas buvo beprasmis, kad prarasta pačių geriausių žmonių, o esmėje nelaimėta nieko, šiandien yra ir tokių, kuriems idealizmas ir auka atrodo net naivus dalykas.
Pasipriešinimo būtybe
Šos temos mes neliesime, nes ji įeina į daug svarbesnių vertinimų ir aptarimų kategoriją, negu mes čia bandome daryti. Tačiau viena galima pažymėti, kad pasipriešinimas kaip toks yra laisvo žmogaus vidinio aš akcentavimas. Prisitaikymo ir nuolaidų filosofija kartais priveda prie didesnių katastrofų negu pasipriešinimas pradžioje. Tačiau mes čia priimame antrąjį atveją: tada, kada nebėra kito kelio, kaip tik mirtis, nežiūrint to, ar priešinsies ar sutiksi su likimu.
Šios mintys mums kyla, pamačius Algirdo Landsbergio dramą "Penki stulpai turgaus aikštėje". Ten kalbama apie kovos beprasmybę, apie reikalą tautai išsilaikyti, apie didelių įvykių nepasukamumą ir beprasmį kraujo liejimą tautai, kuri to kraujo reikalingesnė negu bet kuri kita tauta pasaulyje.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
DIENRAŠČIUI DRAUGUI 50 METŲ |
|
|
|
|
Parašė J. Pr.
|
Čikagoje iš Lietuvos gautas ypatingas laiškas. Rašo kan. dr. Vincentas Vizgirda, 6-rius metus iškentęs Sibiro tremty, dabar grįžęs ligonis. Kelintas mėnuo nekeldamas iš lovos, tas senelis kultūrininkas rado jėgos atsiųsti savo sveikinimą dienraščiui Draugui, kurio vienu redaktorių ir steigėjų jam teko būti. Tas Sibiro tremtinys, prisiminęs, kaip prieš 50 metų teko parengti pirmąjį numerį ir jį ekspedijuoti, rašė: "Dienom ir naktim rašėm jo prenumeratorių adresus. Nors tada mūs išvargimas buvo didis, bet, prisimenu, džiūgavom su ašara akyse, kad pagaliau galėsim plačiau prabilti į savo tautiečius, kad su savo mintimis pasieksim jų namus ir širdis".
Tada tie pasišventėliai gal net nei nenumatė, kad tas laikraštis į tautiečius bylos ištisą pusę šimto metų, net ir daugiau, kad jis pasieks "namus ir širdis" nebe tik JAV lietuvių, bet visų 5 pasaulio kontinentų mūsiškių išveivių, kur tik gali pasiekti laisvas spausdintas žodis. Draugas bus vienintelis iš visų lietuviškų katalikiškų laikraščių, sulaukęs 50 metų ir išaugęs, sustiprėjęs, išplėtęs tiražą ir įtaką, tapdamas didžiausiu laisvųjų lietuvių dienraščiu.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
|
|
<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 Sekantis > Pabaiga >>
|
|
JPAGE_CURRENT_OF_TOTAL |
|
|
|
Vytautas Bieliauskas
Kazimieras
Jonas
Paulius
Antanas
Juozas
Leonardas
