| |
|
|
8 spalis
|
|
VIZITAS PAS JAUNĄ DAILININKĄ |
 |
 |
 |
|
Parašė Henrikas Nagys
|
 Vytautas Remeika
Biografija:
Vytautas Remeika gimė 1930. IX. 2 Radviliškyje. Vidurinius mokslus ėjo Radviliškyje. 1947 įstojo Taikomosios Dailės insti-tutan Freiburg i. Br. Vokietijoje. Lanke iki 1950 (paišybą pas Kasiulį, Jonyną, Krivicką; keramiką pas Marčiulionienę ir Bakį). 1950 atvyko Montrealin,
Kanadon, ir 1952-57 tęsė studijas (tapybą ir paišybą) Ecole des Beaux-Arts. Dalyvavo lietuvių ir Montrealio miesto apžvalginėse parodose.
Ilgos, gilios žiemos pėdsakų jau nebesimatė švento Lauryno upės pakrantėse. Pro pradedančius lapoti medžius žėrėjo gegužio saulėje platūs ir sraunūs vandenys. Ant akmenų žaidė vaikai ir paukščiai, ir vienplaukiai meškeriotojai žiūrėjo į plūdes.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
ATSIŲSTA PAMINĖTI LEIDINYS |
|
|
|
Art Gallery of "Čiurlionis". Duodamas Čiurlionio Meno Galerijos Čikagoje vaizdas. 36 p. didelio formato. Leidinys gausiai iliustruotas paveikslų ir su Galerija susijusių iškilmių nuotraukomis. Išleido Lithua-nian American Art Club.
ANTANAS MACEINA, DIDŽIOJI PADĖJĖJA, šv. Mergeles Marijos būties ir veiklos apmąstymas. Išleido prel. Pr. M. Juras. Putnam, Conn. 1958 m., 234 psl. Kaina $3.00.
PRANAS NAUJOKAITIS, UPELIAI NEGRĮŽTA Į KALNUS. Išleido Lietuviškos Knygos Klubas, Chicago, 1959. 510 psl. Kaina $5.00.
SIMAS MIGLINAS, LIETUVA SOVIETINES AGRESIJOS DOKUMENTUOSE. Išleido Tremtis, Memmingen, 86 psl.
Tautos Praeitis. Istorijos ir gretimųjų sričių neperiodinis žurnalas. Tomas I. Knyga I. Redaktorius Č. Grin-cevičius. Chicago, 1959 m., 164 psl. Kaina $3.00. |
|
Skaityti daugiau...
|
|
ATSKIRŲ KOLONIJŲ VAIDMUO BENDRAJAME BARE |
|
|
|
|
Parašė J.A.
|
(Vietoj korespondencijos iš Bostono)
Kova už lietuvybę vyksta įvairiuose lygiuose. Pirmoji šios kovos arena yra šeima. Joj yra lemiama, ar jaunoji karta išauga tėvų kovos tęsėja ar nuo jos nusisuka. Jei vaikai išauga ne tokie, kokių tėvai nori, tenka tik save pačius kaltinti. Vaikai nėra kalti, bet tėvai yra kalti už savo vaikus. Neteisu savo kaltę dangstyti "aplinkybėmis". Šeima yra pagrindinė aplinka, kurioj vaikas bręsta. Jei šeimoj yra lietuviška dvasia, tos dvasios išauga ir vaikai. Tik labai jau negabus vaikas nepajėgia dviejų kalbų išmokti. Jei kieno vaikai nėra psichiškai atsilikę ir apskritai yra normalių gabumų, tėra tėvų kaltė, kad vaikai jų kalbos ne-beišmoksta ir jos nebevartoja. Taip atsitinka tik tose šeimose, kur patys tėvai yra apkiautę ar ištižę. Kur tėvai turi kantrybės rūpintis, kad namuose ir savo tarpe vaikai kalbėtų jų kalba, ten nėra reikalo nuo savęs kaltę versti "aplinkybėms". Aplinkybės visiems tos pačios, Jei vienų vaikai įugdomi į lietuvybę, o kitų ne, tai tik dėl to, kad vienose šeimose buvo rūpinamasi vaikų lietuviškuoju auklėjimu, o kitose nebuvo.
Šeimai tenka pagrindinis vaidmuo. Bet nė šeima nėra visagalė. Tėvai gali atsakyti už vaiką tik tol, kol jis yra vaikas. Vaikystėj įdiegtas lietuviškas nusiteikimas gali išsiskleisti sąmoningu nusistatymu tik tuo atveju, jei iš šeimos išeinama ne j svetimą aplinką, o savą bendruomenę. Niekas izoliuotai negali lietuvybės išlaikyti, reikia jai išskleisti atitinkamos bendruomenės. Tokią bendruomenę sudaro visos lietuviškosios organizacijos. Visos jos yra prasmingos tiek, kiek jos gyvai vykdo savo uždavinius. Turime pakankamai organizacijų. Kitas yra klausimas, ar visos jų iš tiesų yra gyvos. Jų tarpe yra ir tokių, kurios iš tiesų tik vegetuoja. Tokios organizacijos virsta žaizda lietuviškajame organizme: atitinkami uždaviniai, pasiimti tos ar kitos organizacijos, lieka nevykdomi. Todėl yra visiems lygiai svarbu, kad visos mūsų organizacijos būtų gyvos.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
JAV Lietuvių Bendruomenės apylinkių bei apygardų atstovų ir centrinių organų visuotinis suvažiavimas, įvykęs 1959 m. rugsėjo 5-6 dienomis Detroite, išklausęs pranešimų ir dalyvių pasisakymų įvairiais bendruomeninės veiklos klausimais, priėmė eilę rezoliucijų.
1. Lietuvių Bendruomenė, būdama prigimtinė institucija, demokratiniais pagrindais tejungia visus lietuvius ir jų organizacijas bendriesiems tautiniams tikslams siekti.
2. Tegul visos Lietuvių Bendruomenės institucijos ko aktyviausiai siekia lietuvybės ugdymo tikslų. Ypatingą dėmesį teskiria toms Lietuvos laisvinimo, kultūrinės ir socialinės veiklos sritims, kuriomis šiuo metu niekas nesirūpina arba nepatenkinamai rūpinasi. Tebus ateinama į talką visoms lietuvių institucijoms, kurios
vaisingai dirba reikšmingus darbus lietuvių tautos gyvybei ir klestėjimui.
3. Gyvybingai būtinas Lietuvos laisvinimo veiksnių planų ir darbų derinimas. LB Centro Valdyba, susitarusi su PLB Valdyba, tesiima visų įmanomų žygių bei pastangų tų veiksnių veiklos darnai įgyvendinti.
|
|
Skaityti daugiau...
|
• Rugsėjo 23 d. Čikagoje įvyko Kunigų Vienybės seimas, kuriuo paminėta šios organizacijos 50 metų jubiliejus. Lietuvių kunigų telkimu į bendrą pastoracinį ir lietuvišką darbą jau sielojosi kun. A. Burba 1895 m. Tačiau Kunigų Vienybės organizacija buvo formaliai įsteigta kiek vėliau — 1909 m. gegužės mėnesį Niujorke. Iniciatorių eilėse matome žymius ano meto veikėjus kunigus: Stasiukyną, Kaupą, Kriaučiūną, Saurusaitį ir kt. Šios lietuvių dvasiškių organizacijos reikšmė emigracijoje yra labai žymi. Tai vadovaujančių jėgų sambūris lietuvių katalikų gyvenime. Besikuriančios Lietuvos rėmimas, jos palaikymas, atgavus laisvę, spauda, šalpa, mokyklos yra Kunigų Vienybės pagrindiniai darbo laukai. Šiai organizacijai vadovauti seime perrinktas kun. J. Ce-pukaitis iš Filadelfijos, šiuo metu Kunigų Vienybė leidžia dvasinio pobūdžio žurnalą Lux Christi.
• Lietuvių pranciškonų provinciolas Tėv. Viktoras Gidžiūnas mokslo reikalais Ordino centrinės vadovybės pakviestas į Romą. Jo vieton trimečiui užbaigti paskirtas provinciolu Tėv. J. Gailiušis, šias pareigas jau ėjęs šešerius metus. Tėv. Viktoras Gidžiūnas pasižymėjo istorijos mokslo šakoje, paskelbdamas kelias studijas lietuvių ir lotynų kalbomis. Italijon jis išvyko rugpjūčio 26 d.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
|
|
<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 Sekantis > Pabaiga >>
|
|
JPAGE_CURRENT_OF_TOTAL |
|
|
|
Vytautas Bieliauskas
Kazimieras
Jonas
Paulius
Antanas
Juozas
Leonardas
