| |
|
|
10 gruodis
|
|
ANTANO VAIČIULAIČIO PASAKOS |
 |
 |
 |
|
Parašė Pr. Naujokaitis
|
— Irkitės pas tėvus ir sakykite: jauniausias sūnus turi nešti karalaitę. Jeigu jis negrįš namo, tai atlėks ir ant kartelės ties langu nutūps paukštė. Jeigu ji atskris su diemedžio šakele snape, jisai bus laimingas. Jeigu jis bus varge, ji laikys dilgėlės lapą, o jeigu visai jo nebus, ji turės eglės spyglį. (238 psl.)...
Jis skendo gilyn ir gilyn, kol iš tos vietos, kur jis įkrito, pakilo kregždė, toji maža paukštė, ir atstačiusi baltą gūžį prieš vėtrą, lėkė per vandenis ir vėjus. Skrisdama per girią, ji nuskynė eglės spyglį ir nuplasnojus atsitūpė ant kartaitės, ties žvejo tėvų langu (244 psl.). ..
Ir štai po ranka A. Vaičiulaičio pasakų rinktinė. Puikaus pavidalo knyga, dail. V.K. Jonyno gausiai iliustruota, Ventos leidyklos Vokietijoje išspausdinta ir gražiai įrišta. Su pasigėrėjimu perbėgome per visas tas 20 pasakų, per ištisus 244 puslapius. Sustojome ties daugeliu vietų: grožėjomės vaizdais, veiksmo dinamika, taikliu ir spalvingu žodžiu, susimąstėme ties išminties spindėjimu, ties gyvenimo gelmes siekiančiomis apybraižomis. Ir išrašėme šio puslapio pradžioje dvi ištraukėles iš "Auksinės kurpelės" pasakos, kurios vardu pavadinta ir visa knyga. Juk karalaitės ir žvejo graudi istorija kartojasi ne tik pasakose...
"Auksinė kurpelė" — literatūrinių pasakų knyga. Tiesa, tos pasakos jau kartą skaitytos, nes jų dalis buvo anksčiau išspausdinta knygoje "Kur bakūžė samanota", o kitos — perijo-dinėje spaudoje. Bet jų pasirodymas vienoje knygoje yra vertinga kultūros dovana.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
NAUJAS VEIKALAS APIE MARITAINO POLITINĘ FILOSOFIJĄ |
|
|
|
|
Parašė L. Dambriūnas
|
Šiais metais pasirodė mūsų tautiečio jėzuito Aniceto Tamošaičio disertacinis darbas anglų kalba apie Bažnyčios ir valstybės santykius, kaip jie aiškinami žinomo katalikų filosofo J. Maritaino raštuose. Darbas tikrai svarbus, nes ši tema visada aktuali, o Maritainas šių dienų įžymybė. Veikalą buvo malonu skaityti juo labiau, kad ir man pačiam prieš kurį laiką teko susipažinti su pagrindiniais Maritaino veikalais šiuo klausimu. Malonu konstatuoti, kad mano ir šios disertacijos autoriaus Maritaino politinės filosofijos supratimas sutampa (plg. Maritainas ir mūsų laikai, "Aidai" 1955 Nr. 4-5).
Nors disertacijos tema liečia palyginti siaurą sritį, autorius betgi negalėjo šios temos tinkamai išdėstyti, nepalietęs ir pagrindinių Ma. ritaino politinės bei socialinės filosofijos principų. Tam autorius kaip tik ir paskyrė pirmąją, didesnę, savo veikalo dalį. Ją autorius pradeda nuo M. teigimo, kad Bažnyčios ir valstybės santykių klausimą galima tinkamai išspręsti, tik turint galvoje amžinus, nekintamus principus ir kintamą žmonijos istoriją, kurioj šie nekintami krikščionybės principai taikintini. Maritainas juos taiko pagal šv. Tomo Akviniečio formuluotą analogijos dėsnį, kuris reikalauja kiekvienam skirtingam laikotarpiui atitinkamo, skirtingo krikščioniškų principų pritaikymo.
Dėl to toks pvz. krikščioniškų principų taikymas, koks buvo praktikuojamas viduramžiais, visai netinka, mūsų laikams. Principai nekinta, bet jų taikymas kinta. Dėl to yra viena krikščionybė (Christianity), bet ne viena krikščionija (Christendom), t. y. praktiškai realizuota krikščioniška kultūra.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
XII TARPTAUTINIS MONTESSORI KONGRESAS |
|
|
|
|
Parašė Marija Varnienė
|
Tautine vokiečių Montessori d-ja (Deutsche Montessori Gesel-schaft) šiemet kovo mên. pradžioje Frankfurt a. M. buvo sušaukusi specialų susirinkimą, kuriame dalyvavo Tarp. Montessori S-gos (Association Montessori Internationale — AMI) generalinis direktorius Mario Montessori. Šio susirinkimo pagrindinis uždavinys buvo aptarti sekančio tarp. Montessori kongreso galimumus. Numatyta sekantį kongresą, kuris iš eilės jau bus 12-sis, o antrasis po d-rės M. Montessori mirties, sušaukti Vokietijoj 1980 m. Pirmasis tos rūšies kongresas yra buvęs sušauktas Helsinkyje 1925 m. Naujame kongrese bus gvildenama tema: "Matematika vaiko gyvenime mūsų kintančiame pasaulyje".
Marija Montessori žiūrėjo į žmogaus plėtrą kaip į vyksmą, per kurį žmogus individualiai kuria pats save, prisitaikydamas fizinei aplinkai ir protiniam pajėgumui žmonių bendruomenes, kurioje jis gyvena tuo laiku, kai jo plėtra vyksta.
D-rei Montessori "prisitaikymas" reiškė pasitenkinimą ir proto ramybę tojo, kurs jaučiasi esąs saugus.
Plėtra yra tiesiogiai paliečiama aplinkos sąlygų ir žmonių kontingento protinio pajėgumo. Tuodu veiksniai paprastai kinta palaipsniškai, ir dėl to vaikai ir jaunuomenė juos gana lengvai absorbuoja ir įjungia į savo gyvenimą, kada vyksta konstruktyvusis prisitaikymo procesas.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
ŠV. RAŠTO STUDIJŲ DIENOS ROMOJE |
|
|
|
|
Parašė Viktoras Gidžiūnas, O.F.M.
|
Paskutiniais laikais, klaidatikiams vis labiau iškraipant Šv. Rašto mintis, o netikintiesiems, ypač komunistams, iš jo tyčiojantis, popiežius Pijus XII specialiu raštu paragino visus Šv. Rašto žinovus ir profesorius imtis gilesnių apreikštojo Dievo žodžio nagrinėjimų. Klausydami šio šv. Tėvo paraginimo italų pranciškonų kunigų seminarijų profesoriai pradėjo ruošti Eiblijos Studijų Dienas.
Šių metų rugsėjo 22-26 d.d. šv. Sebastijono katakombų vienuolyne Romoje antrą kartą buvo suruošta šv. Rašto studijų dienos. Jas organi. zavo šv. Antano popiežiško universiteto, Teolgijos fakulteto, Eiblijos sekcijos prof. dr. B. Mariani. Kadangi ateinančiais metais sueis 1900 m. nuo šv Povilo atvykimo Romon, tai šio jubiliejaus minėjimui medžiagai paruošti buvo skirtos visos studijų dienų paskaitos.
Šv. Povilo kelionė Romon į Cezario teismą, kur jis, kaip Romos pilietis, gelbėdamasis nuo žydų, apeliavo, yra įdomi juridiniu atžvilgiu. Tėv. G. Lombardi šį įvykį nagrinėjo savo paskaitoje: "Juridiniai motyvai, kuriais remdamasis šv. Povilas apeliavo į Cezarį".
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
ŠEŠIŲ MENININKŲ SKIRTINGI KELIAI |
|
|
|
|
Parašė M. Šileikis
|
Spalio men. 24 d. Čikagoje Jaunimo centre Čiurlionio galerijos patalpose buvo surengta šešių lietuvių menininkų — Eleonoros Marčiulionienės, Aleks. Marčiulionio. Jadvygos Paukštienės, Br. Murino, Pov. Kaupo ir Balio Milaknio — meno paroda. Pasibaigė lapkr. mėn. 1 d.
Minėti trys tapytojai ir trys skulptoriai, skirtingi savo vidiniu pasauliu bei menininko subrendimu, buvo šiltai sutikti gausiu visuomenės atsilankymu į atidarymą, žmonės, eidami į meno parodą, nori rasti naujų dalykų, ko anksčiau nebuvo matę. Ypač kultyvuoto skonio žmogui tai yra natūralu, ši paroda ne tik akių plotu žiūrint buvo įdomi, šviežia. Įsigilinus į jos turinį bei į dailininko kūrybinį pasaulį, aiškėja, kad ne vien dailininkas mus sudomina savo pastabumu, bet ir pats gyvenimas darosi įdomus ir reikšmingas per dailininko kūrinius. Menininkas, kuris savo kūrybai priima paties gyvenimo iškeltas temas, neretai sukuria tai, kas turi tikslą ir reikšmę kitiems.
Visas menas yra nebaigiamas jieš-kojimas tiesos, kurią sunku kitam pasakyti, nes didžioji tiesa iš esmės yra didingas ir reikšmingas menas, kurį supranta ir priima visuomenė, tauta ir net visas kultūringas pasaulis. Didelis menininkas nesikeičia, jis tiktai tobulėja, keldamas meno kultūrą. Keičiasi tiktai komersantas. Tarp Rembrandto ir Picasso didelis laiko tarpas, ir juodviejų skirtingi pasauliai. Vienas akademikas, o antrasis abstraktistas, bet abu yra dideli, nes jie savo epochose mokėjo parodyti, kas yra didelis menas ir koks yra skirtumas įvairiose meno kultūrose.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
|
|
<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 5 Sekantis > Pabaiga >>
|
|
JPAGE_CURRENT_OF_TOTAL |
|
|
|
Vytautas Bieliauskas
Kazimieras
Jonas
Paulius
Antanas
Juozas
Leonardas
