Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
1981 m. 5 rugsėjis-spalis
TURINYS PDF Spausdinti El. paštas
Dr. Alfredas Stanevičius — Tautinės sąmonės ugdymas išeivijoje ..................... 273
Kęstutis Trimakas — Žurnalo Ateities ideologinė apžvalga ................................ 280
Julija Švabaitė — Eilėraščiai apie mirtį ................................................................. 292
Dr. Petras Jonikas — Lietuvių kalba administraciniame ir kultūriniame
gyvenime senojoje Lietuvos valstybėje ................................................................. 294

Alina Skrupskelienė — Studentų ateitininkų meno draugija Šatrija .................... 301
Petronėlė Orintaitė — Akmenukas ........................................................................ 309
Pasikalbėjimas su Amnesty International darbuotojais ........................................ 314

IŠ MINTIES IR GYVENIMO
Kęstutis Trimakas, Juozas Baužys — Ateitininkų jubiliejinis kongresas ............ 319
Kęstutis Keblys — Poezijos vaidinimai ateitininkų kongrese .............................. 323
T. Leonardas Andriekus, O.F.M. — Lietuviai pranciškonai 40 metų srovėje .... 326
L. A. — Visuomenininkas, kuris neieško poilsio (A. Vakselis) ............................ 331
Mūsų buityje ............................................................................................................ 332
Pokalbis su dail. Juozu Bagdonu jo 70 metų amžiaus sukakties proga ................ 335
N. Venta — Prie užrakinto Marijos Pečkauskaitės kapo ..................................... 339

KNYGOS
Kęstutis K. Girnius — Lietuvos pasipriešinimo istorijos klystkeliais (Dr.
Tomo Remeikio knyga Opposition to Soviet Rule in Lithuania) .......................... 340

Skaityti daugiau...
 
TAUTINĖS SĄMONĖS UGDYMAS IŠEIVIJOJE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė DR. ALFREDAS STANEVIČIUS   

Yra nemaža kalbėta bei prirašyta, rūpinantis lietuvių kultūros bei tautinės sąmonės ateitimi išeivijoje, naudojant graudenantį toną ir net piktai pabarant jaunimą. Nes visiems esanti aiški nepaneigiama tikrovė, kad jaunimas praradęs kosmopolitizmo girnose savo tautinį "aš". O ką jau bekalbėti apie jo pareigos pajutimą visuomeninei bei tautinei veiklai. Nors ir skaudu, reikia sutikti, kad tautos, kurios nebepasipildo naujomis jėgomis, praranda savo tikslą pasaulyje. Kartu turime prisipažinti, kad mūsų lietuviškasis pasaulis nebėra mums visatos branduoliu, — nekartą visai sąmoningai nukreipiam jaunimą į kitas gyvenimo periferijas. Juk pagaliau mes esame tiktai maža lietuvių tautos dalis.

Tautinio veido praradimas nėra lietuviams naujiena — jis kartojasi istorijos eigoje. Pati Lietuva yra labai savaiminga istorinė būtybė. Dažnai primename naujoms kartoms, kad Lietuva turi didžiai žavingą istoriją, bet kartu pamirštame paminėti ar noriai nutylime, kad nestigo ir menkystės. To mišinio dėka Lietuvos istorinis likimas neretai buvo toks tragiškas bei iracionalus. Taip pat tragiškos
--------------------
Šio straipsnio autorius yra Pietų Amerikos lietuvių veikėjas — kultūrininkas ir odontologijos daktaras, gimęs 1942 m. Montevideo mieste, Uragvajuje. Nuo profesinio darbo likusį laiką jis skiria tapybai, kurią taip pat yra studijavęs, ir lietuviškai veiklai. Turi gausią lietuviškų knygų biblioteką; vadovauja tautinių šokių ansambliui Ąžuolynui; bendradarbiauja spaudoje. Čia spausdinama jo paskaita, skaityta 1981 m. Pietų Amerikos lietuvių kongrese (vasario 11-15) Buenos Aires, Argentinoje.
Skaityti daugiau...
 
ŽURNALO "ATEITIES" IDEOLOGINĖ APŽVALGA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė KĘSTUTIS TRIMAKAS   
1946 — 1981 MININT DVIGUBĄ SUKAKTI

1911 m. vasario mėnesį Kaune buvo išspausdintas pirmas Ateities numeris kaip mėnesinio laikraščio Draugijos priedas. 1913 m. Ateitis tapo savarankišku leidiniu. Ji buvo skiriama mokslus einančiam jaunimui. Leidėjas prof. Adomas Jakš-tas-Dambrauskas nurodė, jog joje bus siekiama tiesos, grožio ir labo (gėrio), o Maskvos studentas Pranas Dovydaitis "Ateitininkų" vardu "Trijuose pamatiniuose klausimuose" kvietė visus, norinčius visa atnaujinti Kristuje, burtis apie ją.1 Šis mėnesinis žurnalas su 1915-1916 ir 1940-1946 metų pertraukomis leidžiamas iki šiol, šiemet švenčia 70 metų gyvavimo sukaktį.

Ateitis, kaip ir visas apie ją besiburiančių ateitininkų sąjūdis, siejamas su lietuvių tautos krikščioniškuoju atgimimu XX amžiuje. Pirmiausia, kaip jaunimo žurnalas, Ateitis telkė, būrė, ugdė ir brandino lietuvių jaunimo talentus bei pajėgas. Žurnalo redaktoriais buvo Pranas Dovydaitis, Jonas Grinius, Leonas Bistras, Juozas Brazaitis (Ambrazevičius), Antanas Vaičiulaitis, Antanas Maceina, Kazys Bradūnas ir kiti.

Savo pirmuosius bandymus ar jaunų dienų kūrinius Ateityje spausdino prozininkai-beletristai Antanas Vaičiulaitis, Juozas Grušas, Aloyzas Baronas; filosofai Stasys Šalkauskis, Antanas Maceina, Juozas Girnius; poetai Vincas Mykolaitis-Putinas, Jonas Aistis, Salomėja Nėris, Bernardas Brazdžionis, Vytautas Mačernis, Kotryna Grigaitytė, Kazys Bradūnas, Henrikas Nagys, Julija Švabaitė ir kiti
Skaityti daugiau...
 
EILĖRAŠČIAI APIE MIRTĮ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė JULIJA ŠVABAITĖ   
1.                                 

Kartu augom. Girdėjome
viena kitos širdį
naktimis,
seklyčioje,
po šiaudiniu tėvo stogu.
Tai mano mirtis, —
jauna kaip ir aš,
nerūpestinga,
kantri ir ištikimoji
palydovė . . .

Kas tu buvai,
kas tu esi, o visagale,
kad negaliu gyventi
be tavęs? —
Kai mane skriaudžia,
kai mane bara,
aš įsikniaubiu tavo glėbyje,
akmenio seserie,
lapkričio rože
Vėlinių soduose . . .
Skaityti daugiau...
 
LIETUVIŲ KALBA ... PDF Spausdinti El. paštas
Parašė DR. PETRAS JONIKAS   
LIETUVIŲ  KALBA  ADMINISTRACINIAME IR KULTŪRINIAME GYVENIME SENOJOJE LIETUVOS VALSTYBĖJE

Šią temą, pirmiausia kreipiant dėmesį į praktines dalyko išdavas, galima ir pavadinti: kodėl lietuvių kalba nebuvo oficiali senosios Lietuvos valstybės kalba. Tema ne vien teoriškai įdomi tyrinėjantiems mūsų tautos praeitį, bet ji mums ir gyvenimiškai aktuali. Juk lietuvių tautos sąvokos pagrindinis dėmuo yra jos kalba, kaip vis ir pabrėžiama bent nuo mūsų tautinio atgimimo pradžios.

Dr. Petras Jonikas, kovo 25 sulaukęs 75 m. amžiaus. Apie jį Pranas Skardžius rašė Aiduose 1971, Nr. 3.

Kiek tema svarbi, tiek ji kartu ir sudėtinga, paini narplioti. Problemai tirti dar labai trūkstame paruošiamųjų darbų. Ir tiems paruošiamiesiems darbams vėl reikėtų viso būrio tyrinėtojų, kol galima būtų drąsiau imtis peržvelgti mūsų problemą bendru, sintetiniu požiūriu. O tuo tarpu dar nejaučiame po kojomis tvirto pagrindo, kad galėtume drąsiai imtis nušviesti visus tuos veiksnius, kurie neleido lietuvių kalbai pasidaryti oficialia DLK (Didžiosios Lietuvos Kunigaikštijos) valstybine kalba, jai plačiau įsigauti į kultūrinę sritį, nors ir buvo kiek atvejų tai kalbai pasireikšti ir viešajame gyvenime.

I
Senosios Lietuvos valstybės, DLK pagrindą sudarė etnografinė, lietuvių bei jų genčių gyvenama žemė; ilgainiui prie jos buvo prijungti kelis kartus didesni slavų plotai į rytus bei pietryčius nuo etnografinės Lietuvos branduolio. Tačiau rečiau gyvenami slaviškieji DLK kraštai gyventojų skaičiumi, istorikai mums sako (Liubavskis, Jakubovvs-kis, Wielhorskis . . . ), neką tebuvo gausesni už vad. tikrosios Lietuvos gyventojus.
Skaityti daugiau...
 
STUDENTŲ ATEITININKŲ MENO DRAUGIJA ŠATRIJA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė ALINA SKRUPSKELIENĖ   
Studentų ateitininkų meno draugija Šatrija, oficialiai šiuo vardu įsiregistravusi Lietuvos universiteto senate 1927 metų kovo 10, išaugo iš Teologijos-filosofijos fakulteto filosofijos skyriuje literatūrą studijavusių ir ją mėgusių būrelio. Jį buvo suorganizavęs studentas Juozas Paukštelis apie 1924 metus, paskatintas profesoriaus Vinco Mykolaičio-Putino, kuris ir liko ilgą laiką nuoširdus būrelio globėjas ir rėmėjas. Paukšteliui talkino Ignas Petrušaitis. Augant studentų skaičiui, augo ir būrelis, į kurį vėliau buvo priimami ne vien tik literatai, bet ir aplamai meną mėgstantieji. Galvota, kad ateity bus galima pasiskirstyti sekcijomis — literatūros, kritikos, muzikos, dramos ir kitų įvairių meno sričių. Būrelis pasirinko laisvesnę sąrangą, nesivadino korporacija, nemėgo formalumų, stengdamasis sudaryti jaukesnę, nuoširdesnę atmosferą. Šių būrelio tradicijų laikėsi ir iš jo išaugusi Šatrija.

Iš 1924 metų būrelio veiklos teturiu blankius, nerišlius atsiminimus, greičiausiai dėl to, kad tai buvo gana uždara grupė, kuri labiau ribojosi kuriančiais literatais. Bet trejus metus — 1926, 1927, 1928 — buvau aktyvi šatrijietė, kol mokytojos darbas atitraukė nuo studentiškos veiklos. 1928 metų kovo mėn. pradėjau dirbti ir tuoj ėmiau ruoštis baigiamiesiems egzaminams, kuriuos numačiau laikyti tų pačių metų rudenį.
Skaityti daugiau...
 
AKMENUKAS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė PETRONĖLĖ ORINTAITĖ   
Nuo pat aušros miestelis ankstybai prabudo — ūmai tvinsta žmonių aibės. Urmu išsipila jie gatvelėse ir kiemų patvoriais, net būriais pabyra tolyn palei jūros pakrantę. O ypač telkiasi smėlėtoj aikštėj — jos pakraščiu apsenę medžiai šnara, paunksnė masina.
Dievaži, kadgi šiandien ypatinga šventė!

Karalaitė Gintra, dieviškai daili ir geraširdė, kaip sklinda gandai per pasaulį nuo krašto ligi krašto, pirmąkart aplankys šią skurdaus užkampio vietelę. Dar niekada ji čia savo malonaus veido nėra parodžiusi.

Minios žmonių jau laukia tos akimirkos ir vis dar gyvais gumulais atplūsta nuo visų pusių. Tai žvejai, medžiokliai, kaimenių ganovai, daržininkai, įvairūs amatininkai. Su gausiom šeimom šokuoja ir traškiai šūkauja basi vaikai, visaip žaisdami — jiems ypač patinka išeigos pramoga. O visi ieškosi patogesnės vietos, geidžia kuo arčiau pamatyti skaisčiąją Gintrą, kuri savo viešėm teiksis pralinksminti paprastus pajūrio gyventojus.
Skaityti daugiau...
 
Dailės darbai PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Juozas Bagdonas   

Kompozicija
Skaityti daugiau...
 
PASIKALBĖJIMAS SU AMNESTY INTERNATIONAL DARBUOTOJAIS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Marija Matulevičiūtė.   
Amnesty International (Tarptautinė Amnestija) gimė Londone prieš beveik 20 metų, nes advokatas Peter Benenson norėjo padėti dviem portugalų studentam, kurie buvo nuteisti septyneriems metams, nes jie restorane pakėlė stiklus "už laisvę". Šiandien ši organizacija apima visą pasaulį ir turi daugiau kaip 200,000 darbuotojų, kurie naudoja "viešosios opinijos ginklą" kovoti prieš žmogaus teisių pažeidimus. 1977 metais Amnesty International gavo Nobelio taikos premiją už "žmogaus orumo gynimą prieš smurtą ir pavergimą".

Kai kurios Pietų Amerikos vyriausybės reguliariai pasmerkia Tarptautinę Amnestiją kaip "tarptautinio komunistų sąmokslo įrankį". Šią organizaciją nuolat puola sovietų spauda; Maskvos Izviestijos pernai tvirtino, kad Tarptautinę Amnestiją išlaiko "imperialistinės saugumo tarnybos". Įvairių pasisakymų pasirodė ir išeivijos spaudoje. Pastaraisiais metais su Tarptautinės Amnestijos darbuotojais Danijoje, Olandijoje ir Anglijoje kalbėjosi mūsų bendradarbė Marija Ma-tulevičiūtė. Spausdiname ištraukas iš šių pasikalbėjimų.

Jan Danielsen
, danų žurnalistas ir leidyklos Politikens redaktorius, yra vienas Tarptautinės Amnestijos   vadovų   Danijoje.
MM. Kada Danijoje buvo įsteigta Tarptautinė Amnestija ir kiek ji turi narių?
JD. Pirmoji danų Tarptautinės Amnestijos grupė įsisteigė 1964 metais provincijoje, o 1968 — Kopenhagoje. Narių skaičius labai padidėjo per pastaruosius trejus metus. Pradžioje organizacija buvo labai maža, bet dabar ji turi apie 7000 narių.
Skaityti daugiau...
 
ATEITININKŲ JUBILIEJINIS KONGRESAS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Juozas Baužys   

1981 m. rugsėjo 4-7 d. Lemonte ir Chicagoje

Šis išeivijos ateitininkų kongresas išsiskyrė iš devynių ankstyvesniųjų dviem ypatybėm: pirma, vietoj įsirikiavęs įprastiniu "dešimtojo" kongreso pavadinimu, jis buvo pakrikštytas Ateities jubiliejiniu kongresu, tuo atkreipiant dėmesį į Ateities žurnalo ir ateitininkijos sąjūdžio 70 metų sukaktį (Ateities pirmasis numeris buvo išspausdintas Kaune 1911 m.); antra, nežiūrint to, kad tai buvo jubiliejinis kongresas, jis buvo pavadintas ne mani-festaciniu, bet darbo kongresu. Idėjinėje jo programoje dominuojančią vietą turėjo užimti ne idėjas iškeliančios paskaitos, bet atskirų ateitininkų sąjungų svarstymai veiklai aptarti. Kongreso pabaigoje trys ateitininkų generacijos — moksleiviai, studentai ir sendraugiai — turėjo nustatyti aiškius veiklos planus savo šių dienų uždaviniams, siekiant visa atnaujinti Kristuje, padėti pavergtai tautai okupuotoje Lietuvoje, puoselėjant tautinę kultūrą išeivijoje ir tarp savęs darniai sugyvenant — bendraujant ir bendradarbiaujant.

Pirmoji diena
Organizaciniai ir bendradarbiavimo reikalai
Kongresas prasidėjo penktadienio (rugsėjo 4 d.) rytą Ateitininkų namuose Lemonte, netoli Chicagos. Prie registracijos stalo atvykusieji ėmė spiestis ilgoj eilėj, kurioj šalia ramiai besišnekučiuojančių žilagalvių ir nežilagalvių sendraugių, klegėjo po vasaros stovyklų vėl susitikusių moksleivių ir studentų būriai. Suvažiavo daugiau, negu buvo tikėtasi pirmą dieną. Ne per didelės Ateitininkų namų patalpos atrodė per ankštos.
Skaityti daugiau...
 
POEZIJOS VAIDINIMAI ATEITININKŲ KONGRESE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Kęstutis Keblys   
Ar įmanoma poeziją deklamuoti gulsčiom? Kad tai ne tik įmanoma, bet dar ir gana konservatyvu, galėjo įsitikinti žiūrovai, atsilankę į Dariaus Lapinsko surežisuotą žodžio ir muzikos vakarą rugsėjo 5 d. Chi-cagoje.

Ateitininkai savo kongresų metu paprastai bando pasirodyti su kokiu nors ryškesniu kultūriniu renginiu. 1970 m. buvo didelis Čiurlionio simfoninės muzikos koncertas; 1977 m. Algirdo Landsbergio dramos "Šventas narvas" premjera, o šiais metais minėtasis poezijos ir muzikos vakaras. Siekimas pastatyti ką nors nauja, dar nematyta, visuomet siejasi su rizika. Nerealu tikėtis, kad kiekvienas toks bandymas visuomet būtų šimtaprocentiniai brandus ir pavykęs. Todėl gal ir be reikalo kai kurie kongreso dalyviai prikišo rengėjams, kad Lapinsko pastatymas nesiderinęs nei su kongreso rimtim, nei su svoriu.
Skaityti daugiau...
 
LIETUVIAI PRANCIŠKONAI 40 METŲ SROVĖJE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė T. Leonardas Andriekus, O.F.M.   

Amerikoje daug turime įvairiausių sukaktuvinių minėjimų, kurie savotiškai gaivina parapijas, organizacijas, šeimas. Kai kurie jų yra išjudinę ir visą mūsų emigracinę visuomenę. Prie tokių reikėtų priskirti Baisiojo birželio išvežimus ir tautos sukilimą prieš rusą okupantą, nuo kurių šį pavasarį suėjo 40 metų. Šįmet į tą žymiųjų jubiliejinių įvykių eilę dar įsijungia ir 150-oji sukaktis nuo pirmojo sukilimo (1831), deja, atnešusio Lietuvai daug nelaimių. Šįmet taip pat minimas ir Chi-cagos lietuvių operos 25 metų ištvermingas triūsas, stiprinąs bei gaivinąs tremties visuomenę savo kūrybine liepsna.

Tai tolimi bei artimi įvykiai, bet po jų klodu jaučiame žmones, kurie gyveno, kentėjo, dirbo, kovojo ir visokeriopai norėjo prisidėti prie bendro labo. Minėdami jubiliejus, mes iš tikrųjų minime juos.

Šiemetinių sukakčių tėkmėje mažai kas bepastebėjo, kad ir lietuviai pranciškonai mini savo įsikūrimo Amerikoje keturiasdešimt metų. Apie tą įvykį beveik nebuvo aprašymų ir sukaktuvinių renginių, nes visa tai atrodo taip nesena bei gyva, lyg būtų ne praeities, bet dabarties dalis. Iš tiesų, nubangavus 40-čiai metų, užsimotas pranciškonų darbas kultūrinėje bei tautinėje dirvoje nėra sustojęs ar sulėtėjęs. Tie patys žmonės, kurie jį pradėjo, ištvermingai tebetęsia, nepaisydami ant savęs gulinčio metų krūvio. Tiesą sakant, nėra nė laiko garsintis sukaktuviniais minėjimais, nes kartais vos bespėjama laiku atlikti pagrindinius įsipareigojimus.
Skaityti daugiau...
 
VISUOMENININKAS, KURIS NEIEŠKO POILSIO PDF Spausdinti El. paštas
Parašė L.A.   
Aleksandras Vakselis

Aleksandro Vakselio amžiaus ir veiklos sukaktims

Praėjusį pavasarį, kovo 18 d., Kultūros židinyje New Yorke buvo pagerbtas uolus šios apylinkės visuomenininkas Aleksandras Vakselis. Pagerbimo proga — jo 65 metų amžiaus ir 30 metų veiklos New Yorko apylinkėje sukaktys. Organizacinis komitetas surengė vaišes ir pagerbtuvių programą. Pagrindiniu kalbėtoju buvo Lietuvos gen. konsulas Anicetas Simutis. Paskaitoje bei gausiuose sveikinimuose iškelta, kiek daug laiko ir darbo Aleksandras Vakselis yra skyręs visuomeninei veiklai. Jeigu kas sudėtų jo valandas bei dienas, praleistas posėdžiuose, iškilmėse, suvažiavimuose, tikrai susidarytų mėnesiai ir net metai. O visa tai atliekama be atlyginimo, dažnai ir be padėkos — vien tik norint išlaikyti gyvą lietuvybę emigracijoje.

Trisdešimt metų nenutrūkstanti veikla New Yorko apylinkėje, dažnai išeinanti iš šios apylinkės ribų, taip pat liudija Aleksandro Vakselio įgimtą visuomenininko talentą, kuris, aišku, per daugelį metų buvo išpuoselėtas kantrybe ir stipria valia. Juk gana dažnai mūsuose iškyla jaunų ir gabių veikėjų, bet po kelių metų apie juos nieko nebegirdime. Aleksandras Vakselis gražiai ištesėjo ir, sulaukęs pensininko amžiaus, visiškai negalvoja keliauti į šiltuosius pajūrius. Jis nori tęsti visuomeninį lietuvybės darbą, bent kol jį perims jaunesnioji karta.

Sukaktuvininkas, gimęs 1915 m. Veliuonos valsčiuje, Naudvaryje, mokėsi Jurbarko gimnazijoje, kurią baigė 1935 m. Ten reiškėsi skautiškoje veikloje, užsitarnaudamas paskau-tininko laipsnį. Tolimesnis kelias vedė į karininko profesiją. Kauno
karo mokyklą Vakselis baigė 1938 m. jaunesniojo leitenanto laipsniu. Karinė disciplina bei drausmė, be abejo, padėjo išsiugdyti visuomenininko charakterį.
Skaityti daugiau...
 
MŪSŲ BUITYJE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Red.   
—    IV Mokslo ir kūrybos simpoziumas
bus lapkričio 25 - 28 Chicagoje. Simpoziumą rengia Lituanistikos institutas, Pasaulio lietuvių gydytojų sąjunga, JAV LB krašto valdyba ir Pasaulio lietuvių inžinierių ir architektų sąjunga. Pagrindinė tema: Lietuvių išeivijos įnašas į mokslą, kurią daugeliu atžvilgiu gvildens apie 150 specialistų. Mokslinės programo komiteto pirmininkas yra dr. Pranas Zunde, organizacinio komiteto pirmininkas Juozas Rimkevičius, sekretorė Grasilda Rei-nytė. Lietuviai, besidomį mokslu, iš toli ir arti kviečiami simpoziume gausiai dalyvauti.
—    Metinis Lietuvos vyčių seimas (68-asis) įvyko rugpjūčio 19-23 Scrantone,
Pennsylvanijoje. Seimo šūkis buvo "Dieve, padėk mūsų tėvynei". Į programą įėjo penki posėdžiai ir simpoziumas. Be to, pamaldos ir banketas. Seimas vyko sykiu ir toje pačioje patalpoje su Lietuvių Kunigų Vienybės seimu. Vadovauti Vyčiams trejiems metams išrinkta Loreta Stukienė, pasižymėjusi organizacinėje veikloje ir jau 10 metų redaguojanti "Vytį".
—    Pasaulio lietuvių gydytojų sąjungos metinis suvažiavimas įvyko Chicagoje rugsėjo 5 d. Suvažiavime pagerbtas dr. Juozas Meškauskas. Be profesinių reikalų, į programą įėjo Broniaus Railos paskaita apie tautinės kultūros ugdymą.
Skaityti daugiau...
 
POKALBIS SU DAIL. JUOZU BAGDONU JO 70 METŲ AMŽIAUS SUKAKTIES PROGA PDF Spausdinti El. paštas

Dail. Juozas Bagdonas Lietuvoje yra buvęs Dailininkų sąjungos reikalų vedėju, dėstęs meno mokykloje, savo ir kitų dailininkų parodų progomis kalbėjęs bei rašęs spaudoje apie lietuvių dailės kelius. Sukakties proga kreipėmės į jį, prašydami pasisakyti mūsų dailės, savo gyvenimo ir asmeniškos kūrybos klausimais.

Kada ir kur gimėte ir kaip pakrypo jūsų kelias į dailininko profesiją?
Gimiau 1911 m. gruodžio 11 d. II Videikių kaime — viensėdyje; Plungės valsč., Telšių apskr. Kaip matote, gimiau ir pirmuosius žingsnius žengiau gilioje Žemaitijoje. Abu mano tėvai buvo žemaičiai — motina Barbora Žakaitė iš Judrėnų kaimo, anapus Masčio ežero, prie Telšių. Metrikoje įrašyta, kad buvau pakrikštytas Juozapo vardu Žlibinų bažnyčioje, kuri tais laikais buvo Kon-taučių parapijos filija. Augau, kaip ir visi žemaičių ūkininkų vaikai, tarp naminių gyvulių, paukščių, pievų, laukų ir miškelių.

Skaityti ir rašyti išmokau namie, ir kai 1921 m. gretimame Kepurė-nų kaime atsidarė pradžios mokykla, kaip jau mokąs skaityti ir rašyti, buvau priimtas į II skyrių. Mokykla buvo stambios ūkininkės, našlės Senkienės seklyčioje. Visi skyriai tilpo viename kambaryje. Niekas mūsų kaimo vaikų į mokyklą nevežė autobusais ar automobiliais. Rudenimis ir pavasariais, bridome purvynėlius, o žiemą ėjome kietai apšalusiais sniego kalneliais ir ledu apsidengusiais upeliais bei pelkėmis. Pradžios mokykloje mokiausi dvejus metus. Vasarą privačiai pasimokęs, 1923 m. išlaikiau egzaminus į Plungės Saulės gimnazijos pirmą klasę.
Skaityti daugiau...
 
PRIE UŽRAKINTO MARIJOS PEČKAUSKAITĖS KAPO PDF Spausdinti El. paštas
Parašė N. Venta   
1980 m. liepos 24 d. sukako 50 metų nuo įžymiosios lietuvių rašytojos Marijos Pečkauskaitės — Šatrijos Raganos mirties. Ta proga Židikų miestelio kapinėse, kur palaidota M. Pečkauskaitė, liepos 27 d. įvyko kuklus minėjimas. Susirinko nemažas būrys židikiečių bei artimesnių apylinkių gyventojai, nedidelė rašytojos gerbėjų ir mylėtojų grupė atvyko net iš Kauno.

Apie M. Pečkauskaitės gyvenimą, jos kūrybinę bei visuomeniškai krikščionišką, altruistinę veiklą papasakojo ją gerai pažinojęs kun. Arlauskas. "Pagrindinis rašytojos devizas, svarbiausias jos gyvenimo tikslas, — kalbėjo kunigas, — buvo 'kilti ir kelti, dulkių pasauly, veikliai tarnauti didžiai idėjai iki mirties ..."

Dar buvo paskaityta keletas eilėraščių, pasakyta viena kita mintis, sugiedotos mirusiųjų paminėjimo apeigų maldos, nuoširdžiai pasimelsta. Atrodo, tuo kuklus minėjimas turėjo ir baigtis. Deja, kai kas sudrumstė iškilmingą nuotaiką: minėjimas vyko prie uždarų durų koplyčios, kur ilsisi M. Pečkauskaitės palaikai. Židikų parapijos klebonas Giedra jau prieš tris dienas prašė M. Pečkauskaitės memorialinio muziejaus direktorių Kocių, kad šis prieš minėjimą atrakintų koplyčią ir būtų suteikta galimybė lankytojams susikaupti ir pasimelsti prie rašytojos kapo. Deja, neatrakinta ne tik koplyčia, bet uždarytas "remontui" ir rašytojos muziejus. (Žr. "Literatūra ir menas" 1980 m. rugpjūčio 20 d. Nr. 31, p. 15, skyrelį "Septynios dienos").
Skaityti daugiau...
 
LIETUVOS PASIPRIEŠINIMO ISTORIJOS KLYSTKELIAIS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Kęstutis K. Girnius   

Dr. Tomas Remeikis

Kiekvienas bandymas rimtai aptarti lietuvių tautos pasipriešinimą sovietiniam okupantui turi nugalėti nemažai kliūčių. Didžiausia kliūtis — medžiagos stoka. Kol Lietuva yra okupuota ir kova tebesitęsia, pasipriešinimo dalyviai neskelbs atsiminimų, spaudoje nebus svarstomas įvairių kovos priemonių veiksmingumas, o sovietinis saugumas neatidarys savo archyvų mokslininkams, ypač iš užsienio. Nors pogrindžio spauda dabar skelbia nemažai kitaip neprieinamos medžiagos ir šiek tiek žinome apie pastarojo dešimtmečio įvykius, tai toli gražu nereiškia, kad rimtas Lietuvos pasipriešinimo tyrinėtojas gali ramiai surinkti reikalingą medžiagą, ją chronologiškai ar tematiškai sutvarkyti ir tada paskelbti, kad šitaip veikia Lietuvos pogrindis, čia jo pagrindinės srovės, svarbiausi vadai, reikšmingiausi laimėjimai ir t.t. Tuo įsitikinti reikia tik pagalvoti, pavyzdžiui, apie Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kroniką, bene geriausiai žinomą pogrindžio veiksnį. Kas jos redaktoriai, ar jų tarpe yra pasauliečių, kaip organizuotas bendradarbių tinklas, kokie Kronikos ryšiai su Bažnyčios hierarchija, su Aušros leidėjais, su kitais Lietuvos kitaminčiais, Maskvos disidentais. Esama medžiagos apie pasipriešinimą, bet iš tikrųjų labai mažai. Antra vertus, kiekvienas tyrinėtojas turi labai atsargiai išnagrinėti iš Lietuvos gaunamą medžiagą — nustatyti ne vien tik jos autentiškumą, bet ir lyginamąją vertę. Pavyzdžiui, reikia nuspręsti, ar kokiame nors dokumente išreikšti įsitikinimai būdingi tik autoriui ar ir platesniems gyventojų sluoksniams; ar kurį nors pareiškimą paskelbusi organizacija daugiau kam nors atstovauja negu vien rašto redaktoriams, ar jos veikla ribojasi savireklama ir proginiais atsišaukimais. Yra ir kita nemaža problema. Normaliomis aplinkybėmis tyrinėtojas, panagrinėjęs savo užsibrėžtą temą liečiančią medžiagą, gali suformuluoti kokią nors apibendrinančią tezę ir, reikalui esant, surinkti daugiau medžiagos ar pravesti daugiau tyrimų tezei patvirtinti ar paneigti. Lietuvos pasipriešinimo tyrinėtojo padėtis gerokai keblesnė. Juk jis nepasikalbės su pasipriešinimo dalyviais ar sovietiniu saugumu, neužsakys daugiau medžiagos iš atitinkamų institucijų. Dažniausiai jis gali tik vėl persvarstyti jau turimus duomenis arba tikėtis, kad kaip nors stebuklingai atsiras naujas, jam svarbų klausimą išryškinantis dokumentas. Tad šiomis aplinkybėmis lengva tyrinėtojui klaidžioti klystkeliais. Gana tik klaidingai pasitikėti kelių dokumentų autentiškumu ir prileisti, kad pareiškimą ar dokumentą pasirašiusi organizacija iš tiesų atstovauja tiems, kurių vardu neva kalba, kad tyrinėtojas nupieštų tikrovės neatitinkantį pasipriešinimo vaizdą, kuriame svarbų ar net vyraujantį vaidmenį įgyja nereikšmingos ar visai neegzistuojančios organizacijos.
Skaityti daugiau...
 
ATSIŲSTA PAMINĖTI PDF Spausdinti El. paštas
ENCIKLIKA "Redemptos hominis", rašyta pop. Jono Pauliaus II vyskupams, kunigams, vienuoliams, katalikams ir visiems geros valios žmonėms. Nei vertėjas į lietuvių kalbą, nei leidėjas, nei išleidimo metai nepažymėti. Tik pasakyta, kad išspausdino Vatikano spaustuvė. 94 p.
LIETUVIAI SIBIRE. Redagavo Juozas Prunskis. Iliustravo Jonas Strungys. Išleido Amerikos lietuvių bibliotekos leidykla dr. Romualdui Giniočiui atminti. Chicaga. 1981. Didelio albuminio formato. 216 p. Gražus įrišimas. Įspūdinga aplanko nuotrauka. Kaina 20 dol. Leidyklos adresas užsakymams: 3001 W. 59th St, Chicago, IL 60629.
Ivan Havener, O.S.B. — IMK IR SKAITYK. Šv. Rašto dvasinis skaitymas — vadovas pradedantiems. Iš anglų kalbos išvertė Jurgis Strazdas. Išleido "Krikščionis gyvenime" knygų leidykla (P. O. Box 608, Putnam, CT 06260. 1981. Viršelis Pauliaus Jurkaus. 56 p.
Mother Maria Kaupas — THE FOUND-ING OF THE SISTERS OF ST. CASI-MIR. Pomirtiniai raštai, suredaguoti ir išversti į anglų kalbą. Vertėja — sesuo M. Agnese Dering ir kt. Išleido Claret Center for Resources in Spirituality. Chicago. 1981. 178 p.
Skaityti daugiau...
 
Viršeliai PDF Spausdinti El. paštas

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai