| |
|
|
1982 m. 2 kovas-balandis
|
LIETUVIŲ IŠEIVIJA: TAUTAI NUOSTOLIS AR PELNAS ? |
 |
 |
 |
|
Parašė VINCENTAS LIULEVIČIUS
|
Įvadinės pastabos *
Dėstydamas Pedagoginiame lituanistikos institute pasaulio lietuvių istoriją, buvau priverstai paruošti studentų reikalams tris leidinius, kuriuos Institutas išleido rankraščio teisėmis: 1) Lietuvių emigracijos priežastys (Chicago, 1971 m.), 2) Amerikos lietuvių kultūriniai laimėjimai (Chicago, 1971), 3) Išeivija Lietuvos atkūrimo darbe (Chicago, 1971).
Vėliau paruošiau ir tas pats Institutas išleido ketvirtą leidinį — Amerikos lietuvių ekonominė veikla (Chicago, 1980). Morkūno spaustuvėje jau sulaužyta penkta knyga — Išeivijos vaidmuo nepriklausomos Lietuvos atkūrimo darbe. Leidžia PLB valdyba.
Kas norėtų plačiau susipažinti su šia tema, minėtuose leidiniuose ras atsakymus, su šaltinių nuorodomis ir plačiomis bibliografijomis. Aš pats irgi remiuosi šiomis knygomis. Ypatingai remiuosi išeisima knyga trečiajame šios paskaitos skyriuje.
Ši paskaita (Lietuvių išeivija: tautai nuostolis ar pelnas?) susideda iš keturių skyrių: 1) Susipažinimas su tema, 2) Žvilgsnis į lietuvių emigracijos priežastis, 3) Išeivijos parama Lietuvai, 4) Išvados. |
|
Skaityti daugiau...
|
|
IŠĖJIMAS IŠ EGIPTO: LIKIMINIS ŠV. RAŠTO ĮVYKIS |
|
|
|
|
Parašė ANTANAS RUBŠYS
|
Ateityje tavo vaikai klaus tave: "Kodėl įsakė Jahvė, mūsų Dievas, mus paklusti šiems įstatymams?" Tu papasakok jiems: "Mes buvome Egipto faraono vergai, ir Jahvė išgelbėjo mus savo didžia galybe. Savo akimis matėme jį darant stebuklus ir baisias nelaimes egiptiečiams ir faraonui. Jis išvedė mus iš Egipto, kad atvestų į šią žemę, pagal savo pažadą mūsų protėviams. Tada Jahvė, mūsų Dievas, įsakė mus paklusti šiems įstatymams ir jį garbinti" (Įst 6,20-24).
Izraeliečiai tikėjo Dievu, "kuris išklausė mūsų ir pažvelgė į mūsų kančią, sunkumus ir vargą" ir, apreikšdamas likiminiu įvykiu savo rūpestį, "mus išvedė iš Egipto, didžia jėga ir galybe, — su didžiu siaubu, per ženklus ir nuostabius darbus" (Įst 26,5-9). Išėjimo knyga pasakoja apie likiminį Senojo Testamento įvykį — Išėjimą iš Egipto. Šis vienkartinis Išėjimo įvykis apreiškė Dievo istorinį užmojį atpirkti ir teisti. Dievas pažvelgė į Izraelį, o per Izraelį į visą žmoniją, su iššūkiu tikėti vienu ir vieninteliu Dievu ir dalyvauti jo istoriniame išganyme.
Izraelio tauta gyveno įsitikinimu, kad jos istorija, nuotykis su Dievu, prasidėjo su likiminiu išgelbėjimu iš beviltiškos padėties. Hebrajai Egipte, būdami tik padriku užguitų žmonių būriu, negalėjo tapti Izraeliu — Sandoros bendrija su pašaukimu dalyvauti išganymo istorijoje savo jėgomis. Bejėgiai ir bevilčiai tapo Izraeliu — Sandoros bendrija, nes Dievas išklausė, pažvelgė ir išganė.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė LIDIJA ŠIMKUTĖ
|
Kęstutis Zapkus : Argolio vaizdas iš lėktuvo (1980) Akrilis ant popieriaus. 28 in x 81 in
LAIPTAIS AUGA RYTAI
Ruduo.
Grįžau namo.
Laiptais auga rytai,
Nuaidėję Gregorianiški choralai
sklaisto tikrovę.
Viskas tylu,
Namai maži ir
Rūbai ankstūs.
Man einant, verkė laiptai,
Skundėsi nueitas takas,
O paliktas žvilgsnis kartojo
Giesmių Giesmę:
Sugrįžk, sugrįžk, Sulamita . . .
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
KONSTANTINO SIRVYDO ASMUO IR REIKŠMĖ |
|
|
|
|
Parašė PAULIUS RABIKAUSKAS
|
1979 metais, švenčiant Vilniaus universiteto jubiliejų, buvo nemaža kalbėta ir rašyta apie Konstantiną Sirvydą. Juk su universitetu siejasi šio tauraus lietuvio, parašiusio pirmąją originalią lietuvišką knygą ir pirmąjį žodyną, gyvenimas ir veikla. Taip pat buvo dažnai tvirtinama, kad Sirvydas yra gimęs 1579, tai yra tais pačiais Vilniaus universiteto įsteigimo metais. Tačiau, atrodo, yra tiksliau 1580 metus laikyti Sirvydo gimimo metais.
I
Bet gal kas sakys: Kaip čia yra? Vieni tvirtina viena, kiti mano kita. Juk užtektų atsiversti jo krikšto metrikų knygą, ir nereikėtų spėlioti bei siūlyti įvairių datų. Deja, ką randame šiandien, ne visuomet aptinkame praėjusiais amžiais. Yra žinoma, kad tiktai Tridento susirinkimas 1563 metais pirmą kartą įpareigojo visas parapijų bažnyčias turėti krikšto ir santuokos metrikų knygas. Bet tai nereiškia, kad visur tuojau pat imta metrikus rašyti. Lenkų istorikas S. Kutrzeba nurodo, kad Krokuvoje seniausia krikšto metrikų knyga yra iš 1578 metų,1) t.y. praėjus 14 metų po Tridento susirinkimo.
Kaip buvo daroma Lietuvoje, kada pradėtos vartoti metrikų knygos, sunku pasakyti. Mūsų enciklopedija, atrodo, šio klausimo nė nebandė liesti. Zigmas Zinkevičius prieš trejus metus išleido Vilniuje knygą "Lietuvių antroponimika,,5 kurios pagrindu yra Vilniaus Šv. Jono bažnyčios išlikusių seniausių metrikų knygų, būtent 1602-1615 m. santuokų ir 1611-1616 m. krikštų įrašai. Nėra abejonės, kad metrikų knygų Lietuvoje buvo ir anksčiau, nes Vilniaus katedros kapitulos aktuose pažymėta, kad didžiojo 1610 metų gaisro metu sudegė ne tik šiaip knygos ir dokumentai, bet ir visos "didžiojoje skrynioje sukrautos metrikų knygos".2)
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė NELĖ MAZALAITĖ-GABIENĖ
|
Labai jau turėjo būti susigalvojęs šventasis Petras, jog net nepajuto, kad iškrito raktai. Jis labai retai tepaleisdavo juos iš savo rankų. Juk, pamanykit, tokių kitų iš viso nėra, ir pasidirbdinti negali. Tai dangaus raktai. Jis tiktai labai menkai akimirkai teužkišo juos už savo skaistaus apdaro juostos, tiktai kol paglostė mažą vėlę — tokią jau mažą, kad reikėjo labai pasilenkti, kol pasieksi ją. Taip trumpai ji tepabuvo pasaulyje, atrodo, tiktai keliems atsimerkimams, ir jau nubėgo atgal. Taigi ją ir sveikino šventasis, kai ištiko nelaimė.
Jis ne tuoj ir tepastebėjo, nors raktai krito labai skambėdami, bet kur čia išgirsi, jei tuo metu čiulbėjo begalės paukščių — juk vasara visur. Net ir neišgirdo, kai raktai užkliuvo vieną žydrą žvaigždę ir net atskėlė jos trupinėlį, ir tasai krito drauge su raktais.
Bekrisdama žvaigždės atbraila visai sušalo ir pavirto akmeniu. Per vieną plauką ji vos nekaukštelėjo į pakaušį žmogui, kuris ėjo svyrinėdamas per visą kelio platumą ir dainavo.
Dainavo nekaip. Viena lakštingala užsidengė ausis sparnu, net ir varna pakraipė nosį be ypatingo pritarimo, tačiau žmogus dainavo iš visos širdies. Kitaip ir būti negalėjo: jis buvo girtas.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė DR. VINCAS VYČINAS
|
Kadangi baltai (ypač lietuviai ir latviai) priklauso indoeuropiečių tautoms, jų kilmės klausimas neišvengiamai susiduria su pastarųjų kilme. Žiūrint iš kitos pusės, kadangi daugelis tautų priklauso indoeuropiečių grupei, bandymas nustatyti indoeuropiečių kilmę sykiu yra bandymas surasti indoeuropiečių bendrą kilmę bei tėvynę.
Svarstymai, liečia bendrą indoeuropiečių tėvynę, prasidėjo jau prieš šimtmetį su viršum ir vis dar tebesitęsia, nepajėgdami pasiekti galutinio atsakymo. Yra trys pagrindinės gijos, kurios nusako pirminę indoeuropiečių tėvynę: a) Indiją, b) šiaurės Europą, ypač Skandinaviją, ir c) pietryčių Rusiją. Įvairių mokslo žmonių gana išsami apžvalga yra pateikta James Mallory straipsnyje, pavadintame "Indoeuropiečių problemos istorija", Indoeuropiečių studijų žurnalo pirmo tomo pirmame numeryje (The Journal of Indo-European Studies, Vol. I, No. 1).
Didžioji šių mokslininkų dalis yra lingvistai; tačiau daugelis yra archeologai.
Pats žodis "indoeuropiečiai" nukreipia mūsų dėmesį į Indiją, labiausiai į senovinę Indiją, tikriau — į jos kalbą, vadinamą sanskrito kalba. Ir iš tikrųjų buvo didelė dalis mokslininkų, kurie laikė Indiją indoeuropiečių tautų protėvyne. Nežiūrint to, daugumas mokslininkų, užuot laikę Indiją indoeuropiečių tėviškės lopšiu, labiau buvo linkę laikyti ją indoeuropiečių tautų viena iš šakų. Minėtame straipsnyje Mallory cituoja R.G. Latham, kuris 1851 metais yra pasakęs: "Būtų kur kas logiškiau kildinti indoeuropiečius iš srities kur nors netoliese nuo Lietuvos, užuot kildinus visas europiečių kalbas iš Azijos". (Ten pat, p. 28).
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė JOAN MARAGALL
|
AKLOJ I KARVĖ
Atsidurdama į vieną medį ir į kitą medį,
apgraibom besiartindama prie vandens,
eina karvė visados viena. Ji akla.
Taiklia uolienos skeveldra piemuo
jai išliejo vieną akį, kitoje gi
pasiliko debesys. Karvė akla.
Kaip ir anksčiau, eina prie šaltinio atsigerti,
ne su savo draugėmis, ne! Eina viena.
Josios draugės skardžiuose ir daubose,
tyliose pievose ir pakrantėse
besiganydamos drebina skambaliuką
ir karpo sodrią žolę ... Ji sugriūtų.
Nosimi susiduria su nudilusiu loviu,
susigėdusi pasitraukia . . . Bet grįžta,
į vandenį paneria nasrus ir ramiai geria,
geria mažai, be troškulio. Paskui į dangų
tragišku mostu pakelia milžinišką,
raguotą galvą ir mirkčioja
ant mirusių vyzdžių; ir grįžta
šviesos našlaite į deginančią saulę,
neužmirštais keliais svirdinėdama,
ilgesingai ilga uodega mostaguodama.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė VYTAUTAS VAITIEKŪNAS
|
IV
Azijoje 1981 metais pasaulį sudrebinusių politinių įvykių nebuvo, nors patylomis tarpvalstybiniuose santykiuose vyko reikšmingi poslinkiai. Dėl nesiskaitymo su žmogaus teisėmis ir demokratinėmis laisvėmis Pietų Korėjos santykiai su JAV prezidento Carterio laikais buvo visai pašliję. Prezidentui Reaganui tuose santykiuose pastačius pirmoj eilėj JAV saugumo interesus, buvusi įtampa regimai atlyžo. Prezidentinio kandidato Reagano protaivaniška retorika erzino Kiniją ir kėlė jos įtarimą, kad prezidento Nixono pradėta ir prezidentų Fordo ir Carterio tęsta JAV politika Kinijos atžvilgiu prezidento Reagano gali būti vėl grąžinta į priešnixoninę padėtį. Kai prezidento Reagano valstybės sekretorius Haigas 1981 m. lankėsi Kinijoje, jam diplomatiškai, bet labai aiškiai buvo duota suprasti, kad, jeigu JAV pasirinks Taivaną, Kinija taip pat turi alternatyvą savo pasirinkimui: arba JAV, arba Sovietų Sąjunga. Pati Sovietų Sąjunga to negirdomis nenuleido. Savo ruožtu pasiūlė Kinijai atnaujinti nuo 1979 m. nutrūkusius pasitarimus dėl Kinijos — Sovietų Sąjungos tarpusavio santykiuose ginčus keliančių klausimų. Kinija to siūlymo nėra atmetusi. Iš savo pusės prezidentas Reaganas savo priešrinkiminę protaivaniška retoriką jau spėjo iškeisti į JAV interesų diktuojamą politiką — neerzinti Kinijos. Gal kas iš bendradarbių prezidentui Reaganui bus priminęs Machiavellio pavyzdį. Jau mirties patale Machiavellį aplankęs, Florencijos kardinolas jį įtikinėjęs ir meldęs, kad atsižadėtų velnio ir grįžtų į Bažnyčios prieglobstį. Machiavellis kardinolą kantriai išklausęs ir, šiam atsisveikinant, pasakęs: "Eminencija, dabar ne laikas įsigyti naują priešą".
Pačios Kinijos politiniai santykiai su Taivanu yra įšalę. Bet Kinijos ir Taivano žmonės jau yra tarpusavio ryšius ir ūkinius mainus atnaujinę.
Tarp Kinijos ir Indyros Gandhi Indijos visą laiką buvusi įtampa 1981 m. pradėjo atslūgti. Prasidėjo Indijos pasitarimai su Kinija dėl sienų ištaisymo ir bendradarbiavimo. Indijos eventualus susipratimas su Kinija atrištų Indijai rankas, renkantis politines alternatyvas, ir labai sumažintų Sovietų Sąjungos vaidmenį Indijos politikai.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė Antanas Maceina
|
Religijos ir kalbos santykį valdo dvilypis dėsnis: 1. religija savos kalbos neturi, kadangi Dievas kalba žmogui visados žmogiškai; 2. religija savą kalbą turi, kadangi žmogus kalba Dievui visados kitaip, nei kitiems, net ir patiems artimiausiems.
Krikščioniškasis Dievas yra kalbus. Jis nesislepia ir netyli; jis byloja ir tuo būdu apsireiškia. Apsireiškimas yra pagrindinė krikščioniškojo Dievo santykiausena su žmogumi. Tačiau apsireiškimas jau pačia savo sąvoka nurodo į Dievo nusileidimą mūsojon plotmėn: revelare — atidengti tai, kas paslėpta. Apsireiškimu ne mes pakylame į Dievo būseną, bet Dievas nužengia į mūsų būvį, šiuo atveju į mūsų kalbą ir ja prabyla į mus. Dievas nekalba "dieviškai", nes "dieviškosios" kalbos mes iš viso nesu-prastume. Dievas kalba tik žmogiškai. Dievo žodis visados yra tikra?
žmogaus žodis, todėl palenktas žmogaus žodžio prasmei, sandarai, garsui. Žmogiškosios kalbos dvasia bei jos kultūra tiek įtaigauja dieviškąjį apsireiškimą, jog Dievas tegali apsireikšti tik tiek ir tik taip, kiek ir kaip žmogus pajėgia sava kalba išreikšti Dievo mintį bei jo valią. Kalba yra apsireiškimo vežtuvai, kuriais Viešpats pasiekia žmogų. Sykiu betgi kalba yra ir apsireiškimo kliuvinys, neleidžiąs Viešpačiui atsiverti pilnai ir iš karto. Dievo apsireiškimas virsta istoriniu vyksmu todėl, kad pati žmogaus kalba yra istorinis vyksmas. Šia prasme apsireiškimas yra Dievo kenozė: tai kalbinis Dievo nusižeminimas bei susimenkinimas, jo kantrybė bei auka, kadangi čia "tautų ir žemės Valdovas" (Ps 45,12) prabyla "kaip visi žmonės" (Fil 2,7).
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
LIETUVIŲ KATALIKŲ RELIGINĖ ŠALPA |
|
|
|
|
Parašė Kun. S. Raila
|
20-ties metų veiklos apžvalga (1961 - 1981)
Bendrai. II-ojo pasaulinio karo metu, Sovietų Rusijai okupavus Lietuvą, Amerikos lietuviai nedelsdami susirūpino gelbėti į baisią nedalią patekusius tautiečius. Karo metais nebuvo įmanoma suteikti jiems pagalbos. Tuoj po karo visi ir visokiais būdais ir keliais telkė ir teikė pagalbą lietuviams tremtiniams, išblokštiems už savo krašto ribų, atsidūrusiems svetimose šalyse.
Organizuota parama buvo plačiai ir nuoširdžiai vedama Bendro Amerikos Lietuvių Fondo, vadinamo Balfu. Lietuvių organizacijos, ypač lietuvių parapijos, organizavo ir rinko drabužius, avalynę ir kitokius medžiaginius reikmenis, juos rūšiavo, dėjo į dėžes ir gabeno į centrą, kad iš ten greičiausiai pasiektų tremtinius Tuo pačiu metu plaukė asmeniškos dovanos ir "Care" siuntinėliai vargstantiems lietuviams.
Kunigų Vienybės įnašas. Kunigų Vienybė per visą savo veiklos ilgą laikotarpį, o ypač po I-ojo pasaulinio karo, sielojosi labdara. Jos įsteigta "Motinėlės" šalpos draugija daug padėjo vargstantiems ir neturtingiems studentams. KV pastangomis buvo sušelptos Lietuvos mokyklos, vienuolijos, bažnyčios. Iš Lietuvos atvykę svečiai Kunigų Vienybės globoje aplankė lietuvių parapijas ir lietuviškas kolonijas su prakalbomis ir pravedė rinkliavas Lietuvai. Po II-ojo pasaulinio karo Kunigų Vienybė ypatingai rūpinosi lietuvių šalpa. Kan Juozas Končius paliko savo tiesioginę — pastoracinę veiklą lietuvių parapijoje ir rūpinosi lietuvių šalpa, Kunigų Vienybei ją remiant ir plačiai organizuojant.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė Red.
|
— Šimtmetis nuo rašytojo Vienuolio (Antano Žukausko) gimimo suėjo balandžio 7 d., o šimtmetis nuo Vinco Krėvės (Mickevičiaus) gimimo sueis spalio 7 d. Abi sukaktys minimos tiek okupuotoje Lietuvoje, tiek išeivijoje.
— Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo šventė vasario 23 d. buvo paminėta JAV Senate ir Atstovų rūmuose. Senate minėjimu rūpinosi sen. Charles Percy, Atstovų rūmuose — Frank An-nunzio, abu iš Illinois valstijos. Smerkiančias Lietuvos okupaciją kalbas pasakė mums palankūs kongresmanai ir senatoriai. Valstybės sekretorius Alexander Haig laiške Lietuvos atstovui dr. Stasiui Bač-kiui rašė: "Jungtinių Valstybių vyriausybės ir gyventojų vardu turiu garbę siųsti Jums sveikinimus bei linkėjimus 64-ųjų Lietuvos nepriklausomybės metinių proga. Lietuvos respublikos įsteigimas 1918 m. vasario 16 dieną davė formą bei prasmę Lietuvos ryžtui į laisvę ir apsisprendimą. Lietuviai, kaip ir amerikiečiai, šiandien tebėra ištikimi tiems pagrindiniams principams. JAV negali leisti, kad būtų užmirštas Lietuvos valstybinio integralumo pažeidimas. Mūsų politika, nepripažįstanti prievartinio Lietuvos įjungimo į Sovietų Sąjungą, yra pastovi ir nesikeis. Amerikos gyventojai dalinasi su Jumis ir Jūsų tautiečiais nepajudinamu tikėjimu į galutinę laisvės pergalę". Priėmime Lietuvos pasiuntinybėje Washingtone dalyvavo daug diplomatų, tarp kurių buvo ir Valstybės sekretoriaus padėjėjas Elliott Abrams. Kaip ir kiekvieanis metais, Vasario 16-ąją paskelbė švente valstijų gubernatoriai ir miestų burmistrai tose vietovėse, kur yra lietuvių.
— Kultūros židinyje New Yorke Vasario 16-osios proga LB New Yorko apygardos iniciatyva surengta dailės paroda ir literatūrinė popietė. Parodoje dalyvavo 39 asmenys, išstatydami po kelis darbus. Šiemet dailės parodą pakėlė dalyvavimas tokių dailininkų, kaip V. Vizgirda, K. Žoromskis, R. Viesulas, A. Elskus, V. Kašubą, A. Kašubienė, V. Ignas, Tamošaičiai ir t.t. Parodoje 100 metų gimimo proga buvo pagerbti skulptoriai Petras Rimša, Juozas Zikaras ir dail. Ignas Šlapelis. Paskirtos ir premijos. LB New Yorko apygardos premija (300 dol.) teko Anastazijai ir Antanui Tamošaičiams, M. K. Čiurlionio vardo premija (300 dol.) — Vytautui Ignui, Juozo Zikaro vardo premija (300 dol.) — Vytautui Kašubai, ketvirtoji premija (100 dol.) — Vidai Kriš-tolaitytei. Pirmosios premijos mecenatas — LB Kultūros taryba, antrosios — bankinis kooperatyvas "Kasa", trečiosios — J. Zikaro sūnaus Vainučio šeima ketvirtosios — Simo Kudirkos šaulių kuopa. Į parodos atidarymą atvyko LB Kultūros tarybos pirmininkė Ingrida Bublienė ir tarė šventei pritaikytą žodį. Kitoje kultūros židinio salėje vyko lietuvių fotografų paroda. Už fotografinį meną taip pat paskirtos premijos: pirmoji — J. Daugėlai, antroji — V. Maželiui. Literatūrinėje popietėje paskaitą apie poeziją okupuotoje Lietuvoje skaitė Tomas Venclova. Dabartinės Lietuvos poetų kūrybą deklamavo I. Veblaitienė ir V. Valiukas. Pagerbtas ir Maironis. Jo poeziją skaitė Juozas Bulevičius-Boley. Muzikinę programos dalį atliko Aldona Kapalaitė, paskambindama M. K. Čiurlionio, VI. Ja-kubėno, K. V. Banaičio kūrinius.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
DAIL KĘSTUČIO ZAPKAUS MENINIAI LAIMĖJIMAI |
|
|
|
|
Parašė Vaidotas Užupis
|
 Jau dvidešimt metų tarptautiniuose dailės sluoksniuose garsėja Kęstutis Zapkus. Aukščiausią garbę jis pasiekė praėjusiais metais, kai Carne-gie Instituto muziejus Pittsburghe surengė jo tapybos darbų parodą, kuri tęsėsi visą vasarą. Kolekcionierių susidomėjimas Zapkaus menu buvo didelis — visi paveikslai parduoti. Tų pačių metų rudenį šio dailininko paroda atidaryta ir Huntingtono muziejuje Long Islande, o 1982 metais sausio - balandžio mėnesiais jo tapyba rodoma viename garsiame muziejuje Londone, Anglijoje. Dailininkas yra visiškai atsidavęs menui. Turi dvi studijas — vieną New Yorke, antrą — East Marion, Long Islande. Jo parodas Amerikoje ir Europoje rengia Paulą Cooper galerija (New Yorke).
Apie šį jauną lietuvį dailininką buvo rašyta Aiduose 1974 m. 6 nr. ir įdėti keli jo kūriniai. Šiame žurnalo numeryje plačiau apibūdinama jo kūryba, ypač atsiremiant žymių meno kritikų vertinimais. Taip pat ir tekstas iliustruojamas jo darbų nuotraukomis.
Kęstutis Zapkus yra gimęs 1938 m. Žemaitijoje, Dubikinėje, Mažeikių aps. Išsimokslino Chicagoje. Čia lenkė lituanistinę mokyklą, dalyvavo tautinių šokių grupėje, veikė skautuose. Chicagos Meno institutą jis baigė 1960 m. Ten, Jaunimo centre, skautai akademikai surengė ir jo pirmąją tapybos parodą, į kurią buvo pakviesti amerikiečiai meno kritikai. Žymus kritikas Franz Schultz tą Zapkaus parodą pavadino "geriausia, surengta tais metais". Beveik visus paveikslus nupirko Gress meno galerija. Tai buvo smarkus paskatinimas jaunam dailininkui veržtis aukščiau. Po to meno studijas jis dar gilino Syracuse universitete, baigdamas jį magistro laipsniu. Po to, gavęs Ryer-son stipendiją į meną gilinosi Paryžiuje. Nuo 1965 metų gyvena New Yorke.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
JOAN MARAGALL — KATALONIEČIŲ POETAS |
|
|
|
|
Parašė P. Gaučys
|
XVIII a. pradžioje Ispanijai panaikinus Katalonijos turėtą autonomiją, jos gyventojai, anksčiau tokie energingi, turtingi ir taurūs, tapo tylia ir niūria tauta. Buvę Viduržemio jūros valdovais, nukariavę Balearų, Sardinijos, Sicilijos salas ir pasiekę Graikiją, buvo nušalinti nuo jūros ir negalėjo pasiekti "Naujojo pasaulio", kurį valdė Ispanija. Tik liaudis išlaikė gyvą savo kalbą ir dvasią. Tačiau XIX a. viduryje kataloniečiai atgavo savo energiją ir pradėjo plačią prekybą su užjūriu. Tada kaip tauta vėl susirado vietą kitų tautų tarpe.
Ispanijos respublikos metu gavusi plačią savivaldą, Katalonija vėl jos neteko, pilietinį karą laimėjus gen. F. Frankui. Jai buvo uždrausta netgi kalba ir spauda. Tik 1956 — 60 kataloniečiai išsikovojo teisę leisti knygas bei žurnalus ir turėti teatrą.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
RYTŲ EUROPOS TAUTOS SUSIGRĄŽINA PRARASTĄ ISTORIJĄ |
|
|
|
|
Parašė J. Liepinis
|
"Kodėl niekinama lietuvių tautos praeitis?" — savilaidiriėje Aušroje (Nr. 20, 1980 sausis) klausia lietuvių patriotų grupė. Kodėl Lietuvoje "pagarba savo tėvynės praeičiai ne tik neskatinama, bet priešingai — baudžiama?"
Panašūs klausimai dažnai girdimi Rytų Europos tautose, kurių istoriją taip iškraipė ir išniokojo totalitariniai užkariautojai. Po antrojo pasaulinio karo šios tautos atsirado panašioje padėtyje, kaip Lietuva, — jų istorijos buvo neigiamos, smulkinamos, spraudžiamos į marksizmo-leninizmo rėmelius. Meilė savo tautos praeičiai buvo smerkiama, kaip "buržuazinio nacionalizmo" apraiška. Tačiau pastarųjų poros dešimtmečių būvyje kai kurioms Rytų Europos tautoms pavyko bent dalinai atsipalaiduoti nuo Maskvos kontrolės ir susigrąžinti nors dalį savo istorijos.
1.
Vienas pavyzdys yra Rumunija. Tuoj po antrojo pasaulinio karo, Rumunijos istorija buvo klastojama nemažesniu mastu kaip Lietuvos. Rumunijos istorija tapo Rusijos satelitu. Visa tai pasikeitė prieš penkiolika metų, kai valdžią perėmė Nicole Ceaucescu. Jis rumuniškąjį komunizmą stipriai atmiešė nacionalizmu, atsikratė kultūrinio pavaldumo Rusijai ir reabilitavo Rumunijos istoriją. Tie dramatiški pasikeitimai aprašomi rumunų kultūrinio žurnalo Flacara 1979 m. liepos numeryje išspausdintoje poemoje "Sėjėjas", kurioje parodoma, kaip Maskva dominavo rumunų kultūrą ir istoriją. Čia pora ištraukų iš poemos, kurios pasaulis gerai pažįstamas lietuviams:
Atimta mūsų trispalvė už kurią galvą dėjo protėviai...
Mūsų priešai mums išplanavo liūdną dalinės kolonijos lemtį,
Mūsų šalis nuniokota, apiplėšta iki dugno.
Niekas nežinos, kiek iš mūsų atimta aukso,
Iškastruoti kalnai teberanda savo rūdos.
Be pasigailėjimo buvo iškirsti mūsų miškai, |
|
Skaityti daugiau...
|
|
KAZYS BRADŪNAS 'UŽEIGOJE PRIE VILNIAUS VIEŠKELIO" |
|
|
|
|
Parašė Marija Stankus-Saulaitė
|
KAZYS BRADŪNAS: Užeigoje prie Vilniaus vieškelio. Ateities literatūros fondas. Southfield, 1981. 110 psl. 6 dol. Premijuota Lietuvių Bendruomenės 1980 m. Literatūros premija.
Kazio Bradūno trylikta poezijos knyga "Užeigoje prie Vilniaus vieškelio" turi kelis skyrius: "Dievas liepė man būti", "Europos kelionių eskizai", "Poetas kunigas" ir "Užeigoje prie Vilniaus vieškelio". Kiekvienas eilėraštis turi savo reikšmę ir grožį, bet kiekvienas skyrius ir visa knyga turi sudėtinę reikšmę, praturtinančią knygos formą ir tematiką.
Pirmasis skyrius "Dievas liepė man būti" pristato ir vysto bendras temas: žmogui Dievo duota gyvybė ir jos svarba, gamtos ir žmogaus sąlytis gyvybingume, mirtis, poezijos ryšys su gyvenimu ir su mirtimi. Antrasis skyrius "Europos kelionių eskizai" įdomus ypač tuo, kad parodo poeto reakciją į kitų kraštų paminklus: poetas kitaip jaučia kitų kraštų ir savojo krašto praeitį. "Poetas kunigas", trečiasis skyrius, kalba su Donelaičiu ir apie jį. Donelaičio žodis tebėra gyvas, tautos gyvybė priklauso nuo žodžio, žemė gyva per žodį, per Donelaitį ir kitus. Ketvirtajame skyriuje "Užeigoje prie Vilniaus vieškelio" kalbama su užeigoje sustojusiais svečiais, dideliais ir mažais. Duoną laužant, atpažįstamas ir Jis, kuris įgalina žmogų nebijoti gyvenimo ir tapti poetu, kalbančiu kitiems.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
VYTAUTO VOLERTO "GREITKELIO" TEMOS IR VARIACIJOS |
|
|
|
|
Parašė Jurgis Gliauda
|
VYTAUTAS VOLERTAS: Greitkelis. Lietuviškos Knygos Klubo leidinys. Aplanką piešė Irena Mitkus Chicago, 1981. 164 psl., 6 dol.
. . Tavo motina tikrai buvo idiote.
— Iš ko sprendi taip staiga? — sumišo Mortonas Lex.
— Ji nužudė mano tėvą." (p. 138).
Šis tragedinis protruberansas naujausiame Vytauto Volerto romane "Greitkelis" yra kirtis per siužetinį Gordijaus mazgą. Ta prasme buitinių sąrangų logika apsprendžia buitinius tarpusavius romano personažų ryšius. Tačiau autorius, sočiai davęs kondensuotos buities vaizdų, nepa-jkyrė buičiai vaizduoti. Buitis tebuvo tiktai pamatas, tiktai rėmai, kitos substancijos temoms. Tai neabejotinas autoriaus laimėjimas. Romanas turi dvi plotmes: tekstą ir gilią potekstę. Savo audiniu sandarus, buitiškai sultingas "Greitkelis", ne buities temomis gajus ir nėra šiuolaikinio modernaus siužeto valdomas. Autorius virtuoziškai įvėlė skaitytoją į "Greitkelio" buitį, į etnografinį naujumą, į nūdienos rūpesčius ir našiai įrodė, kad ne buities pasauliu žmogus esąs gyvas.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
"DEŠIMTOJI PRADALGĖ" LITERATŪROS LANKOSE |
|
|
|
|
Parašė VL. Kulbokas
|
1980 m. Nidos klubas išleido K. Barėno suredaguotą Dešimtąją Pradalgę. Jos pradėtos leisti 1965 m. Bendradarbiais pasitelkdamas daugumą išeivijos rašytojų, K. Barėnas atliko didelį darbą.
Paskutiniame 482 puslapių tomelyje randame apie 35 autorių didesnių bei mažesnių kūrinių. Iš vyriausios kartos rašo: V. Alantas, St. Santvaras, A. Tulys (miręs), G. Tulaus-kaitė, P. Orintaitė; iš vidurinės kartos: K. Bradūnas, B. Raila, J. Kra-likauskas, Alė Rūta, J. Gliaudą; iš jauniausios: T. Venclova, L. Andrie-kus, Pr. Visvydas, I. Joerg, A. Landsbergis, K. Almenas, A.T. Antanaitis.
Itin įdomus atsiminimų ir rašytojų laiškų skyrius. St. Santvaras straipsnyje "Atsiminimai apie kompozitorių Stasį Šimkų" suprato audringą kūrėjo prigimtį ir atskleidė jo artimųjų džiugesius bei kaičias valandas. Lakiu, kiek iškilmingu žodžiu prieš akis pastatomas vulka-niškos prigimties kūrė vieta, kur muzikas ir ' autorius La Seal o s teatre klausosi A. Toscanini diriguojamos "Aidos" operos. Nepamirštamas vaizdas, kai trys "rabinai iš M distai muzikai) prievartauja "Pagirė-nų" operos libretistą Santvarą ir dirigentą Šimkų, versdami sukomunis-tinti veikalą. Tai liudija, kaip Sovietuose niokojamas menas ir kodėl iš ten bėga muzikai, baletininkai, rašytojai. Šiuose atsiminimuose jaučiama graži muziko ir dainininko- poeto sanveika.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
LIETUVIŠKAS EKSLIBRIS ŠIANDIEN |
|
|
|
|
Parašė Gintautas Vėžys
|
LITHUANIAN BOOKPLATES. LIETUVIŲ EKSLIBRIAI. Vitolis E. Vengris. Lithuanian Library Press, Inc. ir Loyola University Press. Chicago, Illinois, 1980. 248 psl. Kaina 20 dol.
Tai pirma tokia išsami knyga apie lietuvių ekslibrį. Knyga didelė, al-buminio pobūdžio, 25.3x27.8 cm, kietai įrišta. Iki šiol yra išleista knygučių Lietuvoje ir užsienyje apie atskirus lietuvius ekslibristus. 1926 metais pasirodė Pauliaus Galaunės knyga "Exlibrisas Lietuvoje, XVI-XX šimtmečiai" mažu tiražu. Tai ir viskas. Bendro pobūdžio ekslibrių knygose, lietuviškasis jeigu ir įdedamas, tai su labai mažais skyriais, ir juose figūruoja tik vienas kitas iš iškiliausių ekslibristų dėl vietos stokos. Todėl ši knyga yra rimtas indėlis į ekslibrių ir lietuvių literatūrą. Ją perskaičius, galima susidaryti vaizdą apie lietuviško ekslibrio vystymąsi.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė Aug. R.
|
Lietuviai Sibire. Redagavo JUOZAS PRUNSKIS. Iliustravo Jonas Strungys. Išleido Amerikos Lietuvių Bibliotekos Leidykla. Chicago, 1981 m. 216 psl. Kaina 20 dol.
Veikalą "Lietuviai Sibire" suredagavo daugelio knygų autorius kun. Juozas Prunskis, o jam į talką atėjo redakcinė kolegija: Vladas Būtėnas, Anicetas Tamošaitis, SJ ir Nijolė Gražulienė.
Nurodęs, kad "komunistai Sibiran gyvuliniais vagonais išgabeno dešimtadalį visos mūsų tautos", redaktorius rašo: "Tą baisiąją tragediją privalome išryškinti". Kadangi jis yra akcijos vyras, darbo ėmėsi pats.
Kaip Leonardo Kerulio "Išvežtųjų lietuvių sąrašas", taip ir "Lietuviai Sibire" pareikalavo daug kantrybės ir akylumo. "Reikėjo vesti plačius susirašinėjimus su Amerikos, Europos, net ir Australijos lietuviais, — sako redaktorius. — Reikėjo atrinkti iš gaunamų krūvų laiškų vietas, kurios būtų reikšmingesnės. Nebuvo lengva visus primityviomis Sibiro sąlygomis rašytus laiškus išskaityti". Betrūko dar to: "Bedirbant prie šios knygos, buvo gauta grasinimų..." (p. 12).
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė J. A. Stiklorius
|
JOSEPH PAJAUJIS-JAVIS: Soviet Genocide in Lithuania. Išleido Manyland Books, Inc., New York 1980. Kietais viršeliais. 246 psl. Kaina 10.95 dol.
Dr. Juozo Pajaujo knyga "Soviet Genocide in Lithuania" iškelia sovietinių okupantų padarytas skriaudas lietuvių tautai per pirmąją okupaciją (1940-1941) ir antrosios pirmąjį dešimtmetį (1944-1954). Tam tikras knygos trūkumas galėtų būti tas, kad ji ne vaizduoja įvykių okupuotoje Lietuvoje nuo 1954 m. iki dabar, tačiau tai paaiškinta tuo, kad autorius mirė jau 1973 m., prieš tai dar. ilgai sirgęs.
Autorius pradeda nuo 1939 m. pasirašytos Ribbentropo - Molotovo sutarties, kuri buvo mūsų nelaimės pradžia, sudarydama sąlygas sovietams okupuoti Lietuvą, o tada plačiai atvaizduoja masinius šaudymus, trėmimus, išvežimus ir kitas baisias skriaudas, sovietinių okupantų padarytas lietuvių tautai.
Vienas būdas charakterizuoti šį dr. Pajaujo veikalą yra lyginti jį su dr. Tomo Remeikio knyga "Opposi-tion to Soviet Rule in Lithuania". Abi knygos turi tą pačią temą — Lietuvos sovietinę okupaciją, tačiau kai kuriais atžvilgiais jos ryškiai skiriasi. Dr. Remeikio knyga yra žymiai platesnė, duoda daugiau istorinės medžiagos, dokumentų ir tuos dokumentus smulkiau, kruopščiau analizuoja negu dr. Pajaujo veikalas, nors ir dr. Pajaujo veikale dokumentinės medžiagos naudota nemažai.
|
|
Skaityti daugiau...
|
Pranas Gaida: NEMARUS MIRTINGASIS — ARKIVYSKUPAS TEOFILIUS MATULIONIS. Išleido Lietuvių katalikų mokslo akademija. Roma, 1981. Viršelio aplankas — VI. Žiliaus. 370 psl. Labai jaudinanti knyga apie daugiausia komunistų kankintą lietuvį vyskupą. Jo gyvenimo faktai, ganytojiški ir privatūs laiškai, taip pat ir kitų asmenų atsiminimai.
Aloyzas Baronas: TRISDEŠIMT ISTORIJŲ SUAUGUSIEMS. Novelės. Lietuviškos knygos klubo leidinys. Viršelis
— Nijolės Palubinskienės. 170 psl. Chi-caga, 1981 m. Kaina 8 dol.
Česlovas Butkys: TEISĖJO ATSIMINIMAI. Lietuviškos knygos klubo leidinys. Chicaga, 1982. Viršelio piešinys
— Jonės Karužaitės. 318 psl. Kaina 10 dol.
NELAISVĖJE GIMĘS KŪDIKIS. Kazachstano lagerių lietuvių kalinių mintys Vasario 16-jai. Lietuvių ir anglų kalbom. Paruošė ir išvertė Kazimieras Pu-gevičius. Padėjo Gintė Damušytė ir Ma-rian Skabeikis. Išleido Lietuvių katalikų religinė šalpa. Brooklynas, 1982 m. Išleidimą finansavo Sofija Brazauskienė. 100 psl.
CHRONICLE OF THE CATHOLIC CHURCH IN LITHUANIA, Nr. 48 (June 29, 1981). Aprašomi Mečislovo Jurevičiaus ir Vytauto Vaičiūno teismai. Skelbiami kalinių laiškai, duodamos žinios iš vyskupijų ir tt. Nr. 49. (Sept. 8,1981). Policijos trukdymai eiti procesijoje į Šiluvą, tikinčiojo jaunimo persekiojimai, Švč. Sakramento išniekinimas Viduklėje, Vytauto Vaičiūno byla, teroras prieš kunigus, žinios iš vyskupijų ir kt. |
|
Skaityti daugiau...
|
Mecenatai: Po 50 dol.: Vincas Akelaitis, Cleveland, OH; Jurgis Zabelskis, Flushing, N.Y.; Iz. Vasyliūnas, Somerville, MA; J. Jusys, Worcester, MA; kun. dr. Konst. Gulbinas, OFM Cap., Oberhausen, W. Germany; P. Dalinda, Toronto, Ont, Canada; dr. Marija Ramūnienė, Ottawa; Canada.
Garbės prenumeratoriai: Po 25 dol.: Antanas Bertulis, Hot Springs, AR; Stasys Juozapavičius, Brangulė Paronienė, Chicago, IL; Br. P. Juodelis, Downers Grove, IL; dr. Jurgis Lukaitis, Peoria, IL; kun. Vitas Memenąs, Joliet, IL; kun. Simas Morkūnas, Sioux City; IA; Pranas Averka, Andrius Keturakis, So. Boston, MA; R. J. Girnius, Westford, MA; dr. J. Pikūnas, Detroit, MI; Pranė Balandienė, Alf. Velavičius, Warren, MI; J. Naikelis, Omaha, NE; Ig. Skrupskelis, Columbia, SC; Jonas Nastajus, Edmonton, ALT; K. Gečas, Toronto, Ont., kun. Antanas Sabas, Sudbury, Ont., Canada; Pijus Vaičaitis, Moorabbin, Via, Australia; kun. dr. M. Mankeliūnas, dr. Juozas Zaranka, Bogota, Colombia; dr. Alfred Bamberger, Eichstaett, W. Germany; vysk. A. L. Deksnys, Roma, Italia; Povilas Baublys, Villefranche S/mer, France.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
|
|
|
Vytautas Bieliauskas
Kazimieras
Jonas
Paulius
Antanas
Juozas
Leonardas
