| |
|
|
4 liepa-rugpjūtis
|
|
KATALIKAI IR VISUOMENINĖ VEIKLA |
 |
 |
 |
|
Parašė PETRAS DAUGINTIS, S.J.
|
Mūsų tarpe yra daug neaiškumų apie katalikų visuomenines pareigas, apie santykius tarp tikėjimo ir politikos. Tai rodo dažnai girdimi tokie ir panašūs tvirtinimai: "Katalikui svarbu tik privačiai praktikuoti savo religiją ir laikytis doros; nėra reikalo kiekvienam katalikui pasauliečiui mestis į visuomeninius darbus; katalikų vyskupai, kunigai ir draugijos neturi kištis į politinius reikalus!"
Bet dažnai tie patys tvirtintojai skundžiasi, kad žmonės blogėja, kad jaunimas eina nedorais keliais, kad gyvenime tiek skriaudų ir politikoje šunybių. O netikintieji prikiša tikintiesiems: "Jie yra katalikai tik iš vardo: jie nei gyvena savo tikėjimu, nei įneša jo į gyvenimą, nei atlieka savo visuomeninių pareigų. Jiems pirmiausia turėtų rūpėti ištraukti žmones iš skurdo, priespaudos ir išnaudojimo!"
Bandysime į tuos priekaištus, neaiškumus ir klausimus atsakyti. Remsimės daugiausia dabartinio popiežiaus Jono Pauliaus II pareiškimais ir nurodymais.
Antgamtinė ir pasaulinė religijos plotmė
Žmogus yra aukščiausia būtybė žemėje. Jis turi protą ir laisvą valią. Iš apreiškimo žinome, kad Dievas sukūrė žmogų į savo paveikslą ir panašumą — su dvasinga, nemirtinga siela, ir padarė jį savo įsūnytu vaiku. Žmogus tad yra transcendentinė būtybė.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
Rašytojų malda, kalbėta suvažiavimo mišiose Clevelande |
|
|
|
|
Parašė A. R.
|
Iš amžių glūdumos atėjusi tauta,
ilgai ieškojusi šviesos. —
Ją išlaikei ant savo delno
mums didelę ir brangią. —
Ačiū Tau Kūrėjau, už lietuvių
kalbą ir kūrybos žodį.
Istorijoj didžiųjų žingsniai
buvo skaudūs mums.
bet gelbėjai ir išlaikei gyvus
ir sąmoningus. —
Ačiū Tau, Kūrėjau, už lietuvių
kalbą ir kūrybos žodį.
Praėjo maras ir karai,
o užplaukė raudonas tvanas,
ir išbloškė iš tėviškių, ir pavertė
mus kankinių tauta. —
Ačiū Tau, Kūrėjau, už lietuvių
kalbą ir kūrybos zodį.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė Red.
|
 PREL. LIUDVIKAS MENDELIS, miręs liepos 15 d. Baltimorėje.
Velionis pasižymėjo nuostabiu pastoraciniu uolumu. Iš prigimties darbštus, energingas ir apsukrus, jis Baltimorėje ir už jos ribų išgarsėjo kaip rūpestingas klebonas, dosnus labdarys, žymus svarbių užmojų mecenatas ir taip pat lietuvybės ramstis išeivijoje. Iš Lietuvos atvykęs su tėvais į JAV vos 10 metų amžiaus (g. 1898. IV.18), jis, dirbdamas ir mokydamasis, baigė gimnazijos kursą. Emmitsburgo, Md., kolegijoje nustebino jos vadovybę didžiais gabumais ir buvo pasiųstas į Romą studijuoti aukštųjų teolotinių mokslų. Įsigijęs doktoratą ir 1928 m. įšventintas kunigu, tuojau buvo paskirtas į Baltimorės lietuvių parapiją, kurioje gyveno iki mirties. Jam klebonaujant, ši parapija tapo Baltimorės dvasiniu centru. Dideles minias kitataučių velionis pajėgė sutelkti į pirmadieniais bei antradieniais laikomas Marijos garbei pamaldas, kuriose nuo ryto iki vakaro buvo sakomi pamokslai, atliekami religiniai patarnavimai ir liturginiai veiksmai. Taip veikdamas, prel. Mendelis misijoms remti surinko daugiau kaip 2 milijonus dolerių. Buvo dosnus ir lietuvių reikalams, tačiau už parapijos ribų asmeniškai išeivijos veikloj nedalyvavo. Parapija, pastoracinis darbas, misijų šalpa ir privatus pamaldumas jam buvo idealai, užėmę visą laiką. Jais jis gyveno, apie juos kalbėjo ir juose rado savo dinamiškos egzistencijos prasmę bei džiaugsmą. Mirė 84 metų.
|
|
|
Parašė EGLĖ JUODVALKĖ
|
baltoje saulės tyloje
senelio pirštai skaičiuoja
ant plonos grandinės karoliukais suvertas
likusias vasaras
jis niekada nebuvo jaunas
negeidė ir nemylėjo
pavasarį keisdavo vyną
vasarą cigaretes
o rudenį draugus
jis mėgo šokti
sugrubusios senelės rankos
glamžo juodos prijuostės klostę
lygina skarelę
glosto staltiesę
ji niekada nebuvo jauna
negeidė ir nemylėjo
nuo kūno balto marmuro
kaip saulės spinduliai nuo
balto audeklo
atšokdavo godūs kareivių žvilgsniai
ji negimdė vaikų
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
"XX AMŽIUS" — DIENRAŠTINĖ NAUJOVĖ |
|
|
|
|
Parašė STASYS YLA
|
MININT 45 METŲ SUKAKTĮ
Trys pagrindiniai dienraščiai atstovavo trims politinėms grupėms nepriklausomoj Lietuvoj: Lietuvos Aidas dešiniųjų (tautininkų), Lietuvos Žinios kairiųjų (liaudininkų) ir Rytas vidurio (krikščionių demokratų). Pastarąjį valdžia "suspendavo" 1936 m. birželio 4 d., o po trijų savaičių, birželio 24 d., pasirodė XX Amžius. Su nauju vardu atėjo dienraštinėn spaudon nauji žmonės ir nauja kryptis. Prasidėjo naujas "žurnalistinis darbas, kuris, prof. J. Ereto žodžiais, sau lygaus neturėjo ne tik Lietuvoje, bet ir užsieniuose" (Stasys Šalkauskis, 1966, p. 191).
Mastas pagal darbus
Pirmame savo žodyje dienraštis pabrėžė: "Su jokia politine grupe XX Amžius nėra susijęs. Du vedamieji principai — religija ir lietuviškoji kultūra — yra aukščiau už vienaip ar kitaip vadinamą partinę politiką" (1936, Nr. 1). Po pusmečio redakcija kartojo: "Nepriklausydamas jokiai partijai, bet politinį, visuomeninį ir kultūrinį gyvenimą vertindamas pagal katalikų dorovės dėsnius ir lietuviškos kultūros reikalavimus, XX Amžius mano, kad šitaip geriausiai galės šiuo momentu savo kraštui pasitarnauti" (1937, Nr. 19).
Dienraščiui rūpėjo darbai ir reikalai, nežiūrint kieno vykdomi. "XX Amžiui nesvarbu, kaip vadinasi tie žmonės, kurie pasireiškia Lietuvos viešajame ir kultūriniame gyvenime, bet svarbu, kad jie dirbtų bendrajai gerovei, o ne asmeniniais ar grupiniais sumetimais, kad jų darbai neprieštarautų krikščionybei ir būtų pažangūs, t.y., kad atsakytų gyvenamojo momento reikalavimams ir svarbai. Tuo principu vadovaudamasis, XX Amžius yra taręs ir tars tai pritarimo, tai papeikimo žodį visiems, tiek įstaigoms, tiek viešumos žmonėms, tiek atskiroms grupėms, kiek mūsų sąlygose galima" (ten pat).
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
|
|
<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 5 6 Sekantis > Pabaiga >>
|
|
JPAGE_CURRENT_OF_TOTAL |
|
|
|
Vytautas Bieliauskas
Kazimieras
Jonas
Paulius
Antanas
Juozas
Leonardas
