| |
|
|
4 liepa-rugpjūtis
|
|
LIETUVIŲ RAŠYTOJŲ DRAUGIJOS SUVAŽIAVIMO DEKLARACIJA |
 |
 |
 |
Šimtmetis, prasidėjęs vidurinės Europos tautų išlaisvinimu ir vėliau prikėlęs daugelį tautų bei genčių valstybinei nepriklausomybei kituose pasaulio žemynuose, artėja prie pabaigos su gėdingu balansu, kai tuo pat metu šimtas milijonų civilizuotų europiečių buvo paaukoti naujai, dar didesnei priespaudai, išniekinant žmogaus ir tautų teises ir humanistinius idealus.
Tarp tų milijonų šiandien yra ir lietuvių tauta, kurios klestėjusi nepriklausoma valstybė buvo per praėjusį karą sugriauta, išprievartauta, pasikeičiančių sovietinės ir hitlerinės okupacijų teriojama.
Dėl to prieš keturis dešimtmečius turėjo iš tėvynės pasitraukti užsienin daugelis lietuvių rašytojų, visų sričių menininkų bei kultūrininkų.
Bet dėl to neišblėso mūsų ryžtas visomis priemonėmis ir kūrybinėmis formomis meniškai įprasminti tautos sielą ir reikšti kovingąją naujųjų laikų dvasią valstybės nepriklausomybei atstatyti, tautos ir žmogaus gyvybinėms teisėms atrungti, Lietuvai nelaisvėje padėti.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
IEŠKANT PAGRINDŲ NAUJŲ LAIKŲ PASAULĖVAIZDŽIUI |
|
|
|
|
Parašė K.T.
|
Tarptautinės transasmeniškumo organizacijos 1982 m. suvažiavime Bombėjuje pakartotinai skerbiama ligšiolinio mechanistinio mokslinio pasaulėvaizdžio krizė ir nurodomi naujo pasaulėvaizdžio pradmenys, užčiuopiantys visatoje visų dalykų ryšį ir viens nuo kito priklausomumą,
Tarptautinė transasmeniškumo organizacija buvo įsteigta įvairių skirtingų grupių, kaip, pvz., humanisto-psichologo Abraomo Maslow, kuni-go-paleontologo Teilhard de Char-din, Indijos išminčiaus Sri Aurobindo ir kitų mintytojų sekėjų. Staigti šią naują organizaciją paskatino bendras įsitikinimas, kad žmonių galios, potencialas ir tikrovė yra daug didingesnį, negu šių laikų kultūros, institucijos bei valstybės tai pripažįsta. Tikrovė ir galios, kurios prašoka vadinamąsias "normalias" žmonių galias, yra pavadintos transas-meninėmis. Šiai transasmeninei tikrovei studijuoti ši organizacija ir buvo įkurta.
Šiemetinis, organizacijos septintas metinis suvažiavimas įvyko Bombėjuje, Indijoje. Parinkta vietovė sudarė sąlygas susitikti Vakarų pasaulio mokslininkams su Rytų dvasiniais vadovais. Kalbėtojais buvo pakviesti tie, kurie mokslo laboratorijose ar šventyklose užčiuopė kaž ką, kas nurodytų galimą naują kryptį asmenims, visuomenei, žmonijai. Paskaitininkų ir kalbėtojų tarpe buvo psichoanalistas-tyrinėtojas Stanis-lav Grof, smegenų tyrinėtojas Kari Pribram, fizikas Fritjof Capra, fiziologas Rupert Sheldrake, Nobelio Taikos premija atžymėta motina Teresė iš Kalkutos ir kt.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė Antanas Maceina
|
Kažkas yra prasitaręs, bijąs žmogaus, skaičiusio tik vieną knygą ("timeo hominem unius libri"); bijąs todėl, kad šis vienaknygis žmogus galįs kitoje knygoje kaip tik rasti atsakymą į priekaištą, kurį jis daro pirmajai. Ši baimė visu plotu pasitvirtina, metus žvilgį į dviejų recenzentų pastabas manajai knygelei "Asmuo ir istorija" (Chicago 1981). Ir kun. V. Bagdanavičiui (plg. "Aidai" 1982, nr. 3, p. 213), ir kun. F. Jucevičiui (plg. "Tėv. Žiburiai" 1982, nr. 18) užkliūva mano sakiniai, liečia asmens nemirtingumą: "Asmuo nėra amžinas kilmės prasme (a parte ante). Tačiau asmuo nėra amžinas nė galo prasme ( a parte post)... Įrodymų, kad asmuo yra nemirtingas savaime, nėra ir negali būti" (p. 20-21). Abu recenzentai abejoja, "ar tai derintųsi su krikščioniškuoju mokslu" (V. Bagdanavi-čius), kadangi "dvasia yra kaip tik tas dalykas, kuriuo remdamiesi krikščioniškieji mąstytojai įrodinėja žmogaus nemirtingumą" (F. Jucevičius).
Betgi abu recenzentai pasirodo skaitę tik aną vieną mažą. knygelę, kurioje asmens nemirtingumas paliestas probėgomis, užtat nurodant (p. 21 ir 85, išnaša 22), kur šis klausimas yra buvęs mano plačiau nagrinėtas, būtent: "Religijos filosofijoje" (t. I, p. 195-97). Kodėl tad abu recenzentai nerado reikalo pasidomėti — bent smalsumo dėlei — ką gi aš ten rašąs apie šį juos nepatenkinantį asmens nemirtingumo klausimą? Autorius juk nėra įpareigotas kiekviename savo rašinyje kartoti to, ką anksčiau buvo dėstęs tuo ar kitu reikalu. Užtat yra įpareigoti recenzentai paisyti autoriaus nuorodų, jeigu jie nori tą ar kitą dalyką kritikuoti ar abejoja jo krikščioniškumu. Nes tokiu atveju reikia visų pirma suvokti klausimo prasmę: kokia gi prasme asmuo nėra savaime nemirtingas. "Religijos filosofijoje" jie būtų atsakymą radę, ir tada gal būtų atkritę priekaištai, kilę beskaitant tik vieną knygą. "Asmuo ir istorija" yra, kaip pratartyje pabrėžiau, "sąmoninga santrauka" (p. XI), parašyta svarstyboms. Todėl bent recenzentai ir svarstybų dalyviai turėtų nepražiūrėti atitinkamų nuorodų kaip papildo dėstomai minčiai. Priešingu atveju esti kuriamos savos išmoni-nės pabaisos, su kuriomis paskui kovojama kaip su tikrovinėmis. — Nūn, kad ši mano atveika į abiejų recenzentų nerūpestingumą neliktų grynai formalinė, pacituosiu čia tai, ką esu "Religijos filosofijoje" rašęs apie asmens nemirtingumo pobūdį.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
LIETUVIŲ RAŠYTOJŲ DRAUGIJOS VISUOTINIS SUVAŽIAVIMAS |
|
|
|
|
Parašė Leonardas Andriekus
|
Miela buvo patirti, kad Lietuvių rašytojų draugijos valdyba rengia visuotinį narių suvažiavimą. Pirmiausia apie tai buvo informuoti draugijos nariai, paskui — visuomenė.
Užmojis šaukti LRD visuotinį suvažiavimą, aišku, kai kam galėjo atrodyti neįvykdomas. Kliūčių yra daug. Labiausiai prisimintina tai, kad LRD nariai gyvena visuose kontinentuose. Begaliniai nuotoliai, kuriems įveikti reikia laiko, jėgų ir išteklių.
Bet gyvenimas parodė, kad įstatuose nurodytus uždavinius šiaip taip galima atlikti rengiant sritinius suvažiavimus, palaikant korespon-dencinius kontaktus, susitinkant kitų organizacijų suvažiavimuose ir t.t. Šitaip ir buvo veikta nuo paskutiniojo LRD visuotinio suvažiavimo, įvykusio 1956 metais.
Valdybos ryžtas gi šiemet sutelkti visus išeivijos rašytojus į vieną vietą iš pat pradžios laimėjo narių bei visuomenės palankumą. Laikas — 50 metų nuo draugijos įkūrimo ir 25 metai nuo paskutiniojo LRD visuotinio suvažiavimo — buvo pribrendęs. Proga — 50 metų nuo Maironio mirties ir 100 metų nuo Vinco Krėvės gimimo — labai patogi. Vieta — Clevelandas, po antrojo pasaulinio karo pasižymėjęs itin spalvinga bei intensyvia kultūrine veikla, — didžiai patraukli. Visa tai nulėmė, kad ilgai ugdyta visuotinio suvažiavimo idėja pagaliau buvo įgyvendinta.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
BERNARDO BRAZDŽIONIO ŽODIS LRD VISUOTINIAME SUVAŽIAVIME |
|
|
|
|
Parašė BERNARDAS BRAZDŽIONIS
|
Paskutinis žymesnis LRD visuotinis suvažiavimas įvyko Chicagoje, 1956 birželio 30 dieną Sherman viešbutyje, Kultūros kongreso rėmuose.
Prezidiumą sudarė trys ir šiame suvažiavime dalyvaują asmenys, būtent Alė Rūta, Leonardas And-riekus ir šių žodžių autorius ir kiti du — Jeronimas Cicėnas ir Emilis Skujenieks (jau miręs). Paskaitą susirinkime skaitė iš Vokietijos atvykęs dr. Jonas Grinius tema "Lietuvių rašytojams aktualios problemos". Tarp senų veidų, kaip Kleopas Jurgelionis, matėsi ir jaunų, kaip Algimantas Mackus . . .
Pagal įstatus draugija visuotinius susirinkimus šaukia kas treji metai. Gyvenimas parodė, kad tai nerealu. Dėl nuotolių Amerikoje ir dėl finansinio narių nepajėgumo teko pereiti į korespondencinį veikimą: tuo būdu priimami nauji nariai, neperiodiniam biuletenyje keliami ir svarstomi įvairūs draugijos veiklos klausimai, informuojami nariai apie valdybos veiklą ir draugijos būklę, renkamos valdybos.
Draugijos valdyba, nariams pasikeičiant, o pirmininkaujant Ben. Ba-brauskui, veikė su užsidegimu ir energija.
Po dviejų kadencijų nepaprastai veiklios valdybos, ypač jos pirmininko Babrausko, Chicagoje, išrinkus valdybą New Yorke su pirm. Juozu Tysliava, veikimas atslūgo. Netrukus pats pirmininkas mirė. Veikla gerokai sulėtėjo. Draugijos premijai suma, kuri būdavo surenkama iš dosnių mecenatų, jų ilgai nesuradus, atsiliko dviem metais. Informacija aptilo.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
|
|
<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 5 6 Sekantis > Pabaiga >>
|
|
JPAGE_CURRENT_OF_TOTAL |
|
|
|
Vytautas Bieliauskas
Kazimieras
Jonas
Paulius
Antanas
Juozas
Leonardas
