|
Parašė VINCAS KRĖVĖ
|
Vakaras . . .
Ten smulkūs, reti, vėjo gainiojami sniego krisleliai laksto ore; ten pajuodavęs lapas, drebėdamas, lekia iš vienos vietos kiton, kol prisiplaka kur nors, kur jau vėjas nebeįsiskverbs. Sunkūs palši debesys vis gūdžiau vysto pasaulį, lyg juodu gedulu apgaubdami žemę. Ant langų stiklų nematoma ranka rašo keisčiausias gėles ir lelijas.
Tuščia . . . tylu . . . liūdna . . . Vėjas klabindamas langą, vis kartoja: eikš paskui mane, eikš paskui mane . . .
O siela taip ilgis, taip iš krūtinės sprukti nori, tenai, už tų baltųjų sniego jūrių, kur banguoja palšų sutemų verpetai, tenai, kur gaudžia miškai, didžiagirės, kur ant javų dirvos vieversėlio dainos sveikina gemančią aušrą!
Prie saulės, prie pavasario! Prie svajojimų ir ilgesio pavasario!
Tenai, ton aukso aukštybėn, kur saulės spinduliuose arų sparnai laisvės himną audžia!
Ir besvajodama norėtų siela pakilti tais galingais sparnais, vai, taip norėtų! . . Ir regis jai, kad jau belekianti, jau už debesų — ir maudosi, kaip kregždė saulės šviesumoje, ir visa krūtine geria amžinosios galybės auksinį nektarą. Regis jai — ir ji dainuoja didžiąją laisvės giesmę.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
KNYGA APIE KRĖVĘ, SUKAKTYS IR ANEKDOTAI |
 |
 |
 |
|
Parašė PETRONĖLĖ ORINTAITĖ
|
Krėvės 100 metų sukakčiai 1981 m. Vilniuj L.M. Akademija išleido stambią knygą (Literatūra ir kalba, XVII, 570 p.). Sudėta nemaža atrinktų laiškų, dokumentų, atsiminimų. Ir trejetas straipsnių apie jo asmenį bei kultūrą. Vyr. redaktorius — K. Korsakas.
Medžiagos apstu, leidinys įdomus ir vertingas, nors, redakcijai atrenkant, gal ir reikšmingų dalykų dar čia nepateko. Šiuo atveju norisi šį tą patikslinti, ypač porą detalių iš knygoj pateiktų atsiminimų apie rašytoją ir kitus asmenis jo aplinkoj.
Krėvė mėgo pažmonius ir buvo dzūkiškai šnekus, jam žodžiai slydo lengvai be perstojo ir vis paskubom, vis linksmai, su švelniu humoru. Jo anekdotai buvo dažniausiai originalūs, ar bent iš literatūrinio pasaulio (iš veikalų ar rašytojų asmeniškų nuotykių). Be abejo, kai kas ir kartojosi, kada pokalbiuose jis savo šnekumu dominavo, kalbėjo be paliovos, juoba su moterim stengės būti netylus, grakščiais juokavimais kurti smagią nuotaiką (pagal prieškario etiketą tai buvo kiekvieno džentelmeno pareiga). Buvo juk 19 a. pabaigos augintinis, kai inteligentiškos moterys miestuose buvo tik ponios ir panelės, kurias pašnekesy nepritiko apsunkinti rimtom temom arba liesti šiurkščią realybę: priderėjo vien linksma iškalba šmaikštauti, salioniško žaismo išmintim verstis. Jo augime kultūringas vyriškis turėjo būti galantiškas, be vulgarumų kalboj ir elgesy. Todėl Krėvė sąžiningai moterim vis bėrė komplimentus, o ištekėjusiom būtinai bučiavo ranką.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
JASPERSO FILOSOFIJOS KAIP "LAISVO TIKĖJIMO" SAMPRATA |
|
|
|
|
Parašė JUOZAS GIRNIUS
|
NUO BŪTIES PAŽINIMO į POETINĘ JOS VIZIJĄ?
Šis straipsnis kaip didesnio darbo baigiamasis skyrius buvo parašytas prieš 30 metų (baigtas 1951. IX.8). Dabar jį spausdinant, galbūt pravartu nurodyti, kur jis priklauso. Istorija tokia.
Montrealio universitete 1951 m. gavęs filosofijos daktaro laipsnį už disertaciją La methaphysic existentielle de Kari Jaspers (mašinraščio 417 puslapių), panorau ir lietuviškai pateikti jos bent konspektinę santrauką, žinoma, kaip galima populiariau. Ypač dėl to, kad tuo metu egzistencializmas buvo susilaukęs plataus dėmesio kaip nauja filosofijos srovė. Skaitytojų parengimui išspausdinau bendresnio pobūdžio įvadinį straipsnį "Ieškojimas šviesos gyvenimui" (Aidai, 1951, Nr. 1., p. 1-11). Tuojau pat iškart parašiau keturis straipsnius (atskirais pavadinimais, bet bendra antrine antrašte "Kari Jasperso egzistencinės filosofijos pagrindai"), atremtus į savo minėtąją disertaciją. Bet jų išspausdinimas užtruko dvejus metus. Išspausdinus du pirmuosius straipsnius (1951, Nr. 7 ir 8), spausdinimas buvo sulaikytas leidėjų ar redakcijos sprendimu, pabūgus, kad filosofiniai straipsniai gali nuo žurnalo atbaidyti skaitytojus. Matyt, ne "kapituliavau", bet "kovojau". Kiti du straipsniai buvo paskelbti tik lygiai po metų (1952, Nr. 7 ir 8). Paskelbus visus keturis straipsnius, apėmusius apie 41 žurnalo puslapį, jie buvo atmušti ir atskiru atspaudu, antrašte "Laisvė ir būtis. Karlo Jasperso egzistencinė metafizika" (1953, 151 psl.). Tačiau ketvirtojo straipsnio paskutinis skyrius, nors ir jau buvo spaustuvės surinktas, liko neišspausdintas, veikiausiai ne tiek popierių taupant, kiek iš tos pačios skaitytojų baimės. Ir dabar šį straipsnį spausdiname neperdirbtą, tokį, koks jis anuomet parašytas (pakeista tik antraštė: aname darbe šis straipsnis buvo IV-tosios dalies trečiasis skyrius: "Grynos filosofijos laimėjimas ar jos praradimas?"). Suprantama, šį straipsnį reikia skaityti viso darbo kontekste: kas buvo paliesta anksčiau, čia ne-bekartojama. Turintiesiems "Laisvės ir būties" atspaudą, galima nurodyti, kad šio straipsnio vieta turėtų būti 149-tasis puslapis (prieš baigiamąjį žodį "Suglaudžiant").
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
ANTOLOGIJA "ŽEMĖ" PO TRISDEŠIMT METŲ |
|
|
|
|
Parašė MARIJA STANKUS - SAULAITĖ
|
 Žemė, naujosios lietuvių poezijos antologija, išleista Los Angeles 1951 metais, buvo kartu ir antologija, ir manifestas. Redaguota Kazio Bra-dūno, Žemė išspausdino penkių poetų eilėraščius: Juozo Kėkšto, Kazio Bradūno, Alfonso Nykos-Niliūno, Vytauto Mačernio ir Henriko Nagio. Šie poetai tuo metu jau buvo žinomi, tai antologijos tikslas nebuvo skaitytojus supažindinti su negirdėtais poetais. Jos tikslas, atrodo, buvo, vieningai išėjus į viešumą, ką nors naujo ar naujai pasakyti. Kas tai buvo, įvade aiškino Juozas Girnius. Įvadas antologijai svarbus, užimąs trečdalį leidinio.
Praėjus trisdešimčiai metų nuo šios antologijos pasirodymo, esame visai pripratę prie jos poetų. Mūsų jausena ir galvosena paveikta jų eilių vienišumo, izoliacijos, vaikystės ilgesio, sim-biotinio ryšio su žeme ir taip toliau. Mums savi jų įvaizdžiai — Kėkšto Argentina, Bradūno dirva, Nykos-Niliūno vėjas, Mačernio senolė, Nagio medžiai ir paukščiai, tarp daug kitų. Atrodo, kad kitaip negalėjo būti — kad ta knyga turėjo išeiti mūsų tremties pradžioje ir kad ji turėjo būti tokia, kokia ji buvo. Kalbame apie "žemininkų" ryšį su žeme, patys pradėję žemę idealizuoti per tuos tremties ir miestietiško gyvenimo metus. ("Žemininkai" — patogus terminas, todėl jį vartoju.)
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Vytautas Bieliauskas
Kazimieras
Jonas
Paulius
Antanas
Juozas
Leonardas
