| |
|
|
1983 4 liepa-rugpjūtis
|
DU ŽVILGSNIAI, LIETUVIŲ DIENOMS PRAĖJUS |
 |
 |
 |
|
Parašė VYTAUTAS VOLERTAS
|
Didžiausia grasa
Kai kuriuos visuomeninius įvykius aplinkybės išvelka prieš mūsų akis. Iš tų įvykių formuojame išvadas, galinčias turėti įtakos ateičiai. Todėl yra pateisinama, kai pokalbiuose jiems bent laikinai teikiame pirmumą.
Šių metų liepos pradžia su Antrosiomis pasaulio lietuvių dienomis, Šeštuoju PLB seimu ir su stipriais vėjuoto lietaus bei kaitros priepuoliais Chicagoje paliko ženklus, kuriais reikėtų pasinaudoti, svarstant lietuvių visuomenės tolimesnį gyvenimą. Tai ne vien operos, Dainų šventės, spektaklių, parodų, čikagiečiams svečių, o tolimesniems kelionių įspūdžiai. Tomis dienomis pamatėme, kad baigia pasikeisti žmonės salėse, pokyliuose ir už garbės stalų. Esame prie durų, kurios nei džiugina, nei baido, tik reikalauja susimąstyti. Kartu pajautėme mūsų visuomenės subrendimą ir džiaugėmės jai rodomu dėmesiu.
Tirštoje žmonių masėje jau nesutikome kažkada svarbiausiais buvusių veidų. Jų arba niekur nesutiksime, arba tik labai arti namų, užvaldytus senatvės. Šių dienų pagrindinės atramos taip pat nėra žalio medžio. Po kelerių metų ir jos nuo įtampos pavargs. Reikės naujų, ir kol kas nesisie-lojame dėl pakaitų stokos. Bet koks bus užnugaris, kur šie pakaitai ras entuziazmo?
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė KAZYS BRADŪNAS
|
Prierašai prie Genezės
Joks laukinis krūmas
dar nebuvo išdygęs žemėje ,
ir jokia žolė
dar nebuvo sužėlus dirvoje (Gen 2,5).
Nei krūmo, nei žolės, dar nieko
Tarpe būties ir nebūties.
Ieškau grūdų, šaknų ir diego ...
Kurgi vedies
Dar nesutvertą mano sielą?
Aštriu žvyru kinkuojančią matau —
Ji be sparnų, ji nepakyla,
O kojas skauda Tau.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
KAIP PASIRENKAMA VARTOTI VIENA KALBĄ VIETOJ KITOS |
|
|
|
|
Parašė ALGIS NORVILAS
|
Išeivijos sąlygose, kur visi daugiau ar mažiau moka bent dvi kalbas, išeivis gali pasirinkti, kuria kalba su kitu išeiviu kalbėsis. Pavyzdžiui, Amerikoje į sutiktą lietuvį paprastai galima kreiptis arba lietuviškai, arba angliškai. Iš karto gali atrodyti, kad čia didelio rinkimosi neturėtų būti: su lietuviu juk bus kalbamasi lietuviškai, o su nelietuviu vietine kalba. Tačiau, akyliau aplinkui pasidairius, nesunku pastebėti, jog kalbos pasirinkimas išeivių bei jų vaikų tarpe yra daug sudėtingesnis reiškinys. Vyresniųjų kalbos pasirinkimas dažnu atveju gal dar ir vyksta gana nesudėtingai, vadovaujantis paprasta taisykle, kad, sutikus lietuvį, kas jis bebūtų, kalbama lietuviškai. Tačiau vidurinės kartos, o ypač jaunesniųjų, kalbos pasirinkimas jau nebėra vienalytiškai apsprendžiamas, o priklauso nuo daugelio sąlygų. Čia jau gali veikti įvairi aplinka ir įvairūs vidiniai nusiteikimai, kurie įtaigauja vienos ar kitos kalbos pasirinkimą. Įdomu, kad net ir visai jaunų vaikučių, besitriū-siančių lietuviško Montessori darželio aplinkoje, kalbos rinkimasis bendraamžių atžvilgiu nėra vienodas. Nors darželyje visi vaikučiai daugiau ar mažiau kalba lietuviškai, tačiau jie pradeda į vienus vaikus pastoviai kreiptis lietuviškai, o į kitus angliškai. Kažkoks patirčių telkinys jiems lyg sako, kad su vienais vaikučiais geriau vartoti lietuvių kalbą, o su kitais anglų.1
Čia pažvelgsime į kalbos pasirinkimo reiškinį jaunuolių amžiuje: kaip jaunuolis pasirenka vartoti vieną ar kitą kalbą su sutiktu dvikalbiu asmeniu. Apsistota prie jaunuolių gana sąmoningai, nes jų kalbos vartojimas dažnai labai stebina. Iš šalies sekant lietuvius jaunuolius,-es, gyvenančius Amerikoje, susidaro įspūdis, kad jie gerai moka ir lietuvių, ir anglų kalbas. Nors anglų kalboje jie yra kiek pajėgesni, jie visai neblogai yra apvaldę ir lietuvių kalbą. Gi silpnesnį lietuvių kalbos mokėjimą turėtų atsverti jų gana sąmoningas tautinis nusiteikimas. Todėl lietuvių kalbos vartojimas jiems neturėtų būti svetimas, betgi įprastas ir pastovus. Tačiau, kur tik nugirsti juos kalbant — ar tai lituanistinės mokyklos koridoriuje, ar stovykloje, ar lietuvių namuose — nors su vyresniais jie dar kalbasi lietuviškai, savo bendraamžių tarpe su retom išimtim jie kalbasi tik angliškai. Tad ir kyla klausimaskodėl dvikalbiai jaunuoliai su vyresniais dar vartoja lietuvių kalbą, bet savo tarpe dažniausiai vartoja anglų, o ne lietuvių kalbą? Pabandėme į šį klausimą paieškoti atsakymo kartu su Rūta Garūnaite fenomenologinės psichologijos rėmuose.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė JURGIS JANKUS
|
Su kunigu Stasiu Yla neteko nei kartu augti, nei vienoje vietoje dirbti, net nei ilgesnį laiką kur nors bendradarbiauti, tai ir toji intymioji jo asmens pusė, kuri būtų įdomi ne tik šiaip pavartyti, bet būtų ir labai reikšminga, mėginant aptarti jo asmenį ir darbus, man gana tolima, daugybe atvejų net visiškai nežinoma. Nežinau net kokie įvykiai ar tik vidiniai akstinai jį pastūmėjo į vieną ar kitą veikimą. Nežinau net, kodėl jis ėmėsi rašyti tą ar kitą knygą. Kas nors turėtų žinoti, ar žinojo, nes kunigas Yla nebuvo introvertas užsidarėlis, bet mėgo dalintis savo sumanymais, planais ir rūpesčiais. Pasakiau, žinojo, nes juk nemaža pirmųjų šaltinių, tų žmonių, su kuriais kartu gyveno, kartu dirbo, su kuriais bendradarbiavo, kurie dar galėtų daugelį kartu pergyventų momentų atsiminti, jau yra nebegrįžtamai išėję. Štai kun. J. Prunskis Draugo priede (1983.4.9) rašo, kad iš XX Amžiaus aštuoneto kolektyvo gyvi yra belikę tiktai du: jis pats ir Antanas Maceina. Anie jau nebepra-šneka nei apie vienas kitą, nei apie kunigą Stasį. Jeigu prašnekėtų kuris iš jo jaunystės artimųjų, gal galėtų net atskleisti kažin kur glūdintį variklį, kuris tada dar Laciūnų Stasiuką pastūmėjo ieškoti nežinomo, Laciūnuose nesamo. Ne tik pastūmėjo, bet pastūmėjęs nebepaleido ir per visokius sūkurius bei prarajas jį vairavo ligi paskutinio atsikvėpimo. Žinoma, tą paslaptį geriausiai būtų galėjęs atskleisti tik jis pats, bet to vargu ar kada būtumėm sulaukę, o dabar ir visiškai nebesulauksim, nes jis nemėgo kalbėti apie save, tai tokių žinių vargu ar kas beužtiks ir jo paliktuose rankraščiuose, nes jis vargu ar turėjo ne tik noro, bet ir laiko analizuoti save patį. Jeigu kada ir atgręždavo žvilgsnį į save, tai tik sau pačiam ir Visagaliui, bet ne kitiems. Nemėgo jis ir kad kiti apie jį kalbėtų. Kiek prabėgdamas galėjau pastebėti, jo dienos buvo pilnos rūpesčių ne apie save, kaip didžiuma to amžiaus žmonių daro, bet apie kitus.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
DIDYSIS DYKVIETĖS ŽAIDIMAS |
|
|
|
|
Parašė AUŠRA SLUCKAITĖ-JURAŠIENĖ
|
ŽAIDIMO TAISYKLĖS VAIKAMS, KURIE NORĖS PAŽAISTI "PALO GATVĖS BERNIŪKŠČIŲ" ISTORIJĄ APIE DYKVIETĖS GYVENIMĄ, NUOTYKIUS, KARĄ SU RAUDONMARŠKINIAIS IR EILINIO ERNĖS NEMEČEKO MIRTĮ.
DVIEJŲ DALIŲ PJESĖ FERENC MOLNARO KNYGOS "PALO GATVĖS BERNIŪKŠČIAI" MOTYVAIS. PJESĖJE PANAUDOTOS VENGRŲ POETŲ Š. PETEFIO IR A. JOZEFO EILĖS.
Yra knygų, kurios nesensta. Kurios, perskaitytos vaikystėje, išlieka visam gyvenimui. Tokia yra vengrų klasiko F. Molnaro apysaka "Palo gatvės berniūkščiai' (1907 m.), su godžia aistra skaityta praėjusių kartų ir skaitoma šiandien. Knyga, kurios puslapiai bibliotekose išmarginti pirštų atspaudais, rašyte nurašinėti mokykliška kreiva rašysena: "Mes už tave, Erne Nemečekai!" "Didvyris ne tas, kuris muša, bet tas, kuris atlaiko!" "Tegyvuoja dykvietė!" "Tegyvuoja tėvynė!" Tai knyga, kur vaikiški žaidimai tampa vyriškumo mokykla, o švarūs ir naivūs mažųjų herojų balsai kalba apie rimtus ir didelius dalykus.
Įvairios būna tėvynės. Palo gatvės berniūkščiams tėvyne tapo miesto dykvietė. Nesvarbu, kad tai buvo tik visų užmirštas skurdžios žemės sklypelis, užgriostas rąstų rietuvėmis, piuvenomis ir šiukšlėm, menkai teapsaugotas medinėm sienom ir vartais nuo visų pasaulio skersvėjų, nuo įtarių praeivių žvilgsnių. Bet šitas dulkantis smėlio ruožas buvo jų laisvės karalystė ir jų tikrasis gyvenimas, kurį jie gynė nuo svetimų rankų. Čia berniūkščiai slėpdavosi nuo mokyklos ir namų, tėvų ir mokytojų disciplinuotos valios. Čia jie mokėsi draugauti, mylėti savo mažąją šalį, atskirti draugus nuo priešų, kasdien besikėsinančius užgrobti jų teritoriją, atimti teisę žaisti mielus jų širdžiai žaidimus, nuplėšti jų laisvės vėliavą.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
IŠ REGINOS INGELEVIČIENĖS PARODOS KULTŪROS ŽIDINYJE NEW YORKE |
|
|
|
|
Parašė Nuotr. V. Maželio
|
Autoportretas |
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė A. Rubikas
|
Komentaras naujajame Šventojo Rašto vertime
Prel. Ladas Tulaba yra lietuvių kal-bon naujai išvertęs evangelijas ir Apaštalų darbus. Naujasis vertimas vadinasi: "Šventasis Raštas Naujojo Testamento. I. Keturios evangelijos ir Apaštalų darbai. Vertė ir komentarą pridėjo Ladas Tulaba, Šv. Rašto daktaras. Roma, 1979".
Vertimas krinta į akis komentarų gausa. Didesnę puslapių dalį užima teksto aiškinimai. Jie labai reikalingi ne tik eiliniams Šv. Rašto skaitytojams, bet ir pamokslininkams. Todėl už juos reikia autoriui dėkoti. Juk kai kurias Šv. Rašto vietas nėra lengva suprasti be ilgesnių studijų. O kas joms turi pakankamai laiko?
Apie savo komentarus autorius knygos įžangoje sako: "Tikroji šio vertimo vertė ir naudingumas, manau, turėtų priklausyti nuo pridedamų prie teksto paaiškinimų. Noriu tikėti, kad paaiškinimai darys patį tekstą patrauklesnį, nes leis jį lengviau ir giliau suprasti" (18).
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
LIETUVIŲ DIENOS CHICAGOJE |
|
|
|
|
Parašė Juozas Prunskis
|
JAV prezidentas Ronald Reagan savo sveikinimo rašte Lietuvių dienų rengėjams pareiškė, kad jis nuoširdžiai pritaria šiam festivaliui, kuris sustiprins ryšius ir pilnai išryškins bendrus lietuvių siekimus. Prezidentas rašė: "Aš ypač džiaugiuosi, galėdamas pasveikinti Amerikos lietuvių bendruomenę už didelį įnašą mūsų tautai. Jūs esate dalis to žymaus etninio įvairumo mūsų krašte — pagrindinis vienybės ir pajėgumo elementas. Tegul šis festivalis būna didingas pareiškimas jūsų jausmų Lietuvai, kad jūs visada ugdysite turtingas jūsų tolimos šalies tradicijas".
Prezidentas turėjo pagrindo teigti, kad šios Lietuvių dienos, kurios tęsėsi nuo birželio 21 d. iki liepos 4 d., tikrai buvo didingas lietuvių pasireiškimas. Gal pats didžiausias, koks kada nors mūsų išeivijos istorijoje yra įvykęs.
Jam buvo ruoštasi rūpestingai ištisus dvejus metus. Jau 1981 m. kovo 12 d. Dainavoje buvo sušauktas Antrosiose Pasaulio lietuvių dienose dalyvaujančių organizacijų pirmininkų posėdis. Lietuvių dienų renginių pirmininkais buvo išrinkti dr. P. Kisielius — PLB seimo, V. Momkus — dainų šventės, V. Adamkus — sporto žaidynių, V. Abariūtė —jaunimo kongreso, I. Bublienė — kultūrinių renginių. Jie buvo įpareigoti sudaryti savo komitetus bei komisijas.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė Red.
|
— Lietuvių Poezijos dienos, kurių sumanytojas ir vykdytojas yra Kazys Bra-dūnas, šį pavasarį gegužės 27-28 jau dešimtą kartą vyko Jaunimo centre Chicagoje. Šiemet prie rengimo prisidėjo Jaunimo centro Moterų klubas. Jo pirmininkė S. Endrijonienė pasakė įžanginę sveikinimo kalbą, programai vadovauti pakviesdama Kazį Bradūną, kuris trumpai apibūdino Poezijos dienas, sutampančias su "Aušros" 100 metų jubiliejumi. Paskaitą apie "Aušros" poetus skaitė Aušra Liulevičienė. Jaunimas deklamavo ir dainavo jų kūrybą. Muziką parašė ir pianinu atliko D. Polikaitis. Antroji diena (gegužės 28) buvo skirta šių laikų lietuvių poetams. Aktorė M. Smilgaitė deklamavo Aisčio, Brazdžionio, Nykos-Niliūno, J. Vaičiūnaitės ir J. Degutytės poeziją. Vaišėmis abi dienas rūpinosi Jaunimo centro Moterų klubas.
— Šeštajame Pasaulio Lietuvių Bendruomenės seime išrinktoji PLB valdyba liepos 30 d. posėdyje šitaip pasiskirstė pareigomis: Vytautas Kamantas — pirm., dr. Tomas Remeikis — pirmininko pavaduotojas ir administracinių reikalų vice-pirm., Algimantas Gečys — visuomeninių reikalų vicepirm., Birutė Jasaitienė — Švietimo ir tautinio auklėjimo vicepirm., Raimundas Kudukis — teisinių reikalų vicepirm., Milda Lenkauskienė — kultūrinių reikalų vicepirm., Mykolas Drunga — spaudos ir informacijos reikalų vicepirm. Posėdyje dalyvavo ir senoji valdyba, supažindindama su perduodamomis pareigomis naujosios valdybos narius. |
|
Skaityti daugiau...
|
|
DAIL. REGINOS INGELEVIČIENĖS KŪRYBA |
|
|
|
|
Parašė Red.
|
Dail. Regina Matuzonytė - Ingelevičienė po mirties (1980 metais) paliko gausią savo tapybos darbų kolekciją, kurios dalis buvo iškabinta praėjusį pavasarį (gegužės 7-8) Kultūros Židinyje New Yorke. Toje jos apžvalginėje parodoje matėme 98 paveikslus. Daugeliui tai buvo staigmena, nes dailininkė dalyvaudavo tik kolektyvinėse parodose, ir mažai kas žinojo, kad ji taip intensyviai kuria. Tai buvo pirmoji jos vienos paroda. Surengė dukterys Mara Vygantienė ir Gina Kudžmienė.
Regina Ingelevičienė gimė 1905 m. rugpjūčio 29 Vabalninke. Kauno meno mokyklą baigė 1931 m. ir mokytojavo seserų kazimieriečių mergaičių gimnazijoje Kaune. 1936 - 1937 lankė Europos meno centrus. Imigravusi iš Vokietijos į Ameriką, visą laiką gyveno Neto Yorko apylinkėje. Vasaras praleisdavo Maino valstybėje, lietuvių pranciškonų sodyboje. Ji ten nuolat šktcuodavo pajūrio gamtą. — Red.
KŪRYBOS VYKSMAS
Kol dailininkė Regina Ingelevičienė dar buvo mūsų tarpe, man tekdavo jos darbus matyti tik mūsų grupinėse parodose. Iš tų retkarčiais matomų darbų buvau susidariusi įspūdį, jog dailininkės kūrybinė veikla buvo lyg įšalusi tam tikruose stilistiniuose rėmuose. Tačiau, kai prieš kelis mėnesius teko pamatyti visus jos darbus, supratau, koks klaidingas buvo šis mano įspūdis. Peržvelgus visą dailininkės Ingelevičienės kūrybinę raidą, paaiškėjo, kad dailininkė kūrė labai pastoviai, net giliame kūrybiniame susikaupime. Galima būtų net prileisti, kad ji sąmoningai vengė viešumos, kad izoliacijoje ji jautėsi laisva spręsti darbo eigoje nuolat atkylančias formalines galimybes.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
MAIRONIS ENCIKLOPEDIJOSE IR LEKSIKONUOSE |
|
|
|
|
Parašė A. Vaičiulaitis
|
Iš lietuvių rašytojų tarptautinėse enciklopedijose ir literatūros leksikonuose atskirais straipsniukais dažniausiai atžymimi Donelaitis, Maironis ir Krėvė. Po jų pasitaiko įvairiai. Šalia trijų didžiųjų vienur sutiksime Žemaitę ir Putiną, kitur Vienuolį ir Sruogą, trečiur Baranauską ir Vaižgantą, ar Baltrušaitį ir ką nors iš paskesniųjų autorių.
Atsivertę 1965 m. "Encyclopaedia Britannica", Maironį atskirai rasime keturioliktame tome. Trumpai, bet tiksliai nusakomi pagrindiniai jo gyvenimo bruožai, jo raštai ir vaidmuo lietuvių tautos atgimime. O apie jo poeziją taip atsiliepiama: "His verse is clear, direct, has harmonious form and is rhytmically versatile, and it was he who introduced syllabic metre into Lithuanian poetry". Kaip matome, vienoj vietoj čia paklysta: Maironis skiemeninį eiliavimą išvei-sė iš lietuvių poezijos, įtvirtindamas toninį. Tame pat šios enciklopedijos tome bendroje lietuvių literatūros apžvalgoje apie Maironį rašoma, kad tai "the most famous Lithuanian poet. . . called "the poet-prophet of the Lithuanian renaissance". Straipsnio autorė — poetė Danguolė Sa-dūnaitė. O anas apsirikimas ištaisytas pertvarkytoje enciklopedijoje — "The New encyclopaedia Britannica, Micropaedia". Maironis atskirą vietą gavo ir čia, net tikslesnę negu anksčiau. Bet ir dabar nepataikoma, kad Maironis "Kauno seminarijos rektorium buvo ligi 1922 m. . . Iš tikrųjų jis tose pareigose išbuvo ligi savo amžiaus galo. Maironio reikšmė šioje naujoje enciklopedijoje taip apibūdinama: tai poetas "who has been described as the bard of the Lithuanian national renaissance".
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
JAUNŲJŲ LIETUVIŲ RAŠYTOJŲ NOVELĖS IR EILĖRAŠČIO KONKURSAS |
|
|
|
|
Parašė Red.
|
Konkursą skelbia JAV LB Kultūros taryba.
Novelės premijos — 600 ir 400 dol. Eilėraščio — 500 dol.
Mecenatas — Lietuvių Fondas.
1. Konkurso dalyvių amžius nuo 18 iki 35 metų.
2. Konkursiniai kūriniai atsiunčiami iki 1983 m. gruodžio 31 dienos šiuo adresu: Jaunųjų rašytojų konkursas, 4249 Lambert Rd., So. Euclid, Ohio 44121.
2. Konkursiniai kūriniai rašomi lietuvių kalba mašinėle arba gerai įskaitomu rankraščiu. Eilėraščių reikia atsiųsti po penkis. |
|
Skaityti daugiau...
|
|
ILGA PASAKA, TRUMPA TIESA |
|
|
|
|
Parašė Vytautas Dyvas
|
Jurgis Jankus: PAPARČIO ŽIEDAS. Pasakojimai, 393 psl. Lietuviškos knygos klubo leidinys, 1982. Rankraštyje premijuotas JAV LB 1981 literatūros premija.
Įspūdžio klausimas
Šis rinkinys turi septynis įvairaus turinio ir įvairios apimties pasakojimus. Pirmąkart jį, tarsi nuo kalno linksmai riedant, be užkliuvimų perskaičius, galvoje jokių neramumų nelieka. Lyg gražia pievele nubris-tum. Malonūs žiedeliai, bet įprastiniai. Jų skinti nesilenkei, dagiai į kelnes nekibo. Ėjai ir ėjai, sustojęs neatsigręžei. O knyga, rodosi, pati ant lentynos užsikorė, kad ten pailsėtų.
Ji daug svarstymų nesukels. Yra-mėgstančių prieš miegą skaityti pusiau slaptas istorijas apie karalius ir karalienes. Kitus traukia ideali meilė, nuo pasaulio įkūrimo nepasikeitusi, su tais pačiais atodūsiais ir tomis pačiomis ašaromis. Yra paparčio žiedo legendą gerbiančių. Taip ir šis leidinys turi vietą, nes parašytas sklandžiai, jei nekreipsime dėmesio į rašybos bei korektūros klaidas, įprastas Jankaus knygose.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė R. Šilbajoris
|
Liūnė Sutema: VENDETA. Algimanto Mackaus knygų leidimo fondas. 1981. 64 p. Aplankas ir knygos apipavidalinimas Ritos Kavolienės.
Liūne Sutema gal daugiau negu kiti, ypač tradicinio sukirpimo mūsų poetai, jaučia pavojų, kad žodžiai gali užsnigti tikrovę. Laikui bėgant, iš visų meno ir kultūros tradicijų ir aplamai iš žmonijos istorijos kalbinių nuosėdų susidaro tartum nepermatomas sluoksnis, kuriame visos prasmės ribojasi tik pačių žodžių savitarpiu santykiavimu, ir visos tikrovės yra tik sąvokų, frazių ir obal-sių rinkiniai. Sakydami "atleisk jiems, Viešpatie, nes jie nežino, ką daro" tariame tik savo pačių žodžius ir juose girdime tik poterius, graudingas pamokslų interpretacijas ir matome tik medinį Nukryžiuotąjį — be agonijos, su žvilgančiais, poliruotais sąnariais. Norint pajusti tikrą Kristaus šauksmą, reikia, kad ateitų kiti žodžiai ir peiliu į širdį persmeigtų mus saugojančią kalbinių trafaretų uždangą:
Viešpatie, neatleisk,
jie žinojo, ką darė —
Viešpatie, neatleisk,
nes žinau, ką darau (p. 13).
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
ADOLFO MARKELIO "NEBAIGTOJI SIMFONIJA" |
|
|
|
|
Parašė V. Kulbokas
|
Adolfas Markelis: NEBAIGTOJI SIMFONIJA. Novelės. Aplankas ir viršelis dail. Zitos Sodeikienės. Leidėjas — Lietuviškos Knygos Klubas. Chicaga, 1981, 125 p., 6 psl.
Pasitraukęs iš Lietuvos, autorius gyveno Austrijoje, pabėgėlių stovykloje, o dabar Amerikoje. Šių dviejų pasaulių gyvenimą jis čia ir vaizduoja. Iš stovyklinės buities 4 noveles: "Laikrodis", "Niekadėjai", "Du kartus apgautas" ir "Vestuvės".
"Laikrodžio" pagrindinis veikėjas — negudrus žmogelis, 20 metų ištikimai dūsavęs mylėtai merginai, ne ką už jį patį gudresnei, jai kaip šunelis taikstęsis, belaukdamas, kada ji širdimi atsilygins. Bet tam nuo mėnulio nukritusiam mylimajam iš panosės merginą pagriebė kitas. Susenęs, atsidūręs svetur, laimės ieško ne mylimame žmoguje, bet įsivaizduotos vertės bei grožio daikte — laikrodyje. Visi iš laimingo kvailučio tyčiojasi, prikalbindami išbandyti, ar tas stebuklingas laikrodis eis ir vandenyje. Maža žmogelio laimė sudūžta — protingieji neleidžia kvai-lučiui pasidžiaugti. . . rasos deimantais žolėje. Toks "aukso širdies, pempės išminties" bernelis, išgriebtas iš pilkos minios ir autoriaus padėtas kaip ant delno žiaurių gudruolių akims paspiginti.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
KETURI ROMANAI IŠ RYTŲ EUROPOS |
|
|
|
|
Parašė J. Liepinis
|
1980 m. gegužės mėnesį mirė vienas žymiausių Rumunijos rašytojų, Marin Preda, kurio raštuose ir gyvenimo vingiuose atsispindi būdingi Rytų Europos kultūros bruožai ir moralinės dilemos.
Kaip ir daugelis lietuvių rašytojų, Preda debiutavo romanais bei apysakomis apie karo ir kolektyvizacijos niokojamų valstiečių buitį. Didžiausio pasisekimo susilaukė prieš septynetą metų išėjusiu romanu De-liriul (Svaigulys), kuriame jis kritiškai, bet palyginti teigiamai aprašė rumunų maršalą Antonescu, 1941 metais vedusį Rumuniją į karą prieš Sovietų Sąjungą, o 1946 metais nuteistą mirti, kaip karinį nusikaltėlį. Iki to laiko blogais žodžiais teminė-tam maršalui Antonescu rašytojas sugrąžino žmogiškus bruožus ir pavaizdavo jį kaip gerų norų patriotą. Kaip ne sykį pasitaiko Rytų Europos istorijoje, literatūrinis kūrinys, ėmėsi jautrios ir pavojingos temos, interpretuodamas istorinius įvykius bei veikėjus skirtingai nuo oficialiosios linijos. Žinant Predos gerus santykius su rumunų kompartijos vadovybe, galima spėti, kad leidimą naujam maršalo Antonescu portretui jis gavo iš viršūnių. Netrukus po šio romano pasirodymo keli rumunų istorikai iš dalies rehabilitavo Anto nescu ir paminėjo, kad maršalui rūpėjo Besarabijos "išlaisvinimas".
Predos Svaigulys sukėlė ir tarptautinių komplikacijų: romaną užsipuolė Maskvos Literaturnaja Gazieta, o jo ginti ėmėsi rumunų kritikai. Tačiau užplanuotas antrasis Svaigulio tomas taip ir nepasirodė. Ar autoriui pritrūko kūrybinės energijos? O gal rumunų valdžia atsižvelgė į sudėtingus Maskvos ir Bukarešto santykius ir nusprendė, kad knyga apie Antonescu teismą ir egzekuciją šiuo metu nepageidautina. Taip Rytų Europoje gimsta ir miršta romanai.
|
|
Skaityti daugiau...
|
Bronius Kviklys: LIETUVOS BAŽNYČIOS. II TOMAS. VILKAVIŠKIO VYSKUPIJA. 480 psl. III TOMAS: KAUNO ARKIVYSKUPIJA. 510 psl. Abiejų tomų architektūriniai tekstai dr. inž. Jurgio Gimbuto. Techninis redaktorius — Petras Aleksa. Redaguoti padėjo Juozas Mažeika, T. Anicetas Tamošaitis, S.J., kun. dr. Juozas Vaišnora, M.I.C., kun. Pijus Brazauskas (II t.) ir kun. Viktoras Dabušis (III t.). Leidėjas: Amerikos lietuvių bibliotekos leidykla, 1982, 1983 m.
LIETUVOS KATALIKŲ BAŽNYČIOS KRONIKA. Šeštas tomas. Pogrindžio leidinys (Nr. 40 - 49). 1980 - 1981 m. Išleido Lietuvos kronikos sąjunga (6825 S. Talman Ave., Chicago, 111. 60629). Viršelis ir iliustracijos ses. Mercedes. Tiražas — 5000 egz. 688 psl. Kaina 7 dol.
Leonas Lėtas: TRAKAS. Eilėraščiai. Išleido Žingsniai. 1981 m. Vieta nepažymėta. 126 psl.
Antanas Gailiušis: VISAIP ATSITINKA. Novelės. Viršelis Romo Viesulo. Išleido "Darbininkas". Brooklynas, 1983 m. 272 psl. Kaina 6 dol.
Anatole C. Matulis: PATTERNS IN TIME, Voyage II. (Poetry). Distributed in the United States by the National Research Institute for Neurology and Psychology (1423 Hibbard St., Detroit, Mich., 48214. 46 psl. Kaina nepažymėta.
Jurgis Gimbutas: LIETUVOS BAŽNYČIŲ STATYTOJAI XIX - XX AMŽ. Atspaudas iš LKM Akademijos suvažiavimo darbų IX t. Roma. 1982. 227-240 psl.
PreL Ladas Tulaba, P.A., S.S.D. S.T.L. — PAMOKSLAI SEKMADIENIAMS BEI ŠVENTĖMS. Sąsiuvinys 11. JAV Kunigų Vienybės ir Amerikos Lietuvių Katalikų Tarnybos leidinys. Brooklynas, 1983. 32 psl.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
|
|
|
Vytautas Bieliauskas
Kazimieras
Jonas
Paulius
Antanas
Juozas
Leonardas
