|
|
1984 m. 4 liepa-rugpjūtis
|
|
NEPRIKLAUSOMYBĖ — PRAEITIS, DABARTIS IR ATEITIS |
 |
 |
 |
 Lietuvos nepriklausomybė buvo paskelbta prieš 66 metus. To įvykio negalint minėti okupuotoj tėvynėj, jo prisiminimas kraštuose, kur tik yra išeivių tautiečių, sukelia vis naujai pers varstomų idėjų srautą. Žemiau spausdinamos Australijos sostinės Canberros Lietuvių Bendruomenės pirm. dr. Antano Stepano mintys apie to įvykio reikšmę praeity, išsklaidytos tautos padėtį dabarty bei išeivių ateities uždavinius, atsiliepiant ir į tai, kad sekantis pasaulio lietuvių jaunimo kongresas įvyks Australijoje.
PRAEITIS
1918 m. vasario 16 d. Vilniuje Lietuvos Taryba paskelbė Lietuvos nepriklausomybės aktą. Tuo pačiu paskelbė Lietuvos valstybės ženklą Vytį, trispalvę vėliavą ir himną.
Įdomu įrėminti šį prieš 66 metus atsitikusį įvykį į istorijos ir laiko perspektyvą. 349 metus prieš tą įvykį Lietuva su Lenkija pasirašė Liublino unijos sutartį: Lietuva prarado savo suverenitetą. Maždaus 210 metų anksčiau (1700 - 1712) didysis šiaurės karas tarp rusų ir švedų nuskurdino Lietuvą ir vis daugiau leido rusams kištis į Lietuvos valstybės reikalus: nepriklausomybė silpnėjo. 146 metus anksčiau (1772) įvyko pirmas Lietuvos - Lenkijos padalinimas. Nepriklausomybė visiškai prarandama.
Per tuos 146 "tamsos metus" lietuviai nelaukė stebuklingo žaibo iš dangaus, kuris nutrenktų carą, išvaikytų rusus ir išlaisvintų kraštą. Įvairiais būdais pozityviai dirbta, kad atgavus nepriklausomybę.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
DRAUGO ROMANO PREMIJOS ŠVENTĖ |
|
|
|
 Draugo premijos už romaną įteikimo Alei Rūtai iškilmė susidarė iš kelių dalių, kurios suplaukė į vieną pakilios nuotaikos šventę. Diena išaušo skaidri ir saulėta, kaip ir įprasta Los Angeles apylinkei. Šia proga iš Chicagos atvykęs Draugo moderatorius kun. Pranas Garšva, M.I.C. gegužės 20 dienos rytą, Šv. Kazimiero bažnyčioje laikė iškilmingas mišias ir pasakė prasmingą pamokslą. Be Šv. Kazimiero parapijos choro ir balsingojo solisto Rimtauto Dabšio, pamaldas praturtino Lietuvos Operos solistės Alodijos Dičiūtės-Trečiokienės giedama Šuberto Sveika Marija.
Pilnoje žmonių salėje premijos į teikimo šventės atidarymo žodį tarė Lietuvių Bendruomenės pirm. Danguolė Vizgirdienė, perskaitydama ir jury komisijos aktą. Pačią premiją įteikti ir atstovauti mecenatei Jadvygai Zdanavičiūtei-Pupelienei buvo atvykusi iš Chicagos veikli visuomenininke Marija Remienė. Savo žodyje ji paminėjo ir spygliuotą mūsų knygos kelią, ir tą ryžtą, kurį mūsų kūrėjai parodo, įvairiausiuose likimo keliuose nenuleisdami rankų.
Laureatė Alė Rūta savo santūrioje kalboje sakėsi minėsianti ir tai, kas džiugina rašytoją jo pasirinktame kelyje, ir tai, kas jį slegia. Pagrindinė mintis buvo tai, kad rašytojas nori ne garbės, bet meilės. Atiduodamas savo kūryboje dalį savęs, jis ieško atgarsio skaitytojo sieloje. Dėkodama mecenatei Pupelienei, premija įamžinusiai savo mirusio vyro vardą, laureatė pasidžiaugė, kad nuo senų laikų tokia gera valia pasižymėjo jau ir senieji mūsų ateiviai, kurių gyvenimo nuotrupos esančios ir premijuotoje knygoje. Laureatė džiaugėsi savo šeima, kuri suprato susikaupimo reikšmę, nes rašytojas savo kūryboje ieško tiesos bei grožio, apreiškia laiką ir žmones, bet drauge įdeda ir daug darbo. Dėkojo kiekvienam šio didelio darbo talkininkui, Draugo atstovams, iliustratorei, susirinkusiems bičiuliams.
|
|
Skaityti daugiau...
|
— Septintoji tautinių šokių šventė, surengta Clevelande liepos 1 d., praėjo sėkmingai. Skelbiama, kad dalyvavo apie 2000 šokėjų ir 6000-7000 žiūrovų. Telefonu sveikino JAV prez. Ronald Reagan. Daugiau apie šokių šventę bus ateinančiame Aidų nr.
— Leonas Lėtas už poezijos rinkinį "Trakas" laimėjo Lietuvių rašytojų draugijos 1983 metų 2000 dol. premiją. Vertinimo komisija — dr. R.
Šilbajoris, dr. Violeta Kelertienė, dr. Živilė Bilaišytė. Mecenatas — Lietuvių Fondas. Premija bus įteikta spalio 28 d. Jaunimo centre Chicagoje.
— JAV prez. Ronald Reagan birželio 14-tą paskelbė "Baltų laisvės diena". Liepos 16 d. gi prezidentas paskelbė "Pavergtų tautų savaitę".
— Dienraščiui Draugui šiemet sueina 75 gyvavimo metai. Per tą laiką jo įtaka išeivijos lietuviams buvo ir tebėra labai žymi. Dienraštį didžiai sustiprino šeštadieninis priedas, kuriame gvildenami tik meniniai ir kultūriniai reikalai.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
ISTORINIO ROMANO PROBLEMOS RYTŲ - VIDURIO EUROPOJE |
|
|
|
 Lietuvių savilaidinė ir oficialioji spauda sutaria vienu klausimu: Lietuvoje beveik nebeegzistuoja istorinis romanas. "Deja, nė su žiburiu nerasi bent truputuką įspūdingesnio kūrinio apie mūsų tautos istoriją, artimesnę ar tolimesnę jos praeitį", užpernai TSRS rašytojų sąjungos suvažiavime skundėsi kritikas Algimantas Bučys.
Kokia istorinių raštų padėtis kitose Sovietų Sąjungos tautose? Ukrainoje pastarųjų kelių metų būvyje pasiliejo ištisas istorinių romanų ir studijų srautas, nustelbęs kūrinius šiuolaikiniais klausimais. Ukrainiečių literatūroje dominuoja Kijevo valstybės ir kazokų laikmečio temos. Viena populiariausių tokių knygų yra Ukrainos rašytojų sąjungos sekretoriaus Pavlo Zahrabelnio romanas "Roksolana", kuriame aprašomas ypatingo grožio ir intelekto ukrainietės likimas šešioliktame šimtmetyje. Paimta nelaisvėn Krymo totorių užpuolimo metu, ji tampa turkų sultono Suleimano II-ojo žmona ir suvaidina svarbų vaidmenį Turkijos politikoje. To paties autoriaus romane "Aš, Bohdanas" kazokų vado Chmelnickio dvasia apžvelgia Ukrainai lemtingą septynioliktą šimtmetį ir medituoja apie jį. Leidžiama daug istorinių dokumentų rinkinių ir ruošiamas pilnas ankstyvosios Rusios kronikų rinkinys ukrainiečių kalba. Visi tie leidiniai susilaukė nepaprasto skaitytojų dėmesio.
Ypač įdomu, kad daugelis tų istorinių romanų autorių dar neseniai buvo griežtai kritikuojami už nukrypimus nuo partinės linijos. Kompartijos taisyklės nepasikeitė: istorinius raštus paskatinusios sukaktys — kaip prieš trejetą metų paminėtos 325 "susivienijimo" su Rusija metinės, ar pernai atšvęsta 1500 metų nuo Kijevo įkūrimo sukaktis — turi būti išnaudotos ukrainiečių liaudies ideologiniam ir politiniam "švietimui": "sutvirtinti amžiną ir nepažeidžiamą rusų ir ukrainiečių tautų bei visų šalies tautų draugystę". Kitaip tariant, ukrainiečių, lietuvių ir kiti autoriai turi taip gvildenti savo istoriją, kad jų skaitytojai įsitikintų, jog jų tautoms nėra kitos išeities, kaip likti Rusijos dalimi.
|
|
Skaityti daugiau...
|
"Tylos dovana" yra septintoji Kotrynos Grigaitytės poezijos knyga. Knygos pavadinimas kiek primena Janinos Degutytės eilėraščių rinktinę "Tylos valandos" (Vilnius, 1978). Apibūdindamas K. Grigaitytės šeštąją poezijos knygą "Marių vėjui skambant" (Šaltinis, 1981, Nr. 1), buvau pažymėjęs, kad vienas gražiausių jos patriotinių eilėraščių "Visais vardais šventa" yra giminingas J. Degutytės panašaus pobūdžio eilėraščiui "Lietuvai". Bet tiek knygų vardų panašumas, tiek eilėraščių "giminingumas" tėra atsitiktiniai dalykai, tik būdingi atgarsiai — čia ir ten.
Šiame naujausiame K. Grigaitytės poezijos rinkinyje randame panašių motyvų ir poetinių priemonių, kaip ir kituose, ankstesniuose jos rinkiniuose. Tėviškės prisiminimas, jos ilgesys, švelni melancholija, kiek žaismingas, o kartu ir poetiniam apmąstymui artimas stilius yra būdingas ir ankstesniųjų rinkinių žymės. Apkskritai tematikos ir jos išraiškos požiūriu K. Grigaitytė yra artima neoromantinei krypčiai (plg. jos eilėraštį "Mūsų sodai" šiame rinkinyje, p. 32).
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
|
|
<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 5 Sekantis > Pabaiga >>
|
|
JPAGE_CURRENT_OF_TOTAL |
|
Vytautas Bieliauskas
Kazimieras
Jonas
Paulius
Antanas
Juozas
Leonardas
