|
DIALOGAS TARP ŽEMĖS IR DANGAUS MŪSŲ LITERATŪROJE |
 |
 |
 |
Žmogus yra metafizinė būtybė. Ir eina jis per pasaulį erdvės ir laiko plotais, dramatiškai siūbuodamas tarp žemės ir dangaus — grimzdamas j juodas moralines gelmes ir kildamas į šviesias dvasines aukštumas.
Šioje žmogaus kelionėje, F. Aląuiė knygos Būties ilgesys — La nostalgie de l'Etre žodžiais, atsiskleidžia ir jo santykiai su išorinės erdvės daiktais ir su Būtimi: "avec l'objectivitė et avec l'Etre — Santykiai su Dievu, su kuriuo žmogus, ilgėdamasis amžinybės, susitinka ir kuris perveda jį per nebūties bedugnę, kuri žmogų pasitinka žemės kelio pabaigoje.
O troškimas gyventi, teigia M. S. - M. Girardin, kalbėdamas apie žmogų dramatinėje prancūzų literatūroje, yra visų pastoviausias ir visų universaliausias jo dvasios bruožas: "Le sentiment le plus constant et le plus universel" (Cours de la littėrature dramatiąue).
Ir mirti niekas nenori — nei tikintis, nei netikintis. Tikintį gąsdina nežinoma amžinybė, netikintį — amžina nebūties bedugnė, kuri jo laukia šio gyvenimo pabaigoje.
Ir tai — šis žmogaus kelias, vingiuojantis tarp žemės ir dangaus, yra ir pagrindinis jo situacijos šiame gyvenime bruožas. Jis tiesiasi per visą žmonijos istoriją, jis atsispindi kasdieniniame žmogaus gyvenime, o taip pat ir jo minties vingiuose — filosofijoje, ypač egzistencialistinėje, kuriai visų pirma rupi žmogaus gyvenimo prasmė ir jo likimas pačia giliąja prasme.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
LEMTIES MIRAŽO MĮSLĖS (EILĖRAŠČIAI) |
|
|
|
 TRYS SONETAI
1. MĮSLĖ
Mes ne kiekvienas esame Šekspyrai,
Tačiau ne vienas randame žodžius
Likimo palytėtai savo sielos lyrai,
Džiugius — palaimai, liūdesiui — skaudžius.
Kiekvienas paukštis savo giriai gieda,
Ir Dievo balsą girdim vandenynų ošime,
Ir Dievo veidą regime mažam stebukle žiedo,
Nors vaikštom pilka paprasta žeme.
O žemė? Kas jinai? Mįslė. Ar spėjam
Jos mįslę, išrašytą laimių ir skausmų,
Jos veidą, papuoštą aušrinių orchidėjom,
Jos širdį, plakančią aritminiu ritmu?
Ne genijų lemtis, o mūsų, o žmogaus
Įminti mįslę žemės ir dangaus.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
IŠEIVIJOS LIETUVIŲ JAUNIMAS PASAULYJE |
|
|
|
PASAULIO LIETUVIŲ JAUNIMO PENKTOJO KONGRESO STUDIJINĖS ANKETOS DUOMENYS
Sąmoningos tautos, bendruomenės ir grupės deda specialias pastangas savo padėčiai stebėti ir tinkamai aptarti. Bet nuo individų nusistatymų, sprendimų bei elgesio priklausančiai padėčiai apibūdinti nėra kito kelio kaip juos pačius apklausinėti.
Lietuvių išeivijos jaunimas jau prieš keliolika metų ėmėsi iniciatyvos savo pačių padėtį aptarti plačios apimties studijine anketa, platinama bei užpildoma kiekvieno lietuvių jaunimo pasaulinio kongreso proga.
Šio straipsnio rėmuose bus pateikti 1983 m. įvykusio penktojo jaunimo kongreso proga surinktos anketos duomenys.
Padėka priklauso dr. Antanui Sužiedėliui, Amerikos Katalikų Universiteto Washingtone Berniukų Miesto Jaunimo Vystymosi Studijų Centro direktoriui, sudariusiam galimybę šios anketos duomenis apskaičiuoti jo vadovaujamo tyrimų centro kompiuteriais.
Anketos istorija, 1966-1983 1966. I Pasaulio lietuvių jaunimo kongreso proga, Vytautui Černiui vadovaujant, buvo sudaryta studijinė anketa iš 57 klausimų. Rezultatai buvo paskelbti žodžiu kongrese, bet jų neteko užtikti atspausdintų spaudoje.
1972. Dr. Romualdo Kriaučiūno modifikuota 67 klausimų anketa buvo platinama ir užpildoma II Pasaulio lietuvių jaunimo kongreso proga. Rezultatų lentelės su trumpu dr. Kriaučiūno įvadu buvo atspausdintos Aiduose (1973, 193 - 198 psl.).
1976. III Pasaulio lietuvių jaunimo kongreso proga anketos platinimas nebuvo plačiai išvystytas. 77 užpildytų anketų duomenys buvo kompiuteriais apskaičiuoti, bet, neišvydę viešumos, guli archyve.
1979. IV Pasaulio lietuvių jaunimo kongreso metu 406 surinktos anketos buvo analizuotos, o kai kurie duomenys, palyginti su tokios pačios 1972 m. anketos (bei, "kur tinkama ir įmanoma", su 1956 ir 1960 m. Lietuvių studentų sąjungos JAV-CV studijų komisijos anketų) duomenimis dr. Rimo Petrausko pranešime IV Mokslo ir Kūrybos simpoziume 1981 m. Chicagoje.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
"SENOVĖS BALTŲ PASAULĖŽIŪRA" |
|
|
|
Lietuviška mitine tautosaka šių dienų Lietuvoje domisi, ją tyrinėja ir nemažai rašo tautosakininkas Norbertas Vėlius (g. 1938). Labai vertinga yra jo knyga Mitinės lietuvių būtybės: laimės, laumės, aitvarai, kaukai, raganos, burtininkai, vilktrakiai (Vilnius, leidykla "Vaga", 1977. 333 psl.). Šiame veikale nagrinėjama lietuviška demonologija arba žemesnio laipsnio mitinės būtybės. Ypač įdomus yra skyrius apie laumes. Kita jo knyga Laumių dovanos (Vilnius: "Vaga", 1979. 333 psl.) duoda pačius sakmių tekstus. Daugelis tekstų yra tie patys, kaip mano knygoj Lietuvių mitologiškos sakmės (London, 1956). Jis dar suredagavo rinkinį Lietuvininkai (1970) ir paruošė spaudai M. Slančiausko (1850 - 1924) surinktų šiaurės Lietuvos pasakų (1974) ir sakmių - anekdotų (1975) knygas. Visi tautosakininkai tuo džiaugiasi.
Naujas ir daug pretenzingesnis yra N. Vėliaus veikalas Senovės baltų pasaulėžiūra: struktūros bruožai (Vilnius: "Mintis", 1983. 308 psl.). Šio veikalo uždavinys daug platesnis: remiantis įvairių mokslo šakų duomenimis, "bandoma aptarti sanąją, daug kur dar mitine gamtos ir visuomenės samprata pagrįstą baltų pasaulėžiūrą ir iškelti vieną kitą daugiau socialinio pobūdžio ją nulėmusią priežastį" (p. 7). Autorius savo darbe remiasi tautosaka, papročiais, liaudies menu, tikėjimais, etnografiniais dirbiniais ir kita medžiaga, kuri atspindi įvairius laikotarpius. Dažnai naudojasi archeologijos ir kalbotyros pasiekimais, jeigu jie paremia jo tezes. Mažiau kritiškas yra istoriniams rašytiniams šaltiniams: jis net romantišką teoriją apie Vaidevutį ir jo sūnus komentuoja, tarsi tai būtų rimtas istorinis šaltinis, kuo jis nėra.
Pradžioje autorius išdėsto savo metodologinius pagrindus. Sekdamas šių laikų rusų autorius mitologus ir kalbininkus, ypač V. Ivanovą ir V. Toporovą, savo darbo kelrodžiu paėmė tariamą pirmykščio žmogaus pažiūrą į pasaulį, kaip į dviejų priešingų polių, priešingų pradų, rungtynes. Taip galvojant, buvo susidaryta dualistinė kvalifikacijos sistema: žemai — aukštai, vakarai — rytai, vanduo — ugnis, juoda — balta, naktis — diena, mėnulis — saulė, senas — jaunas ir kt. schemos. Kairioji lygties pusė atstovauja blogiesiems, o dešinioji — geriesiems pradams.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Vytautas Bieliauskas
Kazimieras
Jonas
Paulius
Antanas
Juozas
Leonardas
