| |
|
|
1985 m. 2 kovas-balandis
|
|
DAIL. ANTANO GUDAIČIO TAPYBA, ARBA NAUJOJI VILNIAUS DAILĖS MOKYKLA |
 |
 |
 |
Kiekvienas kraštas turi savo geriausius ir iškiliausius menininkus. Jų kūryba ženklina ir visos tautos kultūrinį lygį. Mes galime didžiuotis turėdami tokius dailininkus, kaip M. K. Čiurlionį, A. Varną, P. Kalpoką, J. Vienožinskį, P. Rimšą ir daugelį kitų. Pradėjome nuo liaudies meno ir klumpės. Likiminės lemties ir paveldėjimo aistros ujami, mes vijomės gyvenimą savo aplinkoje, vis ir vis naujai ieškodami. Ir taip karta iš kartos, nors ir su properšomis.
Vos subręsta senosios dailininkų kartos kūryba, vos išryškėja jos pobūdis, poreikiai — tuoj ateina jau jaunoji dailininkų karta iš samanotų bakūžių ir patriarchalinės liaudies patirties. Jie žvelgia į savo ateitį ir į savo tautos tautos ateitį, nes likimas lieka tas pats.
1930 - 1934 metai — Nepriklausomųjų dail. draugijos paroda ir Ars kolektyvo sąjūdžiai — tapytojai A. Samuolis, A. Valeška, A. Galdikas, A. Gudaitis, skulptorius J. Mikėnas. Kiek vėlėliau grafikoje — V. Petravičius, V. Jurkūnas, T. Valius, P. Augius. Po penkiasdešimties metų galime jau pasverti praeities palikimą, kur, pradedant liaudies menu, randame ištakų pradžią dabarties lietuvių dailės suklestėjimui.
V. Petravičiaus 1983 m. paroda Vilniuje, kur buvo eksponuota jau išeivijos laikotarpio kūryba, yra prisiminimas senų laikų. Vertindamas tą parodą Gudaitis laiške rašo: "Ką jis bedarytų, jo betarpiškas primityvumas turi kažkokį lietuvišką mitologinį pradą". Tai taiklus pasakymas, kurį galima pritaikinti ir pačiam Gudaičiui, nebent dar pridėjus — "liaudišką ir žemaitišką pradą, dvelkiantį žmogiška prigimtimi".
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
PRISIMINIMAI APIE TĖVĄ VIKTORĄ GIDŽIŪNĄ, JO MIRTIES METINĖSE |
|
|
|
 Dr. Viktoras Gidžiūnas, O.F.M. 1912.X.5 — 1984.1.30
LIKO MIELI PRISIMINIMAI
Sveikindamas 1983 m. Kalėdų šventėse, Tėvas Viktoras Gidžiūnas, O.F.M., rašė: "Girdėjau, kad sirgote širdies priepuoliu. Aš šiais metais irgi nekaip jaučiuosi. Tik paskutiniu laiku kiek geriau, dėlto vėl pakilo nuotaika darbui. Šalia kasdieninių užsiėmimų dar vis neapleidžiu Pabrėžos. Tėv. A. Liuima pirmąją dalį jau atidavė spaustuvei, antrąją siųsiu po Naujųjų Metų, o trečiąją dar teberuošiu".
Tai paskutinis man velionio laiškelis-atvirukas, rašytas prieš 1983 metų Kalėdas. Džiaugėsi, kad darbo nuotaika grįžo, bet iš tikrųjų stovėjo ant pačios šio gyvenimo ribos. Po mėnesio Viešpats jam suteikė amžinąjį poilsį, užsitarnautą "kasdieniniais užsiėmimais", kurių jis turėjo įvairių ir kuriuos rūpestingai atlikdavo. Jurgio A. Pabrėžos monografijos antrosios dalies greičiausiai nebespėjo pasiųsti į Romą, o trečioji liko neužbaigta. Liko neužbaigtų ir kitų raštų bei darbų, daug surinktos istorinės medžiagos ir didžiulė biblioteka, kokią retas iš mūsų istorikų šiame krašte galėjo turėti po ranka.
Su T. V. Gidžiūnu, O.F.M., susipažinau 1950-51 metais, kai lietuviai pranciškonai, perėmę laikraštį Darbininką iš Bostono, atsikėlė į Brooklyną. Būdamas to laikraščio redaktorium, kasdien susitikdavau kun. Viktorą, kai jis su nedidelėmis pertraukomis gyveno Brooklyno vienuolyne. Per tą penkiolika metų mūsų pokalbiai dažniausiai mezgėsi apie mūsų jaunimą (abu buvome Ateitininkų Federacijos valdyboje) ir istorinius dalykus. Galima buvo suprasti, kaip jam arti širdies buvo Lietuvos praeitis, o ypačiai jo paties ordino apaštališkoji misija istorinėje Lietuvoje. Šiems tyrinėjimams yra paskyręs bene daugiausia laiko.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
PERSIKROVIMAS IR IŠSISEKIMAS VISUOMENINĖJE VEIKLOJE |
|
|
|
 Amerikoje daug kalbama apie "perdegimą" profesiniame darbe. Psichologas dr. Romualdas Kriaučiūnas šią idėją pritaiko lietuvių išeivijos visuomeniniam gyvenimui ir siūlo būdus, kaip darbuotojams visuomeninėje veikloje nuo "perdegimo" apsisaugoti.
Nesistebime, jeigu kas trečias aktyvus lietuvių visuomenės veikėjas yra darbais persikrovęs. Dalis jų jau ir išsisekę. Pastarieji gal dar vis veikia, dirba, bet jau yra praradę entuziazmą ir ankstyvesnį našumą. Tai apgailėtina, nes daugiausia išsekusieji dažnai yra buvę labiausiai užsidegusieji. Laimė, kad išsisekimo galima išvengti. Tiek patys veikėjai, tiek ir visuomenė ne tik gali, bet ir turi savuosius veikėjus "apdrausti" ar net tiesiog sudrausti nuo persikrovimo ir išsisekimo.
Išsisekimas, tai persikrovusiųjų liga. Ne visi apsikrovimai yra žalingi. Ką beveiktume, veikla vienaip ar kitaip mus įpareigoja, uždeda atsakomybę ir darbą. Susijaudinimas, tam tikra įtampa randama, išgyvenant džiaugsmą, atsiekimą, pasisekimą. Tam tikras įtampos laipsnis yra būtinas asmenybės ugdyme ir pačiame gyvenime. Tačiau per didelė nuolatinė įtampa ne tik kenkia sveikatai, bet trumpina ir amžių. Svarbu ne įtampą visai pašalinti, bet suvokti kaip su ja tvarkytis. Ne įtampa mus, bet mes įtampą turime kontroliuoti.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
KAZIMIERINIŲ METŲ APŽVALGA |
|
|
|
 Red. Vytautas Volertas
Amerikos Lietuvių Katalikų Kunigų Vienybės valdyba buvo pirmoji, kuri 1981 metais svarstė šv. Kazimiero mirties 500 metų minėjimo klausimą. Ji nusprendė į minėjimų organizavimą įjungti pasauliečius. Tais pačiais metais įvykusioje ateitininkų konferencijoje manyta, kad jubiliejaus ruošimu rūpintųsi Amerikos Lietuvių Romos Katalikų Federacija (ALRKF), kuri pasiūlymą priėmė ir į minėjimo komitetą pakvietė kun. Viktorą Dabušį, Gintę Damušytę, kun. Stasį Ylą, kun. Kazimierą Pugevičių ir Pilypą Skabeikį, o pirmininku — žinomą Amerikos lietuvių visuomenės veikėją Vytautą Volertą. 1981 m. rugsėjo mėn. 22 d. komitetą patvirtino ALRKF vadovybė. Ši data laikoma komiteto veiklos pradžia. Pasaulio Lietuvių Katalikų Bendrijai jį patvirtinus, komiteto veikla galėjo pasiekti po visus kontinentus pabirusius lietuvių telkinius.
Komitetas pirmajam posėdžiui susirinko 1981 m. lapkričio mėn. 8 d. į Lietuvių Religinės šalpos įstaigą Brooklyne, N.Y., kur buvo posėdžiaujama per trejus metus.
Katalikų federacijos vadovybė komitetui planų nedavė, tik pageidavo, kad sukaktis būtų atšvęsta galimai iškilmingiau ir prasmingiau.
Pirmame posėdyje nustatyta sukakties pradžia, jos baigimas, aptartas memorialinio šv. Kazimiero pašto ženklo išleidimas Vatikane, Pasaulio lietuvių katalikų kongresas, lietuvių ir kitomis kalbomis leidiniai, finansai ir t.t. Minėjimu norėta sustiprinti šv. Kazimiero kultą, pagarsinti Lietuvos vardą bei atkreipti pasaulio dėmesį į okupanto daromas skriaudas. Nuo pat pirmųjų veiklos dienų komitetas pradėjo megzti ryšius su įtakingais bei autoritetingais asmenimis: vysk. Brizgiu, "Tėviškės žiburių" redaktoriumi kun. dr. Pr. Gaida, prel. L. Tulaba ir kt. . .
|
|
Skaityti daugiau...
|
— Nuo vysk. Antano Baranausko gimimo šiemet sueina 150 metų. Sukaktis paminėta Vilniaus Dramos teatre paskaitomis apibūdinant Baranauską kaip poetą ir jo reikšmę bei įnašą į tautos kultūrą. Kalbėjo dr. J. Lankutis, dr. V. Kubilius, dr. A. Sabaliauskas, J. Baltušis, J. Marcinkevičius, Z. Pranckevičiūtė. Minėjimas baigtas koncertu. Baranausko gimimo sukaktį paminėjo ir Lietuvos Mokslų Akademija specialia konferencija. Paskaitininkai nagrinėjo Baranauską kaip filologą, lingvistą, matematiką ir t.t.
— Poetui Alfonsui Nykai-Niliūnui paskirta JAV LB 1984 m. literatūros 3000 dol. premija už poezijos rinkinį rankraštyje "Žiemos teologija, Kitos JAV LB premijos, paskirtos per Kultūros tarybą: dr. Juozui Girniui ir Juozui Kapočiui — kultūros darbuotojų 1000 dol. premijos. Dr. J. Girniui — už kultūrinę kūrybą, redaguojant Aidus ir Liet. Enciklopediją, rašant filosofinius veikalus ir straipsnius ir skaitant paskaitas. Juozui Kapočiui — už Liet. Enciklopedijas lietuvių bei anglų kalbom ir Vinco Krėvės raštų išleidimą. Teatro premija (1000 dol.) paskirta Dariui Lapinskui už jo teatralinę, muzikinę veiklą. Dailės premija (1000 dol.)
— Vytautui Kašubai; Muzikos premija (1000 dol.) — Vytautui Marijošiui; Radijo: pirmoji — Kalifornijos lietuvių radijui (už Genovaitės Plukienės programą), antroji — Naujosios Anglijos lietuvių kultūrinei programai "Aušrai" (už A. Meilaus programį). Reportažo pirmoji premija nepaskirta. Antroji premija teko Salomėjai Smaižienei. Visų šie premijų mecenatas — Lietuvių Fondas. Jų įteikimo šventė — gegužės 11d. Clevelande.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
|
|
<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 Sekantis > Pabaiga >>
|
|
JPAGE_CURRENT_OF_TOTAL |
|
|
|
Vytautas Bieliauskas
Kazimieras
Jonas
Paulius
Antanas
Juozas
Leonardas
