|
|
1985 m. 6 lapkritis-gruodis
|
|
LIETUVIŲ KALBOS GROŽIS MARIAUS KATILIŠKIO ROMANE "MIŠKAIS ATEINA RUDUO" |
 |
 |
 |
Jo mirties penkmečiui (1980.XII.17)
Anais laikais stovykloje, Vokietijoje, skubiai peržiūrėdamas lietuvišką spaudą stabtelėjau prie pasakojimo, kuris iš karto patraukė nepaprastai stipriu lietuviškumu. Pajutau, kad rašytojas slepia savyje didelį pasakotojo talentą ir giliai pažįsta gimtąją lietuvių kalbą; Pasakojimo autorius buvo Marius Katiliškis.
1957 metais Amerikoje pasirodė Katiliškio knyga "Miškais ateina ruduo". Ją perskaičiau su pasigėrėjimu.
Mąstant apie lietuvių kalbos vargo kelius išeivijoje, prisiminiau daugiau kaip prieš 25 metus skaitytą "Miškais ateina ruduo" knygą ir joje talentingai vaizduojamą buvusį mūsų sodžių, jo žmones ir žodingą jų kalbą; Skaitydamas tą knygą antrą kartą; itin stebėjausi autoriaus įgimtu pasakotojo talentu ir dailiu kalbos stiliumi. Katiliškis vaizdžiai ir meniškai atskleidžia lietuviško sodžiaus gyvenimą, jo žmones ir jų buitį. Aprašomi gamtovaizdžiai — sodrūs ir labai spalvingi.
Lietuvių kalbos grožis nepaprastai įspūdingai parodomas, aprašant pavasarėjimą:
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
PRELATAS VLADAS BUTVILA ATSIMINIMŲ PYNĖJE |
|
|
|
2. Mokytojų kursuose
a. Egzaminai. Prie Utenos Saulės gimnazijos (nuo 1923 m.) veikė dvimečiai pradžios mokyklų mokytojų kursai, kuriuos jkūrė ir jiems vadovavo kun. Vladas Butvilą. Apie tuos kursus, buvusi kursante Ona Saladžiūtė - Čerškienė užrašė savo atsiminimus, kuriuos čia ir duodame: "Atsimenu, suvažiavome jaunimo ir jau mokytojavusių, bet neturinčių cenzo — kuklių, nedrąsių ūkininkų vaikai. Paskelbė stojamųjų egzaminų konkursą; Išsigandome. Visi norėjome mokytis, būti mokytojais, raštininkais. Pasirodė direktorius kun. Vladas Butvilą, daug dėmesio verta asmenybė. Gražios išvaizdos, aiškaus veido su žibančiais akiniais, tik ant nosies besilaikančiais, lygiai sušukuotais plaukais, kunigiškai sutvarkytas kaklas (su kalaratka), apsivilkęs surdutu, labai blizgančiais batais, truputį šypsantis veidas. Rodos, norėjo kiekvienam ką nors pasakyti. Praėjo visą didelį būrį, mielai žvalgydamasis, kai kam net ranką uždedamas, lyg paglostydamas. Atrodė, mes visi jam esame mylimi ir reikalingi vaikai. Po kiek laiko, sukvietęs į klasę, perskaitė kuriems nereikia konkurso egzaminų laikyti. Buvau laiminga, pakliuvusi į išrinktųjų skaičių. Aišku, nei vieno nepaleido į namus, priėmė, palinkėjo būti gerais rūpestingais moksle, o silpnesniuosius ragino daugiau mokytis, klausyti mokytojų, nevaikščiot gatvėmis, nei po miestą vakarais.
Vėliau pastebėjome, kad jis labai nemėgo, tiesiog nepakentė, kai mokiniai po vieną ar porelėmis išeidavo saulėleidžiais vaikščioti "upelio pakraščiais" (OSČ).
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
BALZEKO LIETUVIŲ KULTŪROS MUZIEJUS |
|
|
|
Iš visų Chicagos lietuvių įstaigų bei institucijų bene daugiausia garso amerikiečių spaudoje susilaukia Balzeko lietuvių kultūros muziejus, gerai pasitarnaudamas lietuviškiems reikalams. Čia būna parodos, šiaudinukų darymo kursai, lietuviškų kryžių drožinėjimo pamokos, rodomi filmai ir Lietuvą liečiančios skaidrės, vyksta žymių lietuvių ir amerikiečių rašytojų, kultūrininkų, valstybininkų paskaitos. O ir pačiame muziejuje yra daug ko pamatyti.
Šį muziejų įsteigė Stasys (Stanley) Balzekas, jr., kuris pernai buvo sukaktuvininkas — sulaukęs 60 m. amžiaus. Balzekas yra gimęs 1924 m. spalio 8 d. Chicagoje ir tinkamai išsimokslinęs. De Paul universitete jis gavo bakalauro ir vėliau magistro laipsnius, studijuodamas prekybos ir verslo administravimo mokslus. Tai jam buvo reikalinga, nes jo tėvas turėjo gerai išvystytą Chrysler automobilių pardavimo įstaigą ir jis buvo ruošiamas tapti paveldėtoju. Dabar jis — ne tik šios įstaigos vadovas, bet jau ir jo sūnus turi kitą automobilių pardavimo įstaigą Chicagos priemiesty Benvyne.
Nors gimęs ir augęs išeivijoje, Stasys Balzekas yra susirūpinęs lietuviškais kultūros reikalais ir labai daug laiko bei lėšų paskyrė įsteigdamas Lietuvių kultūros muziejų, kuris jau veikia 19 metų, nes buvo įkurtas 1966 m. birželio 22 d. Jo pagrindą sudaro gausūs dr. Aleksandro Rač-kaus rinkiniai, vėliau nuolat papildomi.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
PREZIDENTAS ALEKSANDRAS STULGINSKIS |
|
|
|
 Prezidentas Aleksandras Stulginskis
Šimtui metų nuo jo gimimo suėjus 1985 - 1969 - 1985
Aleksandrą Stulginskį viešumon iššaukė aplinkybės. Jis tą iššūkį priėmė ir uždėtas pareigas atliko garbingai.
Gyvenimui Stulginskį paruošė Kauno kunigų seminarija. Bet su aukštesniųjų šventimų priėmimu jis neskubėjo. Net baigdamas seminariją* dar nebuvo apsisprendęs. Klierikas jis turėjo būti geras, kad seminarijos vadovybė jį tokį sutiko siųsti į Innsbrucko universitetą.
Ten jis apsisprendė. Po metų grįžęs, padėjo sutaną. Bet netapo nei ateistu, nei liberalu. Jis paliko tikinčiu kataliku, o sutaną padėjo po rekolekcijų. Buvo tada 24 metų vyras.
Sutaną padėjęs, apsisprendė būti agronomu. Atrodo, kad apsisprendimą lėmė lietuviškasis kaimas ir jo reikalai. Metus praleidęs užsienyje (Innsbrucke, Austrijoje), jis ir agronomijos studijuoti išvyko į užsienį (į Halle, Vokietijoj).
1913 metais, baigęs agronomiją, parvyko Lietuvon. Norėjo gauti Trakų apskrities agronomo vietą* bet Vilniaus guvernatorius Veriovkin buvo abejingas. Stulginskis kreipėsi į Dūmos atstovą Martyną Yčą ir tas sutiko su Veriovkinu pakalbėti.
Veriovkin, patyręs reikalą, Yčo paklausė, ar Stulginskis ne lenkas. Yčas atsakė: aš jo nepažįstu; bet jeigu kreipėsi ne į kurį lenkų atstovą* o į mane, neabejoju, kad jis lietuvis. Stulginskis tą vietą gavo. (Tarp kitko, keli žodžiai apie Veriovkiną. Jis buvo Lietuvos rusas, mokėjo lietuviškai, Utenos apskrityje turėjo ūkį ar dvarą. Po I-ojo pasaulinio karo ten gyveno ir mirė.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
BRONIAUS POVILAIČIO PĖDSAKAI GYVENIME |
|
|
|
 Dr. Bronius Povilaitis
Š. m. liepos 17 dieną Tillsonburge, Kanadoje, mirė Bronius Povilaitis, gimęs Diržių kaime, Šiaulių apskrity 1907 metais. Jis ką tik buvo grįžęs iš Chicagos, kur tarėsi su spaustuve apie savo naujai parašytos knygos išleidimą. Tai buvo netikėtas ir skaudus įvykis ne tik jo žmonai Monikai ir artimiesiems, bet ir daugeliui lietuvių, nes jis priklausė mums visiems ir savo meile Lietuvai, ir aktyviu dalyvavimu mūsų organizacijose, ir savo užsimojimu bei sugebėjimu užrašyti sukauptą patirtį svarbiose lietuviško gyvenimo srityse ir mintis apie dabarties aktualijas. Juk jisai dalyvavo Kanados lietuvių bendruomenės taryboje, veikė Delhi lietuvių bendruomenės valdyboje, buvo Lietuvių katalikų mokslo akademijos narys, aktyvus lietuviškos Šv. Kazimiero parapijos, Delhi, narys, atstovavo lietuviams imigrantų sielovados komisijoje savo vyskupijoje ir priklausė ateitininkų organizacijai net 63 metus, įstojęs į ją 1922 metais, kai lankė gimnaziją Linkuvoje. Taigi, jis tikrai priklausė mums visiems jau vien savo aktyviu dalyvavimu mūsų organizacijose.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
|
|
<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 Sekantis > Pabaiga >>
|
|
JPAGE_CURRENT_OF_TOTAL |
|
Vytautas Bieliauskas
Kazimieras
Jonas
Paulius
Antanas
Juozas
Leonardas
