| |
|
|
1986 m. 4
|
Mano vardas Juanita. Truputį keistas -, ar ne? Išgirdė tik vardą, daug kas pagalvoja, kad esu ispanė, o pamatę nustemba, kiti net sumišta, nes aš esu paprasčiausia negrė. Gal ir ne visiškai paprasčiausia, bet vis tiek negrė. Šį pavasarį man suėjo septyniolika metų, pabaigiau aukštesniąją mokyklą, gavau stipendiją ir esu priimta į universitetą studijuoti matematikos mokslų. Sakydama, kad gal ir nesu visiškai paprasčiausia, tą ir turėjau galvoj. Kiek čia paprasčiausių negrių gauna stipendijas? Ypač tokių, kurių motinos ligoninėje plauna grindis ir šluostinėja nuo langų ir radijatorių dulkes. Mano motina ir šluosto, ir plauna, ir abi iš to gyvenam. Ne visiškai iš to. Aš pati uždarbiauju, kur tik darbo gaunu. Kol buvau mažesnė, prižiūrėdavau vaikus, nuo pernai rudens gavau kasininkės darbą Staro supermarkete ir visiškai rimtai taupiau mokslui. Ir šiandien nežinau, kas iš manęs išeis, bet grindų plauti tai tikrai nesirengiu. Tegu plauna tie, kurie nieko geresnio neišmano ar nenori išmanyti.
Nors visi mane laiko gudria, bet šį pavasarį padariau tokią klaidą, kokią tik pati kvailiausia galva tegali padaryti. Nežinau net ką daryti ir nežinau, ko pasiklausti. Prasitarsiu kam nors iš klasės draugų, juoksis. Sakys, tai gudruolė. Užmiršo su kuriuo galu reikia galvoti. Jie mano, kad aš su Arnoldu jau nuėjau ligi galo. Pagal jų supratimą, kitaip ir negalėjo galvoti. Arnoldas tikrai dailus vyras. Aukštas, šviesiaplaukis, pailgo veido, mėlynomis akimis. Tokiomis, koks būna dangus labai sausą ir labai giedrą dieną. Mudu pasišnekėdavom, nueidavom į kiną, į diskoteką. Tik tiek. Bet kaip tu pasakysi kitoms, kurios iš trečio, o kartais ir iš pirmo šnektelėjimo, eina ligi galo. Jos netikės. O jeigu patikės, tai juoksis visais galais. Sakys, atsirado šventoji. Tų šnekų aš nelabai bijau. Dievas davė ir man aštrų liežuvį, kuriuo galiu atsipjaustyti kaip skustuvu, bet kas iš to. Pradėjusi atsipjaustyti, paliksi taip viena, kaip vienintelė kėdė tuščiame kambaryje. Svarbiausia, jog visi žino, kad Arnoldas mėgsta ganytis po svetimas pievas. Kai anais metais Beatričė, blondinukė, mėlynakė, viena iš pačių gražiausių mokyklos mergaičių, pasidarė abortą ir ką tik nenumirė, visi šnibždėjo, kad buvo jo darbas. Aš paprastai nemėgstu žodžių į medvilnę vynioti ir svetimus reikalus ne visada linkusi palikti svetimiems. Jau tada Arnoldas sukosi ir apie mane. Sykį, kai ėmė darytis per daug įkyrus, pasakiau: "Nori ir mane Beatričės keliu nuvaryti?" Jis, žinoma, išplėtė akis, ėmė muštis į krūtinę, kad jos net neprisilietė. Tada ir dėjau tiesiai į akis: "O kaip Marva? Ar jos irgi nė pirštu nepalietei?"
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
 Musulmonai tiki, kad Mahometas1 gavo apreiškimą iš Dievo, kuris ne tik visiškai pakeitė jo gyvenimo kryptį, bet ir įsakmiai palietė visą žmoniją. Tai įvyko, teigia islamas, Hiros (Hira) kalno oloje prie Mekos (Makkah) miesto Arabijos pusiasalyje 610 m. po Kristaus.
Apie Mahometo išgyvenimą yra daug pasakojimų ir spalvingų legendų. Istoriškai patikimiausias yra pasakojimas, kurį užrašė Mahometo biografas Ibn Ishaąas (Ibn Ishaą) VIII a.2 Tą lemtingą dieną, rašo Ibn Ishaąas, Mahometas su šeima buvojo Hiros kalno oloje. Nakties metu jam apsireiškė angelas. "Jis atėjo pas mane", biografas cituoja Mahometą, "nešinas brokatine antklode su kažkokiu įrašu ir liepė: 'Skaityk!' Aš atsakiau: 'Ką aš turiu skaityti?' Jis mane taip prislėgė antklode, kad pamaniau, jog tuojau pat mirsiu. Galop jis mane paliko ramybėje ir įsakė: 'Skaityk!'3 Jis įsakė:
Skaityk vardan Viešpaties, kuris sukūrė, —
sukūrė žmogų iš krešulio.
Skaityk!
Tavo Viešpats yra be galo dosnus, —
jis yra tas, kuris mokė rašytu žodžiu, —
mokė to, kas nebuvo žmogui žinoma.4
Mahometas pabudo iš miego baisiame išgąstyje, pasakoja biografas. Jam rodėsi, kad jį apsėdo demonas. Išgąsčio vedamas, metėsi lipti kalno viršūnėn, norėdamas nusižudyti. Staiga, tęsia Ibn Ishaųas, Mahometas išgirdo balsą iš Dangaus. Pakėlęs akis, pamatė "vyro pavidalą su kojomis ant akiračio. Jis kreipėsi į Mahometą: 'O Mahometai! Tu esi Alla(Allah)5 apaštalas, o aš esu Gabrielis".6
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
LIETUVIŲ IŠEIVIŲ VYSKUPO PASTORACINĖS TEISĖS |
 |
 |
 |
Popiežiškoji komisija emigrantų bei turistų reikalams suteikė vysk. Pauliui Baltakiui, O.F.M., kaip lietuvių katalikų užsienyje ganytojui, ypatingas teises, kurios žinotinos visiems . Jas čia spausdiname sykiu su minėtos komisijos laišku. — Red.
Ekscelencija,
Su nuoširdžiu džiaugsmu noriu pranešti, jog Jo Šventenybė popiežius Jonas Paulius II malonėjo suteikti Jums specialias teises, kad galėtumėte atlikti pastoracines pareigas užsienio lietuvių labui.
Jūsų Ekscelencija gerai žino, kaip Šv. Sostui rūpi, kad galimai sėkmingiau būtų dvasiniai aptarnaujami tie tikintieji, kurie, "dėl kokių nors priežasčių gyvendami užsienyje be savo tautinės bendruomenės arba dėl kitų motyvų, yra reikalingi specialios pastoracijos" (De pastorali migratorum cura, Nr. 15). Ta speciali pastoracija ypač liečia emigrantų kalbą bei papročius. Konstitucijoje De ppastorali migratorum cura, Nr. 11, sakoma: "Kadangi žmogui giliau pažinti ir jam suprasti natūrali priemonė yra kalba, tad ir išeivių pastoracija neša brandesnius vaisius, kai ji atliekama jų kalba..."
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
TARPTAUTINIO PEN KLUBO KONGRESAS |
|
|
|
49-asis Tarptautinio PEN Klubo kongresas įvyko Hamburge, Vakarų Vokietijoje, birželio 22-26 d. Jo pagrindinės temos buvo "Modernioji istorija literatūros veidrodyje" ir "Primirštos mūsų laikų literatūros". Kngresas sutraukė daugiau kaip 400 delegatų iš visų kontinentų.
Gausiausią, šešių atstovų, pabaltiečių delegaciją atsiuntė estai, su Karin Karlstedt - Saarsen ir Martin Puhveliu. Latvių PEN klubui atstovavo poetai Margita Gutmane ir Juris Kronbergs. Algirdas Landsbergis dalyvavo kaip išeivių PEN klubo delegatas.
Šiam kongresui vadovavo naujas pasaulinės rašytojų organizacijos pirmininkas, britų romanistas Francis King. Buvo išrinkti du nauji viceprezidentai: prancūzų poetas Georgės Emmanuel Clancier ir kroatų rašytojas Preodrag Matvejič, pasižymėjęs savo kova prieš "socialistinį realizmą" Jugoslavokijoje.
Ir šiame kongrese daug dėmesio buvo skiriama kalinamiems rašytojams, žurnalistams ir savilaidininkams. Apie lietuvius "sąžinės kalinius" PEN kalinamų rašytojų komiteto susirinkime išsamiai informavo šio komiteto narys A. Landsbergis. Komiteto pirmininkas, britų autorius Michael Scammell, pabrėžė PEN pastangų prasmingumą: "Kalinamas rašytojas sužino, kad tarptautinė organizacija teiraujasi apie jį. Jo moralė pakyla, jis pradeda lengviau kvėpuoti. Jis jau nebėra vienas, jis egzistuoja. Geriausiu atveju, jį paleidžia, sumažina jo bausmę ar bent pagerina maistą. Viltis — geriausia dovana kaliniui".
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
RELIGINĖS ŠALPOS 25 METŲ SUKAKTIS |
|
|
|
Tarp išeivijos žymiųjų organizacinių vienetų svarbų vaidmenį atlieka Religinė šalpa, kaip Kunigų Vienybės padalinys įsteigta prieš' 25 metus. Steigėjai — kan. Juozapas Končius, prel. Jonas Balkūnas.ir vysk. Vincentas Brizgys. Šalpos tikslas — teikti materialinę bei moralinę pagalbą lietuviams katalikams tėvynėje ir ištremtiems iš tėvynės į koncentracijos stovyklas. Per tą laiką šalpai išleista milijonas dolerių. Be šalpos darbo, ši įstaiga atlieka ir informacinį žygį. Amerikos visuomenė, įskaitant ir aukštąsias valdžios įstaigas bei asmenis, nuolat informuojama apie lietuvių katalikų persekiojimus. Šis žygis ypač gyvą atgarsį rado Amerikos aukštuosiuose dvasiškijos sluoksniuose. Šios šalies vyskupai leidžia net nelietuvių parapijose rinkti Religinei šalpai aukas ir visaip remia jos tikslus. Tai palengvina lietuvių parapijoms išlaikyti šią įstaigą. Joje taip pat išverčiama ir plačiai paskleidžiama Lietuvių Katalikų Bažnyčios kronika, teikiama informacija spaudai, televizijai, įvairiom amerikiečių įstaigom.
Religinei šalpai nuo jos įsikūrimo iki šiol pirmininkavo vysk. Vincentas Brizgys, kol šįmet vadovavavimą perėmė vysk. Paulius Baltakis, O. F. M. Reikalų vedėjas daugelį metų buvo kun. Stasys Raila. Dabar daugiau kaip dešimtmetį reikalų vedėjo pareigas atlieka kun. Kazimieras Pugevičius. Jis savo visuomeniniais gabumais šią įstaigą labai išplėtė, išgarsino ir suaktualino tarp lietuvių bei kitataučių. Jo rūpesčiu surengtas ir nepaprastai iškilmingas Religinės šalpos jubiliejinis paminėjimas.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
|
|
<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 5 Sekantis > Pabaiga >>
|
|
JPAGE_CURRENT_OF_TOTAL |
|
|
|
Vytautas Bieliauskas
Kazimieras
Jonas
Paulius
Antanas
Juozas
Leonardas
