Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
1990 m. 4 nr.
Turinys PDF Spausdinti El. paštas
Aleksandras Šidlauskas — Tautinės kultūros samprata ................................................................ 249
Janina Degutytė — Ant žemės delno, Žemė ir žmonės, Gulbėms, Siaurės vasaros, Lietuvai,
Rūpintojėliai, Linksmai, Judas, Rugpjūtis, Orfėjas, Vilnius (eilėraščiai) ....................................... 254

Kęstutis Trimakas — Jėzus Kristus, naujai atskleistas
Marijos Valtortos "Žmogaus - Dievo poemoje" ............................................................................. 257

Dr. inž. Stasys Bačkaitis — Europos bendruomenės Rytų Europos demokratizacijos sūkuryje . 269
Antanas Rubšys — Rūtos knyga ..................................................................................................... 274
Algirdas Sudreckis — Kardinolas Newmanas ir Oksfordo sąjūdis ................................................ 279
Alė Rūta — Aušta aušrelė ................................................................................................................ 286
Pranas Zunde — Kazys Bizauskas: Brandos metai ......................................................................... 290
Vytautas Bagdanavičius. M J.C. — Europos religija prieš čia atsikeliant indoeuropiečiams ...... 305

IŠ MINTIES IR GYVENIMO
Algirdas Tupčiauskas — Lituanistikos tyrimo ir studijų centras Čikagoje ................................... 313
Povilas Varanauskas — Lietuvos tremtinių sąjunga ...................................................................... 316
Henrikas Nagys — Vytauto Igno dailės kūrinių paroda ................................................................ 317
Juozas Kriaučiūnas — Mindaugo pilis Putname ............................................................................. 318
A. G. — Ptolomėjaus Lietuvos žemėlapis ........................................................................................ 320

K N Y G O S
Aleksandras Šidlauskas — Poezijos savastis
(Alfonso Nykos-Niliūno poezijos rinktinė "Būties erozija") ........................................................... 232

Kęstutis Keblys — Ir kriminalas, ir literatūra (Kazio Almeno "Lietingos dienos Palangoje") .... 235
Jurgis Gimbutas — Vilniaus pilys istorijos miglose ir šiandien ...................................................... 327
Kun. Vytautas Pikturna — Lado Tulabos religinė knyga ............................................................... 328
Juozas Prunskis — Edvardo Turausko atsiminimų ir dokumentų knyga ....................................... 329
1990 metų Aidų turinys ...................................................................................................................... 331
Skaityti daugiau...
 
TAUTINES KULTŪROS SAMPRATA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė ALEKSANDRAS ŠIDLAUSKAS   

ŽELMENYS IR PASĖLIAI

Kiekviena tauta kuria savo nacionalinę kultūrą, kuri yra unikali savo forma ir nepakartojama savo turiniu. Kaip ilgainiui kito tautos samprata, taip keitėsi požiūriai į tautinę kultūrą ir tautinį auklėjimą. Žmogaus auklėjimas vyksta nuosekliai, permanentiškai. Fetišizuodami kultūros auklėjamąjį poveikį, sumenkinome jos estetinę prasmę. Ignoruodami nacionalinės kultūros tradicijas ir poreikius, nesiskaitydami su vietos galimybėmis, atpratinome žmones nuo kultūros saviugdos. Ilgai vykęs kultūros dehumanizavimas parodė, kad ji neparemta tvirtais dorovės pagrindais, o yra pastatyta ant laikino politizuoto žmonių auklėjimo pamato. Praradusi istorinę perspektyvą ir atsiribojusi nuo liaudies kultūros ištakų, tautinė kultūra buvo suvokiama kaip antižmogiška, antivisuomeniška nuostata. Žmogaus kryptingas formavimas, asmenybės ugdymas buvo suniveliuotas stereotipiniais komunistinio auklėjimo postulatais, kurie neturėjo teorinio pagrindimo ir praktinės raiškos. Auklėjimo vyksmas buvo suvokiamas kaip savaiminis procesas, skatinamas nutarimų, instrukcijų ir įsakymų. Nacionalizmo baubas gąsdino ne vieną ideologą, nacionalisto etiketė buvo beatodairiškai segiojama už domėjimąsi tautos istorija, kultūros paminklais, liaudies dainomis, už kraštotyrinę veiklą, už folkloro sąjūdį. Už tautiškos mokyklos koncepcijas kentėjo pedagogikos tyrinėtojai, gimtosios kalbos grynintojai taip pat greitomis buvo pavadinami nacionalistais (kaip priešprieša internacionalistams). Dvasingumo stoką kultūroje sąlygojo išoriniai formos bruožai, kampanijinis mąstymas, šabloniškas ir vienpusiškas požiūris į kraštų tradicijas bei papročius, vienadienis konformistiškas nusiteikimas. Dvasios letargo metais santykis su tautos kultūra daugiau buvo stichiškas negu sąmoningas. Apie tautinę savimonę ir istorinę kultūros atmintį tegalėjo kalbėti tiktai kultūrologai, kurių teoriniai darbai iki šiol neišvysta dienos šviesos. Nacionalinės kultūros pagrindų praradimas skaudžiai atsiliepė į jaunimo tautinių jausmų ugdymą ir dvasinių vertybių nužmoginimą.
Skaityti daugiau...
 
Eilėraščiai PDF Spausdinti El. paštas
Parašė JANINA DEGUTYTĖ   

Šių metų vasario mėnesį Vilniuje mirė poetė Janina Degutytė. Ji taip pat buvo vertėja ir vaikams pritaikytos literatūros kūrėja. Parašė 20 poezijos knygų suaugusiems bei jaunimui. Jos poezijos rinktinė "Tylos valandos" išspausdinta 1978 m. Poetė gimė 1928 m. liepos 6 d. Kaune. 1955 m. baigusi Vilniaus universiteto istorijos ir filologijos fakultetą ir trumpai mokytojavusi, paskui dirbo Grožinės literatūros leidykloje redaktore. Gyveno tyliai, mažai dalyvaudama literatūriniuose pasirodymuose. Kurį laiką sunkiai sirgo. Janina Degutytė poezijoje pradėjo reikštis 1957 m. ir įkopė į nuostabias aukštumas. Jos "kūryboje vyrauja gyvenimo meilės, gamtos, žmogaus ir gamtos glaudžių sąsajų motyvai, romantinis emocingumas, didelių jausmų ir siekių poetizacija. Ryškus tautosakinio pasaulėvaizdžio ir poetikos poveikis" (Tarybų Lietuvos rašytojai, 1984). Velionei už rinkinį "Pilnatis" 1968 m. buvo paskirta valstybinė premija

ANT ŽEMĖS DELNO

Palei svyruoklius baltus
Žali šaltiniai alma.
Laiko mane kaip smiltį
Žemė ant savo delno.

Laiko ji mano kraują —
Gyvą raudoną šaltinį.
Mano meilę ir šauksmą —
Vėtrą pavasarinę.

Ir mano rūpestį sunkų
Žemė kaip smiltį laiko.
Ar tu girdi mane —
Savo šaukiantį vaiką?
Skaityti daugiau...
 
JĖZUS KRISTUS, NAUJAI ATSKLEISTAS MARIJOS VALTORTOS "ŽMOGAUS - DIEVO POEMOJE" PDF Spausdinti El. paštas
Parašė KĘSTUTIS TRIMAKAS   
Jėzaus Kristaus gyvenimo įvykiai ir žodžiai yra surašyti evangelijų knygose. Jos yra pirmasis, pagrindinis ir svarbiausias žinių apie Jėzų šaltinis. Tačiau, kaip evangelijos autorius Jonas rašo savo knygos pabaigoje: "Yra dar daug kitų dalykų, kuriuos Jėzus padarė. Jeigu juos visus atskirai aprašytume, manau, visas pasaulis nesutalpintų knygų, kurias reikėtų parašyti" (Jon 21, 24).

Taigi, keturios evangelijos neišsemia žinių apie Jėzų. Jų yra neišsemiamai daugiau. Jeigu kaip nors būtų galima tokias žinias gauti, jos, žinoma, nesiskirtų nuo evangelijų, bet jas paremtų, papildytų ir praplėstų.

I. VEIKALAS

Žmogaus - Dievo poema, 1947

Teigiama, kad yra veikalas su tokiomis žiniomis apie Jėzų, kurių evangelijose nėra. Tas veikalas vadinasi "Il Poema dell'Uomo-Dio" (Žmogaus - Dievo poema). Kol jis buvo teberašomas, tuolaikinis popiežius Pijus XII buvo apie jį informuojamas. Vos tik to veikalo rankraštis buvo užbaigtas 1947 m., rašomąja mašinėle perspausdintas jis buvo popiežiui įteiktas.

Po kelių mėnesių (1948.11.26) privačioj audiencijoj popiežius to veikalo leidėjams pasakė: "Šį veikalą spausdinkite tokį, koks jis yra. Nėra reikalo duoti nuomonę apie jo kilmę, kad ji nepaprasta. Kas tą veikalą skaitys, supras". Leidėjai paklausė, ar reikėtų išimti žodžius "vizijos" ir "diktavimai". Popiežius atsakė, kad niekas neturi būti išbraukta. Vatikano autoritetų teigimu, šis popiežiaus viešas patvirtinimas yra oficialus "imprimatur" aprobatas.

Šis 4000-5000 žodžių veikalas buvo išspausdintas 1956 m. originalia italų kalba. Dideliu tiražu ir nuolat perspausdinami šio veikalo vertimai jau pasirodė prancūzų, ispanų, vokiečių ir anglų kalbomis.
Skaityti daugiau...
 
EUROPOS BENDRUOMENĖ RYTŲ EUROPOS DEMOKRATIZACIJOS SŪKURYJE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė DR. INŽ. STASYS BAČKAITIS   
Atsiveriant Lietuvos politinio išsilaisvinimo galimybėms, kyla klausimas apie jos ekonomines perspektyvas naujoje Europos santvarkoje. Kaip jau visi dabar puikiai žinome, Lietuvos ekonominė veikla iki šiol buvo gana tampriai surišta su Sovietų Sąjungos ekonomija. Iš ten Lietuva gavo energijos ir gamybines žaliavas, į ten išvežė ir savo gaminius. O išvežti iki šiol galėjo beveik viską, nes imli Rytų rinka priglaudžia ir gerą ir blogą gaminį, už kurio kokybę niekam nereikėjo atsakyti. Imlios rinkos poveikis prekių gamintojams teikia ne tik geras realizacijos sąlygas, bet tuo pačiu slepia ir didelius pavojus — tai stoka konkurencinio veržlumo, atsilikimas technologijoje, ir neturėjimas galimybės rasti paklausą savo produktams "kietos" valiutos rinkoje. Visos šios bėdos esmė yra neokolonizmo simptomas, nuo kurio negali išsisukti nė viena besivystanti pasaulio valstybė. Tai būdinga ne tik Lietuvai ir kitiems Pabaltijo kraštams, bet taip pat ir visai Rytų Europai. Visi šie kraštai, vildamiesi, kad Vakarų Europos demokratijos laukia jų įsijungimo su ištiestomis rankomis, nori kuo skubiausiai moderninti gamybą ir pradėti pelningą prekybą su savo kaimynais Vakarų pasaulyje. Nors tai labai būtinas ir pagirtinas ryžtas, bet kelias į Europos Bendruomenės šeimą bus reikalingas ne tik milžiniško žmonių pasiaukojimo, kantrybės ir valios, bet taip pat ir galimų nesėkmių bei skaudžių nusivylimų.

Toliau šiame straipsnyje yra pateikiamos mintys iš kelių naujai pasirodžiusių studijų, apibūdinančių iškylančią Europos Bendruomenės (EB) sąjungą, jos ekonomines, politines bei finansines integracijos problemas bei jos pažiūrą į išsilaisvinančių Rytų Europos kraštų orientaciją į Vakarus. Šių pažiūrų ir santykių dinamikos supratimas yra svarbus visiems, kurie sielojasi ir dirba Lietuvos politinio išsilaisvinimo ir ekonominės nepriklausomybės labui.
Skaityti daugiau...
 
Vytauto Igno lino raižiniai iš ciklo "Šventoji Lietuva' PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Vytautas Ignas   

 
RUTOS KNYGA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė ANTANAS RUBŠYS   
Rūtos knygos turinys turi ryšį su žila Senojo Testamento senove — XII -XI a., Teisėjų laikotarpiu. Tačiau pats pasakojimas neturi nieko bendro su pasakojimais Jozuės bei Teisėjų knygose apie kruvinus sankirčius tarp tautų ar genčių. Pasakojimo poveikis Rūtos knygoje — galbūt net tikslas — buvo puoselėti svetingumo jausmą svetimšaliams, kurie ieškojo užuovėjos pas Jahvę, Izraelio Dievą. Nenuostabu, kad daugelis Senojo Testamento tyrinėtojų ir daro išvadą, kad Rūtos knygos kilmė sietina su potremtiniu Senojo Testamento laikotarpiu. Mat Nehemijas ir Ezra, žydų tautos vadovai po tremties Babilone, norėdami apsaugoti tautos likutį nuo asimiliacijos, išleido potvarkius, kad žydai, vedę svetimšales moteris, turi nuo jų skirtis, ir gali imti žmona tik žydes (žr. Ezd 10,1-5; Neh 13,23-27). Anot šių tyrinėtojų, pasakojimas iš žilos senovės Dievo įkvėptoje Rūtos knygoje yra protestas prieš šią potremtinę žydų visuomenės savimonę.

Senasis Testamentas liudija, kad potremtiniame laikotarpyje žydų visuomenėje reiškėsi du poslinkiai: išlikti savita, statant aplink save sienas, ir tarnauti visuotiniam Dievo užmojui, kuriant tiltus tarp savęs ir kitų tautų. Rūtos knyga yra liudijimas, kad žydai drįso svajoti ir gyventi dėl visuotinės, visą pasaulį ir visas tautas apimančios, Dievo karalystės.

Rūtos knyga yra pavadinta vardu moabietės moters, įsijungusios į žydų tautą per vedybas su Boazu, įtakingu Betliejaus gyventoju. Pasakojimo nuotaika švyti jaukumu ir idile. Jo tikslas yra sudominti, pradžiuginti ir pamokyti. Retas skaitytojas užmirš ištikimąją Rutą, gyvenimo vargų iškankintą Naomę ir kilniaširdį Boazą. Pasakojime žmonės užima sceną. Dievas, tiesa, yra arti, bet lieka nematomas veikėjų žodžiuose ir darbuose. Jis savo apvaizdžiu gerumu valdo pasakojimo vyksmą, bet pasakojimo centras yra žmonės ir tai, ką jie planuoja ir daro. Dievo gerumas reiškiasi per apvaizdų veikėjų gerumą vieni kitiems.

Pirmosios knygos eilutėse pasakojama apie moabietės Rūtos vedybas su hebrajų. Jam mirus, Ruta ryžtasi palikti savo tautą ir eiti kartu su uošve Naome i Judą ir ten dalintis likimu su jos tauta (1-asis skyrius). Rūtos ištikimas gerumas sužavi Boazą (2,1-4, 12). Per vedybas su Boazu Ruta tampa karaliaus Dovydo prosenele (4,13-33).
 
Skaityti daugiau...
 
KARDINOLAS NEWMANAS IR OKSFORDO SĄJŪDIS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė ALGIRDAS BUDRECKIS   
Kardinolas John Henry Newmanas, nuo kurio mirties (1801 -1890) šiemet sueina šimtmetis, buvo žymiausias karalienės Viktorijos laikų mąstytojas, intelektualas, teologas, moralistas ir labai įtakingas Anglijos konvertitas. Jis buvo žydų šeimos, tapusios anglikonais, sūnus. Newmanas ypač pasižymėjo kaip vienas iš stipriausių vadinamo Oksfordo Sąjūdžio iniciatorių bei vadovų. Sąjūdį gi pradėjo anglikonų Bažnyčios dvasininkai 1833 m. Oksfordo universitete, kad atgaivintų į liberalizmą linkstančią jų Bažnyčią ir ją pagyvintų Romos Katalikų Bažnyčios doktrinos kai kuriais dėsniais. Į šią sritį besigilindami, kai kurie žymūs "Oksfordo Sąjūdžio" nariai perėjo į katalikų tikėjimą. Perėjo ir pats Newmanas, kuris tuoj buvo įšventintas Katalikų Bažnyčios kunigu ir kiek vėliau pakeltas net kardinolu. Jis vyskupo šventimų neturėjo, nes tais laikais iki pat popiežiaus Jono XIII-ojo vadinamieji kardinolai - diakonai buvo tik kunigai. Minint 100 metų mirties sukaktį, kard. Newmanu didžiuojasi ir katalikai, ir anglikonai. Katalikų Bažnyčioje dabar vyksta judėjimas jį paskelbti palaimintuoju.
 
Prieš Oksfordo sąjūdį Anglikonų Bažnyčia (Church of England) aplamai buvo erascianizmo1 įtakoje ir linkusi nusileisti Didžiosios Britanijos parlamentui. Daugelis anglikonų dvasininkų taip bijojo besireiškiančios reformų dvasios, kad jie nustojo pasitikėjimo savimi ar savo bažnyčia. Padėtis jiems atrodė taip grėsminga, kad buvo pasiruošę išsaugoti tik dalį anglikonizmo. Atrodė verta paaukoti net idealus bažnytinių privilegijų ir turtų likučiams2 išsaugoti.

Rašydamas teologui dr. Pusey 1833 m., kunigas Thomas Sikes štai kaip apibūdina situaciją:3
Kur bekeliaučiau po provinciją, matau dvasininkų tarpe labai mielų ir garbingų vyrų. Daugelis jų atvirai nori daryti gera. Bet aš esu pastebėjęs vieną visuotinę ydą jų pamokymuose būtent vienos didžios teisybės nuslopinimą. Niekur, kiek teko pastebėti, nekalbama apie vieną, šventą visuotinę Bažnyčią.

Lyg koks pranašas, kunigas Sikes tiksliai palietė anglikonų mokslo trūkumus prieš Oksfordo sąjūdį. Sis klausimas taps pagrindiniu vadinamų traktatinin-kų (tractarian) tradicijos bruožu.
Skaityti daugiau...
 
AUŠTA AUŠRELĖ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė ALĖ RŪTA   
Alė Rūta ir Vincė Jonuškaitė (Santa Barbara, 1989 m.)

Išvažiuoju vidurnaktį. Palieku Berlyną, lekiu į Kauną. Draugai palydėjo. Ak, nebesuskubau jiems už taksi ...Jie irgi studentai... Bet gal susitvarkys? Tokia pasitaikė minia, tokia spūstis! O pavėluot negalėjau, Kaune jau lauks... Į Kauną, į Kauną! Į mielą gimtą šalelę! Širdis skriste skrenda, veržiasi iš krūtinės. Taip pasiilgau... visų. Namiškių, draugių, bendradarbių, net priešų, pavydelnikų! Kas man, jei kas taiko pakišti koją? Bet gal tokių net nėra... Ypač dabar nenoriu apie tai galvoti. Dieve mano, kaip gera namučio važiuot! Lėkite, kleketuokite traukinio ratai, riedėkite greičiau.

Hm... Truputį dar gerklę peršti. Apsisupsiu šilta skarele aplink kaklą, kad pro lango plyšius kokia trauka neužgriebtų. Vakar tiek dainavom! Tai mano išleistuvės. Visas lietuviškas, visas žinomas vokiškas dainuškėles išrėkėm... Aš dainuoju iš džiaugsmo, kad namo važiuoju, o jie gal iš liūdesio, kad mane palydi, kad atsiskirtam. Aš manau, tikiu, kad mano draugai nuoširdūs.

Bute pasiliko netvarka, bet ką gi padarysi. Tai mano gyvenimo istorija. Lekiu, skubu. Visa laimė, kai draugai ir draugės padeda. Rodos, visa tada susitvarko, visa — laiku. O aš tik pasigriebiu lagaminą, prikimštą drabužiais ir gaidomis... Taip, visur suskubau, kur mano širdis geidavo... ir koncertą puikų išklausiau, ir, kai sugrįžau, prisidainavom... Emil Sauer, Liszto mokinys... Stai ką mes girdėjom! Pianinas verkia po jo rankomis. Filharmonijos salėj... Ak, vis tik, Berlynas. Apsimokėjo laukt eilėj porą valandų... Už 50 pfenigių bilietas ir — dui! Tupėjom aukštai, gal keturioliktame aukšte, —    tai kas? Gerte gėrėm garsus, gėrėjomės. Grįždami namo diskutavom... Tai talentas! Ar mes ko pasieksim? Ar mūsų kas taip klausysis? Kad musei per salę skrendant, girdėtųsi...
Skaityti daugiau...
 
KAZYS BIZAUSKAS: BRANDOS METAI PDF Spausdinti El. paštas
Parašė PRANAS ZUNDĖ   
Tėv. Pranciškus Bizauskas, Lietuvos pranciškonų atgaivintojas. Labai tikslus Pauliaus Jurkaus piešinys iš fotografijos

1. Atsklandos vietoje

Kazys Bizauskas buvo vienas iš tų mūsų tautinio atgimimo pionierių, dabar jau kone legendomis tapusių, kurie Pirmojo pasaulinio karo audrose prikėlė Lietuvą laisvam gyvenimui ir dėjo jos valstybingumo pamatus. Įsijungęs į tautiniai-visuomeninę ir politinę veiklą, dar būdamas žemesnėse gimnazijos klasėse, jis buvo pirmose veikėjų gretose iki tragiško savo gyvenimo galo: Lietuvos Tarybos narys (jauniausias amžiumi), Vasario 16-osios akto signataras, Steigiamojo seimo narys, švietimo ministras, diplomatas, ministro pirmininko pavaduotojas paskutinėse dviejose nepriklausomos Lietuvos vyriausybėse.

1940 metais sovietams okupavus Lietuvą, Kazys Bizauskas tų metų lapkričio 23 d. buvo suimtas ir kalinamas Kauno kalėjime. Kai prasidėjo Sovietų Sąjungos - Vokietijos karas, jis drauge su kitais lietuviais kaliniais evakuojamas į Sovietų Sąjungos gilumą. Pakelyje, už Minsko, prie Červenės, kaliniai sovietinių varovų - budelių išžudomi. Ten žūva ir Kazys Bizauskas. Jis tada turėjo 48 metus amžiaus ir buvo pirmas Vasario 16-osios akto signataras, tapęs sovietų teroro auka [19]. Kaip dabar paaiškėjo, tos žudynės buvo įvykdytos Valstybės Saugumo Liaudies Komisariato tardymo dalies viršininko — dabar "Lietuvos TSR nusipelniusio kultūros švietimo darbuotojo (sic!)" — Eusiejaus Rozausko pasiūlymu, apie ką jis vėliau "dalykiškai" raportuoja savo ataskaitoje LKP pirmajam sekretoriui A. Sniečkui [41].

Paties Kazio Bizausko paliktų žinių apie savo veiklą nedaug teišliko. Jis vedė dienoraštį, bet jo ankstyvesnių laikų dienoraštis ir užrašai žuvo Pirmojo pasaulinio karo metu, o vėlesnieji, atrodo, visi
-------------------------
Adresas: School of Information and Computer Science, Georgia Institute of Technology, Atlanta, GA 30332, USA Autorius yra nuoširdžiai dėkingas dr. Kaziui Pemkui už talką kaupiant medžiagą, o dr. Vandai Sruogienei, dr. Dovydui Fainhauzui ir dr. Juozui Girniui už patari-mus ir kritiškas pastabas jam ruošiant šį straipsnį.

yra žuvę sovietų okupacijos metu po Antrojo pasaulinio karo. Tad žinias apie jį ir jo veiklą tenka daugiausia semti iš netiesioginių šaltinių. Štai apie Kazį Bizauską kaip asmenį Povilas Dirkis, pažinojęs jį dar nuo gimnazijos laikų, rašo:[8]
Skaityti daugiau...
 
EUROPOS RELIGIJA PRIEŠ ČIA ATSIKELIANT INDOEUROPIEČIAMS arba MEGALITAS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė VYTAUTAS BAGDANAVIČIUS, MIC   
V. SENOSIOS RYTINIO VIDURŽEMIO JŪROS KULTŪROS

1. Mikėnai ir Minojai

Norint susidaryti vaizdą, kokį religinį palikimą paveldėjo graikiškosios tautos, kurdamos savo religiją, tenka sustoti prie dviejų aukštųjų kultūrų, kurios graikiškos religijos formacijai turėjo daugiau ar mažiau reikšmės. Viena jų mums nuo seno yra žinoma iš Homero kūrinių, o jas abi dabar pateikia mūsų laikų archeologiniai kasinėjimai. Čia kalbama apie Mikėnų kultūrą, kuri vadovavo kovoms prieš Troją ir dar senesnę Minojų kultūrą, kuri šio šimtmečio pradžioje nuostabiais radiniais yra atidengta Kretos saloje.

Šių kultūrų religijos pažinimas galėtų padėti atstatyti faktišką graikų tautos religiją, nekalbant jau apie tai, kad palengvintų prasiveržti į priešindogermaniškos Europos religijos gelmę. Tačiau gali kas nors sakyti, kad Graikijos religija yra mums ir be to pažįstama iš Homero ir Heziodo raštų. Tai tiesa, bet tik iš dalies. Šiandien aišku, kad Homeras suvaidino liūto dalį kuriant Graikijos kultūrą ir net jos religiją. Didžiojo kultūrinio nuosmukio laikais, kai jis gyveno, jis sužadino pusiasalio tautose didelius visuomeninius idealus ir paskatino juos reikštis. Nėra abejonės, kad Homero sukurtas Dzeuso dievų parnasas pasidarė oficiali Graikijos religija. Tačiau šiandien kultūros istorikams aišku, kad, šalia oficialiosios religijos, Graikijos liaudyje buvo saviti religiniai papročiai, kuriems Homeras nedaug skyrė dėmesio ar visai jų nepaisė. Tuo tarpu jie yra senoji Graikijos religija. Šiandien taip pat yra aišku, kad Homeras; kai kuriuos dievus labai išryškino, sudarydamas jų santvarką pagal Mikėnų karaliaus dvaro
----------------
Tęsinys iš š. m. Aidų Nr. 2

pavyzdį. Iš kitos pusės, buvo Graikijoje didvyrių ar pusdievių, kuriuos Homeras taip aukštai neiškėlė, palikdamas juos reikštis žemiškame lygyje. Tokia yra, pvz. herojė Elena, kurios kultas pietų Graikijoje buvo žinomas anksčiau, bet kuri Homero poemose figūruoja kaip žmogus, o ne kaip dievas. (Spartoje ji turėjo dvi šventoves.) Šie išryškinimai yra didelio Švedijos mokslininko Martin P. Nilson studijų vaisius, su kuriais pagrinde sutinka ir D. Woelfelis.
Skaityti daugiau...
 
LITUANISTIKOS TYRIMO IR STUDIJŲ CENTRAS ČIKAGOJE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Algirdas Tupčiauskas   

Čikagoje, Gage parko rajone, netoli nuo skrodžiančio visą didmiestį Western Bulvaro, šiek tiekį rytus 56-ąja gatve stūkso rūmai, kurių fasade puikuojasi lietuviškas Vytis, o kieme stovi lietuviškas kryžius bei memorialas Lietuvos nepriklausomybei. Cia 1982 m. sausio mėn. suvienytomis Čikagoje gyvenančių vidurinės ir vyresnės kartos intelektualų pastangomis įsteigtas Lituanistikos Tyrimo ir Studijų Centras (LTSC) (angliškai — Lithuanian Research and Studies Center). Sis, svarbiausias Amerikos lietuvių mokslo centras, yra įregistruotas Illinois valstijos sostinėje Springfield'e, kaip pelno tikslų nesiekianti organizacija. Rūmai, kuriuose įsikūręs LTSC, sudaro vieningą architektūros ansamblį ir glaudžiasi prie centre stovinčios Jėzuitų bažnyčios. Iš kitos pusės prie bažnyčios šliejasi Jėzuitų vienuolyno pastatas.

Dabartinio Lituanistikos Tyrimų ir Studiju Centro rūmų priešistorija siekia 1948 m., kuomet kartu su bendru tremtinių srautu iš Lietuvos į Ameriką pasitraukę vienuoliai jėzuitai Čikagoje įkūrė vienuolyną. 1957 m. šalia išaugo Pasaulio Lietuvių Jaunimo Centro pastatas, kuris 1976-77 metais buvo gerokai išplėstas.

Prie organizacinių Lituanistikos Tyrimo ir studijų centro ištakų stovėjo Lietuvos Profesorių Užsienyje Sąjunga * Įsikūrusi Jungtinėse Amerikos Valstijose, ši Sąjunga 1951 m. vasario mėn. 17 d. nutarė atkurti mokslo organizaciją, panašią į prieš karą Lietuvoje 1939 m. įsteigtą Antano Smetonos Lituanistikos Institutą.
Skaityti daugiau...
 
LIETUVOS TREMTINIŲ SĄJUNGA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Balys Gajauskas   
Politinių kalinių Sovietų Sąjungoje iš Lietuvos statutas ypatingas: jie atlikdavo bausmes tremtyje ir po jų atlikimo dažnai dar negalėdavo grįžti į tėvynę. Tai, matomai, nulėmė ir tremtinių bei politinių kalinių bendrijos pavadinimą, kuris buvo parinktas antrojo suvažiavimo metu. Ir pirmasis, ir antrasis tremtinių bei politinių kalinių suvažiavimai vyko Kaune 1988 ir 1989 metais. Pirmojo suvažiavimo metu galėjome pasivadinti tik klubu, veikiančiu prie kokios nors organizacijos: tokie buvo Sovietų Sąjungos įstatymai. Po metų jau į tos šalies įstatymus mažai buvo kreipiama dėmesio, ir mūsų organizacija pasivadino Lietuvos tremtinių sąjunga. Tikslumo dėlei reikia paminėti, kad didelė suvažiavimo dalyvių dalis liko nepatenkinta, nes norėjo platesnio pavadinimo: Lietuvos tremtinių ir politinių kalinių sąjunga. Tad ateityje organizacijos pavadinimas gali keistis. Siek tiek keisis ir darbo būdas. Matomai, kai mes įtvirtinsime Lietuvos nepriklausomybę, daug problemų išspręsime valstybiniu mastu, o organizacija atliks labiau bendrijos ar brolijos vaidmenį. Šiuo metu daug dėmesio skiriame atsiminimų rinkimams, kurie mums leis turėti platesnį požiūrį į Lietuvą užklupusias negandas sovietmetyje. Pirmajame suvažiavime trumpai išdėsčiau organizacijos darbo koncepciją: "iš mūsų kančios mokysis politikai, diplomatai, kūrėjai, aktoriai..." Su tokia pažiūra kai kuris darbas atliekamas ir dabar.

Jau galima padaryti kai kuriuos apibendrinimus. Pasaulis per visą savo istoriją nežinojo šitokio masto blogio, koks siautėjo komunistinėje Rusijoje, savo plėšrūniškais nagais užgrobusioje ir mūsų tėvų žemę. Prieš karą tuoj pat buvo sunaikinti ar ištremti ir naikinti ten ne už nusikaltimus, bet
-----------------
Šio pareiškimo autorius Povilas Varanauskas, "Tremtinio" visuomeninis redaktorius, Lietuvos Respublikos Aukščiausios tarybos deputatas.

kad buvo priskirti prie potencialių priešų. Be lietuvių buvo naikinami ir Lietuvos žydai, lenkai, vokiečiai.
Skaityti daugiau...
 
VYTAUTO IGNO DAILĖS KŪRINIŲ PARODA LIETUVIŲ DAILĖS MUZIEJUJE LEMONTE 1990 m. gegužės 5 d. — 20 d. PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Henrikas Nagys   
Žodis, pasakytas parodą atidarant

Išskirtinė yra ši paroda, išskirtinė naujo muziejaus patalpa, išskirtini ir šie metai mums ir mūsų gimtajai žemei. Vėliausios žinios iš Lietuvos, iš Vilniaus mini sostinės gatvėse riedančius tankus ir žygiuojančius raudonarmiečius. Visa toji okupacinė horda išstovėjo virš valandos prie nepriklausomosios Lietuvos parlamento rūmų, grasindama ir gąsdindama ir, Kremliaus įsakymu, bandydama palaužti Lietuvos žmonių apsisprendimą būti laisvais ir nepriklausomais savo atkurtos valstybės piliečiais. Maskvos diktatoriai nori bet kokiom priemonėm palaužti pačios Lietuvos sielą ir valią. Palaužti ir vėl grąžinti melą į kasdienį gyvenimą, į kūrybą. Mes žinome, kad to nebus: tikime savo tauta, savo laisvai išrinktaisiais jos atstovais, tikime nepalaužiamu savo žemės ir jos žmonių ryžtu gyventi ir kurti laisvėje.

Tokiame tad istorijos ir laikmečio fone, tokioje likimo lūžtvėje, atidaromas šis pirmasai toks išeivijoje Lietuvių dailės muziejus. Jo Čikaga, jo mūsų išeivija, jo, pagaliau, ir Lietuva seniai laukė. Todėl ši diena neeilinė mūsų benamių buityje; ir daugelio ryžtu ir darbu atsiektasai rezultatas vertas gražiausiais žodžiais išsakytinos padėkos bei pagyrimo.
Skaityti daugiau...
 
MINDAUGO PILIS PUTNAME PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Juozas Kriaučiūnas   
Putname, Connecticuto valstijoje, besilanką lietuviai, tiek gyveną šiame kontinente, tiek atvykę iš kitur, net iš Lietuvos, dažniausiai sustoja Marijos Nekalto Prasidėjimo seselių vienuolyne. Dauguma besilankančiųjų stengiasi pamatyti ir Mindaugo pilį, statytą kun. Stasio Ylos. Pilis kelia nuostabą vieno žmogaus darbo pasiekimu, tačiau tik joje esami meno kūriniai, juose išreikštą mintį suprantant, teikia Mindaugo laikų Lietuvos istorijos iškarpą bei parodo Mindaugo šeimos tragediją.

Mindaugo pilies statymo tikslas

Artėjant Mindaugo, vienintelio vainikuoto Lietuvos karaliaus ir krikščionybės įvedimo Lietuvoje pradininko 700 metų mirties sukakčiai,
įvykstančiai 1963 metais, laisvajame pasaulyje esą lietuviai tos sukakties minėjimui ruošėsi iš anksto. Kunigas Stasys Yla panoro tai sukakčiai paruošti kokios nors didesnės apimties dalyką, kokį nors paminklą. Tačiau tuo laiku ypatingo apsisprendimo ir plano neturėjo.

Pradėtas aptvaras — pastatyta pilis

1961 metų vasarą kun. Yla, jis buvo vienuolyno kapelionas, Marijos Nekalto Prasidėjimo seselių vienuolynui priklausančiame miškelyje, vienuolyno sodybos pakraštyje, pradėjo statyti aptvarą aplink aukštokai iš žemės iš-sikišusį akmenį. Aptvarą statė iš aplink randamų akmenų, kurių čia buvo daugybė, akmenis surišdamas betonu. Aptvaro sienas paaukštinus, galėjo būti koks gardas, o ant jo stogą uždėjus — būda ar koks pastatėlis. Aptvaras buvo neryškiai penkiakampis, antraisiais statybos metais pakeistas į septynkampį.

1962 metais, aptvaro sienoms jau esant apie pusantro metro aukščio, į vieną sieną buvo įmūrytos trys mozaikos, padarytos dailininkės Aleksandros Kašubienės. Tai privertė sienas pakelti ligi mozaikų viršaus. Tada statinys tikrai gavo vardą: Mindaugo pilis, nes mozaikos vaizdavo Mindaugo gyvenimo įvykius. Tais pat metais kun. Rapolo Krasausko, atvykusio iš Romos pasisvečiuoti, ir kun. Vytauto Zakaro pasiūlymu, prie vienos statinio sienos pristatyti bokšto pamatai ir tuščiavidurio bokšto žemutinė dalis, nes nuspręsta, kad pilis turi būti su bokštu.
Skaityti daugiau...
 
PTOLOMĖJAUS LIETUVOS ŽEMĖLAPIS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė A. G.   
Pasaulyje garsus graikų mokslininkas, geografas, etnografas Claudius Ptolomaios, lietuviškai Ptolomėjas (ar panašiai) gyveno apie 90 - 168 metus po Kristaus. Daugiausia darbavosi Aleksandrijoje (al Iskandarija), Egipte prie Viduržemio jūros. Miestas įkurtas 332 m. pr. Kr. Ptolomėjai turėjo būti labai garsūs, nes tą miestą 305 - 330 m. pr. Kr. valdė Ptolomėjų dinastija. Aleksandrijoje 280 m. pr. Kr. pastatytas švyturys, tais laikais laikytas stebuklingu statiniu, labai padėjusiu tamsoje plaukiojantiems laivams. Aleksandrijos biblioteka buvusi didžiausia antikiniame pasaulyje, pradėta III a. pr. Kr. Didžioji bibliotekos dalis buvo karalių rūmuose, mažoji — Serapio šventykloje. Bibliotekoje darbavosi žymių mokslininkų. Tenai saugota apie 700 000 papiruso ritinių, daugelyje jų reikšmingi mokslo, literatūros veikalai. Įsigalint romėnų imperijai, romėnai negalėjo pakęsti kitur esančios aukštesnės kultūros, todėl, užėmę Aleksandriją, tą žymiąją biblioteką drauge su miestu sudegino 47 m. pr. Kr. Vėliau naikino piktavaliai krikščionys.

Claudius ir Ptolomėjus sudarė labai svarbių žemėlapių ir parašė kitokių mokslinių veikalų. Pirmą kartą žinomoje pasaulio istorijoje jis surašė apie 8000 geografinių vietovių, daugiausia nurodydamas geografines koordinates. Taip pat labai svarbus jo išradimas šviesos spindulių lūžio kampas.

Tarp gausybės didelės reikšmės darbų, Ptolomėjas nubraižė ir Europos žemėlapį, maždaug nuo Baltijos jūros (dabartinės) iki Juodosios jūros. Mums tas žemėlapis ypač įdomus, nes kaip tiktai tose vietovėse Vytautas Didysis ir kiti Lietuvos valdovai buvo išplėtę savo valdas.
Skaityti daugiau...
 
MŪSŲ BUITYJE PDF Spausdinti El. paštas
Vytautas Landsbergis, Lietuvos respublikos Aukščiausios Tarybos pirmininkas, gruodžio 7 - 9 d lankėsi Kanadoje. Ten jis buvo priimtas ministro pirmininko B. Mulroney, susitiko su opozicinių partijų vadais ir Pabaltijo tautas remiančiais parlamento nariais. Taip pat kalbėjo Toronto universiteto salėje ir abiejų lietuvių parapijų salėse. Gruodžio 9 d. Vytautas Landsbergis atskrido į Vašingtoną, o 10 d. buvo priimtas JAV prezidento. Spaudos konferencijoje jis pareiškė, kad pasikalbėjimu su prez. Bushu esąs patenkintas. Iš Vašingtono tiesiog į Maskvą pasitarimams jis išskrido gruodžio 11d. Šie vizitai yra labai reikšmingi.
Poetei Editai Nazaraitei paskirta Lietuvių rašytojų draugijos 2000 dol. premija už eilėraščių rinkinį "Mechaninė mūza". Į vertinimo komisiją Čikagoje įėjo Č. Grincevičius, pirm., K. Bradūnas, A. Liulevičienė, D. Bindokienė, N. Užubalienė. Laureatė iš Toronto atvyko į premijos įteikimo šventę. Ji yra išleidusi 2 poe-zjos knygas, bendradarbiauja lietuvių spaudoje ir dalyvauja literatūros vakaruose. Į tą šventę taip pat buvo pakviestas ir poetas Kazys Bradūnas. Tą pačią dieną 500 dol. Aloyzo Barono konkursinė premija už novelę įteikta Antanui Dundzilai, kuris pats neatvyko, o pinigų sumą padovanojo Lietuvos pasiuntinybei Vašingtone. Šios premijos vertinimo komisiją sudarė Nelė Mazalaitė, Alina etaknienė, Leonardas Žitkevičius. Mecenatas — Adolfas Šležas. Lietuvių rašytojų draugijos premijos mecenatas — Lietuvių Fondas. Programa buvo iš dviejų dalių. Pirmojoje laureatę apibūdino Paulius Jurkus, o čekį LF vardu įteikė Lilė Milukienė. Kalbėjo laureatė, gen. Lietuvos konsulas, sveikintojai. Literatūrinę dalį savo kūrybos skaitymais atliko Edita Nazaraitė ir Kazys Bradūnas, koncertinę—op. sol. GinaČapkauskienė, akompanuojant William Smiddy. Programai vadovavo Laurynas Vismanas. Finansiškai prie šios iškilmės surengimo prisidėjo Juozas Matiukas - 500 dol. ir LB Kultūros taryba 300 dol. auka. Be jų pagalbos būtų buvę neįmanoma ją surengti. Šventės organizavimu rūpinosi LR draugijos pirm. Paulius Jurkus. Ji įvyko lapkričio 17 d. Kultūros židinvje Niujorke.
Savaitraštis Darbininkas gruodžio 2 d. paminėjo savo 75 metų sukaktį. Ta proga Marijos Apreiškimo bažnyčioje Brooklyne vysk. Paulius Baltakis, O.F.M., su 10 kunigų atlaikė mišias ir pasakė pamokslą. Kultūros židinio salėje įvyko koncertas, kurio programą atliko sol. Algis Grigas ir pianistas Povilas Stravinskas. Prieš koncertą buvo akademinė dalis. Darbininko istorinį kelią apibūdino red. Paulius Jurkus. Be to, kalbėjo vyr. red. kun. dr. Kornelijus Bučmys, pranciškonų prov. Tėv. Placidas Barius, gen. Lietuvos konsulas ir orga-nizacjų atstovai. Lietuvių Fondo įgaliotinė Lilė Milukienė įteikė 2000 dol. auką, kurią priėmė vyr. redaktorius. Darbininką pradėjo leisti Šv. Juozapo draugija 1915 m. spalio 19 d. Bostone. Iki 1925 metų jis ėjo 3 kartus savaitėje, paskui — 2 kartus. Pirmuoju redaktorium ir iniciatorium buvo kan. F. Kemėšis. Po jo vyr. redaktorium ilgai išsilaikė prel. K. Urbonavičius, o nuo 1950 metų redagavo prof. Simas Sužiedėlis. Nuo 1951 m. laikraštis sykiu su spaustuve perkeltas į Brooklyną, kai jį perėmė leisti pranciškonai ir sujungė su kitais dviem savaitraščiais: Amerika (Brooklyne) ir Lietuvių žiniomis (Pits-burge). Čia Darbininkas ėjo du kartus savaitėje. Redakcijoje, be S. Sužiedėlio, dirbo prof. J. Brazaitis, kun. V. Dabušis, A. Gražiūnas, P. Jurkus ir Tėv. Modestas Stepaitis, O.F.M. Dabartinis vyr. redaktorius Tėv. Kornelijus Bučmys dirba nuo 1966 m., Paulius Jurkus Darbininko redakcijoje dirba 40 metų.
Skaityti daugiau...
 
TĖVYNĖJE PDF Spausdinti El. paštas
—    Lietuvos, Latvijos ir Estijos užsienių reikalų ministrai lapkričio 19 d. buvo išprašyti iš Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo konferencijos Paryžiuje. Mat Sovietų Sąjunga paskelbė ultimatinį protestą, kad, konferencijoje dalyvaujant Pabaltijo užsienių reikalų ministrams, sovietai nedalyvaus. Lietuvos atstovams daug nuoširdumo rodė Prancūzija, Danija, Lenkija, Anglija, Vatikanas, Švedija, Islandija ir Čekoslovakija. JAV Valstybės sekretorius James Baker ten taip pat susitiko su Pabaltijo atstovais ir užtikrino paramą, kurios, deja, nebuvo matyti. Lapkričio 21 d. spaudos konferencijoje pabaltiečiai užsienio reikalų ministrai išreiškė savo protestą dėl jų išvarymo iš saugumo konferencijos ir viltį, kad Pabaltijo tautos atgaus nepriklausomybę.
—    Michailas Gorbačiovas, kalbėdamas Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencijos plenariniame posėdyje, pasisakė prieš nacionalistinius judėjimus Sovietų Sąjungoje ir bet kokį sienų pakeitimą.
Skaityti daugiau...
 
POEZIJOS SAVASTIS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Aleksandras Šidlauskas   

Perskaičius Alfonso Nykos-Niliūno poezijos rinktinę "Būties erozija'

1. Poetų likimai

Įvairiais keliais ateinama į poeziją. Labai įvairus skaitytojas ima lyrikos knygą į savo rankas. Vienas godžiai, kitas apdairiai, trečias skeptiškai nusiteikęs. Seniai mes, Lietuvos skaitytojai, lietuvių literatūros gerbėjai, laukėme susitikimų su užjūrio poetais. Ir štai pagaliau sugrįžta jie, didieji poetinio žodžio meistrai: J. Aistis, B. Brazdžionis, A. Nyka-Niliū-nas, K. Bradūnas. Kiek metų laukta ir ilgėtasi, kiek dešimtmečių mes buvome izoliuoti nuo savo literatūros, — kaip brolis nuo brolio, kaip pažįstamas nuo savo kaimyno. Kentėjome ir laukėme, klausėmės laisvojo radijo, nusirašinėjome jų posmus, vis tikėdami, kad susitiksime, pasimatysime, pasikalbėsime. Net sieloje geriau pasidarė, kai gali perskaityti talentingo poeto knygą. Susižavi jo pasauliu, jo vaizdais, mąstymu ir eiliavimu, žmogaus matymu ir pasaulio supratimu. Gerai pažindamas savąją literatūrą, vis intuityviai jaučiau, kad esama nemažai spragų, kurias tegalės užpildyti tiktai išeivijos rašytojai, laisvo mąstymo žmonės, atviri savo tautai, gerai susipažinę su pasaulio literatūra, nevaržomi ir nesuvaržyti konjunktūrų ir ideologijų, cenzorių ir visokio plauko "patarėjų". Pagaliau mūsų literatūrai vis trūko intelektualių pasaulio įžvalgų, filosofinių meditacijų, universalesnių kultūros ir meno erdvių, naujo žvilgio į žmogaus dvasios žemynus.

"Vagos" leidykla išleido didelę knygą. Tiražas — 10 000 egzempliorių. Džiugu, kad jos jau nėra knygynų lentynose. 364 puslapiai minčių, jausmų, emocijų, apmąstymų, pastebėjimų, išminties, suvokties. Rinktinę sudarė pats poetas, gerai jausdamas, ką galima atiduoti Lietuvos poezijos mylėtojų "teismui". O mūsų skaitytojas dar nėra išrankus, kai knygynuose visai nėra knygų pertekliaus, kai kasmet stokojama popieriaus, dažų, kai visokios kitos inertiškos bėdos vis sutrukdė ar dar tebetrukdo leisti knygas tomais, raštais, rinktinėmis, almanachais, serijomis. Smagu, kad ši knyga jau skaitoma, į ją gilinamasi, stengiamasi pakankamai suvokti šiandieninio poeto pasaulį. Jis tokis įvairus nestandartiškas, savas. Neatbaido verlibras ir laisvojo eiliavimo naujoviškumas, negąsdina painesnės metaforos ar asociacijų brūkšniai.
Skaityti daugiau...
 
IR KRIMINALAS, IR LITERATŪRA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Kęstutis Keblys   
Daug kartų viešuose pokalbiuose Kazys Almenas yra tvirtinęs, kad jis nėra joks rašytojas, kad nekuria kokios tai "grožinės literatūros", o tik rašo pramoginio pasiskaitymo knygas. Nežiūrint to, niekam nė į galvą neateina nelaikyti Almeno rašytoju. Ar šnekėtų jis apie branduolinę fiziką mokslo simpoziume, ar taikliai mokintų Vilniaus inteligentus nebijoti laisvos rinkos apraiškų, visur jį vadiname rašytoju. To neužtenka — net ir jo knygas dažnai aptariame kaip literatūros veikalus. Prisipažįstu, kad tuo esu nusidėjęs ir aš. Bet šį sykį kalbėdamas apie paskiausią Almeno knygą "Lietingos dienos Palangoje", bandysiu neklysti, mėginsiu šį veikalą aptarti kaip nuotykių romaną, kaip "detektyvą". Nebus tai lengva, ir kažin ar ištesėsiu, bet ką gi — reikia autoriaus norams paklusti.

Po istorinės tematikos nuotykinių romanų ("Upė į rytus, upė į šiaurę", 1964 m. ir "Šienapiūtė", 1970 m.) Almenas pasuko į detektyvinės lektūros sritį. Pirmoji šio žanro knyga, "Sauja skatikų" (1976), susilaukė sėkmės ir kaip literatūra (laimėjo Draugo romano konkursą), ir kaip pramoginė skaityba (laida bematant buvo išpirkta). "Lietingos dienos Palangoje" yra šio pirmojo detektyvo tąsa. Tad logiška, kad Ateities Literatūros Fondas 1988 m. šią knygą išleido detektyvinių romanų serijos antruoju numeriu — pirmuoju numeriu tapo pakartota ankstesnė knygos "Sauja skatikų" laida. Abi knygas riša tas pats herojus — Kauno milicininkas Donatas Vėbra. Pirmojoj knygoj jis išnarplioja painią bylą beviešėdamas Amerikoje, o antrojoj veikliai sprendžia keblią žmogžudystės mįslę jau grįžęs namo.
Skaityti daugiau...
 
VILNIAUS PILYS ISTORIJOS MIGLOSE IR ŠIANDIEN PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Jurgis Gimbutas   
Inžinierius - architektas Napoleonas Kitkauskas tyrinėja ir praktiškai dirba Vilniaus pilių teritorijoje ir Katedros požemiuose jau nuo 1960 metų, kada jis baigė Politechnikos institutą Kaune, prieš tai iškalėjęs Mordo-vijoje 6 metus už "politinius nusikaltimus" jaunystėje. To jau dabar plačiai žinomo architektūros mokslų kandidato tyrinėjimų duomenys sutelkti knygon Vilniaus pilys — statyba ir architektūra, Vilnius, "Mokslas", 1989, 232 psl., 212 iliustracijų, kaina 5,10 rb., tiražas 30,000 egz. Veikalo paskirtis: papildyti Vilniaus pilių ir tos teritorijos bažnyčių trūkstamus tyrimus, susisteminti tų pastatų architektūros ir istorijos tyrimų medžiagą ir ją įvertinti. Tam tikslui autorius Kitkauskas pirma panagrinėja pilių architektūros raidą pagal istorijos šaltinius (apie ketvirtadalis knygos), tada smulkiau aprašo išlikusių pastatų ar jų liekanų būklę, restauracijas, remontus architektūros ir statybos požiūriais. Iliustracijų yra ikonografinių, senų ir naujų fotografijų, brėžinių, daug jų spalvotų. Techniškai tobulas darbas atliktas Požėlos spaustuvėje Kaune, Gedimino g. 10. Tekstai duoti rinkti 1987.11.18, tačiau atitinka šių dienų persitvarkymo dvasią, be sovietinio žargono, ko pasitaikydavo ankstesniuose kitų autorių veikaluose.
Skaityti daugiau...
 
LADO TULABOS RELIGINĖ KNYGA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Kun. Vytautas Pikturna   
Tikėjimas yra Dievo dovana, gaunama per krikštą. Ta dovana — tai lyg riešuto branduolys, kuris išleidžia daigą ir iš jo išauga medis, nešąs vaisių. Tėvų pareiga yra rūpintis, kad tas daigas nemirtų. Nepriklausomoje Lietuvoje tėvams buvo didelė pagalba, kai visose pradžios mokyklose bei gimnazijose vaikai turėjo tikybos pamokas. Rusijos komunistai, okupavę kraštą, tikybos pamokas panaikino, religinio turinio knygas sunaikino. Viso to vaisiai blogi. Jaunimui buvo atimtas svarbiausias pasaulėžiūrinis bei moralinis ramstis.

Jungtinėse Amerikos Valstijose taip pat padėtis šiuo atžvilgiu nėra gera. Tik dalis šio krašto jaunimo lanko katalikiškas mokyklas, kur dėstoma religija. Dėl to ir bažnyčiose matome tik dalelę Amerikos jaunimo. Tai liečia ir mus, lietuvius.

Padėta pasunkina ir religinių knygų trūkumas. Dažnai galima išgirsti nusiskundimų, kad labai trūksta šios srities literatūros. Tai tik dalinė tiesa. Išeivijoje išleista gana daug religinio turinio raštų, tik gaila, kad jais mažai buvo domėtasi; knygos mažai pirktos ir skaitytos. Netrūko nė Šv. Rašto laidų. Atmintina ir prel. Vytauto Balčiūno religinių veikalų serija "Krikščionis gyvenime". Cia dar prisidėjo Lietuvių Katalikų Mokslo Akademijos leidiniai, Antano Maceinos, Juozo Girniaus, kun. Antano Rubšio, Antano Paškąus, prel. Prano Gaidos, prel. Juozo Prunskio religiniai raštai, skelbti knygose ir žurnaluose. Visų autorių neįmanoma suminėti, bet tenka pasidžiaugti, kad religinio turinio knygų išeivijoje bado nebuvo.
Skaityti daugiau...
 
EDVARDO TURAUSKO ATSIMINIMU IR DOKUMENTŲ KNYGA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Juozas Prunskis   
Edvardas  Turauskas: NEPRIKLAUSOMYBĖS NETENKANT. Išleido Lietuviškos knygas klubas. Kaina 12 dol. Gaunama "Drauge".
Tai labai įdomiai parašytas veikalas, susidedąs iš Edv. Turausko, Lietuvos užsienio reikalų ministerijos politikos departamento direktoriaus* įgalioto ministro Čekoslovakijai, Jugoslavijai ir Rumunijai bei per šešetą metų Lietuvos delegato prie Tautų Sąjungos ir pasiuntinybės tarėjo Berne, Šveicarijoje. Edv. Turauskas (1896 - 1966) buvo didelės erudicijos žmogus, studijas išėjęs Petrapilio* Friburgo, Paryžiaus universitetuose, didelis tolerantas, gabus plunksnos žmogus, net šešetą metų Eltos direktorius. Jis — tarptautinių konferencijų dalyvis, bendradarbiavo daugelyje laikraščių ir žurnalų, kelių knygų autorius ir vertėjas, nuoširdus demokratas, gilus krikščionybės atstovas, veiklus ateitininkas, Liet. Katalikų mokslo akademijos vadovaujantis narys, radijo stočių bendradarbis, netgi Tarptautinio katalikų intelektualų sąjūdžio tarybos narys bei PETS delegacijos Paryžiuje pirmininkas.

Neveltui šiai knygai įvadą yra parašęs Lietuvos diplomatijos šefas dr. Stasys Bačkis, atkreipdamas dėmesį į plačius autoriaus sugebėjimus ir jo užimamas centrines pozicijas lemtingais Lietuvos tragedijos metais. Teisingai savo įvade dr. Bačkis pabrėžia: "Esu tikras, kad kiekvienas Edv. Turausko-atsiminimų skaitytojas patirs daug naujų dalykų iš mūsų paskutinių nepriklausomybės metų ir bus dėkingas, kad jų autorius pateikė daug informacijų".
Skaityti daugiau...
 
ATSIŲSTA PAMINĖTI PDF Spausdinti El. paštas
Tomas Venclova: TANKĖJANTI ŠVIESA. Leidėjas — Algimanto Mackaus knygų leidimo fondas (7338 S. Sacramento Ave., Chicago, IL 60629). 1990 m. apipavidalino Henrieta Vepštienė. Tiražas 600. Kaina 8 dol. 68 p. Įžangoje autorius rašo: "Ši nedidelė knyga sudaryta iš originalių eilėraščių ir vertimų. Visą gyvenimą dirbau abiejose srityse. Man jos yra visiškai lygiateisės: tarp dviejų žanrų neįžiūriu ne tik bedugnės, bet ir didesnės spragos. Norėčiau, kad jos neįžiūrėtų ir skaitytojas".
Edita Nazaraitė: MECHANINĖ MŪZA. Eilėraščiai 1985-1988. Išleido Ateities literatūros fondas (7473 S. Maplevvood Ave., Chicago, II 60629). Aplankas ir iliustracijos autorės. 1989 m. 76 p. Kaina6 dol. Knyga laimėjo Lietuvių rašytojų draugijos 1989 m. 2000 dol. premiją.
Nijolė Jankutė: SAULĖGRĄŽŲ TVANAS. Apsakymai. Aplankas Ados Sutkuvienės. Išleido Lietuviškos knygos klubas (4545 63 St., Chicago, II 30629). 1990 m. 192 p. Kaina 7 dol.
Algirdas Gustaitis: KARAS BRAUKIA KRUVINĄ AŠARĄ. Antrojo pasaulinio karo dienoraštis. Devenių kultūrinio fondo leidinys, nr. 10. Čikaga. 1990, 942 p. Knygos įžangoje autorius aiškina: "Vestame dienoraštyje atžymėjau, kaip ir kas vyko, kiek žinojau. Pavykus išsaugoti, perrašinėti pradėjau 1983 m. pradžioje, baigiau 1985 m. pabaigoje. Daviau papildomų duomenų, iliustracijų". Jų labai apstu šioje storoje knygoje.
PIRMOJI RELIGIJOS FILOSOFIJOS IR BAŽNYTINĖS MUZIKOS STUDIJŲ SAVAITĖ. Straipsnių rinkinys. Išleido Stasio Šalkauskio fondas. Vilnius, 1989 m. 160 p.
Skaityti daugiau...
 
1990 METŲ AIDŲ TURINYS PDF Spausdinti El. paštas
GROŽINĖ LITERATŪRA

Atkočiūnas Edmundas, O.F.M., — Efata, Tėvynės kviečiami, Agonija, Praeitis (eilėraščiai)        200
Bradūnas Kazys — Prisikėlimo aštuonytis:
1. Vakaras prie Vilniaus, 2. Prisikėlimas,
3. Atpažinsim, 4. Perkėlimas, 5. Veski namo,
6. Genties balsu, 7. Pakylėjimas, 8. Seserys (eilėraščiai)        118
Degutytė Janina — Ant žemės delno, Žemė ir
žmonės, Gulbėms, Siaurės vasaros, Lietuvai,
Rūpintojėliai, Linksmai, Judas, Rugpjūtis, Orfėjas, Vilnius (eilėraščiai)        254
Jurkus Paulius — Mūsų klasės vyturėlis       202
Keleras Julius — Kaimo tyloj, Senas kraštovaizdis,
Tremtiniai, Smuklės moterys, Pokaris II, Ars
poetica, Būsimoji, Atsisveikinimo laiškas, Nebuvę prašytojais (eilėraščiai)     124
Radžius Aleksandras — Žvaigždininko užrašai (eilėraščiai)     180
Alė Rūta — Aušta aušrelė       286
Visvydas Pranas — Grenadoje, Artuma, Mąstanti
širdis, Muziejuje, Šokis, Dantonas, Sugrįžimas, Šviesos proskyna (eilėraščiai)            7
Zalatorius Albertas — Žodis pradedant Bernardo Brazdžionio poezijos vakarą       19
Skaityti daugiau...
 
UŽBAIGUS SENUOSIUS METUS PDF Spausdinti El. paštas
Dr. Antanas Klimas pranešė, kad dėl neužbaigtų mokslinių darbų, ilgesnio buvimo Lietuvoje ir kai kurių kitų asmeniškų priežasčių jis 1991 metais dar negali redaguoti Aidų. Taigi nelieka nieko kito, kaip redagavimą tęsti dabartiniam redaktoriui.

Šiaip praėjusieji metai buvo palankūs Aidams. Šiek tiek rūpesčio sukėlė nauji pašto potvarkiai, ypač reikalavimas, kad visi prenumeratoriai už žurnalą atsilygintų iš anksto — 1991 metų pradžioje. Iki šiol daug kas atsilygindavo metų būvyje. Tikimės, kad prenumeratoriai tai supras ir prisitaikins prie naujos padėties . To labai prašome.

Vis daugiau užsienio lietuvių užsako Aidus giminėms, bičiuliams ir net kultūrinėms įstaigoms Lietuvoje. Iš savo pusės ir pati administracija stengiasi žurnalu nemokamai aprūpinti viešąsias įstaigas tėvynėje. Mūsų ryšys su Lietuva nuolat stiprėja. Iš ten susilaukėme jau nemažai kūrybingų bendradarbių, kurie praturtina mus straipsniais bei grožiniu žodžiu. Linkime, kad užsienio lietuviai ir toliau juos prenumeruotų savo artimiesiems.
Skaityti daugiau...
 
Viršeliai PDF Spausdinti El. paštas

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai