Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
4 nr.
TURINYS PDF Spausdinti El. paštas
Leonardas Andriekus — Žvilgsnis į atgimstančią Lietuvą ................................................... 229
Vincas Natkevičius — Pirmieji "persitvarkymo" žingsniai Lietuvos romane ir apysakoje 234
Saulius Kubilius — Kelionės preliudija, Vilniaus langas, Nekrologas (eilėraščiai) ............. 244
Kazimieras Butautas — A. Povilaičio kelionė į Berlyną 1940 metais .................................. 248
Paulius Jurkus — Lietuvos dalelė prie Atlanto ..................................................................... 258
Vytautas Skuodis — Lietuvos pogrindžio spaudos žingsniai ................................................. 266
Milda Budrys, M. D. — Lietuviai gydytojai Amerikoje XX šimtmetyje .............................. 273

IŠ MINTIES IR GYVENIMO
J. Kokštas — 150 metų nuo Aleksandro Puškino mirties ..................................................... 283
Anatolijus Kairys — Apolinaro Bagdono lyrika .................................................................... 285
Laima Bialopetravičienė - Išeivių dailė Lietuvoje ................................................................. 288
Izolda I. Poželaitė - Davis — Kandinskio refleksijos ............................................................ 289
Dr. Mirga Girniuvienė — Dar apie žmogų be Dievo ............................................................. 291
Mūsų buityje ............................................................................................................................. 293

KNYGOS
Antanas Butkus — Lietuvos medicinos istorija ..................................................................... 296
J. Žemkalnis — Avyžiaus "Sodybų tuštėjimo metas" ........................................................... 298
J. Žemkalnis — Ivasko "Baltų elegijos" ................................................................................ 301
A. Landsbergis — Juozo Apučio "Vargonų balsai skalbykloje" ........................................... 302
Skaityti daugiau...
 
ŽVILGSNIS Į ATGIMSTANČIĄ LIETUVĄ PDF Spausdinti El. paštas
alt

Po Antrojo pasaulinio karo labiausiai nukentėjo trys Pabaltijo tautos — Lietuva, Latvija ir Estija. Joms ne tik prievarta buvo atimta nepriklausomybė, bet arti 50 metų sustabdyta ir jų savita kultūrinė raida. Toms tautoms, be jokio atsižvelgimo į jų religiją ir istoriją buvo primesta tuščia ir tautiniam charakteriui svetima ateistinė ideologija, eksperimentinė ūkio sistema, materialistinė meno sąvoka. Šios tautos ilgai buvo pažemintos, jas kolonizuojant, užgauliojant ir persekiojant jų religiją, iškraipant istoriją, paniekinant praeites kultūrinius laimėjimus ir atskiriant jas nuo pasaulio. Negana to, į vergiją išgabenta arba po svetimas šalis išblaškyta jų šviesuomenė. Vienu žodžiu, norėta radikaliai pakeisti tautinj charakterį, estetinę jauseną, krikščionišką galvoseną ir net šalies gamtovaizdį.

Kiek per tą ilgą laiką padaryta žalos, sunku ir išsakyti. Toje prievartinėje sistemoje, kur malonės teikiamos pagal ideologinę bei partinę ištikimybę, — kiek užslopinta kūrybinių talentų, kiek atimta progų įtariamiesiems siekti mokslo, kiek nuskurdinta dvasinė sritis, uždarant vienuolijas, kunigų seminarijas ir apribojant klierikus. Pagaliau, kur kalėjimuose uždarytųjų ir iš tėvynės ištremtųjų kančios, ašaros, dejonės? Atrodo neįtikėtina, kad dvidešimtame amžiuje, kada Jungtinėse Tautose taip garsiai skelbiama tautų apsisprendimo teisė, galėtų vykti tokia priespauda ir būtų puoselėjamas toks melas.
Skaityti daugiau...
 
PIRMIEJI "PERSITVARKYMO" ŽINGSNIAI LIETUVOS ROMANE IR APYSAKOJE PDF Spausdinti El. paštas
Vadinamasis "persitvarkymas" dabartinės Lietuvos visuomeniniame gyvenime vėluojasi: mus pralenkė estai ir latviai. Estai jau formaliai, per aukščiausias įstaigas, išsikovojo nepriklausomybės laikų tautinę vėliavą. Mes teturime iki šiol tik žodinį pažadą, kad mūsų trispalvė bus leista, nors mitinguose ji ir plevėsuoja. (Jau plevėsuoja visur. Red.). Latviai pirma nei mes sukūrė vadinamą Persitvarkymo sąjūdį. Vėluojasi "persitvarkymas" ir mūsų kultūros gyvenime, ypač grožinėj literatūroj. Matyt, stalinistų kompartijoj ir prisitaikiusių inteligentų visuomenėj yra labai daug. Sitai buvo ryšku disidentiniu laikotarpiu, kai stalinizmui ir brežnevizmui priešinosi beveik tik kunigai ir liaudis, o pasauliečiai inteligentai daugiausia tylėjo, išimtys buvo retos. Rašytojai aštriau pasisakyti išdrįsta publicistikoj. Ypač reikšmingas prieš stalinizmą pasisakymas, išspausdintas "Literatūroj ir mene" (1988 gegužės 28), yra rašytojo Justino Marcinkevičiaus. Jame duodama šiurpios medžiagos apie 1941 vežimus Sibiran. Kitas rašytojas, Eugenijus Ignatavičius, straipsny "Apie vieversio giesmę, žmogų ir progresą" ("Pergalė", 1988, Nr. 6) veda mintį prieš kolūkius, teigdamas: turtas visų — turtas niekieno; parodo jaunimo panieką kaimui.

1. Kelių plačiau nenagrinėjamų romanų apžvalga
"Persitvarkymo" ženklų prozoj ir poezijoj ima rodytis maždaug nuo 1986. Todėl visų pirma trumpai peržvelgsiu kelis romanus, viešumai paskelbtus 1986 — 1988. "Persitvarkymo" dvasios pajuntame Jono Mikelinsko (g. 1922) romane "Juodųjų eglių šalis", spausdintame 1987 "Pergalės" Nr. 5, 6. 7. Jo vyriausias veikėjas yra mokytojas Anzelmas Druskenis, kaip matysime, gerokai panašus į Avyžiaus romano trečiosios knygos "Sodybų tuštėjimo metas" veikėją Gediminą Džiugą. Druskenis, kaip ir Džiugas, yra neutralus, išsiilgęs ramybės. "Vaikė mane Smetona, persekiojo Kubiliūnas su Rentelnu, neturiu didelių iliuzijų ir dabar (t. y. komunistams Lietuvon atėjus — V. N.). Tegul duoda tik ramiai dirbti", — kalba Druskenis.1 Romane parodoma, kad komunistinėj Lietuvoj iškyla į reikšmingas vietas net su vokiečiais okupacijos metais bendradarbiavę vertelgos intrigantai (Herbertas Ūdras). Autorius bando naujai žvelgti į nesenus praeities įvykius; sakysim, kritikuoja lietuvių partizanų niekinimą, juos vadinant banditais, nes, jeigu oficialiai skelbiama, kad pokary vyko klasių kova, tai ši kova negalėjo vykti su banditais, kurie kaip tokie, taip pavadinti ir tokiais laikomi, tėra tik visuomenės pasturlakai, jokia klasė. Nuosekli išvada — reikia juos pakelti į klasę. Ir vadina todėl autorius juos miškiniais.
Skaityti daugiau...
 
EILĖRAŠČIAI PDF Spausdinti El. paštas
altSaulius Kubilius yra mūsų jauniausios kartos poetas, gimęs 1960 metais Adelaidėje, Australijoje. Nors dar jaunas, jis jau pasižymėjo poetinėje srityje. Saulius savo eilėraščius skelbia lietuvių jaunimo spaudoje, yra laimėjęs "Ateities" žurnalo poezijos premiją ir taip pat JAV LB Kultūros tarybos skelbto jaunimo kūrybos konkurso poezijos premiją. Be to, jis dalyvavo ir 1986 m. išleistoje jaunųjų poezijos antologijoje "Keturi".

Jaunasis poetas, nors gimęs, augęs ir iki šiol gyvenąs užsienyje (Romoje), laimingai pasuko j lietuvių poezijos pasaulį ir čia savo sielai rado jaukią užvėją. Šiame žygyje, aišku, jam labai padėjo lietuviška aplinka šeimoje ir tautinėje veikloje Australijoje, kurioje uoliai dalyvavo. Nors jo poezija įsilieja į šio laiko srovę, tačiau ji savo atvirumu, idealistine jausena ir įvaizdžiais nesvetima lietuvio širdžiai. Malonu, kad mūsų išeivijoje, nežiūrint nepalankios aplinkos, šen bei ten pasirodo poetiniai talentai. Tai retos gėlelės, ir jos labai brangintinos.

Skaityti daugiau...
 
Arkivyskupą Audrį Bačkj sveikina Šventasis Tėvas PDF Spausdinti El. paštas
Arkivyskupą Audrį Bačkį sveikina Šventasis Tėvas

Praėjusią vasarą pasklido gera žinia, kad prel. Audrys Bačkis yra pakeltas arkivyskupu ir paskirtas atstovauti popiežiui Olandijoje pronuncijaus titulu. Tai dar vienas Sv. Tėvo palankumo ženklas lietuviams. Spalio 4 dieną Sv. Petro bazilikoje jis pats prel. Bačkiui suteikė ir vyskupiškus šventimus. Šventimų iškilmė buvo įderinta į Lietuvių Katalikų Mokslo Akademijos suvažiavimą, kai lietuvių atvyksta iš daugelio pasaulio šalių. Po šventimų juos visus priėmė Sv. Tėvas ir maloniai pabendravo.
Skaityti daugiau...
 
A. POVILAIČIO KELIONĖ Į BERLYNĄ 1940 METAIS PDF Spausdinti El. paštas
Praėjus daugiau negu 45 metams po Lietuvos okupavimo, sovietiniai istorikai ir propagandistai vis labai daug dėmesio skiria lemtingųjų 1939 — 1940 metų įvykių aiškinimui. Komunistų santvarkos teisėtumas nemaža dalimi priklauso nuo šių įvykių, tad propagandistai nesigaili pastangų tautos sąmonėje įtvirtinti savo versiją. Pagal įsisenėjusią dogmą 1949 m. ilgai rusenusi klasių kova Lietuvoje staiga įsiliepsnojo ir peraugo į socialistinę revoliuciją. "Buržuazinė" santvarka buvo sunaikinta, o sovietų valdžia atkurta. Raudonosios armijos įžygiavimas neva turėjęs tik šalutinį vaidmenį. Teigimai apie socialistinę revoliuciją yra sovietinės interpretacijos kertinis akmuo, ir vargu ar komunistai jos bet kada atsisakys. Vis dėlto net uoliausiems propagandistams nerimo turi sukelti ši viena iš keisčiausių "revoliucijų".

Jei 1940 m. Lietuvoje įvyko socialistinė revoliucija, ji buvo tokia staigi ir nelaukta, kad joje nedalyvavo nei gyventojų masės, nei kurio nors vieno visuomenės sluoksnio stambi dalis. Jos rangos darbai buvo tokie slapti, kad apie juos nežinojo nei valstybės saugumas, nei patys "revoliucionieriai". Pati revoliucija įvyko be kraujo praliejimo, be jokios stichijos, be revoliucinio sąmoningumo pakilimo. Reikėjo tik išeiti į gatvę ir žiūrėti į pražygiuojančius Raudonosios Armijos dalinius. Nei revoliucijos išvakarėse, nei pergalės dieną, t.y. birželio 15 d., kada prezidentas A. Smetona pasitraukė į užsienį, nebuvo jokių didesnių neramumų. Paskutiniame Nepriklausomos Lietuvos vyriausybės posėdyje ministrai rūpinosi Sovietų Sąjungos ultimatumu, o ne vidaus neramumais. Jie nesvarstė reikalo numalšinti vietos maištininkus, bet mėgino nutarti, ar reikia priešintis užsienio agresoriui. Ir tariamieji revoliucijos vadai nenujautė, kad bręsta kokia nors socialistinė revoliucija. Lietuvos komunistų partijos (LKP) vadovas A. Sniečkus ir daugelis svarbiausių partijos veikėjų dar sėdėjo kalėjime ir buvo paleisti tik birželio 18 d., nors dieną anksčiau Komunistų internacionalo vykdomojo komiteto generalinis sekretorius G. Dimitravas jau patarė partijos sekretoriui, kokia turėtų būti LKP taktika.1
Skaityti daugiau...
 
LIETUVOS DALELĖ PRIE ATLANTO PDF Spausdinti El. paštas
alt

Prieš 40 metų, t. y. 1948 rugpjūčio 15, buvo pašventintas pranciškonų vienuolynas Kennebunk-porte, Maine. Tada ši vietovė lietuviams buvo dar nežinoma, dabar gi tikrai vargu rasi lietuvį, kuris nežinotų, kas tas Kennebunkportas, ką šis vienuolynas reiškia lietuvių gyvenime. Čia yra lietuvių religinis kultūrinis centras, specialiai puoselėjęs lietuvišką religinį meną, organizavęs lietuvišką katalikišką spaudą ir grynai kultūrinę spaudą. Šios vietovės išsivystyme dirbo lietuviai architektai, dailininkai ir taip jai suteikė išskirtinę individualią išraišką. Niekur kitur nerasi tokių pastatų — tokio Liurdo, Kryžiaus kelių, tokios koplyčios. Niekur nerasi ir tokios sodybos, kur būtų erdvu, jauku ir lietuviška.

Čia yra religinis centras ir garsi vasarvietė, kur kasmet atostogauja daug žmonių. Čia jie ne tik pailsi, bet atgaivina savo dvasią, Tai suteikia vienuolynas su savo apeigom, maldom, gražūs religiniai kūriniai. Sekmadieniais pamaldom suvažiuoja daugybė žmonių, būna bent kelios mišios. Tokiu būdu vienuolynas spinduliuoja visai aplinkai, ją labiau sukrikščionina, sudorina. Vienuolyno veikla išeina ir už vienolyno ribų, už lietuvių bendruomenės ir pasidaro auklėjantis veiksnys amerikiečių visuomenėje.

Dėl gražios, Lietuvą primenančios gamtos daugeliui lietuvių čia virto lyg antrąja tėviške. Jie metai iš metų aplanko vasarvietę, vienuolyną, atsidėję seka, kaip vyksta pranciškoniška vienuoliška veikla. Su įdomumu jie skaito vienuoloyno istoriją. Tad ir mes nukeliaukime į senus laikus, pažvelkime, kaip čia viskas augo, keitėsi per tuos 40 metų.
Skaityti daugiau...
 
LIETUVOS POGRINDŽIO SPAUDOS ŽINGSNIAI PDF Spausdinti El. paštas
15 metų bendroji apžvalga

Sovietų 1968-jų metų intervencija j Čekoslovakiją sukėlė didelį pasipiktinimą ir pačios Sovietų sąjungos visuomenėje. Tas pasipiktinimas iššaukė disidentinį judėjimą, kuris įvairiomis formomis pradėjo reikštis Maskvoje, kituose Rusijos miestuose, kai kuriose sovietinėse respublikose. Viena iš to judėjimo formų buvo pogrindžio spaudos atsiradimas ir jos augimas bei stiprėjimas.

Vėl atsirado pogrindžio spauda ir Lietuvoje. Pirmąja jos kregžde buvo "Lietuvos katalikų Bažnyčios kronika". Dingstimi pradėti ją leisti buvo 1970 - 1971 metais Lietuvoje įvykę teismai, kuriuose buvo nuteisti kalėti trys katalikų kunigai: Juozas Zdebskis, Prosperas Bubnys ir Antanas Šeškevičius vien už tai, kad jie katekizavo vaikus, juos ruošė pirmajai išpažinčiai ir komunijai.

Kada Lietuvoje pasirodė pirmieji "LKB Kronikos" numeriai, jie sukėlė didelį susidomėjimą ir įvertinimą. Šis leidinys pradėjo registruoti ateistinės valdžios ir jos pataikūnų nusikaltimus, daromus Bažnyčiai, nors ir atskirtai nuo valstybės. Ji kaupė tikinčiųjų persekiojimo faktus, skelbė Bažnyčios ir tikinčiųjų teises ginančius dokumentus ir kitokią panašią medžiagą.

Visa "LKB Kronikoje" skelbiama medžiaga, nors ir netiesioginiu būdu, tačiau akivaizdžiai parodė ateistinės sovietų valdžios ir Lietuvos pavergėjo kėslus ir atkaklias pastangas palaužti lietuvių tautos pasipriešinimą okupacijai, jos subolševikinimui, nutautinimui ir padaryti viską, kad pavergtasis lietuvis nebegalvotų apie laisvės Tėvynei atgavimą.
Skaityti daugiau...
 
LIETUVIAI GYDYTOJAI AMERIKOJE XX ŠIMTMETYJE (1912 - 1922) PDF Spausdinti El. paštas
Dr. Ignas Enoch Klimas (1889 - 1937) gimė Jėzno valsč. Baigė Jėzno dviklasę mokyklą, brolio Alekso pakviestas, 1903 m. atvyko j JAV. Amerikoje iš pradžių lankė vakarine mokyklą ir, pramokęs anglų kalbos, 1905 m įstojo j Valparaiso universitetą. Gavęs bakalauro laipsnį, 1910 m. įstojo j Temple Medical School, kurią baigė 1915 m. Praktikavo Philadelphijoje.36 Stažą atliko Temple universiteto ligoninėje, kurioje vėliau dirbo dispenseryje. 1924 m. — 1928 m. buvo paskirtas instruktoriumi Temple universiteto vidaus ligų skyriuje.37

Valparaiso universitete dr. Klimas buvo studentų draugijos pirmininku ir bendradarbiavo spaudoje — Darbininkų viltyje, Lietuvoje, Tėvynėje, Laisvoje mintyje ir kt. Temple universitete jis suorganizavo studentų dr-ją Meteorą ir buvo jos pirmininku. Pradėjęs praktiką, neužmiršo ir visuomeninio darbo. Buvo Philadelphijos Lietuvių dienos pirmininku. Pirmininkavo Lietuvos ir Amerikos laisvės paskolose. Buvo milijoninės Lietuvių budavojimo ir paskolos bendrovės direktorium, Lietuvių muzikalinio namo b-vės nariu. Daug metų buvo rėmėjas ir narys Tėvynės mylėtojų draugijos. 1924 - 32 m. — SLA daktaras - kvotėjas. Priklausė Sandarai ir buvo II-ojo seimo sekretorius. Buvo aktyvus Amerikos gydytojų draugijoje ir sporte — Turngemeinde draugijos narys. Mirė Philadelphijoje.

Keliais žodžiais reikia paminėti dr. Clemens Paul le-Lashner-Lelašius (1889 - 1934). Jis lankė Valparaiso universitetą, baigė Medical School of Maine, 1920 m. Praktikavo New Haven ir New Britain, Conn. (AMA archyvas).38
Skaityti daugiau...
 
150 METŲ NUO ALEKSANDRO PUŠKINO MIRTIES PDF Spausdinti El. paštas
alt

Praėjusiais metais sukako 150 metų nuo rusų rašytojo Aleksandro Puškino mirties. Puškinas, kaip ir jo amžininkas M. Lermontovas, žuvo dvikovoje. Dvikova tais laikais buvo priemonė suvesti asmeninėms sąskaitoms su savo priešais. Puškinas iššaukė prancūzų grafą D'Anthes j dvikovą, kai jis sužinojo, kad šis susitinka slaptai su jo žmona Natalija. Dvikova įvyko Petrapilio miesto pakraštyje. Puškino sekundantas buvo jo mokyklos draugas Danzas. Poetas, mirtinai sužeistas, parvežtas į savo butą, dvi dienas pasikankinęs, mirė. Palaidotas Sviatogorsko vienuolyne, netoli savo tėviškės.

Apibūdinsim keliais žodžiais Puškino biografiją. Jis gimė 1799 m. gegužės 26 d. senoje bajorų šeimoje, Maskvoje. Jo tėvas Sergiejus Lvovičius priklausė senam, bet nusigyvenusiam bajorų luomui, o motina buvo garsaus Petro Didžiojo negro Gannibalo duktė. Sis negras buvo kilęs iš Abisinijos ir padovanotas sultanui Konstantinopolyje. Sultanas atidavė jį rusų pasiuntiniui, kuris savo ruožtu atgabeno jį į Rusiją.1
Skaityti daugiau...
 
APOLINARO BAGDONO LYRIKA PDF Spausdinti El. paštas
Apolinaras Bagdonas (gim. 1912. VI.4) yra mūsų visuomenei gerai žinomas kultūrininkas ir visuomenės veikėjas, iš profesijos mokytojas, 1943 metais baigęs Vilniaus universiteto Humanitarinį fakultetą, Vokietijoje buvęs gimnazijos direktoriumi, Čikagos universitete gavęs magistro laipsnį iš klasikinių kalbų. Apart to, jis yra daugelio laikraščių bendradarbis ir įvairių organizacijų narys, priklauso Lietuvių Rašytojų draugijai (valdybos narys nuo 1983).

Apolinaras Bagdonas eilėraščius pradėjo rašyti dar būdamas gimnazijoje ir iki šiam laikui spėjo išleisti šešias knygas: penkis poezijos rinkinius: Sutemų ugnys (1956 m.), Pruo gintarą longa (1978, žemaitiškai), Medviegale pasaka (1979, žemaitiškai), Žodžiai į tolį (1983), Likimo antspaudas (1988) ir novelių knygą Gyvenims Najūkaa (1982, žemaitiškai). Rankraštyje turi libretą Pagrobtoji vaidilutė.

Žemaitiški eilėraščiai yra labai vykę: jautrūs, tiesūs, meilūs ir jausmingi. Matyti, kad autoriui gimtoji žemaičių kalba (kas nori gali vadinti "tarme") arčiau širdies, ja lengviau išsireikšti, mintis dėstyti. Labai nuosekli minčių plauką. Pagalvojau net, kad Bagdonas, rašydamas žemaitiškai, atlieka istorinę misiją, pvz., kada, sakykime, po 100 ar 500 metų žemaitiškai niekas nebekalbės ir neberašys, kalba išnyks, kaip išnyko jotvingių ir prūsų tarmės, tuomet Bagdono poezija, šalia kitų žemaitiškai rašiusių poetų, bus viena iš nedaugelio autentiškų šaltinių žemaičių tarmei studijuoti.
Skaityti daugiau...
 
IŠEIVIŲ DAILĖ LIETUVOJE PDF Spausdinti El. paštas
Dailės parodų rūmuose atidaryta lietuvių išeivijos dailininkų kūrybos apžvalginė paroda. įvairių kartų, skirtingomis meninėmis kryptimis bei tendencijomis atstovaujantys 76 menininkai pateikė daugiau kaip 260 tapybos, grafikos, skulptūros, taikomosios dailės kūrinių.

Pastaruoju metu Lietuvos visuomenei kasmet pateikiama galimybė pamatyti išeivijoje gyvenančių tautiečių dailininkų personalines parodas. Tačiau šiuokart matome išskirtinį reiškinį, leidžiantį apčiuopti lietuviškosios dailės kontinentą, egzistuojantį už Lietuvos ribų. Įspūdingos apimties paroda visgi neatspindi viso sudėtingo, nuolat kintančio lietuvių išeivijos meninio gyvenimo.

Yra žinoma per keturis šimtus lietuvių dailininkų, gyvenančių JAV, Kanadoje, Australijoje, Pietų Amerikoje ir Vakarų Europoje. Egzistuoja įvairios kultūros institucijos, palaikančios, konsoliduojančios lietuvių kilmės menininkų kūrybines pajėgas. Vieni svarbiausių tokių centrų: Pasaulio lietuvių bendruomenės kultūros taryba, Čikagos M. K. Čiurlionio galerija, Kultūros židinys Niujorke, Melburno lietuvių M. K. Čiurlionio diskusijų klubas, Lietuvių dailės institutas, JAV lietuvių dailininkų sąjunga, JAV moterų dailininkių draugija, Čikagos ir jos apylinkių dailininkų draugija ir kt. Visų išeivijos kartų dailės gyvenimas turi organizuotos veiklos sistemą, savas tradicijas, apie kurias mažai ką težinome.
Skaityti daugiau...
 
KANDINSKIO REFLEKSIJOS PDF Spausdinti El. paštas
Su Vasilijaus Kandinskio tapyba teko susipažinti po dailininko mirties. Jo gyvenimas kiek panašus į mūsų, išeivių pasirinktąjį kelią. Nenorėdamas atsisakyti laisvės ir savito galvojimo, tapytojas turėjo net du kartus pasirinkti tremtį. Pirma iš Rusijos į Vokietiją, o kai Hitleris uždarė Bauhaus instituciją ir pradėjo persekioti modernistus menininkus, Kandinskis pasitraukė į Prancūziją. Ir mes buvom priversti pasirinkti išeiviją. Gal tik su tuo skirtumu, kad mums buvo sunki tremties pradžia, o jam gyvenimo pabaiga. Paskutinieji metai buvo itin kartoki. Kandinskio kūryba buvo pakliuvusi į meno kritikų "nemalonę" dėl tariamo paviršutiniškumo, patrauklios dekoracijos, kuri pridengianti esmės trūkumą.

Menininkas turėjo būti nusivylęs tokiu jo kūrybos įvertinimu. Jo siekiai buvo diametraliai priešingi. Savo teoriniuose raštuose jis kaip tik stengėsi iškelti skirtingą meno paskirtį. Menas, jo nuomone, "tarnauja ne kasdienybei, bet žmogaus dvasiai" (L'art n'est pas au service de la vie actuelle, il est au service de l'esprit) — "Du Spirituel dans l'Art", 1911 m.
Skaityti daugiau...
 
DAR APIE ŽMOGŲ BE DIEVO PDF Spausdinti El. paštas
Retai išeivijos spaudoj tenka pasiskaityti intelektualinių ginčų — dažniau pasitaiko tuščia polemika, nereikalaujanti sunkaus protinio darbo. Tokia neištikimybė tiesai intelektualų tarpe nepateisinama. Ji įtaigauja intelektualinį nuosmukį.

Ištikimybė tiesai čia nereiškia ištikimybės dogmai, o verčiau atvirumą sunkiausiems gyvenimo klausimams (apie Dievą, moralę ir mirtį). Intelektualai nebijo gvildenti įvairius požiūrius į šiuos klausimus, kadangi jie trokšta giliau suprasti savo pačių žmogišką likimą amžinybės idėjos akivaizdoje.

Polemika siekia ne priešingą mintį išgvildenti, o verčiau ją pristatyti kaip absurdišką nesąmone. Todėl polemizuojant dažnai nesiskaitoma su tekstu, žodžiai tiksliai cituojami, bet mintys iškraipomos.

Šias pastabas nutariau padaryti, perskaičiusi apžvalginį straipsnelį "Žmogus be Dievo", išspausdintą "Akiračių" 1988 metų antrame numeryje. Ten šitaip cituojamas Trumpa: "Net ir mūsų Juozas Girnius nenori, ar nesugeba atskirti ateizmo nuo amoralizmo. Kur išsiskleidžia ateizmas", rašo jis, "ten iškyla ir amoralizmas, ir atvirkščiai, kur įsigali amoralizmas, ten išauga ir ateizmas". Tai jis vadina tiesiog užburtu ratu (Žmogus be Dievo, 1964, p. 85). Be abejo, tai sakydamas Girnius turi prieš akis Sovietų Sąjungą. Tačiau moralės ir tikėjimo atžvilgiu nelabai aišku, kas ką pralenkia: kapitalistiniai Vakarai, ar komunistiniai Rytai". (Patikslinimas: ši citata iš dr. Girniaus knygos randama ne 85, o 89 puslapyje).
Skaityti daugiau...
 
MŪSŲ BUITYJE PDF Spausdinti El. paštas
—    Nobelio literatūros premija šiemet paskirta Egipto rašytojui Naguib Mahfouz. Jis gyvena Kaire. Rašo daugiausia Egiptą liečiančiomis temomis, pradedant faraonų gadyne. Jis yra musulmonas, ir kai kurie jo raštai yra pasmerkti.

—    George Bush, ėjęs viceprezidento pareigas, išrinktas Jungtinių Amerikos valstijų prezidentu. Naujasis prezidentas yra nuoširdus lietuvių bičiulis, ne sykį pareiškęs, kad Lietuva turi būti nepriklausoma. Kaip viceprezidentas jis aplankydavo lietuvių pranciškonų vienuolyną Kennebunkporte, Maine, kur netoli yra jo rezidencija. Liepos 10 d., dalyvaudamas pranciškonų vienuolyno metinėje šventėje (piknike), jis pasakė Lietuvai labai palankią kalbą, kurios klausėsi apie 3000 žmonių, daugiausia kitataučių.

—    Jungtinių Amerikos valstijų vyskupai, lapkričio 17 d. suvažiavę į Vašingtoną, vienbalsiai priėmė pareiškimą, liečiantį religinę laisvę Rytų Europoje ir Sovietų Sąjungoje. Pareiškime pasisakoma apie religinę padėtį kiekvienoje Rytų Europos šalyje. Aptariant Sovietų Sąjungos padėtį, daugiausia dėmesio skiriama Lietuvai ir Ukrainai. Pareiškimas apibūdina Lietuvos Katalikų Bažnyčią kaip tvirtovę prieš sovietų bandymus sunaikinti Lietuvos religiją ir kultūrą. Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika padėjusi atkreipti pasaulio dėmesį į Bažnyčios sunkią padėtį. Sovietų valdžia kalino ir kitaip vargino Kronikos, Lietuvos tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komiteto bei Lietuvos Helsinkio grupės vadus. Kai kurie vadai buvo fiziniai užpulti arba žuvo neaiškiom aplinkybėm. Vyskupų pareiškimas atkreipia dėmesį į tai, kad vyskupui Steponavičiui trukdoma eiti Vilniaus apaštalinio administratoriaus pareigas, kritiškai pasisakoma apie valdžios politiką ryšium su kunigų skaičiaus apribojimu, vaikų katekizacijos draudimu, antireligine propaganda ir 1.1. Taipgi atkreiptas dėmesys į teigiamus reiškinius paskutiniu metu Lietuvos katalikų religiniame gyvenime.
Skaityti daugiau...
 
LIETUVOS MEDICINOS ISTORIJA PDF Spausdinti El. paštas
alt

Juozas Meškauskas: LIETUVOS MEDICINOS ISTORIJA. Medicinos mokslas, gyventojų medicininio ir socialinio aprūpinimo istorinė ir dokumentinė apžvalga. Išleido Pasaulio lietuvių gydytojų sąjunga. 1987 m. 808 psl.

Knyga susideda iš trijų pagrindinių skyrių su poskyriais. Medicinos mokslo apžvalga apima medicinos istoriją ir sveikatos reikalus senovės Lietuvoje. Vilniaus universiteto medicinos fakultetą ir medicinos mokslų įstaigos kūrimą Nepriklausomoje Lietuvoje.

Medicinos fakulteto skyrius yra labai stambus su mokslo planais ir duodamais laipsniais; su 22 katedrom ir 10 klinikų. Šiame skyriuje telpa Odontologijos, Farmacijos ir Veterinarijos poskyriai.

Medicinos ir Socialinio aprūpinimo skyriuje daug statistinės medžiagos, potvarkių ir Lietuvoje veikusių draugijų. Aprašyti sveikatos reikalai okupacijos metais ir pateikti mokomojo personalo išspausdinti darbai bei fakultetą baigusių sąrašas.
Skaityti daugiau...
 
AVYŽIAUS "SODYBŲ TUŠTĖJIMO METAS" PDF Spausdinti El. paštas
Jono Avyžiaus romano "Sodybų tuštėjimo metas" trečioji knyga, išspausdinta "Pergalės" žurnale (1987, Nr. 8-11), prasideda įspūdingu, "epišku" chaosu — vokiečiai traukiasi, grįžta rusai, pasigirsta daugybė balsų, subruzda visa armija veikėjų. Netrukus paaiškėja, kad tas chaosas tiktai paviršiuje. Apsišarvavęs viską išaiškinančia pasaulėžiūra, autorius sugeba po visa ta maišatimi įžvelgti aiškią struktūrą ir pažangią istorijos eigą. Kaip Paskutiniajame teisme, dešinėje išsirikiuoja "buožės", "nusikaltėliai", "paklydėliai". Kairėje, pergalės aureole apgaubta stovi "tarybinė" liaudis ir jos vadovai bei gynėjai. O tarp jų, tarsi skaistyklos migloje, klaidžioja dar neapsisprendusieji. Nejau knyga pavirs ideologiniu katekizmu? Ne tiktai kai kurie Avyžiaus veikėjai, bet ir pats autorius retkarčiais ją išgelbsti, suabejodami tomis vadovėlinėmis tiesomis. Jų dėka iš tezės iliustracijų romanas laikas nuo laiko peršoka į gyvą literatūrą.

Avyžius neapsiriboja "klasinių priešų" ir "liaudies gynėjų" schema. Anapus jų driekiasi tradicinis lietuvių žemdirbių pasaulis, fone nuolatos išgirstame jų chorą. Kadangi autorius tiki bolševikine utopija, jis remia pastangas tą pasaulį radikaliai pakeisti. Bet Avyžiaus nemeluota meilė žemdirbiui, organiškas įsijautimas į lietuvišką žemę stumia autorių ir kita linkme. Taip per visą savo knygą jis mėgina derinti tuodu nesuderinamus pasaulius. Tokie veikėjai, kaip Feliksas Keršis, piktina jį savo "tamsumu" ir nesugebėjimu įžvelgti istorijos eigos, bet ir sužadina gilią pagarbą. Autoriaus akimis, savo žemei visiškai ištikimas Keršis — sėjėjas atlieka šventas ir būtinas pareigas.
Skaityti daugiau...
 
IVASKO "BALTŲ ELEGIJOS" PDF Spausdinti El. paštas
Ivar Ivask: BALTIC ELEGIES. Norman, OK, World Literature Today, 1987.

Poetas, dailininkas, žurnalo "World Literature Today" (Pasaulio literatūra šiandien) redaktorius įvaras Ivaškas taip pat pasižymėjo kaip entuziastiškas Pabaltijo tautų vienybės skatintojas. Savo naujausiame anglų kalba parašytame kūrinyje, "Baltų elegijos", jis į darnų raštą įaudžia lietuvių, latvių ir estų jausmus, likimus bei gamtovaizdžius. Elegijos dedikuotos Nobelio premijos laureatui Česlovui Milašiui, kurio poezijoje taip pat ryškus atkurtos ir laiko nebepažeidžiamos praeities motyvas.

Gyvendamas Oklahomoje, Amerikos viduryje, Ivaškas tebegirdi Pabaltijo melodiją:

Kui palinksti Pubaltijo pusėn,
išgirsti avilio raudą,
išvysti po vandeniu gintaro rūmus
pastatytus iš skausmo dulkelių.
Skaityti daugiau...
 
JUOZO APUČIO "VARGONŲ BALSAS SKALBYKLOJE" PDF Spausdinti El. paštas
1988 metais "Nemuno" žurnale (Nr. 4, 5) išspausdinta Juozo Apučio apysaka "Vargonų balsas skalbykloje" skamba kaip subtili muzika triukšmingame ir skubiai besikeičiančiame Lietuvos dvasiniame gamtovaizdyje.

Apysakos tema, pagrindinės situacijos jau dažnai matytos naujoje lietuvių literatūroje. Tai jaunystė siaubingaisiais pokario metais, jos kontrastas dabartinei stagnacijai; tai pastangos susigrąžinti tų jaunystės dienų skonį ir vertybes. Savitas tos temos traktavimas, Apučio stilistinis rūbas ir pasaulėvaizdis.

"Vargonų balso" pagrindinė melodija yra trijų jaunuolių — Beno, Jono ir Petrutės — istorija. Nors jie savo laiko belaisviai, jaunystės sparnais jie sugeba pakilti virš savo "kalėjimo". Vargonininkas — virtuozas Benas — ieško harmonijos muzikoje ir jaunystės prisiminimuose. Gyvu tos harmonijos pavyzdžiu, gerumo ir moralinio grožio židiniu tampa skurdžiame pusrūsyje gyvenančios skalbėja Jadvyga ir jos dukrelė. Beną nuolatos traukia į tą pusrūsį "pasivogti" nematomos ir neištiriamos sandaros medžiagos. Vėliau iš virtuozo Beno pirštų išspinduliuos dalis judviejų gyvenimo, muzika susilies su moraliniu grožiu.
Skaityti daugiau...
 
ATSIŲSTA PAMINĖTI PDF Spausdinti El. paštas
Juozas Leonas Navickas: VERTYBĖS IR DOROVĖ. Moralinės filosofijos pagrindai. Išleido Lietuvių katalikų mokslo akademija. Roma. 1988. 234 p.

Petras Klimas: DIENORAŠTIS. 1915 — 1919. Redagavo Z. Mikšys. Išleido Algimanto Mackaus Knygų leidimo fondas. Čikaga. 1988. 456 p. Aplankas O. V. Virkau. Kaina 20 dol.

Kazys Boruta: WOODEN MIRACLES or the Life and Work of Vincas Dolvine, Maker of gods. Translated from the Lithuanian by Milton Starkus. Pencil drawings by V. K. Jonynas. Čikaga. 1988. Kaina 25 dol. Veikalas didelio formato, gražiai įrištas su V. K. Jonyno aplanku, priklauso prie negausių lietuvių meniškų knygų. Dailininko pieštuku atliktos iliustracijos (31) stebina savo žaisminga elegancija, tobula technika, nepralenkiama fantazija. Knygos išleista tik 500 egz.

Zeferina Puikytė - Balvočienė: PASKUTINIS PABUČIAVIMAS. Eilėraščiai. Iliustracijos Ilonos Brazdžionienės - Kerr. Los Angeles, 1988. 58 p. Kaina 5 dol.
Skaityti daugiau...
 
1988 METŲ TURINYS PDF Spausdinti El. paštas
GROŽINĖ LITERATŪRA
Aleksa Vainius — Trys odės 30
Barėnas Kazimieras — Košmaras (pasakojimas) 43
Bradūnas Kazys — Ciklas be antraščių (eil.)  166
Brodsky Josif— Odisėjas, Žydų kapinės prie Leningrado, Lietuviškasis divertismentas (eil.) 90
Kairys Anatolijus — Jogaila ir Vytautas (istorinė drama)  111
Kubilius Saulius — Kelionės preliudija, Vilniaus langas, Nekrologas (eil.) 248
Salins Gunars — Koncertas Rygos katedroje, Mane pažadino arklio žvengimas (eil.) 166
Tumienė Elena — Kūrybos valanda, Mistinė vaidilučių vasaros daina (eil.) 8

STRAIPSNIAI
Andriekus Leonardas — Įspūdingas išeivijos lietuvių atsivėrimas 154
Andriekus Leonardas — Žvilgsnis į atgimstančią Lietuvą 229
Budrys Milda, M.D. — Lietuviai gydytojai Amerikoje XX šimtmetyje 208, 273
Butautas Kazimieras — A. Povilaičio kelionė į Berlyną 1940 metais 248
P. Daugintis, S.J. — Siekiant socialinio teisingumo ekonomijoje 77
Fainhauzas Dovydas — Lietuviai išeiviai Paryžiuje. Želmens draugija 21
Girnius Kęstutis — įsipareigojimas tiesai 170
Jonikas P. — Lietuviškoji Čikagos vardo istorija 105
Jurkus Paulius — Lietuvos dalelė prie Atlanto 258
Kajackas Algimantas, kun., prof. — Istoriniai ir vėliausi archeologiniai atradimai Vilnius katedroje 184
Lenkauskienė Mįlda — Pastangos, vedusios į IV Kultūros kongresą 152
Mikutavičius Ričardas, kun'. — Katalikų Bažnyčios Lietuvoje situacija septintojo krikščionybės amžiaus angoje 10, 92
Natkevičius Vincas — Vytauto Mačernio poezija 197
Natkevičius Vincas — Pirmieji "persitvarkymo" žingsniai Lietuvos romane ir apysakoje 234
Rėklaitienė Janina — Ankstyvesni ir dabartiniai lietuvių kalbos linksniavimo sistemos kitimo polinkiai 34
Santvaras Stasys — Lietuvos madonų šventovė Clevelande 123
Sladkevičius Vincentas, kard. — Žodis lietuviams 149
Skuodis Vytautas — Lietuvos pogrindžio spaudos žingsniai 266
Vardys Vytautas — Krikščionybė ir tauta po 600 metų 1
Vizgirda V. — Grafikas Telesforas Valius 121
Skaityti daugiau...
 
AUKOS AIDŲ ATSARGOS FONDUI PDF Spausdinti El. paštas
Aidų atsargos fondui aukojo: po 500 dol.— prel. Jonas Kučingis, Los Angeles, dr. Janina Rėklaitienė, W. Lafayette, IN, dr. Marija Ramienė, Ottawa, Ont; 300 dol. —Andrius Vaitkus, Belville, IL; po 100 dol.— Nekalto Pr. Seserys, Putnam, CT, dr. Kazys Ambrazaitis, Chesterton, IN, dr. A. Šležas, Frosmore, IL, Julija Sauliuvienė, Čikaga.IL, Dalila Mackialienė, St. Petersburg, FL, dr. Agota Šidlauskaitė, Ottawa, Ont., prof. dr. Alfred Bammesberger, Eichstaett, W. Germany, Cordelia Jasutis, fresno, Cal.; po 50 dol. — V. Liuima, Toronto, Ont., dr A. Šešplaukis, Čikaga, IL, Elena Zebrauskaite-Weir, Perry Sound, Ont., kun. dr. V. Cukuras, Putnam, CT, kun.dr. V. Skilandžiūnas, Ottawa, Ont., L. Kupcikevičius, Čikaga, IL, kun. P. Kura, Spring Valley, IL, V. Kuzmickas, Waterbury, CT. 40 dol. — V. Pelda, Čikaga, IL; po 30 dol. — P. Kaufmanas, Annandale, VA, G. Balanda, Warren, MI, dr. Birutė Ciplijauskaitė, Madison, Wis,dr. P. Jonikas, Riverside, IL; 25 dol. — dr. P. Norvilas, Čikaga, IL; po 20 dol. — kun. K. Balčys, Amsterdam, NY, A. Velavičius, Čikaga, IL, B. Neverauskas, Sterling Hts., MI, Mary Shalins, Woodhaven, NY, S. I. Radzevičiūtė, S. Euclic, OH, Balys Graužinis, Los Angeles, CA, J. Adomaitis, LaSalle, Que.; po 10 dol. —J. Ardys, Fairview, PA, J. Kačinskas, Boston, MA, Bronė Reventienė, Gulfport, Fl, A. Raulinaitis, Glendale, CA, kun. R. Krasauskas, Putnam, CT, V. Kazlauskas, Čikaga, IL, S. Blynas, Bridgeport, CT, J. Kučinskas, Miami Beach, FL, V. Čepėnas, Downers Grove, IL, A. Skėrys, Woodstock, CT, J. Guobužis, Čikaga, IL, T. Rozevičius, Woodhaven, NY, Br. Mikonis, Mashpe, MA; po 5 dol. — J. Stelmokas, Lansdowne, PA, A. Gailiušis, Philadelphia, PA, J. Širvinskaitė, Brockton. MA.

Visiems aukotojams nuoširdžiai dėkojame. Taip pat dėkojame ir visiems Aidų prenumeratoriams, atėjusiems žurnalui į pagalbą garbės prenumerata (30 dol.).

AIDŲ ADMINISTRACIJA
 
VIRŠELIAI PDF Spausdinti El. paštas
altalt
 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai