| |
|
|
6 birzelis
|
|
Studento krikščioniškas žvilgsnis į lietuvių misiją |
 |
 |
 |
|
Parašė KAZIMIERAS SIDERAVIČIUS
|
šio straipsnio autorius yra pokoleginių studijų studentas, veikliai besireiškiantis studentuose ateitininkuose.
Amerikos gyventojas yra senųjų tradicijų atsisakymo ir savarankiškos dvasios šalininkas. Nuolatinis gyvenimo formų ir aplinkos keitimas pasidarė amerikiečio ryškiausiu bruožu. Žmonės ieško savo malonumų greitai kintančioj materialistinėj visuomenėj; ištikimumas pastoviom vertybėm ir idealam mažai vertinamas. Eilinis gyventojas, su pionieriaus mentalitetu, vis dar yra tvirtai įsitikinęs, kad gera, kas nauja.
Tokia aplinka sukrečia lietuvių jaunimą, kuris pradėjo nuo mažens gilintis į seną savo tėvų kultūrą ir jau išmoko vertinti ištikimumo vertybę. Net tas studentas, kuris išaugo lietuviškoj didmiesčio dalyje, pradeda abejoti ir svarstyti, ar verta stengtis išlaikyti ir branginti tą euro-pietiešką ir krikščionišką kultūrą, su kuria jis vis dar mažai te susipažinęs ir negiliai į ją te-įaugęs. Gyvenamojo krašto visuomenėj perspektyvos aiškiai didesnės negu lietuviškojoj. Studijos, profesinis darbas, draugai — viskas reikalauja prisiderinti prie aplinkos. Tuo tarpu lietuviškoji visuomenė, rodos, tirpsta.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
VATIKANAS SOVIETINĖJE PROPAGANDOJE |
|
|
|
|
Parašė J.B. KADAITIS
|
Prieš kurį laiką į mano rankas pateko trys knygos, parašytos pagal Maskvos kurpalį pavergtiesiems tautiečiams indoktrinuoti. Šiame straipsnyje noriu supažindinti žurnalo skaitytojus su sovietinės propagandos veikalais. Kadangi šios rūšies informacija yra visada įdomesnė, kai leidžiama patiems propagandistams kalbėti, tai skaitytojai ir ras šiame straipsnyje daug ištraukų.
Dviejų knygų autorius yra "vatikonologas" Vladas Niunka, senas komunistų veikėjas, 1949 -61 kompartijos centro komiteto sekretorius, 1961 -1970 "Komunisto" žurnalo redaktorius, nuo 1970 propagandinės "Žinijos" draugijos pirmininkas. Kokiu tikslu parašytas pirmasis jo veikalas, rodo jau pati antraštė "Socialiniai katalikybės mitai" (1965, 208 psl.). Šios knygos pagrindu 1971 jis apgynė disertaciją filosofijos mokslų kandidato laipsniui gauti. Ši knyga visų pirma skirta sovietinei mūsų tėvynės ir kitų kraštų okupacijai pateisinti. Antroj knygoj "Vatikanas ir antikomunizmas" (1970, 278 psl.) Niunka ypač stengiasi suplakti Bažnyčią su pasaulio pramonininkais bei finansininkais ir ją paversti jų tarnaite. Trečioji knyga "Vatikano antrasis ir po jo" (1971, 158 psl.) yra straipsnių rinkinys, kuriame, be Niunkos, rašo dar keturi autoriai. J. Mačiulis informuoja apie II Vatikano susirinkimą. J. Minkevičius apžvelgia komunistų filosofiją. Tai labai sausas ir neįdomus straipsnis, bet jis leidžia mums suprasti, ko studentai turi klausytis aukštosiose mokyklose. A. Gaidys rašo apie II Vatikano susirinkimo svarstytas etikos, ypač ekonominės, problemas. J. Aničas pateikia duomenų, kaip Lietuvos kankinių bažnyčia reagavo į II Vatikano susirinkimo nutarimus ir stengėsi esamomis sąlygomis pritaikinti juos savo tėvynėje.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Švietimo tarėjas dr. Pranas Germantas |
|
|
|
|
Parašė IGNAS MALĖNAS
|
Pažintis su Meškausku
Praną Meškauską, mokiusį "Saulės" draugijos laikomose gimnazijose, pažinau per mokytojų susirinkimą ar ne 1930 m., kai jo brolis Kostas buvo prezidento raštų tvarkytojas. Tuo metu mes kėlėme abejojimus dėl reikalo vietoj nosinės į vartoti in, kaip prezidentas vartojo. Bet su Pranu artimesnė bičiulystė nebuvo užsimezgusi. Pertraukęs mokymo darbą, Leipzigo un-te jis gavo daktaro laipsnį 1936 m. Bolševikams okupavus Lietuvą, apsigyveno Berlyne ir dirbo Rytų tyrimo įstaigoje. Prasidėjus vokie-čių-rusų karui, vokiečiai Germantą (tokia pavarde jis vėliau pasivadino) atsivežė į Lietuvą, kaip savo patikėtinį, su numatytomis galimybėmis dirbti savame krašte.
Prasidėjus vokiečių-rusų karui 1941 birželio sukilime žuvo daug sukilėlių, bet anuo metu niekas aiškios ir griežtos statistikos nevedė, nes žmonėms rūpėjo laisvė, o ne statistikos. Raidiškai tariant, sukilime dalyvavo visa tauta, kuri kariavo senu šautuvu ir nuo neatmenamų laikų užsilikusiu šaltu ginklu, nes kitų ji neturėjo. Sukilėliai, nieko nelaukdami, sudarė ir Laikinąją vyriausybę. Vokiečiams neišleidus iš Berlyno Kazio Škirpos, kuris nepriklausomybės laikais ten atstovavo Lietuvai, o dabar buvo paskirtas Laikinosios vyriausybės ministru pirmininku, Komitetui pirmininkauti ėmėsi švietimo ministras Juozas Ambrazevičius, kuris šį sunkiai pateisinamą vokiečių vyriausybės žygį sutiko šaltakraujiškai. Laikinoji vyriausybė uoliai pradėjo darbą, tačiau vokiečiai visom galimom priemonėm kliudė jai veikti. Laikinoji vyriausybė matydama, kad vokiečiai sistemingai kliudo ir neleidžia jai dirbti, nutarė pasitraukti ir įteikė Generalkomisrrui memorandumą, kad tai daro ne savu noru, bet priversta. O vokiečiai džiaugėsi savo laimėjimu ir tuojau pastatė tarėjus, kurių pirmininku buvo pakviestas gen. Petras Kubiliūnas, o švietimui tvarkyti dr. Pranas Germantas (buvęs Meškauskas).
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
ANTANAS PAPLAUSKAS-RAMŪNAS |
|
|
|
|
Parašė J. G.
|
 Ottawoj gegužės 11 mirė vietinio universiteto pedagogikos profesorius dr. Antanas Paplauskas-Ramūnas. Iš mūsų mokslininkų jis buvo tarp daugiausia prasimušusių į tarptautinę viešumą.
Buvo gimęs 1910 gruodžio 31 Komenkos (Akmenės) kaime, Liubavo valsčiuj, Marijampolės apskrity. Tad ėjo dar tik 64-sius metus.
Iškart stojęs į Marijampolės marijonų gimnazijos IV klasę, šią gimnaziją baigė per penkerius metus 1925-30). 1930 m. pradėjo klasikinių kalbų ir pedagogikos-psicho-logijos studijas Vytauto D. universiteto Humanitarinių mokslų fakultete. Aktyviai reiškėsi studentiniame gyvenime. Iš pradžių priklausė studentų ateitininkų "Activitas" korporacijai, kurios specifinis uždavinys buvo dirbti visuomeninį darbą krikščionyse darbininkuose. Vėliau, nutrūkus ryšiui su ateitininkais, pirmininkavo bendrinei Humanitarų studentų draugijai (1933-35).
Šiai draugijai pirmininkaudamas, 1934 pavasarį surengė Humanistinę savaitę, kuri buvo baigta Valstvbės teatre literatūros bei muzikos vakaru, atidarytu paties prez. A. Smetonos žodžiu. Vėliau šią savo surengtą savaitę jis laikė pirmuoju mūsų kultūros kongresu. Reiškėsi ir plunksna. Skelbė eilėraščius, daugiausia urbanistinėmis ir proletarinėmis temomis. Mokėdamas užsienio kalbų, nemaža talkino "Naujajai Romuvai" informacinėmis apžvalgomis.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė Izidorius Vasyliūnas
|
Šių metų muzikinis sezonas Bostono lietuviams davė nemaža malonios progos keliais atvejais pasigėrėti kompozitoriaus Jeronimo Kačinsko kūryba. Jis yra Berklee Col-lege of Music profesorius, dėsto kompoziciją ir dirigavimą. Kolegijos mokomasis personalas gyvai susidomėjęs J. Kačinsko kūryba ir kiekviena proga ja pasinaudoja.
Štai 1967 m. J. Kačinskas parašė kolegijos ansambliui Saksafonų kvartetą. Kvartetas tiek nusisekė, kad juo susidomėjo žymus Hart kolegijos Cynta ansamblis, Conn., kuriam kompozitorius šį kvartetą dedikavo Šio kvarteto paklausimų atėjo iš Los Angeles, iš Čikagos; net Leduc leidykla Paryžiuje juo susidomėjo (tuo tarpu tik nuomos teisėmis, bet, gal būt, ir išleis). Berklee kolegijos saksafonų ansamblis šį kvartetą atliko šiais metais net keturis kartus-du kartu kolegijos koncertuose, po kartą Merrimack kolegijoj ir Cape Code.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
|
|
<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 Sekantis > Pabaiga >>
|
|
JPAGE_CURRENT_OF_TOTAL |
|
|
|
Vytautas Bieliauskas
Kazimieras
Jonas
Paulius
Antanas
Juozas
Leonardas
