|
|
"TĖVIŠKĖS ŽIBURIAMS" 25 METAI |
 |
 |
 |
|
Parašė Juozas Girnius
|
 Didžioji karo pabėgėlių (DP) imigracijos banga vyko prieš 25 metus (1949). Tuojau pat, tais pačiais metais, pradėjo steigtis iaunimo ansambliai, dramos mėgėjų trupės, mokyklos, laikraščiai etc. Kai kurie dalykai per tą laiką užgeso, bet kai kurie ir išsilaikė. Tad, nors niekas specialiai nepaskelbė šių metų imigracinio įsikūrimo metais (nes ir nebuvo ko tokią sukaktį švęsti), tačiau atskirų sidabrinių sukakčių šiais metais nestokojo. Sunkiai būtų įmanoma visas jas atšvęsti. Bet viena sukaktis tikrai verta platesnio dėmesio: 1949 Kūčių dieną Toronte išėjo pirmasis "Tėviškės Žiburių" numeris. Nuoširdžiai galime šia sukaktimi džiaugtis: šis Kanados lietuvių savaitraštis ne tik išsilaikė, bet ir išaugo į laisvojo pasaulio lietuvių pirmaujantį tos rūšies leidinį.
Pradžia buvo sunki. Kanadoje jau ėjo Montrealyje dar senųjų ateivių sukurtas savaitraštis. Perėmus jį naujiesiems ateiviams, pačių jų tarpe susidarė įtampa dėl šio laikraščio krypties. Naujam laikraščiui Toronte leisti buvo įkurta Kanados Lietuvių katalikų kultūros draugija, kurios pirmajai valdybai pirmininkavo B. Sakalas. 1950 m. buvo suorganizuota "Žiburio" spaudos bendrovė įsteigti savai spaustuvei. Šios bendrovės ilgametis pirmininkas buvo A. Rinkū-nas. 1966 m. draugija ir bendrovė susiliejo į vieną Kanados Lietuvių katalikų kultūros draugiją "Žiburiai" (dabar draugijai pirmininkauja P. Bražukas). Naująjį laikraštį globojo Šv. Jono Krikštytojo lietuvių parapijos klebonas kun. Petras Ažubalis. Iš pat pradžių savaitraštis naudojosi parapijos patalpomis. Reikėjo tenkintis rūsiu, kol po penkerių metų buvo pastatytas atskiras priestatas. Šiais metais drauge su parapija "Tėviškės Žiburiai" išsikėlė į vadinamąjį Anapilį Missisaugoj.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
Parašė J. G.
|
 Nebuvo jo nekrologo Lietuvos spaudoje ir negalėjo būti, kaip visų, kurie sovietinės "demokratijos" sistemoje paliekami už sąžinės laisvės ribų. Bet išskirtinai jo mirtį pažymėjo "Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika" (žr. Draugas, 1974.VIII.13). Ir tai savaime kreipia mūsų dėmesį į šįi kunigą. Visus nepriklausomybės metus jis kapelionavo, pasižymėdamas kaip vienas iškiliųjų krikščioniškojo jaunimo auklėtojų. Okupaciniais metais jis net du kartus kentėjo Sibiro tremtį.
Petras Rauda (ilgesnį laiką buvo vartojama dviguba pavardė: Rauda-Špeil) gimė 1894 kovo 23 Radvile. Jo tėvas buvo knygnešys. Petras Rauda mokėsi Šiaulių gimnazijoj. Į kunigus buvo įšventintas 1917 liepos 25. Pora metų vikariavo, o vėliau pradėjo kapeliono pareigas. Nuo 1919 m. rudens šias pareigas ėjo Joniškio vidurinėj mokykloj, 1920 - 22 Žagarės "Saulės" progimnazijoj, 1922 - 26 Šeduvos "Saulės" progimnazijoj. 1926 buvo perkeltas į Kauną Lietuvos mokytojų profesinės sąjungos suaugusiųjų gimnazijos kapelionu. Tuo būdu jam buvo sudaryta proga Lietuvos universiteto Teologijos - filosofijos fakultete pagilinti teologijos studijas ir 1928 m. įsigyti reologijos licenciato laipsnį.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
PEDAGOGAS PETRAS MALDEIKIS |
|
|
|
|
Parašė Juozas Girnius
|
 Šioje reklamos šalyje negali neklestėti ir žmonių reklama, neišskiriant nė autoreklamos. Nejučiomis, bet daug negaišdami, ir mes įpratome ir reklamuoti, ir reklamuotis: kaip būsi žinomas, jei * nesigarsinsi"? Jeigu ne tiesiog, tai per kitus. Žinojo tai ir mūsų liaudis, kai patarle Kas pakels šunelį ant girnų, jei pats neužlips?" Tik šiame klausime slypėjo pašaipa, kaip galima matyti iš tų pačių žemaičių kitos patarlės: "Kas save giria, tą perkūnas spiria . Tačiau čionai šią savo liaudies išmintį jau esame primiršę, gal būt. ją vertintume nebe išmintimi, o pasenusia paikyste. Juk, tur būt, ne atsitiktinai didžioji mūsų spaudos dalis virto tikra reklamos arena, kurioj vyksta nuolatinis šlovinimas daugiau vardų, negu darbų.
Tokiomis sąlygomis sudaromas daugiau ar mažiau iškreiptas mūsų gyvenimo vaizdas. Tūlas po mūsų spaudos puslapius darda tik reklamos traukiamu vežimu — daug garsaus bildėjimo, bet maža tikro nusipelnymo. Priešingai, kas tyliai pluša savo darbo bare, dažnai lieka visai nepastebimas. O vis dėlto nors ir kaip "įsisavinome" reklamos reikšmę, liko žmonių, kurie ir ligi šiolei "nepersiauklėjo". Kaip tik šitaip "persiauklėti" mažiausiai paslankūs pasirodė mokytojai. Ir šiame krašte jiems svarbiau darbas, o ne reklamavimasis. Suprantama, neišvengiamai tokie žmonės lieka nežinomi vadinamajai plačiajai visuomenei.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
IŠ CHICAGOS LIETUVIŲ MUZIKINIO GYVENIMO |
|
|
|
|
Parašė Algis Šimkus
|
1. Solistės B. Aleksaitės debiutas
Spalio 13 d. Chicagos Jaunimo Centre įvyko "Margučio" suruoštas neseniai iš Lenkijos atvykusios, Suvalkų trikampyje kilusios lietuvaitės* dainininkės Birutės Aleksaitės rečitalis. Jauna, scenoje išvaizda žinomąją amerikietę dainininkę Julie Andrevvs primenanti, Varšuvos konservatorijos absolventė prisistatė su reiklia net 23-jų dalykų programa.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
BAIGUS KURŠAIČIO ŽODYNO LEIDIMĄ |
|
|
|
|
Parašė A.J.S.
|
Vokiečių leidykla Vandenhoeck & Ruprecht Gottingene baigė leisti žodyną Alexander Kurschat: LITAU-ISCH — DEUTSCHES WORTER-BUCH — Aleksandras Kuršaitis: LIETUVIŠKAI - VOKIŠKAS ŽODYNAS. THESAURUS LINGU AE LITUANICAE. Iš pradžių buvo numatyti trys šio žodyno tomai, bet prisireikė ir ketvirtojo tomo. Pastarasis tomas prasideda žodžiu sukaktuvininkas ir baigiasi žodžiu žvizdras, apima 474 puslapius (2305 -2778). Jo kaina — DM 155. Pirmasis tomas išėjo 1968 m., antrasis — 1970, trečiasis — 1972 m., ketvirtasis — 1973 m. Žodyno redaktoriais žymimi prof. Wilhelm Wiss-mann (Munchen) ir prof. Erich Hof-mann (Kiel). Tačiau pirmasis mirė dar prieš pirmojo tomo pasirodymą (1966.XII.21). Tad faktiškai redakcinio darbo našta teko prof. E. Hof-mannui. Talkino filologė dr. Hertha Krick, o taip pat autoriaus sūnus Arminas Kuršaitis (Armin Kurschat). Žodynas spausdintas Austrijoj.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
|
|
<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 5 Sekantis > Pabaiga >>
|
|
JPAGE_CURRENT_OF_TOTAL |
Vytautas Bieliauskas
Kazimieras
Jonas
Paulius
Antanas
Juozas
Leonardas
