| |
|
|
7 rugsėjis
|
|
Parašė ANTANAS TULYS
|
Autorius, miręs 1977 sausio 15, šią novelę buvo skyręs Aidams. Jo novelių pomirtinę knygą suredagavo Vladas Kulbokas.
Čikagos pietvakarių pakraštyje, Brižporte, kartą buvo lietuviškas miestelis, grynas kaip krištolas, lietuviškas miestelis, nė žydas į jį neįlindo. Savas kriaučius, savas šiaučius, savas kirpėjas, pardavėjas, savas apgavėjas. Eini bent kuria gatve, girdi tik lietuvių kalbą. Ir vaikai kalba lietuviškai, šūkauja lietuviškai. Tik žaisdami griebiasi anglų kalbos. Eina pro šalį vaikams nepažįstama moteris. Ji sušunka:
— Vaikai, kalbėkit lietuviškai!
— Ponia, tas žaidimas neturi lietuviškų vardų, — keli balsai ima teisintis nepažįstamai.
— Tai žaiskite tokį, kuris turi lietuviškus vardus.
— Bandysime, — vėl atsiliepia keli nepažįstami.
Pilkas, šiukšlinas miestelis, su paniurusiu žemu dangumi. Saulė visada ašarota, visada tokia. Naktį nepamatysi žvaigždės. Pietuose gyvulių skerdyklos. Kai vėjas iš pietų, sunki, aitri smarvė ateina. Fabrikai arti. Iš aukštų kaminų virsta tiršti, juodi dūmai, uždengia dangų, suodys krenta ant namų, ant padžiautų drabužių. Gryčių užpakaliuose pritempta virvių skersai ir išilgai, ant jų pridžiauta kelnių, marškinių, sijonų, apatinių, paklodžių, skurlių, ryzų. Halstedo gatve trankosi, žviegia, skambina tramvajai, kitose gatvėse pjaunasi šunys, nakčia gaidžiai gieda, katės bliauna, arkliai žvengia. Tramvajai per naktį siunta.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
KOMPOZITORIUS JULIUS GAIDELIS |
 |
 |
 |
|
Parašė Izidorius Vasyliūnas
|
 Kompozitorius Julius Gaidelis jau peržengė savo gyvenimo septyniasdešimtuosius metus. Šiuo metu jis gyvena Holbrook, Mass., ir darbuojasi vargonininko ir chorvedžio pareigose Šv. Kazimiero parapijoje Brocktone, Mass., pas kunigą Petrą Šakalį. Ten jis bal. 29 buvo pagerbtas savo jubiliejaus proga. Iškilmingos mišios bažnyčioje, su solistais ir choru, jo kūrinių koncertas salėje, pagaliau balius su vakariene ir šokiais.
Šiuo rašiniu norima peržvelgti bei susumuoti jo kūrybinį aruodą. Uždavinys nelengvas, kadangi tiek savo apimtimi, tiek gausa tai toks didelis kalnas, kad reikia nemažai pastangų jį visą perbėgti.
Kompozitorius Julius Gaidelis gimė Grikiškių kaime, Daugėliškio valsčiuje, Švenčionių apskrityje. Tėvai turėjo nedaug žemės. Tėvas vertėsi statyba, buvo nagingas, mokėjo pasidirbti smuikus ir kitus instrumentus. Pirmam pasauliniam karui baigiantis, metų laikotarpyje mirė abu Juliaus tėvai. O čia dar prasidėjo bolševikų kovos su lenkais. Juliaus vietovė kelis kartus perėjo iš rankų į rankas, kol galutinai liko okupuota lenkų. Visų tų komplikacijų pasekmėje Julius atsirado Kaune ir buvo apgyvendintas našlaity-ne, kur pradėjo lankyti mokyklą. Tai buvo maždaug 1921 metai.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
MIRĖ DAILININKAS ADOMAS VARNAS |
|
|
|
|
Parašė Mikas Šileikis
|
Liepos 19 d. Chicagoje mirė dail. Adomas Varnas, per savo ilgą gyvenimą plačiai pasižymėjęs dailėje ir kultūrinėje veikloje. Jis savo amžiaus 100 metų proga buvo pagerbtas š. m. Aidų 1 nr. Čia dar suglaustai apžvelgsime jo gyvenimą.
Apie velionį dailininką profesorių Adomą Varną ir jo kūrybą bei visuomeninę veiklą būtų galima daug ką pasakyti. Šia proga tenka padaryti tik santrauką apie jo, kaip tauraus lietuvio, nuveiktus darbus menui, kultūrai ir tautai.
Džiaugėsi Lietuva pirmomis savo nepriklausomybės dienomis, kad prof. A. Varnas stojo į pirmųjų valstybės atkūrėjų, inteligentų eiles, kaip pedagogas, menininkas ir visuomenininkas.
Dar 1908 sausio 7 Varnas pirmą kartą Vilniuje viešai pasirodė lietuvių dailės parodoje. 1911 surengė savo vieno kūrinių parodą Zakopanėje, o 1927 — savo apžvalginę parodą gimtajame Joniškyje. 1914 — 1918 metų karo laikotarpį pašventė visuomeniniam darbui.
Jo kūrybos ir visuomeninės veikllos darbą galima dalyti į tris periodus.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
NEPAPRASTAS EILINIS LITUANISTIKOS INSTITUTO SUVAŽIAVIMAS |
|
|
|
|
Parašė Jurgis Gimbutas
|
Septintasis Lituanistikos instituto suvažiavimas įvyko New Yorke — Brooklyne, Kultūros židinio namuose, 1979 gegužės 26-27. Nepaprastas, nes visa programa buvo skirta Vilniaus universiteto 400 metų sukakčiai. Eilinis, nes LI suvažiavimai vyksta kas dveji metai: kartais su Mokslo ir kūrybos simpoziumu (Chicagoje 1977) ar paskaitomis atskirai (Clevelande 1975). Vilniaus universiteto sukaktį iliustravo Broniaus Kviklio parengta paroda, kurios atidarymas įvyko suvažiavimo išvakarėse, gegužės 25. Jai buvo paskirta dalis didžiosios Kultūros židinio salės.
Parodoje buvo eksponuota keli šimtai lotyniškų, lietuviškų ir kitų kalbų knygų, brošiūrų, žurnalų, laikraščių, plakatų ir dokumentų nuo XVII amžiaus iki mūsų laikų. Tie rodiniai parodė, kas buvo spausdinama ar skaitoma senojoje Vilniaus akademijoje ir vėliau universitete. Kartu su daugybe fotografijų buvo pailiustruotas gyvenimas Vilniuje su specialiu dėmesiu lietuviškajai spaudai carinės ir Lenkijos okupacijų laikais. Pamatėme senąją ir naująją Vilniaus universiteto profesūrą, studentus, diplomų pavyzdžius ir svarbiųjų aktų kopijas. |
|
Skaityti daugiau...
|
|
Amerikiečiai įvertino Vardžio knygą |
|
|
|
|
Parašė O. J. G.
|
Praeitų metų lapkričio mėn. žurnalo East European Cuarterly leidžiamoj knygų serijoj, pavadintoj "East European Monographs", pasirodė Oklahomos universiteto politinių mokslų profesoriaus V.S. Var-džio veikalas The Catholic Church, Dissent and Nationality in Soviet Lithuania (336 psl.). Tai serija mokslinių knygų, skirtų Rytų Europos istorijos ir kultūros klausimams. V.S. Vardžio knyga šioj serijoj yra jau 43-ji. Amerikiečiuose ją platina Columbia University Press, 562 West 113th St., New York, N.Y. 10025 (kaina 18 dol.). Lietuviuose ją galima pigiau (už 10 dol.) užsisakyti iš Religinės šalpos (Rev. K. Pugevičius, 351 Highland Blvd., Brooklyn, N.Y. 11207).
Šis prof. V.S. Vardžio veikalas yra vertas išskirtinio dėmesio ir dėl temos mums aktualumo, ir dėl jos subtiliai įžvalgaus išnagrinėjimo. Knyga susilaukė amerikiečių dėmesio. Šių metų balandžio numeryje žurnalas Choice, kuris rekomenduoja bibliotekoms knygas, paskelbė tokią šios knygos recenziją:
"Ši mokslinė monografija, parengta Amerikoj išsimokslinusio sovietų reikalų specialisto, yra pagrįsta išsamiu tyrinėjimu oficialios sovietų ir pogrindinės lietuvių savilaidos medžiagos. Po trumpos apžvalgos, aptariančios Bažnyčios ir valstybės santykius XIX a. ir Bažnyčios vaidmenį nepriklausomos Lietuvos laikotarpiu, knyga sutelkia dėmesį į kovą tarp Bažnyčios ir valstybės sovietinėj Lietuvoj nuo 1944 metų. Pateikiama glausta analizė valdžios bandymų kontroliuoti Bažnyčios veiklą Stalino ir jo įpėdinių metais. |
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
|
|
<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 Sekantis > Pabaiga >>
|
|
JPAGE_CURRENT_OF_TOTAL |
|
|
|
Vytautas Bieliauskas
Kazimieras
Jonas
Paulius
Antanas
Juozas
Leonardas
