| |
|
|
1976 m. 1 sausis
|
Helsinkio susitarimų teisinė prigimtis |
 |
 |
 |
|
Parašė BRONIUS NEMICKAS
|
Prof. dr. Broniaus Nemicko paskaita, skaityta 1975 m. lapkričio 29 Vyriausio Lietuvos išlaisvinimo Komiteto seime, New Yorke.
Mūsų spaudos ir organizacijų didelis domesys kreipiamas Europos Saugumo ir bendradarbiavimo konferencijos, vykusios Helsinkyje ir geidusios Rytų - Vakarų politinės įtampos atoslūgio, trumpai dėtente vadinamo, susitarimams, jų aiškinimui ir vertinimui. Deja, tų susitarimų aiškinimai labai įvairuoja, tikriau tariant, visiškai priešingauja.
Prieš konferencijos Paskutinįjį veiksmą (tokiu vardu pavadinta pati sutartis) laisvosios lietuvijos nusistatymas Maskvos viešpačių iniciatyva ir didelėmis pastangomis geidaujamo Rytų - Vakarų įtampos atodrėkio atžvilgiu buvo mažne vieningas. Visi laikėme Kremliaus pakištąsias susitarimų (tada dar eventualių) sąlygas, ypač Europos valstybių dabartinių sienų pripažinimą, būsiant ne tik Lietuvai, bet ir kitiems Sovietų Sąjungos užgrobtiems ir pajungtiems kraštams politiškai žalingas. Sutartinai šaukėmės į mums draugingų valstybių vyriausybes ir šiaip įtakingus žmones. Aiškinome Maskvos vilionių žalą Sovietų Sąjungos pavergtiems ir pajungtiems Europos kraštams bei grėsmę laisvajam pasauliui. Stengėmės įspėti apie pavojų ir suturėti nuo kenksmingų susitarimų. Deja, prisieina ganėtis, palyginti, kukliais mūsų stangos padariniais — vienu kitu pareiškimu, tikinančiu, kad Helsinkio susitarimai nepanaikinsią Lietuvos ir kitų Pabaltijo valstybių inkorporacijos į Sovietų Sąjungą nepripažinimo. Manding, Sovietų Sąjungos pakištosios susitarimų formuluotės priėmimas ir pasirašymas iš vienos pusės ir inkorporacijos nepripažinimo žadinys iš antros pusės yra pagrindinės priežastys, perskėlusios mus į dvi viena kitai priešingas Helsinkio susitarimų aiškintojų bei vertintojų stovyklas. Vieni nepagalėjimą užkardyti tų susitarimų laikome kone galutinai sužlugdžiusiu Lietuvos laisvės bylą, kiti, it geležėlę radę, perdėtai džiaugiamės inkorporacijos nepripažinimo ketiniu. Tai dvi Helsinkio susitarimų aiškinimo ir vertinimo kraštutinybės, kurių abi yra nusly-dusios nuo teisinės tikrovės. Iš esmės nieko nėra pelnyta, bet toli gražu ne viskas ir pralaimėta. Į Helsinkio susitarimų padarinių vertinimo kraštutinybės veda paprastas paviršutiniškumas. Vertintojai visiškai nesidomi tų susitarimų teisine prigimtimi, o dažnam atrodo ir pats jų turinys tiksliau nepažįstamas. Taigi čia reikia nors ir prabėgomis apžvelgti tų susitarimų turinys ir kiek išsamiau panagrinėti jų teisinė prigimtis.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė MARIJA SAULAITYTĖ
|
1
Žvynais žvilga
iš srovės ištrūkus
įlankoj valtis.
Nei puta, nei kraujas,
nėi ošimas jūros
neneša tavęs.
Atsistoji vienas
nuošalioj pakrantėj,
ilgesy žmogaus.
|
|
Skaityti daugiau...
|
Valančiaus ir Čiurlionio metai
Ne vieną kartą buvo iš anksto kuriems nors metams suteikiamas specialus vardas, norint atkreipti visuomenės ypatingą dėmesį į kurią nors sukaktį ar kurį nors uždavinį. Žinoma, dažnai tiems metams nelengvai sekdavosi savo vardą pateisinti. Todėl pastaruoju metu ir nebebuvo skubama metų iš anksto "krikštyti". Praeitieji 1975-ji metai oficialiai nebuvo pakrikštyti jokiu vardu. Tačiau jie savaime tapo Valančiaus ir Čiurlionio metais — taip gyvai visuomenė atsiliepė į šių dviejų mūsų didžiųjų vyrų istorines sukaktis.
Vysk. M. Valančiaus 100 metų mirties ir M. K. Čiurlionio gimimo šimtmečio sukaktis laisvojo pasaulio lietuviai minėjo visus praeitus metus, vienur anksčiau, kitur vėliau, ir atskirai, ir abi drauge. Didžiosiose kolonijose buvo net po kelis minėjimus. Vasaros stovyklose ir įvairiuose suvažiavimuose Valančius ir Čiurlionis buvo taipogi prisimenami paskaitomis ar meninėse programose. Tiesiog būtų neįmanoma čia visus tuos minėjimus išskaičiuoti.
Iš M. Valančiaus minėjimų išskirtina Lituanistikos Instituto Chicagoj XI.16 surengta akademija. To paties instituto iniciatyva ir dr. M. Morkūno parama buvo perspausdinta A. Aleknos 1922 m. išleista monografija apie Valančių, pridėjus istoriko V. Trumpos puikų įvadą ir trijų dar nespausdintų dokumentų vertimą.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė MIRGA GIRNIUVIENĖ
|
MOTINOS NAKTYS
Ta pasaka, kurią šią naktį atiduodu,
Nuo knygos neramiai akis vis keldama,
Ta naktis, kur nuo manęs Tave jau traukia,
Neužrašomą Tau žodį rasdama,
Prapuls.
Ir kai lauksi to, Tave kuris tikrai mylėtų,
Ataidės vidinis žodis Tau vienai prasmingas
Kaip neprieinamoms viduramžių kunigaikštytėms,
Kurios įaudė audiniuose ilgesingai
Žvaigždžių pasaulį pasakoj matytą.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė VYTAUTAS VAITIEKŪNAS
|
Europoje 1975 tarptautinės politikos vyraujančiu įvykiu neabejotinai bus buvusi, nuo 1972 lapkričio su pertraukomis vykusios, saugumo - bendradarbiavimo konferencijos baigtis — 35 valstybių galvų Helsinky pasirašytas vadinamas galutinis aktas. Nors Helsinkio akto faktinį poveikį tarptautinei raidai parodys tik Rytų - Vakarų santykių tolimesnis vystymasis, pats to dokumento pasirašymas, kaip kad ir pati saugumo - bendradarbiavimo konferencija, kėlė prieštaringas interpretacijas. Mūsuose, atrodo, vyraujanti pažiūra Helsinkio aktą laiko tarsi "gra-borium", palaidojusiu Baltijos valstybių aneksijos nepripažinimo ligšiolinę politiką. Esą tas aktas įteisinęs Baltijos valstybių aneksiją.
Faktiškai tas Helsinkio dokumentas yra ne kas kita, kaip dėtente politikos tikslų, metodų bei priemonių 35 valstybių nutartos formulės — dėtente politikos programa. Ji numato tarptautinėms problemoms spręsti galimybes bei atramas, bet faktiškai pačių problemų nesprendžia. Tad nesprendžia nė Baltijos valstybių aneksijos pripažinimo ar nepripažinimo klausimų. Todėl ir Helsinkio dokumentą pasirašius, Baltijos valstybių aneksijos nepripažinimo padėtis nė kiek nepasikeitė. Ji tebėra tokia pat, kokia buvo prieš Helsinkio aktą pasirašant. Baltijos valstybių diplomatinės ir konsuliarinės atstovybės veikia, kaip veikusios. Baltijos valstybių pilietybė galioja, kaip galiojusi.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
DVIEJŲ ŠIMTŲ METŲ JUBILIEJUS |
|
|
|
|
Parašė . J. Rausch
|
Kalba, pasakyta Tautinės Katalikų Konferencijos generalinio sekretoriaus vysk. J. Rausch, D.D., antroje metinėje Amerikos Katalikų Tautinio Centro miestų etninių grupių reikalams konferencijoje 1975 m. spalio 30 d., New Yorke, Comui odore viešbuty.
Kartais mes esame linkę pamiršti, kad Amerikos dviejų šimtų metų jubiliejus iš tikrųjų yra Amerikos gimtadienio šventė. Gimtadienis mums primena ne tik pradžią, bet ir visa tai, kas prabėgo per tuos du šimtus metų nuo gimimo. Kas yra tiesa iš atžvilgio į žmones, lygiai yra tiesa iš atžvilgio į tautas.
Tuose dviejuose šimtuose metų mes prisimename įvykius, susijusius su respublikos gimimu. Tai buvo garbingas, pilnas pažadų metas, sušvitęs laiką pranokstančiais idealais ir apėmęs juos drąsa ir auka. Kiekvieną kartą, kai mes prisimename 1775-1776 metų įvykius, mes vėl girdime mūsų protėvių žodžius; kiekvieną kartą, kai mes iš naujo skaitome įsteigimo dokumentus, mūsų širdys pradeda greičiau plakti, kūnai tvirčiau atsitiesia, ir mūsų pasitikėjimas Amerika auga. Tai buvo dideli vyrai, nuostabūs įvykiai, karžygiški darbai, kilnūs dokumentai. Niekados žmonijos istorijoje nebuvo tokios pradžios, kuri tiek daug žadėtų — "gyvavimą, laisvę ir laimės siekimą", "visi žmonės yra sutverti lygūs", "laisvė ir teisybė visiems be išimties".
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė Z. Ramonas
|
 A. a. kun. dr. Andrių Baltinį atsisveikinant
Per Dievo gailestingumą vėl susitiksime amžinybėje" — nors ir nesitikėdamas tokio ankstyvo atsiskyrimo su pasauliu, o tačiau lyg tai ir nujausdamas, kun. dr. Andrius Baltinis pats sukūrė šį įrašą paminklui, po kuriuo amžinuoju poilsiu rengėsi dalintis su trimis savo draugais kunigais.
Nors ir buvo iš anksto užsisakęs žemės sklypą ir granitą kapinėse, tačiau tokios staigios mirties nesitikėjo nei jis, nei jo draugai. Dar vos mėnesį prieš mirtį išvyko jis visad viliojusion Floridon poilsiui. Reikėjo atsigauti po įtempto darbo parapijoje, kurios lietuviško veido išsaugojimu labai sielojosi, o dvejetą metų užtrukęs rašymas monografijos apie vyskupą kankinį Vincentą Borisevičių buvo jį gerokai išsėmęs. Knygos korektūrą dar spėjo peržiūrėti savo mirties išvakarėse.
O visgi Floridos saulė rugpiūty per karšta. Velionis iš pirmos dienos ten pasijuto negerai. Gydytojas nustatė širdies sunegalavimą, prirašė vaistų. Nežinia, ar saulės poveikis, ar reakcija vaistams pažeidė jo akis — regėjimas sušlubavo. Tai velionis labai pergyveno, nes nebegalėjo nei kunigo pareigų eiti, nei spaudos sekti. Tačiau būdinga jam optimistinė nuotaika jo ir tada nepaliko — aplankiusiam jį rašančiajam dar kalbėjo apie savo ateities planus ir darbus. Betgi neįprastai jautriai, lyg visam laikui, su juo atsisveikino. Tą pačią naktį jis buvo rastas miręs.
A. Baltinis gimė Latvijos pasieny, Leitiškio kaime, Biržų apskrity, 1909 metais. Baigęs Pasvalio gimnaziją ir jausdamas pašaukimą dvasiniam luomui, dėl tam tikrų priežasčių atsirado ne Kauno, o žemaitiškoje Telšių seminarijoje. Ją baigęs, 1936 metais gavo kunigo šventimus.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
KUN. DR. ANTRIAUS BALTINIO RAŠTŲ SĄRAŠAS |
|
|
|
|
Parašė Vacius Prižgintas
|
Šiame sąraše po leidinio pavadinimo duoti du skaičiai. Pirmas rodo leidinio numerį, antras — straipsnio puslapio pradžią.
1947
1. Idealo reikšmė asmenybės ugdymui, Naujasis Gyvenimas, 3, 36.
2. Ar Dostojevskio Kristus — tikrasis evangelijų Kristus? Naujasis Gyvenimas, 5, 76.
1949
3. Atgaila ir prisikėlimas, Aidai, 22, 1.
4. Žmogaus krizė ir krikščionybė, Aidai, 25, 153.
5. Kalėdos — taikos šventė, Ateitis, 4, 1.
1951
6. Religija ir mokslas, Aidai, 5, 193.
7. A. Maceinos "Jobo drama" krikščioniškosios egzistencijos šviesoje, Aidai, 8, 377.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė Pranas Puronas
|
Šiuo metu Lietuvoje priskaičiuojama apie 4500 archeologinių paminklų, tarp kurių yra arti 900 piliakalnių ar vadinamų pilių vietų. Tyrinėjimai vykdomi, atrodo, gana lėtai. Prieš dešimt metų atkreipiau Mokslų Akademijos Istorijos instituto dėmesį į mano gimtinių Gindvilių kaimo (5 km nuo Skapiškio ir 12 km nuo Kupiškio) Piliakalnį. Bet ir po dešimties metų čia kaimo archeologiniai paminklai, kaip buvo pranešta, "artimiausiu laiku nenumatomi tyrinėti,\ O reikėtų juos nedelsiant ištirti, nes pagal vietos žmonėse įsitvirtinusią tradiciją čia buvusi paties karaliaus Mindaugo laikų pilis.
Pilis stovėjo ant dešinio Mituvos kranto. Mituva, kairysis Lėvens intakas, ne ilga (21 km), bet buvusi gan vandeninga upė. Pilis stovėjo Gindvilių kaimo laukuose ant Piliakalnio. Ties pilimi abu Mituvos krantai įvairiai sutvirtinti. Nuo pilies iki Lėvens, palei dešinį Mituvos krantą, ėjo akmenų mūrytas volas, kurio liekanos vietomis dar ir dabar galima atsekti. Toks pat volas ėjo ir palei Lėvens kairįjį krantą, nuo Mituvos įtekėjimo aukštyn. Panašiais volais buvo išraižyta plati apylinkė. Ties pilimi upė daro kilpą, sąsmaukoje upė buvo sujungta perkasu, iš kilpos buvo padaryta sala. Nuo perkaso per salą yra požeminiai takai, kurie upės apačia išeina į kitą krantą. Kiek aukščiau nuo takų yra brasta, kurios apsaugai kairiajame upės krante buvo sargybų pastatas, aplink apvestas akmenų mūrytu volu (to pastato pamatų liekanos mano jaunystės laikais aiškiai buvo matomos). Kad žmonės, atėję požeminiais takais ar persikėlę per brastą, galėtų patekti į pilį, per perkasą buvo padarytas pakeliamas tiltas, kurio liekanos išsilaikė iki 1863 m. sukilimo. Kiek žemiau pilies upė yra užtvenkta didžiule akmenų mūryta siena, kurios aukštis tėkmėje apie 10 metrų, plotis
— greta du raiteliai gali joti. Dešiniajame upės krante užtvanka sujungta su bendra gynimosi siena, o kairiajame krante užtvankos gale stovėjo sargybų sutvirtinimai. XIX a. antroj pusėj Gindvilių kaimas ant tų sutvirtinimų pamatų pasistatė vandens malūną.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
RANKOS PASPAUDIMAS ERDVĖJ |
|
|
|
|
Parašė A. Radžius
|
1975 metų vasarą šio krašto spaudoje ir vyriausybės sluoksniuose plačiai nuskambėjo jungtinis rusų ir amerikiečių žygis erdvėn. Tai dar Nixono administracijos 1972 metais pasirašytos su rusais sutarties rezultatas, kuriuo siekiama atšildyti abiejų tautų santykius, sustiprinti dėtente dvasią. Žygis daugiau politinis, negu mokslinis.
Apollo-Sojuz misija prasidėjo 1975 m. liepos 15 d. Tos dienos rytą, 8 vai. 20 min. iš centralinės Azijos, Baikonur kosmodromo (kaip išdidžiai ir propagandiškai skamba), pakilo rusų Sojuz erdvėlaivis su dviem jų kosmonautais pik. Aleksei A. Leonov ir Valery N. Kubasov. Po pietų 3 vai. 30 min. buvo iššautas iš Cape Canaveral amerikiečių Apollo, kurio įgulą sudarė brig. gen. Thomas P. Stafford, Vance D. Brand ir Donald K. Slayton.
Už poros dienų abu erdvėlaiviai susijungė ir prasidėjo tarptautinė bičiulystė erdvėje. Rusai lankėsi amerikiečių erdvėlaivy, amerikiečiai pas rusus, lįsdami vieni pas kitus per siaurą erdvėlaivių susijungimo kapsulę. Amerikiečiai kalbėjo rusiškai, o rusai angliškai. Abi įgulos, ruošdamosi šiam žygiui, intensyviai mokėsi vieni kitų kalbų.
Taip susijungę Apollo ir Sojuz išbuvo orbitoje dvi dienas, astronautams bedraugaujant ir kartu atliekant kai kuriuos mokslinius eksperimentus. Tada erdvėlaiviai atsiskyrė. Rusai išbuvo dar dvi dienas erdvėje, o amerikiečiai ilgiau. Iš viso amerikiečių misija tęsėsi devynias dienas, o rusų šešias.
|
|
Skaityti daugiau...
|
I š v i s u r . — Naujoji Australijos vyriausybė, kuriai vadovauja min. pirm. Fraser, yra nutarusi nesilaikyti buvusio premjero Gough Whitlam Pabaltijo valstybių pripažinimo Rusijai. Maskva apie tai būsianti painformuota oficialiu raštu. Australijos ir laisvojo pasaulio lietuviai daug kovojo, kad tasai pripažinimas būtų atšauktas.
— Prof. dr. Paulius Rabikauskas, S.J., buvęs Gregorianum Popiežiškojo Universiteto istorijos fakulteto dekanas Romoje, gruodžio mėn. išrinktas to universiteto vicerektorium. Verta pastebėti, kad tai pirmas toks lietuvio jėzuito poaukštis ne tik šiame, bet ir kituose užsienio universitetuose. Be to, šiais metais jis paskirtas to paties universiteto, istorijos fakulteto leidžiamo žurnalo Archivum Historiae Pontificiae redaktorium, kuriame spausdinamos su popiežių istorija surištos studijos. Jis taip pat yra suredagavęs Didž. Lietuvos Kunigaikštijos vyskupų relacijų I-jį tomą ir baigia redaguoti II-jį. Profesorius yra ir "Aidų" nuoširdus bendradarbis. Sveikiname!
— Lietuvių Enciklopedijos anglų kalba visi šeši tomai bus išleisti šiais metais. Gruodžio mėnesį Simas Sužiedėlis baigė redaguoti penktąjį tomą. Enciklopedija turi 2,500 prenumeratorių. Kai bus atspausdinta, leidėjas Juozas Kapočius mano pasiūlyti ją 10,000 JAV bibliotekų. Šiuo metu ją prenumeruojąs i 200 amerikiečių institucijų.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
POEZIJA SRUOJOS UPELY IR ŽVAIGŽDYNUOSE |
|
|
|
|
Parašė L. Žitkevičius
|
ALEKSANDRAS RADŽIUS: Baltas mėnulio miestas. Eilėraščiai. Čikaga 1975. Išleido Mykolas Morkūnas. Viršelį ir vinjetes piešė Danguolė Stončiūtė. 72 psl.', 3 dol.
Autorius — astronominės tematikos poetas. Tokiu vardu jį buvo galima vadinti jau 1961, kai pasirodė jo eilėraščių rinkinys "Paukščių Takas". Anksčiau (1948) Rimo Gludu-čio slapyvardžiu jo rodytasi su poemėle vaikams "Žiogo Šokliuko smuikelis".
Astronomija, mokslas apie žvaigždėtąjį dangų, su žemiškąja žvaigždžių poezija, atrodo, neturi nieko bendro. Jai žvaigždės, būdamos "matematiškai šaltos", nėra nei dangaus akutės, nei žvakutės. Bet šio eilėraščių rinkinio autoriui tą "šaltąją" astronomiją pasiseka "sušildyti" ir net skaitytoją įtikinti jos giminingumu poezijai. Ir štai poetas girdi, kaip žvaigždės ošia, ir jaučia, kaip "šerdis visatoj plaka". Toj begalinėj visatoj jis įsijaučia ne tik į ekliptikos šviesą, bet ir į Sruojos upelį, sruvenantį per Alsėdžių lauką. Čia pat ir žemaitiškas mėnulis (sakytume, visai ne toks, kokį yra pasiekę astronautai).
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė Dalia Kučėnienė
|
BIRUTĖ CIPLIJAUSKAITĖ: Pio Ba-roja. Un Estilo. Insula, Madrid, 1972. 272 psl., kaina 350 pesetų.
1971 m. vasarą Wisconsino universitetas, suteikdamas prof. dr. Birutei Ciplijauskaitei stipendiją, įgalino ją Iztea archyvuose studijuoti ispanų rašytojo Pio Barojos rankraščius. Šių studijų vaisius — naujas autorės veikalas — Baroja, Un Estilo.
Knygos- tematiką pati autorė taip apibrėžia: "Remiantis keliais reprezentaciniais romanais priartėti prie
Barojos romanisto meno, surandant bendrus jų vardiklius bei jų ryškesnių savybių amžinumą".
Autorė žvelgia į Baroją kaip į kūrėją ir kaip į asmenį. Gvildena jo gyvenamą aplinką, gyvenimo būdą, patirtą rašytojų ir filosofų bei mokslininkų įtaką. Tarp rašytojų galime išvardinti: Durnas, Stendhalį, Zola, Defoe, Scottą, Thackeray, Dickensą, Ibseną, Poe, Dostojevskį, Tolstojų, Gogolį. Kadangi kiekvieno rašytojo kūryba atspindi ir atitinkamo laikotarpio filosofines pažiūras, B. Ciplijauskaitė supažindina ir su Barojos filosofinę pasaulėžiūrą įtakojusiais Darwinu, Bernard'u, Nietzsche, James, Freudu, Kierke-gaardu.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė Pr. Visvydas
|
1975 m. "Poezijos pavasaris" yra vienuoliktas iš eilės, kaip visuomet, gražiai išleistas, su grafikos puslapiais, kai kurių poetų nuotraukomis, nauja poezija, debiutantais, vertimais, atsiminimais ir rašiniais apie poeziją.
Nepasakysiu, kad dabartinio leidinio grafika būtų itin stipri. Išskyrus S. Krasausko, O. Šimaitytės, K. Ramono ir dalinai V. Galdiko (primenančio amerikietį Milton Avery) darbus, kiti įnašai, mano nuomone, yra vidutiniški. Daug kur neatitrūks-tama nuo dailaus tarybinio gyvenimo stilizavimo — visokių traktorių ir darbo motyvų pernelyg nesudėtingo įjungimo į piešinį. Ypač moterys grafikės kai kada linksta į dailų sentimentalumą. Gražiai atrodo D. Tarabildienės "Liaudies daina" — simbolišku ornamentu darniai apsupta mergaitė, dėvinti tautinį rūbą.
Antologijoje randu įdomų Vytauto Petkevičiaus prisiminimų pluoštą apie Kazį Borutą, pavadintą "Skaudi šviesa". Boruta, pasirodo, ruošėsi rašyti stambią legendą apie Paketurį, kažką panašaus į vokiečių Eulenspiegelį. "Mums lietuviško Eulenspiegelio reikia. Būtina surinkti visas liaudies godas į vieną žmogų ir kartu su juo pasišaipyti iš visko, kas bloga ir neteisinga, kas sena ir kliudo gyventi. Rašytojas — tai ramybės drumstėjas ..." — taip kalbėjo Boruta. Iš tiesų jis ir drumstė kitų savimeilę, droždamas savo nuomonę į akis. Pavyzdžiui, pakritikavęs savo draugą V. Petkevičių, ėmė aiškintis: "Geras, teisingas pyktis — šventas jausmas. Mūsų nelaimė, kad dabar labai daug raštininkų, nemokančių nei pykti, nei mylėti, ir rašančių tiktai iš reikalo. Ne rašo — stena, lyg atrają praradę . . (124 p,). Arba vėl: "Ir dar, broliuk, tiesos reikia ieškoti ten, kur jos nėra, kitaip jos ieškojimas praranda savo prasmę" (124 p.).
|
|
Skaityti daugiau...
|
LIETUVOS KATALIKŲ BAŽNYČIOS KRONIKA. II tomas. L.K. Religinės Šalpos Rėmėjai, Chicago, 1975. Viršelis ir iliustracijos — seselės Mercedes. 414 psl., kaina 3.50 dol. (kietais viršeliais — 5 dol.). Šiame tome duodami LKB Kronikos Nr. 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14 ir 15.
Kun. Antanas Alekna: ŽEMAIČIŲ VYSKUPAS MOTIEJUS VALANČIUS. II leidimas su Vinco Trumpos įvadu ir dokumentų priedais. Lituanistikos Institutas, Chicago, 1975. XXX+300 psl. Mecenatas — dr. Mykolas Morkūnas.
Henrikas Tomas-Tamašauskas: LIETUVIŠKASIS PAMARYS. Pakalnės (Lankos) ir Labguvos apskritys. Chicagos Lietuvių Literatūros Draugija. Chicago, 1975. Mecenatas — Jonas Kriščiūnas. 336 psl., 7 dol.
Teresė Pautieniūtė: LYG NEBŪTŲ RYTOJAUS. Eilėraščiai. Išleido Ateities Literatūros Fondas. Viršelį piešė Gediminas Kaulėnas. Atspaude "Draugo" spaustuvė. Chicaga, 1975 m. 76 psl. Kaina 2.50 dol. Gaunama Ateities leidykloje, c/o Mrs. M. Bajoriūnienė, 17689 Goldwin Dr., Southfield, Mi. 48075.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
ROMANO, DRAMOS, NOVELĖS KONKURSAS VALANČIAUS TEMA |
|
|
|
Lietuvių Rašytojų Draugija skelbia vysk. Motiejaus Valančiaus tema romano, dramos, novelės konkursą ir tuo atžymi jo mirties 100 metų sukaktį.
Romanas — 1000 dol. premija.
Parašyti mašinėle mažiausia 200 psl. romaną, kuriame atsispindėtų vysk. M. Valančiaus veikla ir jo reikšmė lietuvių tautai.
|
|
Skaityti daugiau...
|
Mecenatai. Po 100 dol.: prof. dr. B. Kasias, Wyoming, Pa.; kun. prof. dr. P. Ragažinskas, NM; po 50 dol.: JAV Lietuvių Bendruomenės San Francisco Apylinkė, San Francisco, Ca.; Kazys Brencius, Chicago, II.; dr. M. A. Vygantas, Wilmette, II.; po 47 dol.: Vincas Romanas, Chicago, II.; po 40 dol.: Petras Mikalauskas, Omaha, Ne.; po 37 dol.: Stefa Tarase vičienė, Chicago, II.; Vyt. Karoblis, Ripley, Oh.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
|
|
|
Vytautas Bieliauskas
Kazimieras
Jonas
Paulius
Antanas
Juozas
Leonardas
