Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
1950 m. 1 sausis
Turinys PDF Spausdinti El. paštas
Antanas Vaičiulaitis — Žodis skaitytojams ....................................... 1
Zenonas Ivinskis — šventieji metai ir jų reikšmė ............................. 2
Kazys   Pakštas — Keletas samprotavimų apie Lietuvos ribas ....... 8
Alfonsas  Nyka-Niliūnas - Nyki daina apie kelionę
į nežinomas šalis (eil.)    ..................................................................... 14

Vydūnas — žmogus ir gimtinė jo šalis  ............................................. 15
Jurgis  Baltrušaitis — Nakties piligrimas (eil.) ................................ 16
Antanas   Vaičiulaitis — Milžinų daina  ............................................ 17
P. Stelingis — Sunkią valandą (eil.) .................................................. 20
J. Žilevičius, L. M. — Dr. Vincas Kudirka — pirmoji
lietuviškos muzikos kregždė .............................................................. 21

Dr. Inž. Jurgis Gimbutas — Lietuviškosios
architektūros kūrimas atstatant Lietuvą .......................................... 27


KŪRYBOS  PASAULYJE
LITERATŪRA
Ortega Y Gasset apie Goethę ..........................................................  34

MENAS
Albinas V. Švirmickas — Apie V. K. Jonyno parodą Paryžiuje .....  36

MOKSLAS
A. Šapoka — 1949 metų istorines sukaktys .................................... 38

RELIGINIS GYVENIMAS
Ar Dievas dar gyvas Rusijoje ........................................................... 41
Katalikų persekiojimai Albanijoje .................................................... 42

VISUOMENINIS GYVENIMAS
J. Pažemeckas — Visuotinis Amerikos lietuvių kongresas ............ 42
Totalizmo priežastys .......................................................................... 44
J. Maritaine — Liberalas! ................................................................ 45

POLITIKA
A. K. — Pasaulio politika 1949 metais ............................................. 46
"Aidų" bičiuliai-platintojai ................................................................ 48
Skaityti daugiau...
 
Žodis skaitytojams PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Antanas Vaičiulaitis   

Tremtinio dalia šiandien ištiko ne tik lietuvį, bet ir jo kūrybą. Kaip mūsų brolis ir sesuo buvo išblokštas į svečias žemes, į kraštus, apie kuriuos nė sapne nesapnavo, taip ir mūsų spauda, knyga, menas, dainos ir muzika atšiaurių vėtrų buvo sviesti iš savos padangės į tolimas šalis, į visai naujas ir šiurkščias aplinkybes. Ir garbė lietuvių tautai, kad nedėkingose tremties dienose ji aukštai iškėlė lietuviškosios šviesos žiburį, bylodama raštu, giesme, paveikslu ar skulptūra.

Tarp tų šviesulių, kurie išaugo niūrioje tremtyje, yra ir "Aidai". Svetimame krašte jie iškilo į stiprią ir kūrybingą jėgą. Tačiau jų likimas, kaip ir mūsų žmogaus lietuvio: turi keltis iš vietos į vietą, ieškoti prieglaudos, kad galėtų toliau vešėti lietuviškosios kultūros bare. Daugis Vokietijoje ėjusių laikraščių, po šaunių pastangų ir vaisių, nunyko ir mirė, kada lietuviai išsisklaistę po Anglijos, Amerikos ar Australijos miestus, provincijas ar pateko net į miškų glūdumas, toli nuo kultūrinio pasaulio.
Skaityti daugiau...
 
ŠVENTIEJI METAI IR JŲ REIKŠMĖ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Zenonas Ivinskis   
"Didysis Jubiliejus, kuris kitais metais Šventajame Mieste bus švenčiamas, turi pirmiausią tikslą ne vien tik sukviesti krikščionis atgailai už padarytas nuodėmes ir vidujiniam pasitaisymui, bet jis turi paraginti tikinčiuosius j dorybes ir uždegti juos šventam gyvenimui ... Ir jeigu žmones šito Eklezijos balso paklausys ir nusikreips nuo žemiškųjų ir praeinančių dalykų į amžinuosius ir nesimainančius, tada, be abejo, prasidės laukiamasis sielų atsinaujinimas. Tik per jį tegali asmeninis ir viešasis gyvenimas prisiderinti prie krikščionybės įsakymų ir jos dvasios ... Ir jeigu to ir kada nors anksčiau reikėjo, tai šiandien labiausiai reikia viską atnaujinti Evangelijos tiesoje ir jos dvasios stiprybėje".

Šitokiais žodžiais pradėjo popiežius Pijus XII-sis savo bulę. Ja buvo pagarsintas pasauliui per praėjusia Kristaus Dangun Žengimo Švente (1948.V.26) "Jubilaeum Maximum"', iš eilės jau 25-asis jubiliejus.
Skaityti daugiau...
 
Keletas samprotavimų apie Lietuvos ribas PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Kazys Pakštas   
1. NAUJI PRADAI VALSTYBIŲ RIBOMS NUSTATYTI

Per pastarąjį šimtmeti kai kuriuose kraštuose bent keletą kartų buvo pravesti tautybių atskaičiavimai. Ginčytinuose klausimuose kiekviena tauta pasirenka sau palankesne statistiką. Pavyzdžiui, Vilniaus krašte lietuviai remiasi 19-to amžiaus vidurio arba net daug senesniais duomenimis; gudams labiausiai patinka 1875 ir 1897 metų daviniai; lenkai remiasi savo 1931 metų statistika. Prieš 1860 m., kai Lietuvos klausimo beveik nebuvo, svetimi skaičiuotojai nelabai domėjosi lietuviu skaičių dirbtinai mažinti. 1897 m. Rusijos statistika ir 1909 m. apskaičiavimai visomis išgalėmis bandė išpūsti rusų ir gudų skaičių. Lenkų okupacija dar ryškiau pakreipė "statistiką" savo naudai. Gauti daviniai pasirodė tiesiog stebuklingi: be jokios emigracijos nepageidaujamoji tautybė per keletą metų išnykdavo iš daugelio ištisų valsčių, o jos vietą užimdavo "savieji".
Skaityti daugiau...
 
Nyki daina apie kelionę į nežinomas šalis (eil.) PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Alfonsas Nyka-N iliūnas   
Sudeda jai vieškelius plačius, kelionių džiaugsmą
Ir būrius kažkur smilty palikusių pėdų;
šalia jos paguldo nykų šauksmą
Skambantį kaimais nežinomu aidu.

Įdeda ir liūdesį jai, ir miestelį horizonto menką,
Ir ant lango surinktus vaikystėje lietaus lašus,
Ir į šypseną panašų saulės lanką,
Ir nykštukų suneštus jai pasakų maišus.
Skaityti daugiau...
 
ŽMOGUS IR GIMTINE JO ŠALIS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė VYDŪNAS   
Plačiau apsižvalgant žmoniškame gyvenime, jis įsirodo labai nuostabus. Žmonės gyvena žemės rutulyje, ant jos branduolio, kurs apsiaustas nesulyginamai didesnio už jį oro sluogsnio. Tasai nuolatai pakinta. Bet ir branduolys su savo vandenimi bei ugnimi nuolatai juda. Vanduo upėse bei vandenynuose be sustojimo sravi, garuoja, ir vėl krinta iš oro su lietum ir sniegu. O ugnis iš žemės veržiasi vienur ir kitur laukan. Ir stangioji žemė nuolatai sudreba. Bet žmonės visa tai nelabai aiškiai pastebi.

O vos kas iš jų nujaučia, kaip žemė su savo oru skrenda nesivaizduojančiu greitumu per begalinę erdvę aplink saulę ir su ja aplink kitą, dar tolimesnę saulę. Gale visa to vyksta panašus judesys visokių dangaus rutulių, būtent — žvaigždžių. Begalinėje erdvėje vyksta nuolatinis pakitimas, kurs sukeliamas neįmanomų galių. Išminčiai iš seniausių laikų tvirtindavo, kad visa begalinė erdvė esanti prisunkiama slėpiningos, gyvos, sąmoningos galios.
Skaityti daugiau...
 
NAKTIES PILIGRIMAS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Jurgis Baltrušaitis   
Į ilgesio karštį besotį paskendęs,
Nakties piligrimas tarp žvaigždžių esmi, —
Aš priimu šaltį joms sielą išrengęs,
Jų liepsną šaukiu aš nuoga širdimi.

Trumpa, tai ryškesnė garbė jųjų srūva,
Vidurnakčiai sodrūs kaitų išvaizdos, —
širdis gi slaptinga, kaip buvus, kaip buvus,
Klajojantis skausmas toks pat visados.
Skaityti daugiau...
 
MILŽINŲ DAINA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė ANTANAS VAIČIULAITIS   
I.
Kai vėtros pakyla ir gaudžia miškai, medžių tankmėje, tarp eglių ir liepų, dainuoja mūsų broliai milžinai.

Po gluosniais sustoję, vieną vakarą jų šauksmo klausės du žmonės, kai dangus buvo raudonas ir ilgesingas.

Jisai tarė:
—    Būki sveika, Danute. Aš jau einu, kur skamba girių balsai.
Ji atsakė:
—    Keliauki, Mindaugai, ir saugoki mus. Paskui ji nedrąsiai sukuždėjo:
—    Ir sugrįžkit visi, išvarę priešus iš mūsų žemės. O mudu toki laimingi būsime.
—    Sugrįšiu. Visi mes sugrįšime, — kalbėjo jisai, žiūrėdamas į liūdnus vakaro gaisus.

Tada jis pasilenkė ir pabučiavo ją. Jis jautė, koki švelnūs buvo jos skruostai ir kaip baukščiai jos širdis dunksėjo, ir kokia gera ir brangi jinai jam buvo.

Skaudžiai jo krūtinė suvaitojo. Betgi jis atsilošė ramus, paspaudė jos ranką ir nuėjo į sambrėškius, į tenai, kur audrotyje ošė raudojo aukštieji miškai.
Skaityti daugiau...
 
SUNKIĄ VALANDĄ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė P. STELINGIS   
Aš nieko nebjaučiu ir nieko nebenoriu.
Diena praėjo pro mane be ženklo.
Tik žvaigždės danguje, lyg žvakės ant altorių
Sava šviesybe liudija, koksai aš menkas.

Iš didžio išgąsčio man krūpteli širdis.
Aš pamažu vėl pradedu girdėt ir jausti.
Ir mano širdį tartum židinį ugnis Užlieja skausmas ...
Skaityti daugiau...
 
D R. VINCAS KUDIRKA - PIRMOJI LIETUVIŠKOS MUZIKOS KREGŽDĖ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė J. ŽILEVIČIUS, L. M.   
(Minint 50 metų mirties sukaktį)
VINCO JAUNATVĖ

Kai Vincas Kudirka kiek paūgėjo ir pradėjo išeiti į "žmones", jis su savo tėveliais lankydavo šventadieniais bažnyčią. Ten jis girdėdavo lietuvišku žargonu giedant giesmes. Šalia jų skambėjo visa eilė grynai lenkiškų giesmių. Ten jis girdėjo: "Šventas Dieve, šventas macnas, šventas nesmertelnas . . ." Arba — "Kas nor Panai Marijai šlūžyt ir jos asablyvu milasniku būt" ir panašių. Nors tekstai sužaloti, bet melodija su maža išimtimi pasiliko ta pati iki paskutiniųjų laikų, kai jau buvo parašyti jų lietuviški tekstai.

Kai Vincukas grįždavo namo, jo galvoje skambėjo vargonų melodijos giesmės. Iš prigimties būdamas gabus muzikos garsams, jis stengdavosi jas kartoti. Taip elgdavosi visi muzikai jaunystėje. Tai buvo lyg kokia pradinė muzikos mokykla.
Skaityti daugiau...
 
LIETUVIŠKOSIOS ARCHITEKTŪROS KŪRIMAS ATSTATANT LIETUVĄ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė DR. INŽ. JURGIS GIMBUTAS   
1.    TAUTINĖS ARCHITEKTŪROS KLAUSIMAS.
2.    SENOSIOS LIETUVIŲ LIAUDIES ARCHITEKTŪROS BRUOŽAI.
3. STATYBA ATEITIES LIETUVOJE.
4. ETNOGRAFINIO PALIKIMO PANAUDOJIMAS KURIANT LIETUVIŠKĄJĄ ARCHITEKTŪRĄ.

Lietuvą turėsime prikelti iš griuvėsių. Jau nepriklausomybės metais nesuspėta ir nepajėgta pakeisti visų senųjų lūšnų žmoniškais namais, o po to sekę karai, okupacijos ir skurdas tą uždavinį keleriopai pasunkins. Tik iš anksto apgalvotu planingu darbu galėtume atstatyti išlaisvintos Lietuvos kaimo sodybas ir mieštus tokius, kokių reikia kultūringam žmogui civilizuotame pasaulyje. Be to, kiekvienam lietuviui rūpi, kad Lietuvos kraštovaizdis išliktų lietuviškas, charakteringas senajai mūsų tautos kultūrai. Tad nusikalstume, jei ir ateityje leistume Lietuvoje sporadiškai dygti bet kokiems trobesiams svetimu pavyzdžiu. Bet negalima stoti prieš laiko reikalavimus ir aklai pamėgdžioti praeities medinę statybą, eikvojant ir taip jau išretintus Lietuvos miškus. Tad planuojant techniškąjį Lietuvos atstatymą, tenka spręsti lietuviškosios architektūros problemą, derinant ją su realiomis ūkinėmis sąlygomis ir civilizacijos reikalavimais.
Skaityti daugiau...
 
ORTEGA Y GASSET APIE GOETHĘ PDF Spausdinti El. paštas

Goethės (1749 — 1832) jubiliejus vėl duoda progos pažvelgti i šį rašytoją, kuris Vokietijoje yra virtęs savotišku pusdieviu ir kurio humanizmas nesykį yra statomas krikščionybės vietoje. Frankfurte ir Welma-,re buvusių iškilmių proga Thomas Mann ir Kari Jaspers labai nevienodai pasisakė Goethės atžvilgiu. Thomas Mann, laikydamasis bendrosios nuomones, padare Goethę ateities idealu. Tuo tarpu Kari Jaspers mėgino paraginti vokiečius peržengti Goethę, nes jis nedaug ką turįs šiems laikams pasakyti. Nesileisdami šiuo tarpu į Goethės vertinimą iš esmės, norėtume dabartinio jubiliejaus proga pacituoti pažiūras ispanų filosofo ir sociologo Jose Ortega y Gasset, išdėstytas jo mažoje, bet įdomioje studijoje, pavadintoje "Vidinio Goethės beieškant", ši studija yra būdinga ir tuo, kad, nors joje Goethės vaizdas, kaip netrukus matysime, yra visai kitoks, negu jį mums perša vokiečių biografai, vis dėlto vokiečiai ją išsivertė ir išsileido (Um einen Goethę von innen bit-tend, Stuttgart, 1949).
Skaityti daugiau...
 
APIE V. K. JONYNO PARODĄ PARYŽIUJE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Albinas V. Švirmickas   

Žvelgiant į bet kurį tremties gyvenimo reiškinį, o juo labiau, jei akis kreipiama į dvasinę gyvenimo sritį, kad įžvalga būtų tikresnė ir pilnesne, neišvengiamai tenka griebtis retrospekcijos — pasižiūrėti į mūsų Nepriklausomybės laikų gyvenimą, į tą šaltinį, kurio mes buvome auginami ir formuojami ir kurio versme ir šiandien gyvename.

Laiko perspektyva yra per maža, kad būtų galima neklaidingai apibrėžti šią epochą nusakančius, jai charakteringus ar net esminius bruožus. Vis dėlto, kad ir iš tokios mažos distancijos, atrodo, galima atsekti kai kuriuos bendrus bruožus, kurie, nors su kai kuriomis išimtimis, yra būdingi mūsų laisvės meto gyvenimui.

Vienas jų: improvizacinis mūsų atstatymo darbų charakteris. Jis ne tiek ryškus srityse, kuriose jau per trumpesnį laiką pasiekiami vaisiai — ekonominėje, gal socialinėje, kur mūsų veiklos pastangos ypač paskutiniu metu jau rodė tam tikro pastovumo, gal net tradicijos žymių. Užtat tose gyvenimo srityse, kur rezultatai pasiekiami tik per ilgesnį laiką, pav., mokslo ar dvasinės kultūros baruose, improvizacija buvo jaučiama ir paskutiniais metais, ši savybė daugiau ar mažiau pastebima bet kokiuose pionieriško pobūdžio darbuose ir kyla iš paties fakto.
Skaityti daugiau...
 
1949 METŲ ISTORINĖS SUKAKTYS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė A. Šapoka   

1249 m. Christburgo sutartis. —
Nuo jos surašymo dienos 1949 m. vasario 7 d. suėjo 700 m. Tai vienas žymiausių momentų prūsų krašto pavergimo istorijoje, užbaigęs vadinamą pirmąjį prūsų sukilimą prieš kryžiuočius. Sutartis buvo surašyta sukilusiems prūsams pralaimėjus kovas su gausiais Ordino talkininkais, tarpininkaujant popiežiaus atstovui Jokūbui Pantaleonui, Luetticho ar-chidiakonui. Ji numatė pavergtųjų prūsų ateities gyvenimo sąlygas ir santykius su kraštą užvaldžiusiu Ordinu. Nukariautojams nusilenkusiems ir apsikrikštijusiems prūsams buvo pripažinta teisė valdyti paveldėtą turtą ir perduoti jį savo įpėdiniams. Tik nesant įpėdinių žemė turėjo tekti Ordinui, o kilnojamas turtas galėjo būti užrašytas bažnyčiai Maurice  arba vienuolynui. Ordinui nusilenkę prūsai šia sutartimi pasižadėjo karo metu suorganizuoti Ordinui atskirus prūsų pulkus, mokėti dešimtinę, pastatyti 22 bažnyčias, gyventi krikščioniškai ir atsižadėti pagoniškųjų papročių.
Skaityti daugiau...
 
Ar Dievas dar gyvas Rusijoje PDF Spausdinti El. paštas

Nietzsches Zaratustra, leisdamasis nuo kalno, sutiko senelį, kuris pasisakė gyvenąs miške ir savo giesmėmis garbinąs Dievą. Tada Zaratustra nusistebėjo pats sau: "Šis miško senelis dar negirdėjo, kad Dievas yra miręs".

Taip šiandien manoma ir apie Rusiją. Bet ar iš tikro Dievas Rusijoje jau yra miręs? — "Be abejo, sako Hermanowskis, oficialius Jo mirties metrikus galima pirkti   už dvi kapeikas visų miestų knygynuose. Kryžiaus ženklas yra ištremtas. Viršum daugybės bažnyčių žėri užrašas 'Kinas'. E. Heilo yra sykį pasakęs, kad kur kryžius viršum kraštovaizdžio ir kur varpinės bokštas nemoja kalnų keleiviui, ten gyvena žmonės, kurie vienas kitą ryja. Rusijos miestuose, pasakoja toliau Hermanowskis, aš patyriau šių žodžių teisingumą. Ant fabriko sienos tarp Garlovkos ir Stalino (miesto vardas) skaičiau daugybę kartų šias eilutes: 'Kurkite ugnį, kuri pasaulius nusiaubtų, bažnyčias ir pančius amžinai sunaikintų!'
Skaityti daugiau...
 
Katalikų persekiojimai Albanijoje PDF Spausdinti El. paštas
Visos bažnyčios ir vienuolynai, visos religinės įstaigos ir mokyklos yra uždarytos ir jų turtas konfiskuotas. Pamaldos uždraustos. Religinės krikšto, jungtuvių ir mirties apeigos neleidžiamos. Shkodros pranciškonų gimnazijos mokytojai su 30 mokinių buvo išžudyti. Taip pat ir visi jėzuitai su savo auklėtiniais. Visi vyskupai nubausti mirtim, išskyrus Durazzo vyskupą, kuris nuteistas 30 metų kalėti (vyskupas turi 68 metus amžiaus!). Iš 360 Albanijos kunigų nužudyta 330. Likusieji yra pabėgę arba į užsienį arba pas partizanus į kalnus. Nuo 1945 m. birželio mėnesio, kada buvo nušautas pranciškonų provincijolas tėvas Ant. Harapi, nebuvę nė vienos dienos, kad Albanijos katalikai nebūtų teisiami ir žudomi. Tuo tarpu komunistų krašte yra tik 10%. — Ir tai vyksta šalyje, kuri jau apaštalų laikais buvo katalikiška; kuri viduramžiais turėjo klestėjusias septynias benediktinų abatijas. Tai vyksta dabartiniais žmogaus teisių laikais, (plg. Das Christentum in Albanien in: "Hochland" 1949, Ok-tober 87-89 p.).
 
VISUOTINIS AMERIKOS LIETUVIŲ KONGRESAS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė J. Pažemeckas   

Laiminga Lietuva, turėdama lietuvybės rezervų tolimose žemėse, o ypač Jungtinėse Amerikos Valstybėse. Kada Tėvynei tenka grumtis už prigimtąją šventąją teisę gyventi, jos kovos aidai spontaniškai persimeta į antrosios Lietuvos spinduliuojančius židinius.

Didelį indėlį Amerikos lietuviai įnešė į Lietuvos nepriklausomybės atstatymą anais 1918 — 10 m., kai teko laisvės kovą atpirkti savanorių krauju ir vėliau valstybės rūmą statyti entuziazmo pagautos tautos prakaitu.

Dabar, kada Lietuva gyvena tragiškiausią savo istorijoj tarpsnį, kai stovyklose aukoja kraują, sakydami partizanų lūpomis — "mes didžiuojamės, kad laisvę labiau mylime, kaip savo gyvybę", kada Lietuvos balsas aklinai atkirstas nuo laisvojo pasaulio tautų bendruomenės, — Amerikos lietuviai vėl stojo į kovą už Tėvynės laisvę, ši jų kova nepaliaujamai eina nuo pat Lietuvos okupacijos pirmųjų dienų. Jai sėkmingai jau dešimti metai vadovauja Amerikos Lietuvių Taryba (ALT), apjungianti savyje visas patriotines ir didžiąsias išeivių organizacijas.
Skaityti daugiau...
 
Totalizmo priežastys PDF Spausdinti El. paštas
O. Spengleris savo garsiajame veikale "Untergang des Abendlandes" pastebi, kad vienas iš senstančios kultūros ženklų esą cezarizmas arba, naujoviškai sakant, totalizmas. Jeigu savo veikalą jis būtų rašęs dvidešimčia metų vėliau, būtų galėjęs savo tezei pasirinkti gražios medžiagos. Iš tikro, nuo 1917 metų ligi pastarojo karo beveik visos Europos valstybės, išskyras Skandinaviją ir Šiaurės Jūros pakraščius, pasidarė cezaristinės arba totalistinės: Rusija (1917), Turkija (1919), Italija (1922), Lenkija (1926), Lietuva (1926), Portugalija (1926), Vokietija (1933), Graikija (1935), Ispanija (1936), Rumunija (1940). Kiekvienos iš jų totalizmas buvo įvairus. Jo skalė buvo labai plati. Vienur jis reiškėsi koncentracijos stovyklomis (Vokietija, Rusija...), kitur tik policine sustiprinta priežiūra (Portugalija). Tačiau visose jose demokratinės institucijos buvo panaikintos.
Skaityti daugiau...
 
J. MARITAIN — LIBERALAS! PDF Spausdinti El. paštas
Viena iš ryškiausiųjų šiandieninio katalikiškojo pasaulio asmenybių yra J. Maritain, filosofas tomistas ir sociologas, diplomatas ir profesorius, konvertitas krikščionis, šv. Povilo laiškų interpretatorius, Prancūzijos katalikų pažiba. Šalia savo grynai filosofinių raštų (La philosophie berg-sonienne, Le Docteur Angélique, Les Degrés du Savoir, Reflexions sur l'intelligence ir d. k.) jis yra išleidęs nevieną knygą ir socialiniais klausimais (Du regime temporel et de la liberté, Humanisme integral, Les droits de l'homme et la Loi naturelle, Christianisme et Démocratie, Principe d'une politique humaniste, Pour la Justice ir k.).
Skaityti daugiau...
 
KATALIKIŠKOSIOS ŽMOGAUS TEISĖS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Red.   
šį rudenį Ispanijos San Sebastiane buvo tarptautinis katalikų teologų suvažiavimas, kuris norėjo priimti ir paskelbti katalikiškąsias žmogaus teises. Tačiau suvažiavimas pasiskirstė į du blokus, kurių suderinti pasirodė nesą galima. Pirmasis blokas atsirėmė į objektyvinę katalikiškąją tiesą, į katalikiškosios religijos, kaip vienintelės teisingos, principą, reikalaudamas, kad tik šiai tikrajai religijai būtų pripažinta pilna laisvė ir tikroji teisė, o visos kitos religijos ir pasaulėžiūros būtų valstybės tiktai toleruojamas jos nustatytomis sąlygomis. Antrasis blokas atsirėmė į žmogaus sąžinės laisvę ir jos pagerbimo principą, reikalaudamas, kad valstybė pripažintų kiekvienam žmogui laisvę ir teisę jam pačiam politinių organų atžvilgiu apsispręsti už savą pasaulėžiūrą ir kad šis apsisprendimas valstybės atžvilgiu nebūtų maltre-tuojamas.
Skaityti daugiau...
 
MISIJŲ DARBININKAI PDF Spausdinti El. paštas
Kat. Bažnyčios misijose dirba: 22.000 kunigų, 9.000 pasauliečių brolių, 54.000 moterų vienuolių, 94.000 katechistų, 5.000 gydytojų, 2.000 pasauliečių slaugių, 33.000 padėjėjų. Misijų kraštai turi 200 spaustuvių, kurios leidžia 500 laikraščių ir žurnalų, turinčių per 1.500.000 skaitytoju-
Skaityti daugiau...
 
PASAULIO POLITIKA 1949 METAIS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė A.K.   

Bendri bruožai
Pasaulis 1949-tuosius metus pasitiko susirūpinusiu veidu: pusketvirtų metų praslinkus po karo pabaigos, horizontuose niekur nesimatė balandžio su alyvos šakele, šaltasis karas su sunkėjančia Berlyno blokada vis labiau kaito, ir kai kam atrodė, kad jis suliepsnos į gaisrą.

Daug vilčių dėję į JAV vykstančius prezidento rinkimus, sovietai staiga įsitikino, kad jų trokštamas kandidatas negavo ne vieno balso ir kad rinkimų kova nesuskaldė vieningos dvipartinės užsienio politikos. Reikėjo tad surasti naujų būdų, kaip migdyti Amerikos visuomenę, vis labiau bundančią nuo svaiginančio sovietiškos taikos slogučio. Kai po sausio 20 d. inauguracines prezidento Trumano kalbos pamatė, kad Amerikos užsienio politika žada būti kieta, sovietai tuojau vėl griebėsi mosikuoti alyvos šakele ir pasiūlė Stalino pasimatymą su Trumanu, kuriame vienu mostelėjimu bus išspręstos visos pasaulio painiavos (sausio 30). Trumanas pareiškė, kad jis sutinkąs su Stalinu pasimatyti, jei tasai atvyks į Washingtoną. Kremlio valdovas teisinosi negalįs per toli važiuoti nuo savo namų.
Skaityti daugiau...
 
"Aidų" bičiuliai-platintojai PDF Spausdinti El. paštas
JUNGTYNESE AMERIKOS VALSTYBĖSE:
California
Rev. J. Jankauskas, 2704 S. George St., Los Angeles 27, Calif.
Irena Truškaite, 1044 W. Washington Blvd., Los Angeles, Calif.

Connecticut
Pr. Kliorikaitis, 287 Robin St., Bridgeport, Conn.
Dr. J. Kazickas, 1290 Chapel St., New Haven, Conn.
Rev. J. Matutis, 396 Church St., New Britain, Conn.
Eug. Pažemeckienė, 58 Trumbull St., New Haven, Conn.
Antanas Diljonas, 80 Nilan St., Hartford 6, Conn.
J. Giedraitis, 435 Park St., Hartford 6, Conn.
Dr. V. Šmulkštys, 179 Congress Ave., Waterbury, Conn.
Skaityti daugiau...
 
Leidėjai PDF Spausdinti El. paštas
Vyriausias Redaktorius — Antanas Vaičiulaitis
Meninė Priežiūra — Telesforas Valius
Redakcinis Kolektyvas: Dr. J. Aistis-Aleksan-dravičius, T. Dr. L. Andriekus, O.F.M., Bern. Brazdžionis, J. Girnius, Dr. J. Grinius, T. Dr. B. Grauslys, O.F.M., Dr. K. Pakštas, Dr. A. Kučas, J. Pažemeckas, Dr. A. Šapoka, Br. Stočkus, T. J. Vaškys, O.F.M.
Leidžia — Tėvai Pranciškonai
Skaityti daugiau...
 
Viršeliai PDF Spausdinti El. paštas

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai