Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
1952 m. 3 kovas
Turinys PDF Spausdinti El. paštas
Dr.Vl.Viliamas — Valstybinių sienų problematika ir Lietuvos sienų  klausimai .. 97
Pranas Kozulis — Lacrimae Christi, Troškulys (eil.) ........................................... 102
Jonas Grinius — Literatūros ir Meno kritikas, jo asmens bruožai  .................... 103
Kl.   Jurgelionis — Poezija:  Dainelė, ši valanda, Rhyme
royal, Vakarine tyla, Dieve, Sub Signo aeternitatis  ............................................ 114

D r. P. Celiešius — Egzistencijos sąvoka A. Maceinos "Jobo Dramoje" .......... 115
Paulius   Jurkus — Vargonai  ................................................................................ 120
Vincas Kazokas — Susikaupimo valanda, Kūdikis, Akmens svajonė (eil.) ........ 125
Juozas Lingis — Baltoskandijos kultūrinė liečiamoji ........................................... 126

KŪRYBOS   PASAULYJE
LITERATŪRA
A.   Maceina — Prasminga sukaktis .................................................................... 130
A. V. — Prel. Kazimieras Urbonavičius - Jonas Kmitas ...................................... 132
Kl. Jurgelionis — Apie poeziją ir jos paskirtį ....................................................... 133
Juozas   Lingis — Krikščioniškasis Strindbergas ................................................ 134

KNYGOS   IR  ŽURNALAI
Aug.  Raginis — Pulgis Andriušis: Sudiev, Kvietkeli .......................................... 135
A.  Mažiulis — Lituanica tarptautinėje folkloro enciklopedijoje ......................... 137
Aug.  R. — Balys Sruoga: Kazimieras Sapiega ................................................... 138
J.  B - tis — Gabija ................................................................................................ 138

MENAS
Ignas šlapelis — Juozapo Pautieniaus tapybos stilius ......................................... 139

VISUOMENINIS  GYVENIMAS
D r. J. Sav. — Komunizmas ir religija Italijoje ..................................................... 143
Skaityti daugiau...
 
VALSTYBINIŲ SIENŲ PROBLEMATIKA IR LIETUVOS SIENŲ KLAUSIMAI PDF Spausdinti El. paštas
Parašė DR. VL. VILIAMAS   

Valstybinių sienų klausimai nuo senų laikų turėjo didelės reikšmės tautų bei valstybių gyvenime. Jau romėnai yra sukūrę sienų teisės pagrindus ir davę ištisą eilę su sienomis susijusių sąvokų, kaip: lirnes, confinium, terminus, finis. Romėnai net yra turėję sienų dievus: Janus, — dviveidis, saugojęs sienų perėjimus, Limen-tinus — slenksčių ir užtvarų dievas, Forculus — vartų, Cordea — durų ir užraktų deivė. Sienų tvarkymas ir jų saugojimas buvo laikomas dievų darbu.

Devynioliktame šimtmety ypač išryškėjęs tautų atbudimas ir apsprendimas iškėlė etnografinių sienų tyrinėjimus. Visokeriopas sienų tyrinėjimas ir mokslinė sienų tyrinėjimo metodologija suklestėjo po pirmojo pasaulinio karo, kada politiniai žemėlapiai žymiai pasikeitė ne tik Europoje, bet ir kituose kontinentuose. Prancūzų geografai: E. Tenot, J. Bruhnes, anglų: Cur-son, C. F. Fawcett, Th. Holdich, vokiečių: F. Ratzel, A. Penck, R. Sieger, J. Soelch, O. Maull ir kiti išryškino valstybių sienų problematiką, jų tipus ir nagrinėjimo metodologiją. Taigi sienų nagrinėjimas įgavo visai mokslinį pobūdį, reikalaujantį specialaus pasiruošimo.
Skaityti daugiau...
 
Eilėraščiai PDF Spausdinti El. paštas
Parašė PRANAS KOZULIS   
LACRIMAE CHRISTI

Mums nekantriai aušros belaukiant
pranyko taurėje puta,
žvaigždėtos erdvės apsiniaukė —
staiga išblyško visata.

Tiktai veiduos negęsta ugnys
ir liejasi daina graudi;
taurė — gili, gili bedugne
didžiausiam kūnui paskandint.

Vii driekiasi pavasario banga į šiaurę
šviesių merginų eisena grakščia —
lyg sapnas perveria tikrovę biaurią,

nubraukia ašaras karčias. —
Jau atitolink, Viešpatie, tą taurę,
nes ji — vis vien tuščia.
Skaityti daugiau...
 
LITERATŪROS IR MENO KRITIKAS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė JONAS GRINIUS   
JO   ASMENS   BRUOŽAI

Nuo tada, kai meno ir literatūros kritika išėjo iš asmeninių pomėgių rato į viešumą — į salionus, į spaudą, į paskaitų auditorijas — ji tapo didelių ir mažų nesusipratimų priežastimi tarp Įvairių meno kūrėjų ir jų veikalų vertintojų. Tie nesusipratimai ir ginčai buvo visada gyvi, jei tik buvo gyva meninė kūryba. Jie buvo gana ryškiai matyti tremties spaudoj. Jie neišnyks nė ateity, kur tik gyvai pulsuos kūrybinis dailiojo meno ir literatūros gyvenimas. Todėl ir šiandien gali būti visai vietoj klausimas: iš kur tie nesusipratimai ir ginčai tarp meno kūrėjų ir kritikų? Kokie veiksniai lemia, kad ir patys kritikai kartais nesutaria ir įvairiai tuos pačius literatūros ir meno kūrinius vertina?
Atsakyti į šiuos klausimus — reiškia išaiškinti ir suprasti, kas yra kritikas, kas yra kritika, kokie yra jos uždaviniai, priemonės ir metodai.

Pirmiausia, kas yra meno ir literatūros kritikas? Kuo jis panašus į meno kūrėją ir kuo jis skiriasi nuo jo? Ar jis yra rašytojo, poeto, dailininko ir kompozitoriaus priešas, ar draugas, ar dar kas kita?
Skaityti daugiau...
 
Poezija PDF Spausdinti El. paštas
Parašė K I. Jurgelionis   
Kl. Jurgelionis - Kalėdų Kaukė yra vyresnės kartos poetas. Jis gimė 1886 metais, studijavo kalbotyrą ir ilgesnis laikas gyvena Amerikoje. Yra išleidęs eilių knygą "Glūdi liūdi", kuri buvo tvirtai įvertinta Balio Sruogos. Be to, yra išvertęs "Macbethą" ir paskelbęs kitų raštų. Su savo poezija jau kuris laikas nebuvo rodęsis. Jo pažiūras apie poeziją skaitytojas ras šio numerio apžvalgoje.    Red.
 
DAINELĖ
Eisiu, eisiu pažiūrėti
Tavo žystančių gėlių
Ir su tavim pakalbėti,
Tart žodelių tau meilių.

Linksmos, gražios tavo gėles,
Tu gražiai jas augini,
Tulpes, rožes, našlaitėles,
Tu su jomis taip švelni.

Tarp gelių — gėlių mergaitė,
Daug gražesne už gėles,
Tu lelijų karalaite, —
Duokš man savo rankeles.

Dailios baltos tos rankelės,
Pabučiuoti jas saldu ...
Ir už tai gaida dainelės
Atsilygint tau žadu.
Skaityti daugiau...
 
EGZISTENCIJOS SĄVOKA A. MACEINOS "JOBO DRAMOJE" PDF Spausdinti El. paštas
Parašė DR. P. CELIEŠIUS   
Kiekvienas šimtmetis ir net dešimtmetis turi įvairiose mokslo šakose konkrečių problemų, kurios daugiau atkreipia dėmesį atitinkamų mokslininkų. Filosofijos mokslas bent jau pirmoje dvidešimto amžiaus pusėje galės būti charakterizuotas egzistencijos vardu, kuris virto mūsų laikais dienos žodžiu. Kierkegaardo mestas į religinę dirvą egzistencinės filosofijos grūdas tapo M. Heideggerio persodintas į profaninį lauką, kur su kitų Europos egzistencialistų pagalba išpuoselėtas ir išaugintas iki egzistencializmo medžio. Įvairios jo atmainos platinamos po visą pasaulį. Ne kartą matome egzistencializmo pakaitalus dienos spaudoje skelbiant masėms.
Skaityti daugiau...
 
Vargonai PDF Spausdinti El. paštas
Parašė PAULIUS JURKUS   


I
VASARVIDĮ į mūsų miestelį atvažiavo toks ponas. Nieko jis nenustebino aukšta odine skrybėle nei lendrine lazdele, kurią, lipdamas iš karietos, grakščiai rankose vartė. Bet jo gražiai išskusti ūsai lenkėsi kaip turkų kalavijai, ir kiekvienas suprato: jis iš didelių dvarų.

Ponas užeigoje paėmė numerį ir apsinakvojo. Rytmetį pabudęs susimąstė, lyg būtų kažką baisaus prisiminęs. Liokajus jau buvo sušildęs vandenį ir išpustęs skustuvą barzdai nubraukti, bet ponas užsimetė apsiaustą ir, nieko nesakęs, išėjo.

Stebėjosi smuklininkas Simonas, ko ponas taip išskubėjo. Abu su liokajum žiūrėjo pro langą, kur jis pasuks. Ponas traukė tiesiai bažnyčios linkui, ir abu nusprendė: eina išklausyti prima-rijos ir pasimelsti prie stebuklingo paveikslo.
Skaityti daugiau...
 
Eilėraščiai PDF Spausdinti El. paštas
Parašė VINCAS KAZOKAS   
SUSIKAUPIMO   VALANDA

šią valandą į mano sielą ima belstis
Keisti ir nuostabūs garsai,
šią valandą aš noriu tiktai melstis
Ir šauktis į Tave karštai,

Kaip šaukiasi Tavęsp kasdien bažnyčių bokštuos
Įnirtusių varpų giesmS skardi, —
Už juos garsiau čia blaškosi ir trokšta
šią valandą mana širdis.
Skaityti daugiau...
 
BALTOSKANDIJOS KULTŪRINĖ LIEČIAMOJI PDF Spausdinti El. paštas
Parašė JUOZAS LINGIS   
šešiakampes klėties sąsparos (Zarasų apskr.. Dusetų vis., Vainiūnų km.).
Visos šio straipsnio nuotraukos J. Lingio

Tautų bendravimo santykiams, kultūrų keliams, kultūrų įtakų, susidariusių kultūrinių ciklų bei kultūrinių sluogsnių riboms nustatyti vieni iš pagrindinių šaltinių yra ir įvairūs kultūriniai elementai, tiek atskiri, tiek jų kompleksai, nežiūrint, ar jie atstovautų dvasinei ar medžiaginei kultūrai. Jie lygiai vertingi, ar jie būtų pasyvių, ar aktyvių kultūrinių santykių padariniai. Tie kultūriniai elementai yra labai margi ir įvairiose gyvenimo aplinkose, įvairiose vietose ir įvairiais laikais labai įvairuoja ir keičiasi. Tų elementų studijos istoriniu bei sociologiniu atžvilgiu — kas sudaro vieną iš pagrindinių etnologijos mokslo tikslų — kaip tik ir leidžia mums įžvelgti į tą istorinį sąryšį bei įvykių raidą ir į pačius žmones taip įvairioje ir kintančioje veikloje.
Skaityti daugiau...
 
PRASMINGA SUKAKTIS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė A. Maceina   

Keturiolika kilometrų nuo Muen-cheno Ingolstadto linkui drėgnoje pamiškėje stovi per šimtą medinių barakų. Pastatyti jie buvo dar Hitlerio laikais aerodromo darbininkams užsieniečiams, todėl yra labai skurdūs tiek savo išvaizda, tiek savo vidaus įrengimais: sienos plonytės, koridoriai tamsūs- kambariai maži ir žemi, rūsių nėra, tad žmonės krauna vargingą savo mantą palovėse, pastalėse, ant spintų, koridoriuose. Tik neseniai čion buvo atvestas vanduc. Pirmiau ir tą reikėjo semtis iš šulinio, šviesa vakarais nuolatos gęsta, nes kuro neužtenka, ir žmonės jungiasi krosneles į šviesos tinklą, tad saugikliai neišlaiko. Kartais ištisas valandas tenka sėdėti tamsoje. Tai Schlessheimo DP stovykla. Pirmiau ji priklausė IRO žiniai. Bet jau nuo 1951 m. gruodžio 1 d. perėjo vokiečių globon ir dabar vadinasi DP Re-gierungslager, Schlessheim b. Muen-chen. ši stovykla glaudžia po savo stogu per 5000 pabėgėlių, daugiausia rusų ir ukrainiečių. Bet joje yra ir kitų tautybių: apie 700 kalmukų, po keletą šimtų lenkų, žydų, latvių. Lietuvių joje yra tik apie šimtas. Jie neturi sau atskiro barako, bet yra išmėtyti visur.

Šitoje tad vargingoje stovykloje, gal vargingiausioje iš visų DP stovyklų, gyvena jau kuris laikas Dr. Jonas Grinius, kuriam šių metų vasario 21 d. sukako 50 metų amžiaus (gim. 1902 m. Giminėnų kaime, Joniškio valsč.). Schleissheimas nėra pirmoji jo prieglauda. Nuo pat savo atsiradime Vokietijoje 1944 m. vasarą Dr. J. Grinius įsijungė į mūsų tremtinių visuomenę, todėl buvo blaškomas iš vieno Vokietijos kampo į kitą: Schweinfurt (1945), Nuertingen (1946), Schvvaeb. Gmuend (1947-49), Heilbronn (1950), Pforzheim (1950-51), Trauntstein (1951), galop Schleissheim (1951 ligi dabar) yra tos vietos, kuriose teko Dr. J. Griniui gyventi kartu su didesne ar mažesne lietuvių grupe. Nėra abejonės, kad Cchleissheimo pamiškė nėra pastaroji jo gyvenimo vieta. Negalėdamas dėl šonkaulio toburekuliozės emigruoti, Dr. J. Grinius yra priverstas pasilikti Vokietijoje, pereiti į vokiečių ūkį ir jieškotis kur nors kokie nors užsiėmimo, nes vokiečiai pabėgėlių — savų ir svetimų — stovyklas pamažu naikina ir gyventojus skirsto.
Skaityti daugiau...
 
PRELATAS KAZIMIERAS URBONAVIČIUS - JONAS KMITAS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė A. V.   
PRELATAS   KAZIMIERAS   URBONAVIČIUS - JONAS KMITAS
(1874—1952)
Ruošiant lietuvių poezijos antologiją, teko į vieną sąrašą sutraukti autorius, kurie laisvajame pasaulyje tebėra gyvi. Bemaž pačiame jų priešakyje atsistojo prelatas Kazimieras Urbonavičius, raštuose ėjęs Jono Kmitc slapyvardžiu. Nūn jis pasitraukė iš to gyvųjų sąrašo; jis mirė kovo 1 dieną Bostono mieste, kur ilgą laiką gyveno ir dirbo. Pasitraukė senas lietuvybės veikėjas, Vytauto Didžiojo universiteto garbės daktaras ir rašytojas, kuris spaudoje pradėjo reikštis dar "Varpo" laikais. Baigėsi apie šešiasdešimt metų apimąs jo veiklos laikotarpis lietuvių raštuose.

Jonas Kmitas jokiu būdu nepriklauso vadinamųjų grynųjų rašytojų grupei. Beletristikoje ir eilėse jam vis rūpėjo pravesti kurią idėją, arba išstoti prieš tai, kas jam atrodė klaidinga ir žalinga. Jis pats sakėsi, kad berašydamas jis geriausiai jausdavosi, kai galėdavo "užsisėsti ant arkliuko". Praktiškai — didžiausi jo "žirgai" buvo du: socializmas ligi pirmojo karo ir komunizmas — vėliau.
Skaityti daugiau...
 
APIE POEZIJĄ IR JOS PASKIRTĮ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Kl. Jurgelionis   
Šia proga trumpai pasidalinsiu su jumis savo mintimis apie poeziją ir jes paskirtį, — mintimis, kurios manyje po truputį per ilgą laiką pribrendo iki aiškumo.
Neseniai Anglijos rašytojas ir poetas Richard Aldington konstatavo faktą (daugeliui gerai žinomą), kad naujais "mokslo" laikais poezija baisiai nupuolė, ir prie to pasakė sekamai:
"Didelis mokslo pasisekimas nuolat silpnino poetiško proto pajėgas ir jau iki tiek, kad šiandien mes negalime įvardyti nei vieno poeto, kurs būtų neginčijamai didis Europos poetas, tebesąs tarp gyvųjų. Žinoma, poezija dar nemirė, nėra mirus ir nemirs, bet ji nebetriumfuoja, nebėra vaisinga ir nebėra pažangi."

Kada Europoj taip atsitiko su poezija, negalėjo su ja kitaip atsitikti ir Lietuvoj.
Lietuvos vėlesnieji poetai, man regis, labai susižavėdavo "naujenybėmis", ar tai kokiu nauju prancūzų poetu, ar tai nauju vokiečių ar rusų poetu, tiktai dėl jų naujumo, be kritikos, — visai nežinodami ar nepaisydami, kad naujausi prancūzų, vokiečių ir rusų poetai reprezentuoja vis didesnį poezijos sumenkėjimą tu-rinyj ir formoj.
Skaityti daugiau...
 
KRIKŠČIONIŠKASIS STRINDBERGAS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Juozas Lingis   
Stockholmo šiaurinėse kapinėse, įėjus pro pirmuosius vartelius, vadinamajame neturtingųjų kvartale, slėnely, yra supiltas nedidelis, dabar žolele apaugęs kapas, ant jo neukš-tas, kokio pusantro metro, juodai dažytas paprastas medinis kryžius. Kryžiuje įrašas: Ave crux spes uni-ca. Daug žmonių praeina pro tą kapą. Prie jo stabteli gal tik tas, kurs iš anksčiau žino, kad čia ilsis didysis švedų rašytojas Augustas Strindbergas. Iš tos taip gilios lotyniškos sentencijos sprendžiant, reikia daryti išvadą, kad čia ilsis pamaldus krikščionis. Skaičiusiam Strindbergo natūralistinius romanus bei apysakas, nesinorėtų tikėti, kad tokie žodžiai galėjo būti įrašyti į Strindbergo kryžių. Strindbergą mes žinome, kaip brutalų natūralistą, ateizmo druska pasūdytą. Bet toks Strindbergas išbuvo ligi savo penkiasdešimtųjų metų. Paskui jis pradėjo jieš-koti išganymo ir atpirkimo, nors religinių pradų netrūko jau ir jo jaunesnėje kūryboje. Ten ir reikia jieškoti jo krikščioniškosios raidos užuomazgos, nors pats jo atsivertimo centras yra jo paskutiniuose veikaluose, net ir ne "Inferné", nuo kurio jo religinis persilaužimas imamas skaityti.

Daug buvo rašyta apie Strindbergą. Ne viena monografija išvydo bibliotekų lentynas. Bet nė vienas iš jo biografų bei monografų nesuprato Strindbergo religinės problematikos, net ir toks didelis žinovas, kaip prof. Martin Lamm, kurs už Strindbergo komentarus net į švedų Akademijos kedę atsisėdo. Pro šalį praėjo ir prieš metus pasirodžiusi Gun-nar Brandell detali studija apie Strindbergą. Neseniai pasirodė dar viena knyga — Jakob Kullingo. Kaip ir visada, bežvelgdamas klasinę švedų literatūrą, labai nedrąsia forma mėgina Kullingas dar kartą panagrinėti Strindbergą, bet šį kartą jau iš grynai religinio aspekto. Jis mėgina nuškicuoti visą. Strindbergo religinės raidos eigą, bet svarbiausiu uždaviniu yra vistik pavaizduoti paskutiniųjų metų religinius kūrinius, jau po "Inferno" ir "Legendų."
Skaityti daugiau...
 
Pulgis Andriušis: SUDIEV, KVIETKELI PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Aug. Raginis   

Pulgis Andriušis  už apysaką "Sudiev, kvietkeli" gavęs Rašytojų Draugijos premiją 1500 dol. Nuotr. Algio Sydney

Pulgis Andriušis: SUDIEV, KVIET-KELI! Apysaka. Išleido Australijos Lietuvis. Adelaide, 1951 m. 181 p.
Pulgis Andriušis veda mus į kaimą — senovinį ir tradicinį, mielą ir savo kasdienybėje įdomų. Autorius nejieško retų atsitikimų ir vaizdų: jį traukia visa pilkoji mūsų žmonių būtis, jų papročiai, kalbos, darbai ir rūpesčiai. Jam kiekvienas daiktas įgyja svarbos ir savotiško ryškumo. Galėtum tarti, kad apysakos veikėjai yra ne tik žmonės, bet ir visa tai, su kuo jie susiduria — ir vieškeliai, ir vandens sėmimas iš šulinio, ir pieva, ir akmenys, ir terba, ir iš kaminų berūkstą dūmai. Ir kiek įvairumo šiuose tėviškės stebėjimuose ir atminimuose! Nors ir toji iš kamino berūkstančių dūmų vieta — jai skirta bent pora puslapių, o šis motyvas veikale dar ir vėliau kartojasi: "Kančiukais, čiurkšlėmis, kamuoliais, stūgelėmis dūmas skuba palikti kaminus ir, prieš pasileisdamas į aukštą Viščių dangų, melsvu rūku persunkia sodus, patvorių medžius, te-letninkų karklus, kurie tuomet atrodo lyg ežero dugnan nugarmėję šešėliai" (64 p.).
Skaityti daugiau...
 
LITUANICA TARPTAUTINĖJE FOLKLORO ENCIKLOPEDIJOJE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė A. Mažiulis   
FUNK AND WAGNALS STANDARD DICTIONARY OF FOLKLORE, Mythology and Legend, vol. I-II, XII +1-531 ir 532-1196 psl. in 4°, New Work 1949—1950.
Paruošė: Maria Leach ir Jerome Fried.
Senoji lietuvių tautos kultūra vis dažniau ir dažniau pasirodo kitų tautų kultūrų tarpe įvairiuose mokslo veikaluose. Ir prieš metus išėjusi ši nepaprastai svarbi folkloro ir gretiminių mokslų enciklopedija turi gausius lituanistinius skyrelius, pateiktus Dr. J. Balio, buvusio Lietuvių Tautosakos Archyvo, vėliau ir LMA Etnologijos Instituto direktoriaus, šiandieną dirbančio Indianos universitete tautotyrinį darbą.

Šioje dviejų tomų folkloro enciklopedijoje Dr. J. Balys rašo apie lietuvių tautosaką ir mitologiją (Lithuanian folklore, 627-628; Lithuanian folk song, 628-631; Lithuanian mythology, 631-634; Perkūnas, 858; Aitvaras 31), taip pat ir apie latvius (Latvian folklore 606-607; Latvian mythology 607-608). Jis yra parašęs ir apie estų, suomių ir kitų jų giminaičių tautosaką bei mitologiją. Apie lietuvių senąją kultūrą rašo ne vien tik J. Balys, bet ir Gertrude Prokosch K u r a t h, žinoma tautinių šokių specialiste ir atskirų darbų autore. Jos parašyta atskiri straipsneliai apie kai kuriuos lietuviškuosius šokius, k. a. Malūnas (668 p.), Mikita (724), Noriu Miego (797 р.), o atskirame skirsnyje apie šokius ir jų sistematiką (dance: folk and primitive 276-296) sumini Rugučius, Kubilą, Aguonėlę, Suktinį Klumpakojį, Kriputį, Dzūkų, Kepurinę, Vengerką, Našlį ir Jonkelį.
Skaityti daugiau...
 
Balys Sruoga: KAZIMIERAS SAPIEGA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Aug. R.   
Balys Sruoga: KAZIMIERAS SAPIEGA. 4 veiksmų 9 paveikslų istoriška kronika. Išleido Terra. Chicago. 258 XII psl.
Balys Sruoga lietuvių literatūroje suvaidino dvejopą rolę. Vienu baru jis atžengė kaip lietuvių lyrikos novatorius, atnešęs naujus ir gaivius vėjus. Tarpukario pradžioje, pirmiau už kitus, jis buvo didysis pradininkas, griovęs senas formas ir visu savo nenumalšinamu gaivalingumu traukęs naują dainą, šis jo žygis buvo mums ir savas, nes buvo pagrįstas ne svetima, bet lietuviška medžiaga. Kai šiandien plačiai kalbama apie visokių modernistų reikšmę lietuvių literatūroje, nereikėtų pamiršti, kad patys tikriausieji buvo J. A. Herbačiauskas prieš pirmąjį karą ir Balys Sruoga tuoj pc anų vėtrų. Paskui jo daina nuskaidrėjo, įgavo kla-siškesnį pavidalą, bet tai nesusting-dė jo sielos: kaip buvo, taip ir pasiliko ji nerami, nuotaikinga ir iš pačių tikrųjų lyrinių versmių sau jėgą semianti.
Skaityti daugiau...
 
GABIJA. PDF Spausdinti El. paštas
Parašė J. B-tis   
GABIJA. Literatūros žurnalas. Išeina keturis kartus metuose. Nr. 1. 1951. Red. Stp. Zobarskas. Leidžia Knygų Platinimo Centras Gabija.

Mūsų literatūroje Gabijos vardas nenaujas: pirmasis literatūros almanachas, išleistas daugiau negu prieš 40 metų, buvo pavadintas "Gabija".

Ji išėjo kaip romantiškosios lietuvių literatūros atolas, tačiau su visai naujomis tendencijomis, pasukdama jaunutės lietuvių prozos ir poezijos kelią nauja kryptimi. Tai būta drąsaus, beveik revoliucijonieriško žygio.

Po daugelio blogų ir geresnių metų, po visos eilės naujų literatūros almanachų ir žurnalų, naujoji "Gabija", leidžiama sunkiausiomis Lietuvos dienomis, išeina, palyginti, žymiai kuklesnė ir neskelbdama jokių kovos šūkių, nejieškodama jokių naujų kelių, net pasakytume, perdaug santūri, ypač formaliniu atžvilgiu.
Skaityti daugiau...
 
JUOZAPO PAUTIENIAUS TAPYBOS STILIUS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Ignas Šlapelis   

I.
Tokia yra visatos santvarka, kad čia visa juda, visa kruta: kalnai pavirsta jūrų gelmėmis, jūrų gelmės tampa kalnų viršūnėmis; vienos žvaigždės, stipriai švietę, gęsta, kitos iš slaptingų ūkanų formuojasi, ima spindėti ir įsijungia į darnų judėjimą apie savo saules.

Panašiai yra ir mūsų žmogiškuose santykiuose ir meno srity. Vieni meno kūrėjai sušvinta ir paskleidžia aplink save šilumą. Po kiek laiko — trumpesnio ar ilgesnio — jų šviesa blėsta ir šiluma silpnėja, o jų vietoj kyla kiti ir pakartoja panašią istoriją, ir taip be galo.

Lietuvių meno žvaigždyne vyksta tas pat. Kadaise pirmavę, ėję avangarde užleidžia vietą kitiems, jauniems, kylantiems į dienos šviesą. Tremtyje pradėjo reikštis keletas naujų vaizdinio meno kūrėjų, kurie, nors ir labai sunkiose sąlygose, pradeda išsiveržti iš nežinomybės ir ūžkariauti sau vietos šio meto meno priešaky. Tarp jų yra ir J. Pautie-nius, kuris Lietuvoje kaip dailininkas buvo mažai težinomas, todėl čia norima supažindinti jį su mūsų skaitančiąja visuomene.

J. Pautienius yra Suvalkijos sūnus, gimęs 1900 m. balandžio 15 d. Šiaudadūšių kaime. Pradinį ir vidurinį mokslą yra gavęs Suvalkijos mokyklose.
Skaityti daugiau...
 
KOMUNIZMAS IR RELIGIJA ITALIJOJE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė D r. J. Sav.   

Kai Italija pereitame kare kapituliavo, tuomet ypač šiaurinėje jos dalyje iškilo gana gyva partizanų veikla. Partizanai tuomet kovojo su Mus-solinio daliniais ir su vokiečiais, ku-i rie rengėsi stipriai laikytis šiaurinėje Italijos dalyje. Partizanai buvo ano meto didvyriai ir gana populiarūs. Tai buvo daugiausia komunistai. Jų veikla šiandie yra lukštenama, ir jie traukiami atsakomybėn už daugybę be teismo nužudytų italų. Tie žudymai buvo ne kas kita, kaip, turint rankose ginklą, atsiskaitymas su politiniais ir asmeniniais priešais. O išėję į laisvą kelią, komunistai prieš mases didžiavosi atlikę Italijai didelį pasitarnavimą. Už tuos "nuopelnus" jie buvo sodinami į atsakingas valdžios vietas ir ministerių kėdes. Komunistų partija anuo metu stojo į kitų partijų gretas ir ėmė verbuoti sau narius ir šalininkus būsimiesiems rinkimams. Kadangi Italija yra katalikiškas kraštas, komunistai gudriais manevrais ir pareiškimais stengėsi patraukti italų darbininkų mases ir nuraminti tikinčiųjų sąžines. Jie mokėjo gražiai pakalbėti ir apmulkinti mažiau kritiškus ir silpniau galvojančius italus. Todėl ir nenuostabu, kad paskutiniuose rinkimuose, nors ir nelaimėjo absoliutinės daugumos, vis tik surinko stebėtinai didelį balsų skaičių ir komunistų partija išėjo (drauge su kairiaisiais socialistais) po krikščionių demokratų stipriausia parlamento grupė.

Komunistai Italijoje turėjo pasisakyti ir religijos klausimu. Kai 1945 m. komunistų partijos centras buvo paklaustas, koks yra partijos nusistatymas religijos atžvilgiu, atsakymas buvo trumpas ir aiškus: "Italijos komunistų partija gerbia — ir turi noro taip pat ateityje gerbti — visų piliečių sąžinės, religijos ir kulto laisvę; įstoję į partiją gali liktis tikinčiais. Tarp komunizmo ir krikščionybės ne tik kad nėra nesuderinamų dalykų, bet net yra daugybė bendrų punktų, kiek komunistai ir katalikai siekia naujos gyvenimo santvarkos, paremtos aukštesniu gyvenimo lygiu". Kad neliktų jokios abejonės, pareiškėjas užtikrino, kad jei Sovietų Sąjungoje ir buvo imtasi represijų prieš tam tikrą dvasiškijos ir tikinčiųjų dalį, tai atsitikę ne dėl jų religinių įsitikinimų, bet dėl antivalstybines veiklos ("Unitą" 1945. V. 29).
Skaityti daugiau...
 
ATSIŲSTA PAMINĖTI PDF Spausdinti El. paštas
Vaclovas Biržiška: VYSKUPO MOTIEJAUS VALANČIAUS BIOGRAFIJOS BRUOŽAI. "Aidų" leidinys, Brooklyn, 1952. 99 p.
O. B. Audronė: BERŽŲ PASAKOS. Poezija. Iliustravo L. Vilimas. 1952 metais. 96 p. Kaina $1.50.
V. Gutauskas, S. J. KAS ŽIŪRI IR NEMATO. Religiniai pašnekesiai nr. 1. T. Jėzuitų leidinys, Chicago, 1952. 92 p. Kaina 1 dol.
VARDAN DIEVO. Mažųjų maldos. Tekstas kun. St. Ylos, paveikslai Pauliaus Augiaus. Išleido Nek. Pr. Seserys, Putnam, Conn.
Vytautas Alantas: PRAGARO POŠVAISTĖS. Romanas. Išleido Tremtis, 1951 m. 432 p.
Skaityti daugiau...
 
RAŠYTOJŲ DRAUGIJOS PREMIJA PDF Spausdinti El. paštas
Lietuvių Rašytojų Draugijos grožinės literatūros premijai skirti jury komisija, kurią sudarė J. Brazaitis, Bern. Brazdžionis, A. Merkelis, Stp. Zobarskas ir A. Vaičiulaitis, 1952 m. kovo 8 d. 1500 dol. premiją už geriausią 1951 metų veikalą paskyrė Pulgiui Andriušiui už apysaką "Sudiev, Kvietkeli".
Rašytojas Pulgis Andriušis gyvena Australijoje, Adelaidėje. Ten išspausdinta ir jo apysaka, pirmoji lietuviška knyga Australijoje.
Skaityti daugiau...
 
Trumpai PDF Spausdinti El. paštas
"Aidų" meninės dalies prižiūrėtojas dail. Telesforas Valius Kanados grafikų sąjungos pakviestas dalyvauti dviejose parodose, kurių viena ruošiama Toronto karališkame muziejuje, o antra — to miesto meno galerijoje. Šio dailininko anksčiau išstatytus du medžio raižinius nupirko Londono, Ont., meno galerija.

*    *     *
Vasario 10 d. "Aidų" bičiuliai Cle-velande, Ohio, surengė vakarą, kurio pajamas paskyrė žurnalo palaikymui. Buvo vaidinta Grušo "Tėvas", keturių veiksmų drama. Ją režisavo akt. P. Maželis, o paties vakaro rengimu daugiausiai rūpinosi K. Gaižutis. Rengėjų pastangas nuoširdžiai parėmė visuomenė. Visi svečiai negalėjo sutilpti šv. Jurgio parapijos salėje. "Aidų" žurnalą atstovavo T. Dr. V. Gidžiūnas ir prof. S. Sužiedėlis. Leidėjai reiškia gilią padėką vakaro rengėjams, ypač p. K. Gaižučiui, re-žisoriui p. P. Maželiui, artistams ir visiems kokiu nors būdu prie šio pobūvio prisidėjusiems.
Skaityti daugiau...
 
Skelbimai ir leidėjai PDF Spausdinti El. paštas
Moderniškas iliustruotas lietuvių žurnalas,
kuris paveikslais pavaizduoja pasaulio lietuvių gyvenimą.
Kiekviename numeryje telpa apie 40 aktualių nuotraukų.
Prisiuntus adresą, vienas numeris siunčiamas susipažinimui nemokamai.
Metine prenumerata $3.00 betkuriame krašte.
Adr.: 9204 S. Broadway, Los Angeles 3, Calif.
 

DARBININKAS   IŠEINA   DU   KARTU SAVAITĖJE
Jis sklinda plačiai ne tik Jungtinėse Amerikos Valstybėse ir Kanadoje, bet ir kituose užjūrio kraštuose. Subūręs daug bendradarbių, jis puoselėja pirmoje vietoje lietuviškus reikalus, duoda plačias lietuviškų kolonijų korespondencijas, svarsto tarptautines politikos, kultūros ir religijos klausimus. DARBININKAS turi kūrybos, moterų, jaunimo, sporto ir kitus skyrius. DARBININKAS eina 36 metus. Nuo praėjusių metų yra sujungtas su buvusiais "Amerikos" ir "Lietuvių Žinių" savaitraščiais.
Skaityti daugiau...
 
Viršeliai PDF Spausdinti El. paštas

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai