Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
1952 m. 7 rugsėjis
Turinys PDF Spausdinti El. paštas
A. Maceina — Teisė ir tiesa ............................................................................................. 289
Jonas Aistis — Knygos — mielosios drauges .................................................................. 292
Azorin — Hidalgas ............................................................................................................. 300
Vincas Maciūnas — Mykolas Biržiška ............................................................................ 302
Juozas Mikuckis — Audrų sargyboje, Būrimas, Negrįš jau meile toji, Ramunėle (eil.)  311
Juozas Girnius — Laisvė ir dievybė .................................................................................. 312

KŪRYBOS
LITERATŪRA
P.  Gaučys — Šių dienų ispanų romanas ........................................................................... 325

KNYGOS IR ŽURNALAI
Jonas Aistis — Trijų moterų lyrika ................................................................................... 328
Jonas Aistis — Vytės Nemunėlio poezija ......................................................................... 329
V. Mc. — Vaclovas Biržiška: Vyskupo Motiejaus Valančiaus biografijos bruožai ....... 330
J. B. — Vytautas Sirvydas: Bronius Kazys Balutis ......................................................... 331

MOKSLAS
T. L. Andriekus, O.F.M. — Kanonų teisės mokslo tėvas ............................................... 332

VISUOMENINIS GYVENIMAS
V.  K-as — Pijus XII už asmeninį atsakingumą moderniojoje įmonėje ........................... 334
M. Biržiška — Mažmožiai dėl straipsnio apie Basanavičių ............................................ 335
Skaityti daugiau...
 
TIESA IR TEISĖ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė A. MACEINA   

Ruošiantis mums atkurti savą valstybę, iškyla vienas gana painus ir nelengvai išsprendžiamas klausimas: kokią vietą mūsoj oje valstybėje užims pasaulėžiūrines bendruomenės, besireiškiančios bažnyčių, konfesijų, sektų ir įvairių organizacijų pavidalu? Kokias teises jos turės visuomeninėje mūsų santvarkoje? Ar visos jos bus prieš įstatymus lygios?

Iš sykio atrodo, kad kelti šį klausimą yra brautis į atviras duris. Juk argi pati demokratinė valstybė laiduoja visiems laisvės ir lygių teisių? Argi pasaulėžiūrinės bendruomenės čia gali sudaryti kokią nors išimtį? Teisė organizuotis yra demokratijoje pagrindinė, ir ji apima ne tik politinę, socialinę ir profesinę sritį, bet taip pat ir pasaulėžiūrinę. O atsiminus, kad sąžinės laisvė yra garantuojama visų demokratinių konstitucijų, atrodo, kad pasaulėžiūrinių bendruomenių teisės savaime darosi aiškios.

Ir vis dėlto šis klausimas nėra toksai paprastas, nes jo sprendime mes susiduriame su tiesa ir klaida. Ar gali tiesa ir klaida turėti tas pačias teises? Jeigu taip, tuomet tiesa ir klaida atsistoja toje pačioje plotmėje, ir mes patenkame į agnosticizmo bei indiferentizmo pelkes. Jeigu ne, tuomet klaidai atstovaujančios pasaulėžiūrinės bendruomenės negali būti prieš įstatymus lygios, ir mes sulaužome demokratinius dėsnius. Pop. Leonas XIII yra pasakęs, kad "yra priešinga protui, jei klaidai teikiamos lygios teisės kaip ir tiesai" (enc. Libertas, liet. vert. 155 p. Lux 1949). Iš kitos pusės, visose demokratinėse valstybėse matome, kad nekatalikiškos pasaulėžiūros bendruomenės (įvairios sektos ir konfesijos) turi tas pačias teises, kaip ir katalikiškosios. Kaip tad iš šio paradokso išbristi? Koks gi iš tikro yra santykis tarp tiesos ir teisės?
Skaityti daugiau...
 
APIE LAIKĄ IR ŽMONES PDF Spausdinti El. paštas
Parašė JONAS AISTIS   
KNYGOS — MIELOSIOS DRAUGĖS

Į knygų pasaulį mane įvedė tėvas. Jis jų apsčiai turėjo ir mėgo jas kaip tikras bibliofilas: švarias, aptaisytas, tvarkingai sustatytas. Ir skaitė jis ypatingai: pamaldžiai susikaupęs, nušvitęs, patylomis judindamas lūpas; vertė lapus labai atsargiai savo kietais ir neišprausiamais pirštais; pūtė lapus, kad atsiskirtų. Skaitė liuoslaikiu — sekmadieniais ir šventėmis, — apėjęs laukus ar gyvulius, kad niekas jo netrukdytų. Brolis gal dar buvo tvarkingesnis už tėvą, bet jis knygas mėgo aistringai ir pavydžiai: slėpė, rakino ir niekam jų paliesti neleisdavo. Man stigo jų meilės ir pagarbos knygai. Tėvas mane bardavo ir mokė, kad aš brutaliai su knygomis nesielgčiau, o brolis niekad į kitų reikalus nesikišo, bet, esu tikras, jis mane barbaru laikė. Man knyga buvo tik skaitymo įnagis ir daugiau niekas. Skaičiau daug ir viską; nuo Alfonso Liguori iki maldaknygės, nuo Ponson du Terrail iki Dantės, nuo Joakimo de Fiori iki bevardžio "Vadovo į šv. Jokūbą Komposteloje". Tvarkingiau skaičiau tik graikų ir lotynų autorius. Bet tai buvo labai vėlai — perrašinėjant tezę: kasdien po porą valandų, dveji metai su kaupu. - Juos skaičiau labai atidžiai ir neskubėdamas. Ir tai nebuvo naujiena, nes gerą dalį tų autorių jau buvau skaitęs, o kaikuriuos net kelintą kartą. Pavyzdžiui, graikų tragikus buvau skaitęs dar gimnazijoje, redaguotus garsaus elenisto F. Zelinskio. Atvejų atvejais grižau prie jų, ir vis juos skaitydavau lyg pirmą kartą, vis atsiverdavo nauji akiračiai, kurių anksčiau nebuvau matęs. Taip, sakysime, Euripidžio Medėja man būdavo tik apviltos meilės skundas, bet kada aš ją skaičiau, netekęs tėvynės, man ji buvo jau tik galingas prarastos tėvynės šauksmas. Dažnai pasiilgstu liuoslaikio ir jei jo man būtų, tai, rodos, nieko kito neveikčiau, tik skaityčiau. Knyga yra geras, įdomus ir mielas draugas.
Skaityti daugiau...
 
HIDALGAS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Azorin   
Tai vyksta 1518, 1519, 1520, 1521 ar 1522 metais. Šis hidalgas gyvena Toledo mieste. Nežinomasis "Lazarillo iš Tormeso" autorius mums apsakė jo gyvenimą. Namai dideli, platūs, su apytamsiu koridorium, išklotu smulkiais akmenukais; viršum durų į gatvę juoduoja iš akmens iškaltas herbas; balkonas erdvus, su rankų darbo geležiniu aptvaru; ten, pastato viduje, iš kairės pusės, perėjus per plačią salę, pačiame gale turinčią mažas dureles, matyti kiemelis, šviesus, švarus, išklotas didelėmis plytomis, tarp kurių auga žolė. Ir visuose namuose nėra nei kilimų, nei kėdžių, nei suolų, nei skrynių, nei graviūrų, nei paveikslų, nei stalų, nei užuolaidų. Ir taip pat nėra — ir tai bloga — nei indų, nei puodų, nei keptuvių, nei lėkščių, nei stiklų, nei ąsočių, nei peilių, nei šakučių. Bet tasai hidalgas gyvena laimingas; iš tikrųjų gyvenimas tėra tik idėja, kokią apie jį susidarome. Didžioje salėje, įeinant po dešinei rankai ant grindų matome patiesalą su antklode: tai lova. Kieme, viename jo kampe stovi pilnas vandens ąsotis: tai maistas.
Skaityti daugiau...
 
MYKOLAS BIRŽIŠKA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė VINCAS MACIŪNAS   
(70 metų amžiaus sukakties proga)

Šiemet sulaukė 70 metų amžiaus žymus mūsų mokslo vyras ir visuomenininkas prof. Mykolas Biržiška, gimęs Viekšniuose 1882 m. rugpjūčio mėn. 24 d. (sen. stil. 12 d.).

Iškeldami sukaktuvininko patriotinę veiklą, visų pirma prisimename, kad jis yra vienas iš tų, kurie 1918 m. pasirašė Lietuvos nepriklausomybės deklaraciją. Visai nedaug bėra likusių gyvų Lietuvos Tarybos narių: laisvajame pasaulyje (galbūt, ir iš viso), be sukaktuvininko, dar prof. St. Kairys ir prel. K. Šaulys. Jų vardai mūsų visuomenėje gaubiami deramos pagarbos, kaip gyvų liudininkų to akto, kuris buvo toks lemtingas lietuvių tautai ir kuris šiandie šviečia kaip pagrindinis mūsų patriotinių pastangų tikslas. Gražiais paties sukaktuvininko žodžiais betariant, "nepriklausomybiniu, vasario 16 d. nustatytu keliu per kovas, aukas, kančias žengia, parpuola ir vėl pakildama eina į priekį visa lietuvių tauta" ("Mūsų Kelias", 1947, nr. 22).

Lietuvos Tarybon M. Biržiška pateko ne atsitiktinai, o jau turėdamas nebetrumpą visuomeninio darbo Vilniuje stažą. Dar 1905 m. dalyvavęs Didžiajame Vilniaus seime ir 1906 m. ilgesnį laiką Vilniuje darbavęsis, M. Biržiška, baigęs 1907 m. Maskvos universitetą, tų pačių metų rudenį grįžo į Vilnių ir čia pastoviai apsigyveno. Jau iš anksčiau įsitraukęs į Lietuvos socialdemokratų partijos veikimą, nuo 1907 m. darbavosi jos centre (iš partijos išstojo 1917 m. gruodžio mėn., partijos pareikalautas pasitraukti iš Lietuvos Tarybos). Pasižymėdamas dideliu apsiskaitymu ir gabia plunksna, M. Biržiška atsidėjo ypač spaudos darbui. Jau iš seniau bendradarbiavęs lietuvių ("Darbininkų Balse", "Vilniaus Žiniose", "Naujojoje Gadynėje") ir kai kuriuose lenkų laikraščiuose, 1907-8 m. drauge su A. Janulaičiu redagavo socialdemokratų savaitraštį "Žariją", 1908-9 m. buvo "Vilniaus Žinių" redakcijos sekretorius, 1910-11 m. redagavo visuomenės ir kultūros žurnalą "Visuomenę", 1914 m. išleido kairiosios jaunuomenės almanachą "Nauju Taku" ir ,t. t. Veikliai dalyvavo ir Lietuvių mokslo draugijoje.
Skaityti daugiau...
 
Eilėraščiai PDF Spausdinti El. paštas
Parašė JUOZAS MIKUCKIS   

AUDRŲ SARGYBOJE

Ne man azalijos raudonos —
Nesiųsk azalijų man raudonų,
Kai vargšui trūksta kąsnio duonos
Laukuos derlingų purenu!

Baltų azalijų man krūmų
Nesiųsk. Nesiųsk azalijų baltų,
Kai nematau čionai taurumo —
Vien kančios vienišų ir užmirštų.

Nesiųski žodžių man paguodos,
Paguodos žodžių man nesiųsk gražių,
Kai išrinktiesiems vaisiai soduos,
Bedaliams — varputis siauru rėžiu.

Man siųsk naikinančiąja ugnį,
Man ugnį tu įbruki į rankas:
Liepsnom paverst skriaudos bedugnę,
Dienas nuskaidrinti, dienas pilkas!

Perkūnijų įžiebki žaibą,    —
Perkūnijos tiraniją sugrūs!
šviesos, kad akyse būt raiba —
Pašvaistėm nužymėt kovų barus!

Man veją siųski, siųski vėją, —
Pasėjęs jį — nokinsiu aš audras!
Audrų sargyboj Išstovėję,
Laukus gimtuosius, savo žemę ras.
Skaityti daugiau...
 
LAISVĖ IR DIEVYBĖ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė JUOZAS GIRNIUS   
KARL JASPERSO EGZISTENCINES METAFIZIKOS PAGRINDAI (III)

2.   Moralinės Jasperso mąstymo versmės1)
a. Jasperso mąstymo etinis charakteris. — Nors ir randa Jaspersas mūsų protą nepajėgų pažinti Absoliutinę Būtį, tačiau jis nenori skeptiškai rezignuoti. Iš čia jo apeliavimas nepaskęsti pasaulyje, bet jieškoti "tikrosios būties", siekiant pakilti į egzistencinį "savęs pačių" rangą. Šis moralinis apeliavimas ir suteikia visam mūsų filosofo mąstymui etinį charakterį. Kadangi pagal Jaspersą absoliutinė būtis, kurios jieško filosofija, lieka mūsų pažinimui nepasiekiama, tai jam iš viso nebūtų prasmės filosofuoti, jei jis vertintų filosofiją tik loginiu požiūriu. Bet kaip tik Jaspersui filosofijos prasmė slypi ne pačiame loginiame mąstyme, o jo "pripildyme" mumis pačiais. Protas atskleidžia mums tik laisvą erdvę: patirtinė tikrovė nėra pati absoliutine būtis~ Bet šią tuščią erdvę gali pripildyti absoliutinės būties j ieškojimu tik meile. Šia prasme mūsų filosofas ir kalba, jog egzistencinis mąstymas yra mąstymas dviem sparnais: vienas sparnas — tai, ką išreiškiame loginiu mąstymu, antras sparnas — tai, ką pripildome mūsų "žmogišgąja būtimi". Todėl ir nepakanka tik formaliai filosofiją suprasti. Lieka ji tol iš tiesų nesuprasta, kol ji nėra iš naujo pripildoma "egzistencija", kaip ji anksčiau buvo pripildyta "egzistencija" to filosofo, kuris per ją išreiškė "save patį".
Skaityti daugiau...
 
ŠIŲ DIENŲ ISPANŲ ROMANAS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė P. Gaučys   

Nelengva sukurti mažą pasauliuką. Gyvenimas apraizgo žmogų, sunkiai duodasi pagaunamas. Kaip įmanydamas priešinasi pastangoms jį apriboti ir įspausti į knygos rėmus. Dėl to yra kitaip, negu paprastai kad manoma: romanui parašyti reikalinga gan didelių pastangų. Neužtenka turėti talentą; reikia mokėti tą sunkų amatą. Tarp gausių kliūčių, kurias reikia nugalėti, neabejotinai viena pačių pavojingiausių yra paties rašytojo asmenybė. Reikia juk išsikišti pro langą ir žiūrėti, kaip eina gyvenimas, jį sulieti su savo paties patirtimi, visa tai apipinti vaizduote, o paskui jau statyti, suteikti stiprią ir atsakančią formą tam mažajam chaosui, kuriame kartu plaka tikras ir įsivaizduojamas gyvenimas.

Vienas ispanas tai padarė nepaprastai ryškiai. Visas pasaulis jį pažįsta. Didžiausi literatūros kūrėjai to ispano romaną laiko svarbiausiu, koks tik amžių bėgyje buvo sukurtas. Turėdami Cervantesą, ispanų rašytojai tarptautinės garbės forume nustojo daug savo vertės. Nors Juan Valeros, Perez Galdoso, Pala-cio Valdeso ir kitų romanai buvo išversti į daugelį kalbų ir turėjo didelį pasisekimą, vis dėlto reikėjo pasirodyti Blasco Ibanezui, kad jo romanai paplistų po visą platųjį pasaulį. Ispanų rašytojai mėgo savo meną paremti prozos grožiu, ir kaip tik tai apribojo jų plitimą užsieny. Pavyzdžiui, toks rašytojas kaip Ra-mon del Valle Inclan turi būti skaitomas originale, jeigu nenorime, kad pranyktų didesnė jo literatūrinės vertės dalis. Priešingai, Benito Perez Gaidos Europos 19 amžiaus romanų gausoj užima svarbią vietą, kaip kūrėjas personažų, kurie gali būti suprasti, mylimi ar nekenčiami bet kuriame pasaulio kampe.
Skaityti daugiau...
 
TRIJŲ MOTERŲ LYRIKA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Jonas Aistis   

Gražina Tulauskaitė: PO SVETIMU DANGUM, 1951. Išleido Venta.
Petronėlė Orintaitė: ŠULINYS SODYBOJ, Chicago, 1950.
O. B. Audronė: BERŽŲ PASAKOS, 1952. Išleido Patria.
Moterų poezija visada ypatinga, savotiška: moteriška goda nupinta. Mūsuose moterys j raštą išėjo gana vėlai, tik XIX a. gale, bet jos — beletristikoje ir poezijoje — paliko daug gražių ir reikšmingų dalykų.

Moterų lyrika paprastai pasižymi grakščia, tačiau palaida forma ir vyrams nepasiekiamu jausmo ir nuotaikos savitumu. Jos yra net, sakytume, atviresnės už vyrus ir daugiau apnuogina savo jausmus, tuo tarpu kai vyrai labiau stengiasi tuos pačius jausmus apvilkti paslaptingumo šydu. Bet mūsų moterų poezija, išskyrus mažas išimtis (pvz. pirmoji Tyrų Dukters poezija ir dar viena kita), kaip tik pasižymi formos organizuotumu ir net tam tikru kietumu. Tuo ji maža kuo besiskiria nuo vyrų poezijos.

Ar ne būdingiausia šios rūšies poezijos atstovė būsianti Gražina Tulauskaite.   Apie ją jau galime kalbėti kaip apie nusistovėjusią ir išsi-puoselėjusią savitą formą. Ji su savo lyrika pradėjo rodytis daugiau nei prieš dvidešimtį metų, bet ji poezijos gausumu nepasižymi: per tą ilgą laiko tarpą yra paskelbusi tris eilių knygas: "Paklydę žodžiai" (1931); "Vėjo smuikas" (1944) ir "Po svetimu dangum" (1951).

Jau pats paskutiniosios knygos vardas mums aiškiai aptaria jos turinį ir dvasią. Tautos nelaimė: palikta tėvynė, tautos egzodas ir tremties buitis yra šios knygos minčių ir jausmų ratas.
Skaityti daugiau...
 
VYTĖS NEMUNĖLIO POEZIJA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Jonas Aistis   
Pereitų metų Kalėdų Senelio maiše atsirado dovana pasauly išblaškytiems vaikams: "Meškiukas Rudno-siukas". Tai graži ir įdomi knyga. Įdomi ji ir žodine medžiaga, atlikta vaikų poezijos meistro. Graži meniškomis V. S. Stančikaitės spalvotomis iliustracijomis.

Būtų bergždžia supažindinti autorių su skaitytojais. Jis yra visiems žinomas, ir jau nuo senų laikų. Bet "Meškiukas Rudnosiukas" ir jo vaikų poetinėje karjeroje yra stambus įvykis.

Tai graži lokių šeimos kasdieninės buities poemėlė. Jos turinys nesudėtingas. Tik trys epizodai: tėvo— Meškino bičių kopinėjimas; paklydusio rudnosiuko nuotykiai miške, ir jo ėjimas mokyklon. Prie to reikia pridėti prologinis įvadėlis ir epilogas. Nuotykiai atpasakoti gyvai, patraukliai. Eilių eufoninė pusė meistriška. Vaikai jau vien dėl paties skambumo jomis taip susižavi, kad negali atsigėrėti, ir išmoksta palyginti gana ilgą poemėlę.

Čia reiktų užsiminti apie Vytės Nemunėlio pažiūrą į vaikus ir į vaikų literatūrą. Autorius, atrodo, yra atidžiai stebėjęs ir studijavęs vaikų psichiką. Ta jojo pažiūra yra taikli ir originali. Jo manymu, vaikams reikia kalbėti vaikiškus dalykus suaugusių žmonių tonu. Vaikai, pasirodo, nemėgsta, kai suaugusieji su jais kalba vaikiška kalba: švepluodami ir vartodami vaikų žodyną.
Skaityti daugiau...
 
Vaclovas Biržiška: VYSKUPO MOTIEJAUS VALANČIAUS BIOGRAFIJOS BRUOŽAI PDF Spausdinti El. paštas
Parašė V. Mc.   
Vaclovas Biržiška: VYSKUPO MOTIEJAUS VALANČIAUS BIOGRAFIJOS BRUOŽAI. Aidų leidinys. 1952 m. 99 p.
Pernykštė triguba vysk. Motiejaus Valančiaus sukaktis (150 metų gimimo, 100 — įsivyskupavimo ir 75 — mirties) "Aiduose" buvo atžymėta labai vertingu prof. Vaclovo Biržiškos rašiniu, dabar jau ir atskira knyga atmuštu.

Būdamas ne tik lietuvių raštijos, bet ir bendrosios mūsų, ypač XIX amžiaus, istorijos žinovas, autorius galėjo išvengti tų netikslumų, kurių nesykį pasitaiko, rašant apie Valančių mūsų literatams, dažnai pagrin-diniau nepažįstantiems ano meto istorijos sąlygų, juoba kad ir mūsų istorikai savo tyrinėjimuose tą amžių, kuris mums kaip tik turėtų būti itin įdomus, yra daugiau ar mažiau primiršę ankstybesniųjų mūsų praeities amžių sąskaiton. Ir iš viso, Valančiaus tyrinėjimas žymiąja dalimi juk priklauso ne literatams, bet istorikams, nes tiksliu prof. V. Biržiškos pasakymu, Valančius svarbiausiai tuo ir nustelbia kitus ano meto mūsų rašytojus, "kad jo veikla nesi-ribojo vien literatūriniu darbu kaip daugumo anų, bet prasiskverbdavo į visas Lietuvos viešojo gyvenimo sritis... Visose jose jisai savarankiškai pasireiškė ir tuo būdu visai Lietuvos XXX a. istorijai uždėjo savo, valan-činį antspaudą" (5 p.).
Skaityti daugiau...
 
BRONIUS KAZYS BALUTIS. Jo gyvenimas ir darbai. PDF Spausdinti El. paštas
Parašė J. B.   
BRONIUS KAZYS BALUTIS.  Jo gyvenimas ir darbai. Spaudai paruošė Vytautas Sirvydas. Išleido J. J. Bachunas. 1951, 128 psl., kaina 1,50 dol.

Tai pirmas veikalas apie mūsų diplomatus. Tos rūšies veikalai gali pažiūrėti įvairiomis kryptimis: nusviesti patį asmenį bei jo reiškimąsi veikloje, nušviesti pro asmenį pačias diplomatines problemas ir jų sprendimo eigą, nušviesti su jo veikla Lietuvos diplomatijos ir jos kadrų brendimą. Pirmasis atžvilgis turi daugiau asmeninės reikšmės, antrieji du — visuomeninės, valstybinės.

Knyga apie Balutį yra pasirinkusi daugiau pirmąjį uždavinį. Vaizdžiai aprašyta Balučio jaunystė, jo gyvenimas ir augimas Amerikoje, jo reiškimasis diplomatijoje, jo bendradarbių ir visuomenės veikėjų šilti atsiliepimai apie Balutį žmogų ir įstaigos viršininką. Balutis čia išauga gyvas lietuvis patriotas ir sumanus apdairus diplomatas.
Skaityti daugiau...
 
ATSIŲSTA PAMINĖTI PDF Spausdinti El. paštas
Jurgis Jankus. PAKLYDĘ PAUKŠČIAI. Antra dalis. Dailin. Pr. Lapė. Išleido Gabija, 1952. 225 p. Kaina $2.60.

Henrikas Nagys: SAULĖS LAIKRODŽIAI. Poezija. Iliustravo T. Valius. Chicago, 1952. 80 p. Kaina $1.00.

AUKSO KIRVIS. Rinktinės mūsų žmonių pasakos. Parengė Juozas švaistas. Chicago, 1952. 224 p. Kaina $2.50.

Paer Lagerkvist: BARABAS. Iš švedų kalbos vertė Stasys Vainoras. Išleido Terra. Chicago, 1952. 212 p.
Skaityti daugiau...
 
KANONŲ TEISĖS MOKSLO TĖVAS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė T. L. Andriekus. O. F. M.   

Dante Alighieri savo veikale "Dieviškoji Komedija" poetiniu drabužiu apvilko ir tas sąvokas, kurias šiaip žmonės skiria nuogai tikrovei. Didysis dainius, paliesdamas teologinius, filosofinius ir visuomeninius ano meto klausimus, nevengė nė teisės. Trečiosios dalies dešimtoje giesmėje jisai rašo: "Kita šviesa išėjo iš Graciano, kurio puoselėta bažnytinė ir pasaulinė teisė patiko dangui".

Nevienas "Dieviškosios Komedijos" skaitytojas, užtikęs šią vietą, klausia, kas yra tas Gracianas, Dantės laikomas tokiu didžiu švyturiu. Metus akį į komentarus, paaiškėja, jog tai buvo didis ankstyvųjų viduramžių juristas, šiandien visų laikomas kanonų teisės mokslo tėvu.

Šįmet visas pasaulis mini aštuonių šimtmečių sukaktį nuo pasirodymo jo didižiulio veikalo, vadinamo "Graciano Dekretu". Tasai dabartinis minėjimas daugiau remiasi bendru mokslininkų susitarimu, kaip tikslia data, nes kokiais metais ši knyga iš tikrųjų buvo parašyta, dar nėra aiškiai susekta. Iš įvairių aplinkybių žinovai spėja, kad veikalas išėjo 1140 metais, nors netrūksta ir kitokių nuomonių. Bolonijoje šv. Petronijaus bažnyčioje esąs įrašas, pagal kurį Graciano knyga pasirodžiusi 1151 m., neatlaiko griežtos mokslo kritikes. Vienok jis praktiškai nulėmė sukaktuvinių minėjimų laiką.
Skaityti daugiau...
 
PIJUS XII UŽ ASMENINI ATSAKINGUMĄ MODERNIOJOJE ĮMONĖJE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė V. K-as   

Sausio 31 d. popiežius Pijus XII specialioje audiencijoje priėmė Italų Katalikų Vadovaujančių Įmonininkų Unijos (U.C.I.D.) narius, susirinkusius Romon atšvęsti penktųjų metinių nuo šios organizacijos įsteigimo.
Ta proga Šv. Tėvas pasakė kalbą, išryškindamas Bažnyčios mintį moderniosios įmonės vystymosi problemomis.

Visų pirma jis priminė krikščioniškąją įmonės sąvoką. Pagal ją įmcnė tai nėra vien tik paprastas pragyvenimo šaltinis, vien tik priemonė būti nepriklausomam nuo kitų ir išsilaikyti tam tikroje nusipelnytoje aukštumoje. Taip pat ji nėra vien tik didelės svarbos ekonominis veiksnys, turįs daug įtakos socialinio teisingumo   vystymuisi.    Ji   nesiriboja taipgi vien tik fizinio darbo, proto ir kapitalo pažangą keliančiu bendradarbiavimu.
Skaityti daugiau...
 
MAŽMOŽIAI DĖL STRAIPSNIO APIE BASANAVIČIŲ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė M. Biržiška   
Lietuvių tautos atgimime dr. J. Basanavičius suvaidino tokį vaidmenį, jog aiškinti jį būtų pasakoa visiems žinomus dalykus. Nuo "Aušros" įsteigimo ligi pat daktaro mirties jo veikimas nebuvo nei slaptas nei paslaptingas, tik priešingai — aiškus, bemaž visas kaip ir visuomenės akyse praėjęs. Apie jį šimtai straipsnių prirašyta ir minėjimų atlikta, nemažai dar bus ir rašoma ir pasakojama. Jo paties padieniai užrašai, jam mirus paskelbti Lietuvių Mokslo Draugijos organe "Lietuvių Tautoje", jo biografijai duoda aiškios, reikšmingos medžiagos. "Lietuviškoje Enciklopedijoje" turime rūpestingai patikrintą biebibliografinę jo gyvenimo — veikimo apžvalgą, kuri susistemina ir iš dalies papildo autobiografinę daktaro medžiagą. Tais dviem šaltiniais atsirėmus, nesunku betkam parengti apie dr. B. straipsnį arba pranešimą.

Deja, dažniausiai nei vienu nei antru šaltiniu rašant nesinaudojama arba ir vienu katruo besinaudojant nekartą labiau ar mažiau nuo tikrovės nukrypstama. Dar autobiografinė dr. B. medžiaga nebuvo išspausdinta, bet jos rankraščiu naudojęsis žinomas Vilniaus lietuvių žurnalistas Rapolas Mackevičius (Mackonis), 1943-1945 m. Stutthofo kacetininkas, dr. B. gyvenimo ir darbų apžvalgoje labai nerimtai vertėsi tąja medžiaga, savavališkai iškreipdamas dr. B. teikiamus duomenis, tad ir neteisingai nušviesdamas jo vaidmenį. Mackevičium pasekė Adolfas Nezabitauskis Kauno "Spaudos Fondo" išleistoje, bene 500 psl., knygoje apie dr. B., ne tik kartodamas M. kraipalioji-mus, bet ir nuo savęs dar juos pagausindamas. N-io pateikta tiek neteisingų teigimų ir iškreiptų duomenų, j°g buvau priverstas atlikti sau ir jam nemalonų darbą, "Mūsų Senovėje" atitaisydamas jo paskelbtas netiesas ir tuo lyg mažindamas jo iškreiptą dr. B. vaidmenį. "Mūsų Senovę", suprantama, retas kas be-skaitė, o N. knyga, turbūt, visa išsiplatino, tad drauge su ja ir ydingos žinios apie dr. B., kurios klaidino ir tebeklaidina mūsų visuomenę.
Skaityti daugiau...
 
Skelbimai ir leidėjai PDF Spausdinti El. paštas
AIDAI SKIRIA PREMIJA UŽ MOKSLO VEIKALĄ
1.    Kultūros žurnalas "Aidai", leidžiamas TT. Pranciškonų, skiria premiją už lietuvių mokslo veikalą, išspausdintą atskira knyga ar periodinėje spaudoje 1951 ir 1952 metais.
2.    Premija, $500 sumoje, skiriama už humanistinių mokslų veikalą (teologijos, filosofijos, literatūros mokslų ir meno mokslo, istorijos, kalbotyros, geografijos, archeologijos, folkloro, visuomeninių mokslų, ir k.).
3.    Premija nebus skaldoma tarp atskirų autorių.
Skaityti daugiau...
 
Viršeliai PDF Spausdinti El. paštas

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai