Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
1986 m. 2
TURINYS PDF Spausdinti El. paštas
Paulius Rabikauskas — Lietuvos krikšto jubiliejui artėjant .................................................. 77
Justinas Pikūnas — Asmenybės subrendimo problema ......................................................... 90
GILĖS ĄŽUOLAS (Eilėraščių ciklas, paskirtas kun. Antanui Mackevičiui 1828 - 1863) .... 93
Antanas Maceina — Žmogus kaip Dievo rūpestis ................................................................ 106
M. Brakas —Jungtinės Amerikos Valstybės ir Mažoji Lietuva .......................................... 115
L. A. — Vytauto Maželio menas ............................................................................................ 133

IŠ MINTIES IR GYVENIMO
Vytautas Volertas — Baisusis Birželis: palyginimas, dimensijos ........................................ 135
P. S. — Claude Simon — Nobelio premijos laureatas .......................................................... 137
Leonardas Andriekus — Tarptautinis rašytojų (PEN) suvažiavimas New Yorke .............. 137
Aleksandras Radžius — Paukščių tako struktūriniai bruožai .............................................. 140
Mūsų buityje ........................................................................................................................... 145

KNYGOS
K. Barėnas — Vytauto Alanto "Gelmių balsai" ................................................................... 146
Antanas Gustaitis — Su "Milžinais ir slibinais" susitikus ................................................... 147
S. P. — Romanas apie Sibirą ir jo nutautėjusius herojus (Juozas Požėra) ........................... 148
V. Trumpa — Apie Rytų Lietuvą anglų kalba ....................................................................... 150
Atsiųsta paminėti .................................................................................................................... 152
Skaityti daugiau...
 
LIETUVOS KRIKŠTO JUBILIEJUI ARTĖJANT PDF Spausdinti El. paštas


Jau beldžiasi j duris Lietuvos krikšto 600 metų jubiliejus. Kai Lietuvos Katalikų Mokslo Akademija, tikėkimės, po trejų metų vėl suvažiuos, visos jubiliejinės iškilmės bus jau seniai praėję. Todėl verta mums jau dabar žvilgterėti j tą sukaktį ir ją bent trumpu to įvykio ir jo aplinkybių prisiminimu paminėti.

I
Šis šešių šimtmečių jubiliejus atsiliepia j 1387 metus, kai lietuvių tauta oficialiai įsijungė į krikščioniškų tautų šeimą Bet negalime pamiršti, jog jau 136 metus prieš tai irgi krikštijosi Lietuvos valdovas ir jog jau tuomet daug kas dėjo vilčių, kad juo paseks ir visa tauta. Tai, deja, anuomet dėl nepalankių laiko aplinkybių neišsipildė. Tačiau vis vien kai kurie mūsų istorijos knisėjai ar mėgėjai negali nusiraminti. Vis dar pasigirsta balsų: "Lietuvos krikštas buvo, krikštijantis Lietuvos būsimam karaliui Mindaugui ir jo šalininkams. Kito krikšto mums švęsti nereikia".1 Iš tiesų, būtų nesusipratimas švęsti du ar tris Lietuvos krikštus, nes jau pati krikšto sąvoka apima tai, kad jis tegali būti vienkartis, nebepakartojamas.

Čia ir yra problema: Nuo kada reikia laikyti lietuvių tautą pakrikštytą? Daug kartų toji problema kelta ir bandyta išsiaiškinti. Apie tai išsamiai rašė ir prof. Zenonas Ivinskis 1966 metais, kai lenkai šventė savo krikšto tūkstantmetį.2 Jis savo įprastu kruopštumu išnagrinėjo Mindaugo ir Jogailos krikštų aplinkybes ir tarpinio tarp jų laikotarpio Lietuvos istorijos vyksmą; Visa tai, jo manymu, veda prie vienintelės išvados: Lietuvos krikšto tikroji data yra 1387 metai. Ir dabar, praėjus beveik 20 metų, nežinau, ką būtų galima anuose išvedžiojimuose pataisyti ar iš esmės kitaip pasakyti.
Skaityti daugiau...
 
ASMENYBĖS SUBRENDIMO PROBLEMA PDF Spausdinti El. paštas
Iš teoretinės psichologijos perspektyvos žvelgiant, žmogus yra labai sudėtinga būtybė su daugeliu dimensijų bei sluoksnių, kurių kiekviena turi savo viršūnę ir sukuria savotišką dalinį "aš". Žmogus yra tarsi visų tų dalinių "aš" panteonas, kurių kiekviena dimensija atranda progą užviešpatauti jo sąmonę ir pakreipti jo elgseną sava kryptimi.1 Toms dimensijoms plėtojantis ir jų viršūnėms besivaržant dėl pirmavimo, sunku tikėtis pasiekti pilnos integracijos, t.y. vidinių konfliktų išsprendimo ir harmoningos veiklos atsiekime Visapusiškas žmogaus subrendimas ir darnus jo pasireiškimas gyvenime yra nepasibaigiantis uždavinys. Šio straipsnio ribose pažvelgsime į subrendimo kelius bei jų vertinimo kriterijus, kaip juos apibrėžė žymieji psichologijos ir medicinos teorijos kūrėjai. Pradėsime su Freudu ir kitais psichodi-naminės teorijos atstovais ir užbaigsime su egzistencialistais ir humanistinės psichologijos kūrėju Karlu Rogers'u.

Zigmundas Freudas į subrendimo klausimą atsakė gana paprastai: "um lieben und arbeiten su konnen". Vienok šios jo frazės interpretacija nėra tokia paprasta. Sugebėjimas pamilti ir mylėti per visą savo amžių (kaip, pvz., tėvai myli savo vaikus ar žmona vyrą) nėra jau taip lengvas at-siekimas. Įsigijimas savo talentams tinkamų kompetencijų ir ilgametis našus darbingumas bet kurioje srityje yra taip pat didelis atsiekimas. Pagal Freudą tai galima pasiekti tik Edipo konfliktą (vaiko - tėvo/motinos seksualinę patrauką) galutinai išrišus, tik giliai identifikuojantis su savo tėvu (jei sūnus) ar motina (jei duktė), taip pat sublimuojant didelę dalį libido (t. y. seksualinės) energijos ir įgyjant didelio ego (vidinio "aš") stiprumo, kuris įgalintų testuoti įvairias realybės dimensijas ir atsižvelgti į jų reikalavimus.2 Skirtingus ir didelius reikalavimus stato tėvai, vyras ar žmona (ir vaikai), lygiai kaip ir darbdaviai, visuomenė, mokykla, tautybė ir galop pati kultūra. Visuomenės ir kultūros reikalavimai ateiviams yra dar sunkesni, nes jie gyvena dviejų kultūrų (ir dviejų visuomenių) sąlytyje ir turi atsiliepti į jų abiejų pareikalavimus, jei nori išsaugoti nesužalotą savo identitetą;
Skaityti daugiau...
 
GILĖS ĄŽUOLAS PDF Spausdinti El. paštas

Kryžių kalnas (1981)

Eilėraščių ciklas, skirtas kunigui ANTANUI MACKEVIČIUI (1828 - 1863 m. m.), vienam Iš sukilimo Lietuvoje vadų.

Istorinės tautos sąmonės pažinimas, kuris taip vilioja tyrinėtoją; gimsta šiandien. Gi tautos sąmonės tiesa šaknimis siekia istoriškai tolimą; giliausią asmenybių klodą; skatinusį ir formavusį šį sąmonės vystymosi procesą; Į šią tikrovę tiesos keliu sugrįžt nelengva.

Reikėtų netiesa laikyti tokią tautos sąmonės interpretaciją; kuri nusigręžia nuo asmenybių egzistencialinių priežasčių, o jų ieško liaudies masių judėjimuose, sociologijoje, politinėje ekonomikoje.

Tautos sąmonės pažinimas — neskubotas "pasivaikščiojimas pėsčiomis" asmenybių sielų sodais, kuris apima pastovias etikos ir žmogaus proto kategorijas, o drauge ir neišsprendžiamus, nepastovius, nepakartojamus žmogiškosios prigimties prieštaravimus.

Esame pripratinti prie dirbtinių, bendrų, ribotų štrichų bei vertinimo kriterijų laikmečiams ir asmenybėms, nuo kurių reikėtų nutolti.
Skaityti daugiau...
 
ŽMOGUS KAIP DIEVO RŪPESTIS PDF Spausdinti El. paštas
Savo "Išpažinimų" pradžioje šv. Augustinas klausia: "Kas esi, mano Dieve? Ką taria kiekvienas, kalbėdamas apie Tave? — Quid es, Deus meus? Quid dicit aliąuis, cum de Te dicit?" (Conf 1,4). Iš sykio atrodo, kad tai metafizinis klausimas, tiek įtampiai vėliau keltas scholastinės filosofijos, ieškojusios Dievo esmės: causa prima, ens a se, actus purus, motor immobilis . . . Tačiau klausimo nusakymas antruoju asmeniu (es) ir jo papildymas kreipiniu (Deus meus) kelia abejonių, ar iš tikro Augustinas čia klausia Dievo, koks jis yra savyje. Kodėl jis sako ne "kas yra Dievas", o "kas esi, mano Dieve?" Juk antrasis veiksmažodžio asmuo naikina atsietinj mąstymą; savaime jungdamas jo objektą su manimi pačiu: Tu niekad nėra man abejingas, kad mąstyčiau jį kaip atotrauką nuo savęs. Jei tad Augustinas klausia, "kas esi, mano Dieve", tai jau pati šio klausimo lytis rodo, jog tai nebe metafizinis klausimas. Klausėjas nori patirti ne tai, kas Dievas yra savyje, o greičiau kas jis yra ryšium su pačiu klausėju. Todėl ne tiek jo klausia, kiek j jį kreipiasi.

Tai patvirtina ir pats Augustinas, skleisdamas truputį vėliau aną pradinį klausimą dviem kryptimi: Dievo ir savęs paties, būtent: "Kas Tu esi man — quid mihi es" ir "kas aš pats esu Tau — quid Tibi sum ipse" (Conf I, 5). Tai reiškia: Dievo klausimas gali būti atsakomas tik tokia ištara, kuri, nusakydama Dievai kartu nusako ir žmogų. Savo metu K. Rahneris yra pastebėjęs, kad "kiekviena religijos filosofija būtinai apibrėžia ir žmogaus esmę"; dar daugiau: "religijos filosofijai nereikia nieko kito, tik pagrindžiai apmesti teolotinę antropologiją", vadinasi, apmąstyti žmogų Dievo šviesoje".1 — Ką betgi reiškia apmąstyti žmogų Dievo šviesoje?
Skaityti daugiau...
 
JUNGTINĖS AMERIKOS VALSTYBĖS IR MAŽOJI LIETUVA PDF Spausdinti El. paštas
Antrasis pasaulinis karas Mažąją bei Didžiąją Lietuvą kaip ir kitas Rytų Europos tautas, palietė skaudžiai ir net tragiškai. JAV, kurios, pirmam pasauliniam karui pasibaigus, Rytų Europos tautoms savo idėjomis ir jėga galėjo padėti atstatyti savas nepriklausomas valstybes, antrą kartą atkėlusios savo karines pajėgas Europon, neįstengė išvengti Rytų Europos tautų patekimo į Sovietų Sąjungos orbitą ir viso pasaulio nuslydimo į naujo karo pavojų. Buvusieji aliantai, JAV ir Sov. Sąjunga, atsidūrė konfrontacijoje ir apsiginklavo naujoviškais, iki šiol nepatirto grėsmingumo ginklais.

Kaip tai galėjo įvykti? Tas klausimas ypatingai skaudžiai vargina Maž. Lietuvos lietuvį, kurio tėviškę ištiko Antrojo pasaulinio karo poveikyje tokia katastrofa, kad net jos vardui gresia išnykti iš būsimų žemėlapių. Kokios buvo tos priežastys, dėl kurių JAV, savo laiku tokios galingos, dabar Maž. Lietuvai nebegalėjo padėti?

Stengdamiesi surasti atsakymą į šitą klausimą, pažvelgsime, kiek šio rašinio ribotumas leidžia, pirma į JAV prezidento Roosevelto ir tada į jo įpėdinio Trumano ir abiejų administracijų veiklą; Yra esminio skirtumo tarp sąlygų, kuriomis turėjo juodu veikti ir savo sprendimais tiesiogiai ir netiesiogiai paliesti Maž. Lietuvos likimą: pirmasis atstovavo JAV-ėms prieškariniais ir karo metais, antrasis gi — karui jau baigiantis ir pasibaigus.
Skaityti daugiau...
 
VYTAUTO MAŽELIO MENAS PDF Spausdinti El. paštas
Šis Aidų numeris yra gausiai iliustruotas fotografo Vytauto Maželio mums žinomų asmenų portretais . Tuo išsamiau parodoma jo brandaus fotografinio meno vaisiai.

Fotografijos ir kaip specialybės, ir kaip meno šakos amžius, palyginus jį su tapyba, yra labai trumpas. Fotografavimas buvo išrastas tik 1822 metais ir nuostabiu tempu tebesivystąs iki mūsų dienų. Nuo juodų bespalvių šešėlių 1937 metais prieita prie gyvų natūralinių spalvų. Jau kalbama ir apie trijų dimensijų nuotraukas, t. y. foto paviršių su reljefu. Dabartinėse technikos aukštybėse tai nebe svajonė.

Čia neįmanoma apibūdinti, kokią revoliuciją yra sukėlusi fotografija įvairiausiose srityse. Pradžioje apsiribota tik portretais, nes įgimtas žmogaus siekis yra kaip nors įamžinti save ar įamžinti kitus. Tačiau labai greit prieita ir prie gamtos bei daiktų fotografavimo. Be fotografijos pagalbos šiais laikais nebūtų įsivaizduojama astronomija, medicina (rentgenologija, bakteriologija), biologija, fizika ir 1.1. Pastebėti fenomenai, nufotografuojami, išdidinami ir pateikiami tolimesnėms studijoms. Bet ypač iškeltina mūsų laikų mėgstamiausia pramogų sritis — kino filmai, kurių pagrindas taip pat yra fotografija.
Skaityti daugiau...
 
BAISUSIS BIRŽELIS PALYGINIMAS, DIMENSIJOS PDF Spausdinti El. paštas

Klausimai istorijai
Įvykių negalima apibūdinti vienu žodžiu ar bendru pavadinimu. Žodyje nepakanka erdvės, kad įspraustum bent svarbiausius bruožus. Taip už to paties vardo stovi daug įvairiaspalvių istorijų. Ne vien žodžio rėmai kalti. Žinių stoka ir kitoks supratimas dėl skirtingos gyvenimo aplinkos ar skirtingo auklėjimo žmogaus prote sukuria sienas, pro kurias negali prasimušti pilnas vaizdas. Todėl amerikiečiai ir net kai kurie lietuviai Baisiojo birželio frazėje įžiūri perdėjimą ir jai rodo nepasitikėjimo. Todėl ir mes nesuprantame žydų baimės, jiems vos tik svastikos ženklą pamačius. Nesuprantame PLO, nebuvę palestiniečių pabėgėlių stovyklose. Laike dingo vardai, pavardės ir pasakojimai apie daugelį atsitikimų. Bet kai kurie įvykiai neišdils, kaip neišdilo seniai neveikiančių ugniakalnių kupros žemės paviršiuje. Kai kurie įvykiai stovės, tarsi laiko upėje iškilusios salos.

Išlikimas istorijoje traukia į save priežastinius klausimus — kaip ir kodėl. Net Lietuvos akmenys susilaukė dėmesio ir padėjo nusakyti ledynų laikotarpius. Tačiau į tuos klausimus   teisingai   atsakyti   nėra lengva, ypač dar maišantis priežastininkams ar vos paviršutiniškai susipažinusiems. Žydų 'holocaust' šiandieniniai aptarinėjimai yra tik aptarimo pradžia. Su laiku prie Hitlerio psichinio pakrikimo jungsis daugiau motyvų.
Istorijoje klausimai ir aiškinimai nesibaigia.
Skaityti daugiau...
 
CLAUDE SIMON — NOBELIO PREMIJOS LAUREATAS PDF Spausdinti El. paštas
1985 m. Nobelio literatūrinė premija buvo paskirta romanistui Claude Simon'ui, pirmajam prancūzų laureatui po Jean Paul Sartro 1964 metais. Simon'o laimėjimas sukėlė sąmyšį tarp New Yorko intelektualų, kurių daugelis apie jį nebuvo girdėję. Viena retų išimčių, buvo romaniste Joyce Carol Oates, pagyrusi komisijos sprendimą; Su ja nesutiko amerikiečių rašytojų "tetulė" Mary McCarthy, kuri pareiškė, kad premija turėjusi atitekti prancūzei Natalie Sarraute. Prancūzijoje laureatą dar atsiminė kritika, bet skaitančioji publika jau buvo jį primiršusi.

Kaip kasmet, laureato atrinkimą dalinai nulėmė Švedijos Karališkosios akademijos narių skoniai, intrigos ir trumpalaikės sąjungos. Oficialiuose Akademijos dokumentuose ir kalbose skaitome, kad Simon'o romanuose "poeto ir dailininko kūrybingumas" derinamas su "giliu laiko pajutimu". Istoriją Simon'as jaučia tragiškai, jo "veikėjų sąmonės neišvengiamai tampa pasaulio sąmyšio aukomis". Tačiau iš to gimsta "švelnumas ir ištikimybė, pasišventimas darbui ir pareigai, tradicijai ir solidarumui su mirusiais ir gyvaisiais". Simon'as vaizduoja "kažką, kas glūdi mumyse ... — kažką viltingo, nepaisant viso mus supančio žiaurumo ir absurdo, kurie . . . taip įžvalgiai ir giliai pavaizduoti jo romanuose".
Skaityti daugiau...
 
TARPTAUTINIS RAŠYTOJŲ (PEN) SUVAŽIAVIMAS NEW YORKE PDF Spausdinti El. paštas
PEN organizacijos suvažiavimas New Yorke, įvykęs prieš gerą pusmetį, aišku, jau priklauso istorijai. Bet jis taip pat dar priklauso ir mums, išeiviams, nes tame suvažiavime ne tik buvo paminėti mūsų žymieji kaliniai sovietų koncentracijos stovyklose, bet ir paliesta problemų, kuriomis mes gyvename, ypač ryšium su savo tautos kova už laisvę.

Tarptautinės Rašytojų Sąjungos PEN (Playrights, Poets, Editors, Esayists, Novelists) metinis suvažiavimas vyko New Yorke sausio 12 - 17. Pradėtas jis buvo sausio 12 d. Viešojoje bibliotekoje (Public Library) ir tęstas Essex House viešbutyje prie centrinio parko.

Kaip pranešė New Yorko spauda, į suvažiavimą iš įvairių pasaulio kraštų atkeliavo 600 rašytojų. Kai kurie jų labai garsūs — Nobelio premijos laureatai. Į šį suvažiavimą atvyko rašytojai ir iš komunistų valdomų valstybių, kaip Kinijos, Nikaragvos, Rytų Europos . . . Nepaisydami spaudimų iš vidaus, kai kurie jų (ypač iš Vengrijos) drąsiai pasisakė už spaudos laisvę, pasmerkdami cenzūras. Kiti daugiausia tylėjo.

Kartais diskusijose keistai atrodė, kad vakarietiškos kultūros šalių rašytojai puolė Jungtines Amerikos Valstybes kaip varžančias rašytojus bei pilną spaudos laisvę. Tokiais puolimais ypač išsiskyrė Vakarų Vokietijos rašytojas Guenter Grass, kuris betgi teisinosi nesąs komunistas ar komunizmo gynėjas. Taip pat atsirado ir iš Amerikos rašytojų, kurie smerkė savo tėvynę, sukeldami nusistebėjimo, ypač vadinamuose egzilų rašytojų sluoksniuose, patyrusiuose komunistinės santvarkos varžtų.
Skaityti daugiau...
 
PAUKŠČIŲ TAKO STRUKTŪRINIAI BRUOŽAI PDF Spausdinti El. paštas
Pirmiausia reikia išmatuoti tuštumą kaip siūlą.

Daiva Karužaitė-Gogola

Per paskutinį dešimtmetį pasikeitė astronomų pažiūros į Paukščių Tako galaktikos struktūrą. Iki 1973 metų Paukščių Tako vaizdas buvo nusistovėjęs tokiuose rėmuose: (1-) platus diskas su spiralės forma išsidėsčiusiomis žvaigždėmis, atvirais žvaigždžių spiečiais ir šviesiais bei tamsiais miglynais, (2-) truputį susiplojusio rutulio formos centrinis išsipūtimas, kuriame tankiai susispietę daugybė žvaigždžių ir (3-) viską gaubianti didžiulė sfera (Halo), kurioje išsidėstę rutuliniai žvaigždžių spiečiai. Visos sistemos skersmuo apie 100,000 šviesmečių,1 totalinė masė tarp 100 ir 200 bilijonų saulės masių.2

Šiais laikais vaizdas kiek pasikeitęs. Šalia trijų pagrindinių struktūros elementų dabar turime ir ketvirtą — koroną. P. Tako sistemos maksimalus skersmuo jau nebe 100,000 švsm., bet mažiausia 400,000, ir totalinė masė mažiausia 600 bilijonų saulės masių, bet gali būti nuo 1 iki 2 trilijonų saulės masių.

Korona
Prie tokių išvadų vedė grynai teoretiniai samprotavimai. Astronomai jautė, kad Paukščių Take turėtų būti daug daugiau masės, negu 200 bilijonų saulės masių. Stebėjimo duomenų, patvirtinančių teoretikų išvadas, dar nebuvo. Galaktinė korona neskleidžia jokios šviesos, tad ji negali būti vizualiai stebima. Bet štai 1978 m. sausio mėn. buvo paleistas orbiton mokslinės paskirties satelitas IUE (International Ultraviolet Explorer). Šio satelito teleskopas, 1979 m. stebėdamas Magelano Debesų šviesiąsias mėlynas žvaigždes, suteikė pirmuosius tiesioginio koronos stebėjimo duomenis.
Skaityti daugiau...
 
MŪSŲ BUITYJE PDF Spausdinti El. paštas
Šį pavasarį buvo tiek daug žymių meninių ir kultūrinių įvykių, kad jų šiame Aidų numeryje neįmanoma plačiau apibūdinti. Prie kai kurių teks sugrįžti vėliau.

Pabaltiečių vakaras Kanados parlamento rūmuose įvyko balandžio 24 d. Dalyvių buvo 210. Parlamento narių — 51, Kanados finansų ir veteranų reikalų ministrai, Vatikano pronuncijus, Australijos, JAV, Portugalijos, Norvegijos, V. Vokietijos ambasadoriai. Pagrindine kalbą pasakė JAV ambasadorius Thomas Niles. Pobūvį rengė Kanados pabaltiečių federacija, kurios pirmininkas yra estas dr. G. Silinš. Menine programą atliko pianistas Armas Maiste (estas) ir Ottawos mergaičių dainininkių grupė "Ramunėlės". — Amerikos lietuviai turėtų pasimokyti iš savo tautiečių Kanadoje, kaip panašius pobūvius surengti JAV, į kuriuos atsilankytų šios šalies įtakingi asmenys.

JAV LB Kultūros Tarybos šeštoji premijų šventė buvo surengta gegužės 17 d. Lietuvių piliečių salėje Bostone. Rengėjai — Kultūros Taryba ir JAV LB Bostono apygardos valdyba, kurios pirmininkas yra C. Mic-kūnas. Programai vadovavo Arūnas Ciuberkis. Įteiktos 4 premijos: didžioji — už mokslinį veikalą 3000 dol. — Broniui Kvikliui už "Lietuvos bažnyčių" Vilniaus arkivyskupijos I tomą; teatro premija (1000 dol.) — Chicagos lietuvių operai; dailės premija (1000 dol.) — Romui Viesului ir muzikos premija (1(K)0 dol.) — Broniui Budriūnui. Premijų šventėje aktyviai dalyvavo JAV LB vicepirm. V. Volertas ir Kultūros tarybos pirmininkė Ingrida Bublienė. Menine dainų programą atliko ansamblis "Uždainuokim" iš Clevelando.
Skaityti daugiau...
 
VYTAUTO ALANTO "GELMIŲ BALSAI" PDF Spausdinti El. paštas

Ko reikia, kad novelė būtų rimta kandidatė laimėti, sakysim, kažkiek metų "Dirvos" skelbiamuosius Simo Kašelionio vardo konkursus? Pastaruosius porą metų niekas jų nebelaimi, nes, matyt, ir tie nuolatiniai konkurso dalyviai nebesugeba pataikyti, kaip reikėtų sukurti. O kaip iš tikro reikėtų rašyti, galėtų eiti pavyzdžiu Vytautas Alantas, kurio novelės net 6 kartus yra laimėjusios tuos konkursus, ir "Viltis" visas tas laimingąsias yra išleidusi knygoje Gelmių balsai (237 psl., kietai įrišta, aplankas dail. D. Šeputytės - Jurgutienės, rašytojo portretas dail. B. Macutkevičiaus, leidinio mecenatas — Amerikos Lietuvių Tautinė Sąjunga, išleista 1984 m., kaina 10 dol.).

V. Alantui novelė ne naujiena. Kaip rašytojas jis jau 1930 m. prisistatė su pirmuoju novelių rinkiniu "Artisto širdis", o ši naujoji knyga yra septintoji tų trumpojo metražo jo kūrinių. Kadangi jis ir novelėje stengiasi atsidėjęs papasakoti sudėtingą; intriguojančią; gerai pagrįstą istoriją ir nepagailėti veikėjams išsamios vidinės ir išorinės charakteristikos, tai ir trumpumas jo novelėms yra sąlyginis dalykas. Juk ir šiame tų laimingųjų rinkinyje vienas kūrinys turi truputį daugiau kaip 50 puslapių, o ir kitiems nepašykštėta tų puslapių.
Skaityti daugiau...
 
SU "MILŽINAIS IR SLIBINAIS" SUSITIKUS PDF Spausdinti El. paštas
Po ilgesnio laikotarpio poetas Leonardas Žitkevičius (Balys Pa-vabalys) vėl pasiskardeno 1984 metų datos satyrinės poezijos rinkiniu "Milžinai ir slibinai", praturtindamas šį mūsų palyginamai liesoką literatūros žanrą: Deja, toji kad ir ne milžiniško dydžio knygelė ilgiau nei metus mūsų spaudos apžvalgininkų buvo beveik užmiršta, kai tuo tarpu laikraščių puslapiuose kartais iškedenamos net ir žvirblio plunksnos. Negi šis poetas po ankstesnių rinkinių "Šilkai ir vilkai" (1950), "Daiktai ir nuorūkos" (1955), "Vizijos prie televizijos" (1957) ir eilėraščių, spausdintų periodinėje spaudoje, būtų dar prieš paskutinį jubiliejų jau iki dugno išsidainavęs?

Anaiptol. Greičiau tai yra tik mūsų beveik tradicinė dėmesio ir pagarbos stoka mūsų humoristinei ir satyrinei kūrybai, kuri hiperbolėm nešlovina oro pripūstų autoritetų, nuo kopėčių nesako pagraudenančių pamokslų ir per anksti nešaukia į karą* o dar nepraustu žodžiu sudrumsčia ir lietuvio "amžinąją rimtį" bei gražiai nusistovėjusį minčių vandenėlį.

Malonu, kad L. Žitkevičiaus iki šiol vis tiek dar nei kritikos milžinai ir nei slibinai nesumindžiojo.
Skaityti daugiau...
 
ROMANAS APIE SIBIRĄ IR JO NUTAUTĖJUSIUS HEROJUS PDF Spausdinti El. paštas
Juozas Požėra: ŽUVYS NEPAŽĮSTA SAVO VAIKŲ. Vilnius, Vaga, 1985.

Iki Antrojo pasaulinio karo lietuvių literatūra, su negausiomis išimtimis, išsiteko gimtosios žemės lopelyje. Tai nereiškia siaurumo ar lėkštumo — Tolminkiemyje ar Anykščių šilelyje tebėra sukaupti ypatingi likimai, ištisos visatos. Bet nuo 1940-ųjų metų lietuvių rašytojai ir jų kūriniai išklydo po visą pasaulį. Brazilijos džiunglės , Illinojaus prerijos, Manhattano dangoraižiai tapo lietuvių literatūros teritorija, kaip ir Jenisejaus pakrantės, Magadano šachtos ar Mordovijos uždraustos zonos.

Juozo Požėros romanas "Žuvys nepažįsta savo vaikų" yra dar vienas indėlis į tą pasaulinę mūsų raštijos kategoriją^ Autorius nuveda mus į Sibiro taigas, atveria nepaprastai erdvius akiračius. Toje panoramoje pasirodo masinių trėmimų iš Lietuvos aukos, suvirpa jų tragedija. Ir visa tai sovietiniame romane. Ar tai naujas posūkis krašto literatūroje? Nejaugi bus paliesta iki šiol uždrausta tema — lietuvių kryžiaus keliai Sibire?

Pradėkime nuo romano herojaus Juliaus Šerkšno. Šis vietine legenda virstantis lietuvis medžiotojas Sibire, šventuolis ir "manijakas", gamtos mistikas ir "donkichotas", turi yparingą užduotį — įprasminti romano ir Sibiro erdvę. Juk jis ne tiktai išgyveno ypatingą ištremtųjų tragediją, bet ir filosofiją studijavo, nuo knygų lūžta jo lentynos . . .
Skaityti daugiau...
 
APIE RYTŲ LIETUVĄ ANGLŲ KALBA PDF Spausdinti El. paštas
Kai 1980 m. pasirodė dr. Algirdo Budreckio suredaguotas kolektyvinis veikalas Rytų Lietuva ir kai to veikalo leidėja, Vilniaus Krašto lietuvių sąjunga, pasišovė jį tuojau pat leisti anglų kalba, "kad tarptautiniu mastu būtų atskleisti lenkų nusikaltimai prieš lietuvių tautą" (labai abejoju, ar visi šio leidinio autoriai sutiktų su tokiu jo tikslo nusakymu), man kilo tam tikrų abejonių, kurias trumpai aptariau savo recenzijoje ("Draugas", 1981.II.7). Siūliau tada neskubėti su to leidinio anglišku leidimu, manydamas, kad kai kurie straipsniai iš viso neverti tokio vertimo, kad visas veikalas turėtų būti perredaguotas, aprūpintas asmenvardžių ir geografinių vardų rodyklėmis ir naujausia bibliografija.

Redaktorius A. Budreckis piktokai atsiliepė į tas mano pastabas. Draugui nesutikus jo atsakymo dėti, jis buvo atspausdintas Laisvoje Lietuvoje (1981.7.9). Atrodo, nei pats redaktorius, nei leidėjai nepab jo mano pageidavimų ir štai po penkerių metų turime po ranka stambų, gana puošniai išleistą* su gausiomis iliustracijomis, žemėlapiais ir faksimilėmis veikalą Eastern Lithuania: a collection of historical and ethnographic studies (Chieago, 1985 m., 663 psl.).

Nors angliškasis leidinys keliomis dešimtimis puslapių didesnis už lietuviškąjį, tačiau jokių esminių pakeitimų nepadaryta. Neištaisytos net tokios elementarios klaidos, kaip Kriavo unijos datos atkėlimas į 1383 m. Nepridėtos nei rodyklės, neatšviežinta nė bibliografija. Tiktai Marijus Blynas nuo savo straipsnio apie gynybines Vilniaus sienas nugraibė nereikalingas polemines putas, o savo straipsnyje apie istorinius Rytų Lietuvos paminklus šį kartą davė teisingą vokiškos P. VVeberio knygos pavadinimą (27 p.).
Skaityti daugiau...
 
ATSIŲSTA PAMINĖTI PDF Spausdinti El. paštas
Antanas Maceina: DIEVAS IR LAISVĖ. Redagavo Algis Norvilas. Išleido Ateitis. Apipavidalino Jonas Kuprys. I-VIII, 150 p. Chicaga. 1985. Kaina 5 dol.

Antanas Salys: RAŠTAI, III. Įvairūs straipsniai. Redagavo Petras Jonikas. Išleido LKM Akademija, padedant Sofijai Salienei ir kun. J. Ruokiui. 546 p. Roma. 1985.

Zenonas Ivinskis: RINKTINIAI RASTAI, II. (Istorinius raštus tyrinėjant, Lietuvos kraštas ir kaimynai, Senovės lietuvių tikėjimas ir kultūra). Redagavo Paulius Jatulis. Išleido LKM Akademija. 724 p. Roma. 1986. Mecenatas dr. Juozas Kazickas.

Juozas Vilčinskas: LIETUVOS SOCIALDEMOKRATIJA. Kovoje dėl krašto nepriklausomybės. Istorinė apžvalga. 398 p. Nidos knygų klubo specialus leidinys. Londonas. 1985. Kaina 20 dol. Kietais viršeliais — 25 dol.
Skaityti daugiau...
 
AIDŲ RĖMĖJAI PDF Spausdinti El. paštas
Mecenatai: po 250 dol.: kun. prof. dr. Pr. Ragažinskas, Central, NM; po 120 dol.: Aušra Babickas, Richmond Hts, OH; po 50 dol.: VI. Pažiūra, Agoura - Oak, CA; J.V. Žadeikiai, Oak Lavvn, IL; po 40 dol.: dr. Silva Pragulba, Highland Park, MI; kun. J. Pragulbickas, Elizabeth, NJ; Petras Kliorys, Euclid, OH; Jonas Prakapas, Bakersfield, CA.

Garbės prenumeratoriai: po 30 dol.: Laimutė Graužinienė, Monė Lembertienė, Stasė Pautinienė, Santa Monica, CA; Ig. Bandžiulis, Rita Bureikienė, A. Dabšys, J. Motiejūnas, kun. dr. A. Olšauskas, V. Prižgintas, Los Angeles, CA; dr. Marija Gimbutienė, Topanga, CA; Pr. Grušas, Agoura, CA; dr. Cordelia Jasutis,
Skaityti daugiau...
 
VIRŠELIAI PDF Spausdinti El. paštas

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai