| |
|
|
1977 m. 4 balandis
|
Parašė O. V. MILAŠIUS
|
 O. V. MILAŠIUS
1877.V.29 —1939. II. 2
ŽMOGUS
Nubėgtą kelią išmatavęs, aš, kirvarpa po grindim,
Širdy jaučiu didžiulį gailestį ir meilę saulėms seserims nakty!
Vienok ir jos iš šio pasaulio, jos —čionykštės. O!
Leisk man pažvelgti daug toliau: savin!
Aš puikiai suprantu, kad tu žinai, kas glūdi ten — ir kaip nerausti man?
Pirmiausia — noras Išsiskyrėlius suvesti,
Ir nerimas sutuokti vandenį ir ugnį.
Vėliau gi — Žmonai Vyro neaprėpiamas sudie,
Abiejų — dienos ir nakties — šviesų gražiųjų atskyrimas.
Iš tikro tai nedaug! Bet atsakyki man:
Nuo tos akimirkos, kai tu atpažinai save mergelės bruožuos,
Tarytum vandenų miege, kuriam, kaip man, iš tavo kūdikių
Kada reikėjo taip didžiai moters šviesos
Išskaityti savo dvasiai?
Kuriam, o laimingasis! kurs reikalauji atleidimo, — kuriam?
Ir dargi iš tavęs, tu nelabasis, kurs nepasirodei?
Jį mano įtūžimas vaikės, lyg išdvėsusiais šunim,
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Stasys Šimkus ir Klaipėdos Muzikos mokykla (1923-1930) |
 |
 |
 |
|
Parašė ALGIS ŠIMKUS
|
I
Į savo pasirinktą muziko profesiją Stasys Šimkus visada žiūrėjo labai rimtai. Jis nepakentė meno diletantų, nors ir gabių, ir lengvapėdiškos pažiūros į muziko specialybę. Savo mokiems jis visada sakydavo: "Būti įsivaizduotu muziku ir tikruoju yra du skirtingi dalykai. . . Susikaupkite, pralavinkite protą, sušildykite sielas, būsit geri muzikai."1
Tokias pažiūras jis pirmiausia priskyrė savo motinos ir pirmojo muzikos mokytojo, Juozo Naujalio, įtakai. Motina, anksti pastebėjusi savo jauniausio sūnaus gabumus, jau nuo pat vaikystės pradėjo jį raginti siekti mokslo. Berniukui teturint dar tik dešimt metų, ji 1897 m. nuveža jį į Kauną ir atiduoda "daraktoriui" Juozui Naujaliui į jo vedamą vargonininkų-chorvedžių mokyklą. Ši vyskupo Paliulionio laikais prie Kauno katedros įsteigta mokykla buvo Naujalio pavyzdingai rimtai ir stilingai tvarkoma. Visi mokiniai, be tiesioginių pamokų, privalėjo dalyvauti katedros chore, tuo būdu gaudami progos betarpiai susipažinti su čia nuolat atliekamais Palestrinos, Orlando di Lasso, Vittorios, Suriano ir kitų gilios ir išdidžios bažnytinės muzikos kūrėjų veikalais.
Baigęs Naujalio mokyklą, jis išeina į pasaulį nuzikos "valgyti duonos" teturėdamas vos trylika metų. Iš pradžių vargoninkauja Čiobiškio, Kriokialaukio, Žodiškio ir Skirsnemunės parapijose. Tačiau ilgai kaimo muzikanto padėtimi nepasitenkina. 1908 m. Stasys Šimkus jau Varšuvos muzikos institute, po to Petrapilio konservatorijoje. Net ir čia baigęs formalias muzikos studijas, jis kur bebūdamas vis dar siekia kiekviena pasitaikiusia proga pasitobulinti savo profesijoje. Jį randame New Yorko Julliard muzikos mokykloje, Berlyne pas prof. M. Schillingsą, Leipcige pas pro f. Z. Karg-Ellertą. Dar vėliau, išsirūpinęs specialius leidimus, jis praleidžia ilgas valandas pasaulinio masto Vienos, Milano Scalos, Romos ir Paryžiaus operos teatrų repeticijose, siekdamas giliau susipažinti su jų dirigentų ir technikinių vadovų metodais.
Jau daugeliui metų praėjus po pamokų pas Naujalį, Stasys Šimkus vis dar tebetvirtino, kad "toji jaunystėje įskiepyta giliajai muzikai meilė ir pagarba ir šiandien mumyse stipriai veikia, gal todėl, kad J. Naujalis į mūsų jaunas širdis įdėjo tą kerinčią ir žavinčią sėklą. Gal todėl mes ir šiandien taip giname tyrąją muziką . . . Čiurlionis, Sasnauskas, Naujalis mums jau sudaro net tradiciją."2 Vertindamas kai kuriuos savo kartos Lietuvos muzikus, jis užrašuose pastebi: "Pas Naujalį nebuvęs — mažai ko vertas . . , Naujalis savo specialybėje buvo visuomet aukštumoje!"3
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė ANTANAS GUSTAITIS
|
 Izidorius Kirkilas buvo mūsų bendruomenės apskritimo centras ir tobulumo pavyzdys. Net galima būtų sakyti — Amžinojo lietuvio idealas: ilgų distancijų bėgiko kojų, jaunesniojo leitenanto stuomens, Vytauto Didžiojo galvos, iš viršaus niekingą aplinką vėsia rimtimi užliejančio žuvies žvilgsnio ir prakalbantis visada paskutinis. Taigi visada būdavo ir jo teisybė, nes mes po to visi tylėdami išsiskirstydavome.
Tam tobulumui paryškinti reikia dar pridėti, kad bendruomenės susirinkime, koncerte ar rimtų tautiečių pobūvyje atmintinai atrasdavo garbingiausią kėdę ir lygiais tarpais švelniai paglostydavo greta sėdinčios savo puknios žmonelės ranką, net reikšmingai paspausdamas jos mažąjį pirštelį. O toksai stiprus dėmesys silpnajai lyčiai labai dažnai sukeldavo žaliu pavydu atskiestus kitų ponių komentarus ir pažadindavo pedagogines pastabas savo vyrams.
Bet visiems buvo žinoma, kad Izidorius Kirkilas nepakentė jokių su sekso užuomina kalbų, jokių apnuoginto meno paveikslų ar žurnalų iliustracijų ir buvo absoliučiai sausas abstinentas.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Alfonso Nykos-Niliūno GIESMIŲ GIESMĖS VERTIMAS |
|
|
|
|
Parašė ANTANAS RUBŠYS
|
"Giesmių giesmė" yra Senojo Testamento mįslių mįslė. Ši knyga yra sunki suprasti bei aiškinti, sunki ir išversti iš hebrajų į kitas kalbas. Tačiau ji yra ir masinanti knyga. Tiek daug apie ją rašyta! Tur būt, nėra Senajame Testamente kitos knygos, kuria būtų tiek daug domėtasi.
Poetas Alfonsas Nyka-Niliūnas "Aiduose" (1975, Xr. 8) davė mums naują lietuvišką "Giesmių giesmės" vertimą. Vertimo "pirmoji redakcija", — sako jis, — buvo išversta (1950) iš lotyniško Vulgatos teksto, kuris, kaip žinoma, raidiškai imant, šiek tiek skiriasi nuo hebrajiškojo. Galutinėje redakcijoje (1970) vertimas koreguotas, priartinant jį prie hebrajiškojo originalo, tam reikalui naudojantis naujaisiais filologiniais komentarais" (Aidai, 1975, Nr. 8, p. 356).
Prieš bandant vertinti mūsų poeto "Giesmių giesmės" vertimą, pravartu įsijausti į du klausimus: 1. Kokia yra "Giesmių giesmės" tematika? 2. Ko lauktina iŠ "Giesmių giesmės" vertimo? Tada mums bus įmanoma pasidžiaugti mūsų poeto sėkme, pajusti vertimo trūkumus ir patį vertimą įvertinti.
"Giesmių giesmės" tematika
"Giesmių giesmės" tema yra meilė. Meilė, kuria mylimoji ieško mylimojo ir mylimasis mylimosios; meilė, kuria abu ieško sau vietos ateityje. Tyra, jutiminė, jaunatviškai aistringa. Mįslinga kaip jūra ir alkana kaip ugnis.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
JURGIO MATULAIČIO KELIAS Į VILNIAUS . VYSKUPO SOSTĄ |
|
|
|
|
Parašė JUOZAS VAIŠNORA
|
50 metų mirties sukakčiai paminėti
Kas siūlė kun. J. Matulaitį Vilniaus Vyskupu?
Kai ėjo derybos, susirašinėjimas su nuncijum Pacelli, su vokiečių valdžia, kokie ir kieno žygiai buvo daromi dėl kandidato į Vilniaus vyskupus, J. Matulaitis, ramiai dirbdamas Varšuvoje ir tvarkydamas vienuolijos reikalus, nieko nežinojo. Jis 1918 m. pradžioje pasiryžo vykti į Marijampolę ir ten atgaivinti marijonų vienuolyną. Vysk. Pr. Karevičiui tarpininkaujant, gavo tada sunkiai duodamą leidimą atvykti į Lietuvą ir 1918.III.1, palikęs Varšuvą, atvyko į Vilnių. Savo dienoraštyje jis taip rašo:
Užėjau pas J. M. prelatą Michalkevičių, vyskupijos valdytoją. Jis manęs paklausė, ar aš jau atvykęs apimti vyskupijos valdymo. Aš išsyk nesupratau to klausimo. Iš kalbos su J. M. paaiškėjo, kad Vilniuje buvo pasklidęs gandas, būk aš esąs skirtas Vilniaus vyskupijai valdyti vieton J. M. prelato Michalkevičiaus. Jis klausė, nejaugi man nieko apie tai nėra sakęs Varšuvos arkivyskupas. Pasakiau — nič nieko. Aš važiuoju laikyti rekolekcijų Kaune ir steigti vienuolyno Marijampolėje11.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Nueita, kelia, apžvelgiant |
|
|
|
|
Parašė STASYS BARZDUKAS
|
Clevelando lituanistinėj mokykloj ir Kultūros Fonde
JAV Nepriklausomybės šventės išvakarėse, 1949 liepos 3, mus vežęs laivas pasiekė Amerikos krantus. Įvažiavimo dokumentus mūsų ir Staniškių šeimoms sudarė žinomasis Amerikos lietuvių veikėjas inž. Pijus J. Žiūrys, mūsų žmonų giminaitis, tad jis mus pas save į Cleve-landą taip pat parsivežė, jis ir jo žmona mumis rūpinosi ir mus globojo. Darbą geležinkely man parūpino Clevelando Dievo Motinos Nuolatinės Pagalbos lietuvių parapijos klebonas kun. J. F. Angelaitis. Prasidėjo mūsų Amerikos gyvenimo tarpsnis.
Clevelando lietuvių nausėdija (kolonija) 1949 gausiai pasipildė naujaisiais ateiviais, kurių vaikai Vokietijoj buvo mokęsi lietuviškose mokyklose. Reikėjo kokį nors lietuviško mokslo tęsinį dabar turėti ir Amerikoj. Kilo šeštadieninių mokyklų mintis, ir tokią mokyklą taip pat norėjom turėti prie šv. Jurgio lietuvių parapijos. Tuo rūpinosi naujai įsisteigęs Ateities (ateitininkų sendraugių) klubas. Bet priešinosi parapijos klebonas kun. V. Vilkutaitis: esą "čia Amerika, kokių lietuviškų mokyklų jums reikią". Su tokiu galvojimu mes (dr. Ad. Darnusis, I. Malėnas, B. Graužinis ir kt.) nesutikom, tad nenusileidom. Buvome iškoneveikti per pamokslą. Tada išspaus-dinom atsakymą. Kai jį sekmadienį platinau prie bažnyčios, vienas lietuviškos mokyklos priešininkas man smogė kumščiu į veidą. Norėjo taip pat sutraiškyti nukritusius mano akinius, bet pripuolę kiti neleido. Kreipėmės į vyskupiją. Jos įsikišimu mokykla pradėjo veikti. Mokyklą 1949-50 lankė 72 mokiniai, o 1950-51 — 200, 1951-52 — 245, 1952-53 — 260, 1953-54 — 271. Pirmuoju jos vedėju buvo Balys Graužinis, antruoju aš, o mokykloje mokytojavau (su trumpom pertraukom) iki 1976 vasaros, kol mokykla, pritrūkusi mokinių, turėjo rudenį užsidaryti.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
ŽODŽIŲ BAIMĖ (Kultūrinis klimatas Čekoslovakijoje) |
|
|
|
|
Parašė A.S.
|
Anglijoje, Londone, leidžiamas žurnalas Index on Censorship savo 1976 metų rudens numeryje (Vol. 5. 3) įsidėjo straipsnį "Žodžių baimė" (Fear of Words), kurio autorius Jan Hrachor apžvelgia kultūrinį šių dienų Čekoslovakijos klimatą, sutelkdamas savo dėmesį į kūrėją rašytoją, jo kūrybinę laisvę, jo santykį su valdančiu elitu. Nesunku rasti kultūrinio ir istorinio gyvenimo paralelių tarp Čekoslovakijos ir Lietuvos, dėl to tas straipsnis bus įdomus ir Aidų skaitytojui — įdomus labiausiai tuo, kad jo autorius Jan Hrachor, parodo tą apverktiną kultūrinę padėtį, kuri šių metų pradžioje privertė Čekų intelektualus protesto raštu pasisakyti prieš valdžios spaudimą ir reikalauti kūrybinės laisvės. Į protestą valdžia piktai reagavo naujais Čekoslovakijos intelektualų persekiojimais — areštais, kalėjimais, trėmimais . . . Visa tai pasmerkė laisvę mylintieji kraštai protesto laiškais Čekoslovakijos diktatūrinei vyriausybei. — Red.
Modernioje čekų tautos istorijoje grožinė literatūra per ilgai buvo priversta tarnauti politiniams tikslams, ir šiandien, atrodo, niekas nebenori, kad menas ir toliau atlkinėtų tas funkcijas. Verčiau ryžtamasi atitrūkti nuo tikrovės ir pasinerti į paties menininko susikurtą pasaulį. Tas tendencijas galima pastebėti tiek žvelgiant į rytus, tiek į vakarus nuo Čekoslovakijos. Kai kurį laiką net atrodė, kad literatūra ėmė semti savo gyvybę iš nuosavų šaltinių ir tvarkytis pagal savo dėsnius. Skaitytojui liko ją priimti ar atmesti. Tačiau čekų rašytojas niekada negalėjo skųstis, kad jo kūryba nesirūpinama, net tais atvejais, kai jam nebuvo leista paskelbti nė vienos eilutės.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
VLADISLOVO ŽILIAUS DAILĖS PARODA CHICAGOJE |
|
|
|
|
Parašė Saulė Jautokaitė
|
Šių metų sausio 14 Čiurlionio meno galerijoje, Chicagoje, buvo atidaryta neseniai iš Lietuvos atvykusio dail. Vladislovo Žiliaus dailės kūrinių paroda.
Parodos kataloge trumpai aprašyti dailininko biografiniai bruožai. Gimęs 1939 Lietuvoje, Tauragėjes apskrityje, Varsnelių kaime. 1958 baigė meno mokyklą Telšiuose. 1964 baigė Lietuvos meno akademiją Vilniuje. Studijavo grafiką. 1976 politinio bėglio teise emigravo į JAV. Dabar gyvena New Yorke.
Individualias meno parodas dail. Žilius pradėjo ruošti nuo 1966 Vilniuje. Grupinėse parodose dalyvavo Vilniuje, Lenkijoje (Krokuvoje, Mal-brok, Bydgoszcz) ir Taline. Pavieniai darbai eksponuoti Maskvoje, Prahoje. Sofijoje, Varšuvoje, Barcelonoje, Amsterdame, Bostone, Chicagoje.
Dail. Žilius Čiurlionio galerijoje iškabino apie penkiasdešimt meno darbų. Didžiausią jų dalį sudaro didžiuliai aliejiniai darbai, nutapyti Vilniuje ir New Yorke per paskutiniuosius trejus metus.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė R. Šliažas
|
Kai vokiečių ekonomija ir literatūra po karo atsistatė ir dabar užima vadovaujančias vietas pasaulyje, vokiečių filmas nepakilo į kultūrinės išraiškos aukštumas. Būdinga pokario vokiečių kinui buvo sentimentalios meilės istorijos idiliškame Vokietijos kampely, grubios komedijos su vis tais pačiais senais vaidintojais ir galų gale visa serija pornografijos, padarytos sunkia vokiška ranka, be prancūziško grakštumo. Palyginus tokius filmus su didinga Vokietijos kino tradicija prieš Hitlerio laikus, aiškėja viso nuosmukio apimtis.
Tačiau pamažu ir tyliai pribrendo nauja, jaunų vokiečių režisierių karta, kuri savo originalumu ir drąsa sukūrė naują vokiečių filmą ir pradėjo atkreipti pasaulio dėmesį į save. Vokietijos savaitraštis Der Spiegei 1975 lapkričio 17 paskyrė pagrindinį straipsnį šiai kartai įvesdinti.
Amerikos didžiųjų laikraščių kritikai taip pat pastebėjo tuos naujus vokiečių režisierius ir vadina juos "Wunderkinder". Italas Michel-angelo Antonioni laiko juos pačiais kūrybingiausiais. O anglų spauda taipgi pripažįsta, kad visa, kas svarbesnio, vyksta vokiečių filmuose. Vardai, kaip Werner Herzog
— 33 metų, Rainer Werner Fass-binder — 29, Wim Wenders — 29, Werner Schroeter — 30, Volker Schlondorff — 36, Hans-Jūrgen Syberberg — 39, ir Alexander Kluge — 42, jau plačiai žinomi už Vokietijos ribų ir priskiriami tarptautinių režisierių elitui.
|
|
Skaityti daugiau...
|
— Dr. Stasys Bačkis Lietuvos diplomatijos šefo S t Lozoraičio paskirtas Lietuvos atstovu (charge d'affairs) Wa-shingtone. Iki šiol tas pareigas ėjęs Juozas Kajeckas dėl sunkios ligos atsistatydino.
— A. Simutis, Lietuvos gen. konsulas New Yorke, Vasario 16-sios išvakarėse per daugelį metų suruošia priėmimus, kuriuose dalyvauja svetimų valstybių konsulai ir kviesti amerikiečiai bei lietuviai. Šiemet priėmimas buvo tuo įdomus, kad žymieji svečiai tarė sveikinimo žodį. Miesto mero ir konsularinio korpuso vardu kalbėjo Marčia Dawkins, New Yorko konsulų draugijos vardu — Urugvajaus gen. kons. H. Y. Goeyen-Alvez. Ypatingai jautri buvo Tautinės Kinijos ambasadoriaus K. Shah kalba, kurioj jis priminė lietuvių ir kinų meilę laisvei ir ryžtą kovai. Gen. kons. A. Simutis pabaigoje svečius supažindino su iš Lietuvos atvykusiu rašytoju Tomu Venclova. Jis taip pat tarė žodį apie kovas dėl žmogaus teisių.
— New Yorko miesto kabelio televizijoje (kanale J, Diek Roffman programoje) vasario 16-sios vakarą paminėta Lietuvos nepriklausomybės šventė. Programoje dalyvavo Lietuvos gen. kons. A. Simutis, A. Sabalis, Daiva Kezienė ir pats vadovas Richard Roffman. Informaciją apie okupuotą Lietuvą lydėjo vaizdai ir muzika. Programos televizijoje organizatorius - — Batūno pirm. Kęstutis Miklas.
— Kanados pabaltiečių vakaras parlamento rūmuose suruoštas kovo 9 d. Dalyvavo 20 senatorių, 50 parlamento narių, užsienio reikalų min. D. S. Ja-mieson, žemės ūkio min. Eugen VVhelan, veteranų reikalų min. Daniel MacDonald, JAV ambasadorius Thomas Ostrom En-ders, pronuncijus arkivysk. Angelo Painias, V. Vokietijos ambasadorius Max von Podevills, Australijos, Britanijos, Turkijos atstovai, Pabaltijo valstybių konsulai, žurnalistai, daug žymių kanadiečių svečių ir apie 70 pačių pabaltiečių. Pagrindinę kalbą pasakė ministras E. VVhelan. Programa apėmė vaišes, sveikinimus ir koncertą, kurį atliko sol. Gina Čapkaus-kienė. Kanados pabaltiečių vakarą jau keleri metai ruošia tos šalies pabaltiečiai. Jį globoja 17 senatorių ir parlamento narių komitetas. Tikslas — kelti Lietuvos laisvės idėją.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
ANT DEŠIMTOSIOS SLENKSČIO (Literatūros metraštis Pradalgė) |
|
|
|
|
Parašė Pr. Visvydas
|
(Literatūros metraštis Pradalgė)
Po ilgesnės pertraukos pasirodė Kazio Barėno redaguojamas literatūros metraštis Pradalgė — devintas iš eilės. Knyga savo formatu ir turiniu (poezija, proza, kritika, literatūrinė istoriografija) gražiai prisiderina prie ankstesniųjų. Dar vienas tomas, — ir mes turėsime vertingą dešimtinę, gal ir nepilną, betgi visokeriopą išeivijos literatūrinių pastangų bei laimėjimų sankaupą.
K. Barėno Pradalgės sudarytos demokratišku principu: čia ramiausiai suteloa įvairiu oasaulėžiūru autoriai, ir niekas iš jų nereikalauja (kaip kartais daroma Lietuvoje leidžiamame "Poezijos pavasaryje") visuomeninio kovingumo ar politinio kryptingumo). Iš visko matyti, Barėnui rūpi ne politika, ne kokia nors srovė, bet paprasčiausiai išeivijos literatūra — tokia, kokia ji dabar yra, be ypatingos atrankos, dažniausiai surinkta iš autorių, gerų ir vidutinių, kurie dar turi noro atspiųsti šviežiai parašytą ar stalčiuje dūlantį rankraštį.
Devintoje Pradalgėje dalyvauja 28 autoriai. Poezijai tenka 12 pavardžių. Metraščio medžiaga tikriausiai buvo telkiama maždaug prieš trejetą metų, nes čia įdėti penki K. Bradūno "Pokalbiai su karalium", o poetas juos jau yra išspausdinęs 1973 metais išleistoje knygoje.
|
|
Skaityti daugiau...
|
Vytautas J. Bagdanavičius: TAUTOS SAMPRATA IR LIETUVIŲ TAUTOS INDIVIDUALYBĖ. Paskaitų kursas Čikagos Pedagoginiame lituanistikos institute. Autoriaus leidinys, Chicago 1977, 132 psl. (didelio formato mašinraštis).
Petras Melnikas: DEBESYS IR PROPERŠOS. Išle-ido Lietuviškos knygos klubas. Chicago 1977, 292 psl. Aplanką piešė O. V. Virkau. Kaina 6 dol.
juozas Toliušis: 13-JI LAIDA. Pasakojimų pynė jaunimui. JAV LB Švietimo tarybos leidinys. Iliustracijos Aleksandro Jakšto. Chicago, 1977, 254 psl., kaina 4 dol.
J. Burkus: DVASINIŲ BŪTYBIŲ PASAULIAI. Sūduvos laidinys, Hot Springs, Ark., 1997, 444 psl., kaina 8.50 dol.
LIETUVIŲ KATALIKŲ BAŽNYČIOS KRONIKA, III t., 1975-1976. Išleido L. K. Religinės šalpos rėmėjų sąjunga, Chicago, 1977, 424 psl., kaina 5 dol. Aplankas ir iliustracijos — ses. Mercedes.
Dr. Konstantinas Jurgėla: LITHUA-NIA: THE OUTPOST OF FREE-DOM. Published by The National Guard of Lithuania in Exile in cooperation with Valkyre Press, Inc., St. Petersburg, Fla., 1977, 387 psl., kaina 15 dol.
Joseph L. Navickas: CONSCIOUS-NESS AND REALITY. HegeVs Philoso-phy of Subjectivity. Martinus Nijhoff, The Hague, 1976. 284 psl., 22 dol. (60 guldenų).
Povilas Rėklaitis: KLEINLITAUEN IN DER KARTOGRAPHIE PREUSSENS. Ein Beitrag zur Gechichte des Gebiets namens Litauen im ehemaligen Koenig-reich Preussens. Atspaudas iš: Lithuania Minor, III (1976, p. 69-119.
Anatole C. Matulis: LANGUAGE . . . HOPE. An introduction to metaglosso-therapy. National Research Institute for Psychoanalysis and Psychology, Detroit 1977, 113 p.
THE VIOLATION OF HUMAN RIGHTS IN SOVIET OCCUPIED LITHUANIAN. A Report for 1976. Išleido JAV Lietuvių Bendruomenė, Glenside (Pa.) 1977, 160 psl.
CHRONICLE OF THE CATHOLIC CHURCH IN LITHUANIA, No. 14. Kunigų Vienybės leidinys, redaguotas kun. K. Pugevičiaus. Putnam 1977, 42 psl.
HEIMATGRUSS. Jahrbuch der Deutschen aus Litauen 1977. Redagavo
A. Franzheit ir Edith Kunfert. Bremerhaven 1977, 120 psl. Duodami straipsniai iš vokiečių gyvenimo nepriklausomoj Lietuvoj ir po karo sovietinėj okupacijoj. Prof. E. Boettcher pamini prof. J. Straucho 85 m. sukaktį.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
|
|
|
Vytautas Bieliauskas
Kazimieras
Jonas
Paulius
Antanas
Juozas
Leonardas
