| |
|
|
1963 m. 10 gruodis
|
KULTŪROS PRASMĖ KRIKŠČIONYBĖJE |
 |
 |
 |
|
Parašė ANTANAS MACEINA
|
1. Klausimo esmė bei reikšmė
Kas yra kultūra Kristaus įsteigtoje ir Bažnyčios vykdomoje Dievo Karalystėje: esminė būtinybė ar praeinanti atsitiktinybė?
Istoriškai šis klausimas atsakomas labai lengvai. Krikščionybė pasirodė senovės pasaulyje ne kaip kokia keistuolė, gyvenimą niekinanti žydų sekta, kaip tai jai prikaišiojo romėnai, bet kaip visas žmogiškosios veiklos sritis apimąs ir visas jas savo dvasia perskverbiąs naujas sąjūdis. Jau Tertulijonas galėjo drąsiai stabmeldžiams sakyti, jog krikščionys žemiškuoju atžvilgiu esą lygiai tokios pat vertės, kaip visi kiti: jie užsiima laivininkyste, einą karo tarnybą, dirbą žemę, gabeną į rinką savo rankų dirbinius; tad esą visiškai nesuprantama, kodėl jie turėtų būti nenaudingi valstybės ūkiui. Visas Tertulijono "Apologeticum" yra ištisas krikščionybės gyrius ne tik religiniu bei doroviniu, bet ir kultūriniu atžvilgiu. Tą patį randame Aristido, šv. Justino Kankinio, Athenagoro raštuose, kuriais jie gina krikščionis nuo stabmeldžių puolimų: krikščionys einą teisėjų pareigas pagal teisingumą, šelpia vargšus, net patys pasninkaudami, esą geriausi valstybinės tvarkos palaikytojai, moką mokesčius, dalyvaują pilietiniuose reikaluose ir t.t. "Girtina yra krikščionių giminė visame ėmės paviršiuje", baigia savo apologiją Aristidas.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Premija prof. dr. Zenonui Ivinskiui |
|
|
|
Gruodžio 14 d. Brooklyne "Aidų" mokslo premija 500 dol. paskirta prof. dr. Zenonui Ivinskiui už veikalą rankrašty "Lietuvių tautos istorija", I tomas. Vertinimo komisiją sudarė: Antanas Bendorius, Vaclovas Čižiū-nas, dr. Viktoras Gidžiūnas, O.F.M., Pranas Naujokaitis ir dr. Antanas Vasys. Vertinta 1961 -1962 m. išleistos mokslinės knygos bei premijai atsiųsti rankraščiai.
Premijuotasis veikalas apima 310 mašinėle rašytų puslapių ir nušviečia mūsų tautos istoriją nuo seniausių laikų iki 1447 m. Iš viso bus 3 tomai. Pirmasis tomas, kuris dabar atžymėtas "Aidų" premija, susideda iš plataus įvado (5-69 p.), padalyto į du skyrius: Rytų Pabaltijo gyventojų priešistorinė kultūra ir Lietuviai iki Lietuvos valstybės pradžios. Toliau kalbama apie Lietuvos valstybės iškilimą ir jos suklestėjimą (1200-1477). Veikalas stipriai dokumentuotas pirminiais šaltiniais, pateikiama nežinomos medžiagos, daugelis istorinių įvykių iškeliama naujoj šviesoj. Kai šiuo metu okupuotoje Lietuvoje iškreipiama mūsų tautos praeitis, šis veikalas įgyja ypatingos reikšmės.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
ŽMOGUS SOVIETINĖJE SANTVARKOJE |
|
|
|
|
Parašė M. BRAKAS
|
Government, Law and Courts in the Soviet Union and Eastern Europe. General Editors Vladimir Gsovski and Kazimierz Grzybowski. Vol. 1-2. Atlantic Books. New York, Frederick A. Praeger 1959. XXXII, XV, 2067 p.
Tai monumentalus veikalas, vaizduojąs ir analizuojąs Sovietų Rusijos ir Rytų Europos komunistinį teisyną. Be pačios Sovietų Rusijos, veikale aprašomos dešimties antrojo pasaulinio karo eigoje po komunizmu patekusių kraštų teisinės santvarkos, būtent: trijų Baltijos kraštų, Albanijos, Bulgarijos, Čekoslovakijos, Vengrijos, Lenkijos, Rumunijos ir Jugoslavijos. Tik Rytų Vokietija neliečiama.
Medžiaga suskirstyta į septynias dalis. Pirmojoje aprašomas komunistinio režimo atsiradimas Rusijoje bei primetimas Baltijos ir (alfabetine tvarka) minėtiems kitiems kraštams. Antrojoje dalyje vėl ta pačia eile aprašoma atskirų kraštų teisminė administracija. Trečiojoje dalyje apžvelgiama teisminė procedūra dalykine tvarka: po atitinkamų bendrų įstatymų, baudžiamojo bei civilinio procesų, Įrodymų ir skundų tvarkos pavaizdavimo paanalizuojami atskirų kraštų teisiniai skirtumai. Ketvirtojoje dalyje aprašoma baudžiamoji teisė, penktojoje — civilinė ir šeštojoje — darbo teisė ("darbininkas ir fabrikas"). Paskutinėse keturiose dalyse — trečiojoje iki šeštosios — Baltijos kraštams atskiros vietos nebeskiriama; "kadangi jie inkorporuoti Sovietų Sąjungon, Sovietų teisė įvesta jų teritorijose ir jie dabar yra vienodos sovietinės teisės struktūros dalys", jų teisynai nebesiskiria nuo Sovietų Rusijos teisyno ir atskiro aprašymo nepateisiną. Tik paskutiniojoje dalyje, kurioje vaizduojama žemės ūkio sovietizacija ("žemė ir ūkininkas"), ir Baltijos kraštams vėl duodami atskiri skyriai.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė VLADAS ŠLAITAS
|
ANTROJE PUSĖJE
Antroj gyvenimo pusėje
tenka kovoti už pralaimėtas pozicijas;
tenka kovot už kiekvieną pėdą,
kurią teko prarast jaunystėj.
Tenka kovot ir apverkt savo kvailą galvą.
O, mano Jėzau,
pasigailėk manęs:
leisk man, po mirties,
išbučiuoti dulkes nuo Tavo kojų,
nes savo metu
(aš kalbu apie savo šviesią, skaisčią vaikystę)
aš esu buvęs Tavo meilės širdy
ir tuo pačiu aš esu Tave turėjęs savo širdy,
tik vėliau,
šio pasaulio ir kūno įstatymo plėšomas,
aš labai atitolau,
och, kaip aš baisiai toli nuo Tavęs atitolau,
taip kad šiandieną
tenka kovot už kiekvieną pėdą,
kurią kartą buvau praradęs.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
PLUOŠTAS DOKUMENTU APIE ANTANĄ STRAZDĄ |
|
|
|
|
Parašė VINCAS MACIŪNAS
|
(Tęsinys)
Aptikęs Strazdo bylą su Harasimavičium, neabejojau, kad nenuorama Strazdas, daręs tiek rūpesčių dvasinei vyresnybei, turėjo būti dar nekartą paminėtas Vilniaus vyskupijos raštuose, kurie antrojo pasaulinio karo metu buvo perduoti Vilniaus valstybiniam archyvui ir, nors dar netvarkingai sukrauti atliekamose lentynose ar kampuose ir net laiptų aikštelėse, buvo daugiau ar mažiau prieinami istorikams. Peržiūrėjęs daugybę bylų, iš jų išrankiojau paskirus Strazdą liečiančius dokumentus, teikiančius naujų duomenų paskutiniam Strazdo gyvenimo penkmečiui. Vieną bylą iš to laikotarpio aptikau Vilniaus universiteto bibliotekoje (rankraštis B, 54/199); tai 1828 Obelių dekanato vizitacijos aktai (Akta Wizyty Dekanatu Abelskiego Roku 1828 odpra-wioney), kur buvo ir labai įdomus dekano raportas apie Strazdą. Tų 1828-1833 dokumentų nuorašai (išskyrus vieną kitą) yra suregistruoti V. Biržiškos "Aleksandryne" (II 1963, p. 261-264), kaip Strazdo dokumentai Nr. 41-42, 44-70.
1828 V 15 Obelių dekanas Jonas Stanevičius (tas pats, kuris jau 1825 buvo tardęs Strazdą) iš Dusetų (jis buvo Dusetų klebonas) pasiuntė Katalikų Bažnyčios Rusijoje metropolitui arkivyskupui Ciecišovskiui raportą, kuris davė pagrindą 1828 V 31 (tai dekano raporto gavimo data) sudarytai bylai "apie nepavyzdingą kun. Droz-dovskio elgesį ir jo suspendavimą" (Dzielo o nie-przykladnem postępowaniu X.Drozdowskiego i o zasuspendowaniu onego, zaczęlo się z raportu WJX. Jana Staniewicza Wizytatora Dekanatu Abelskiego — z dnia 31 Maia 1828).
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė K. BARĖNAS
|
Anuomet aš turėjau devyniolika metų, Jurgis Malonis turėjo devyniolika metų ir dar daug vyrų turėjo po devyniolika metų, visi buvom įvilkti į apčiuriusias žalsvas uniformas, ir vieni stumdėmės prie Leningrado, o kiti prie Staros Rusios. Tris kartus mudu su Maloniu vežėm frontan šieną, visus tris kartus grįžom į užfrontę sveiki ir gyvi, nė viena kulka nepalietė nei vežimų, nei arklių, nei mūsų. O kai grįždavom sveiki ir gyvi, tai Malonis ilgai sėdėdavo, rūkydavo ir skaidydavo Feldpostu gautus naujausius merginų laiškus. Rašė nepažįstamos, ir šiandien nepasakytum, kad tie laiškai anuomet kuo nors turtingi būtų buvę, o jis skaitydavo po kelis kartus ir, rodos, svarstydavo, kuriame čia galėtų būti bent vienas kitas žodis, išreiškiąs širdį. Skaitydavo, šypsodavos ir leisdavo dūmus.
— Grįšim, tai surasiu kurią nors, — sakydavo jis ir sėsdavosi rašyti, ir nuolat traukdavosi iš kišenės rūkalus, ir degdavosi cigaretę nuo cigaretės.
Tada jis turėjo jau atsirinkęs kelis laiškus ir tuos dažniau skaitydavo, negu kitus, ir iš jų mėgdavo pakartoti vieną kitą sakinį, ir visi jie buvo rašyti vienos ir tos pačios.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
ALFRED ANDERSCH —NAUJAS TAŠKAS VOKIEČIŲ PROZOJE |
|
|
|
|
Parašė B. Ciplijauskaitė
|
Alfred Andersch, iš Freiburgo kilęs jaunesniosios vokiečių prozaikų kartos atstovas, nusipelnė išsamesnių kritikų ir platesniam skaitytojų ratui tapo pažįstamas, tik pasirodžius paskutiniam jo romanui "Die Rote" (Raudonplaukė). Jau tais pačiais 1960 m. romanas susilaukė trijų laidų Vokietijoje ir buvo išverstas į anglų, italų, prancūzų, danų ir švedų kalbas. Gi beveik visi kritikai jį apskelbė "pasaulinio masto" kūriniu. Tai tikrai viena iš tų knygų, kurias paėmus į rankas, iš karto aiškiai matyti, jog ji neeilinė, jog joje skaitytojui atidaromi horizontai pasakojimo mene.
Pagrindinė "Raudonplaukės" tema: tiesos jieškojimas, apsisprendimo laisvė, žmogaus kaip paskiro asmens vertės matas sutinkamas jau pirmojoj, 1952 m. pasirodžiusioj Anderseno knygoj "Kirschen der Freiheit". Autobiografiniu stilium ten pristatomas jaunuolis, augąs ir susiformuojąs Hitlerio Vokietijoj. Norėdamas išsivaduoti iš nacionalsocializmo masės varžtų, jis įsijungia komunistų partijon, bet po kiek laiko ir ten pamato, kad paskiram asmeniui nepaliekama laisvės. Jau visus idealus praradęs jaunuolis mobilizuojamas kariuomenėn ir ketverius metus kariauja už tai, kuo visai netiki. Vieną dieną jis pasiryžta ir vėl tapti asmeniu, susigrąžinti sau laisvę — dezertyruoti. Jis nenori mirti kartu su kitais, žūstančiais beviltiškoj kovoj ir taip pat ją tęsiančiais tik iš inercijos. Ne, jei jis turi mirti, jis mirtį sutiks savo noru ir savo pasirinktu būdu; jis nori būti pats už ją atsakingas. Ir jei mirs — mirs, paragavęs tikros laisvės: "žmogus nėra laisvas, kol jis kovoja su savo likimu. Žmogus iš viso niekad nėra laisvas, išskyrius tuos kelis momentus, kurių bėgyje jis ištrūksta iš savo likimo... Laisvė mūsų gyvenime niekad negali trukti ilgiau, negu keletą akimirksnių, tačiau dėl jų mes gyvename". Ištrūkti iš savo likimo — tai tikras nugalėjimas savęs, savo baimių ir vilčių, trumpas, tačiau gilus ir pilnas atsikvėpimas. Su šiuo triumfu baigiama pirmoji Andersch knyga: dezertyras, užmiršdamas dvejopą (nuo "priešų" ir nuo kariuomenės, iš kurios pabėgo) jam gresiantį pavojų, užmiršęs, kad kiekvienu momentu jj tyko mirtis, sustoja prie išsirpusių vyšnių medžio ir jomis gardžiuojasi: "Aš turiu laiko. Laikas priklauso man tol, kol aš valgau šias vyšnias... laukines savo laisvės vyšnias dykumoj".
|
|
Skaityti daugiau...
|
* "Draugo" poezijos premijai atsiųsta 12 kūrinių. Vertinimo komisija (P. Jurkus, S. Yla, V. Volertas, L. Andriekus, A. Samusis) skaito gautus rankraščius.
* Lietuvių Katalikų Mokslo Akademijos suvažiavimas šaukiamas 1964 m. rugsėjo 5, 6, 7 d.d. New Yorke. Jo organizavimu vietoje rūpinasi New Yorko LKMA židinys. Jau yra gautos puikios suvažiavimui patalpos Fordhamo universitete. Suorganizuota finansų komisija, kuriai pirmininkauja prel. Jonas Balkūnas. Ji rūpinsis sukelti lėšų suvažiavimo išlaidoms apmokėti ir jo darbams išleisti. Suvažiavimo paskaitų temų parinkimu ir paskaitininkų pakvietimu rūpinasi centro valdybos paskirti specialūs LKMA įgaliotiniai — nariai mokslininkai.
|
|
KITONIŠKOS NAUJOSIOS GENERACIJOS POETO Ž0DIS |
|
|
|
|
Parašė Titas Alga
|
Nėra gimtosios žemes!
Nėra kad tykiai plauktų
Nemunėlis
ir aviža prašytų būti dailiai pasėta
Yra kad Jurekui tebūtų žalia ir
sidabras
Yra kad Johnui būtų juodaodis
sapnas
kad būtų ošianti ir plyštanti širdis
ant svetimos šalies ant žemės
svetimos
prieš paskutinį patepimą
ne saulėgrąžų aliejais.
(Algimantas Mackus)
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
TAUTOS [VYKIŲ PRISIMINIMAI IR APYBRAIŽOS |
|
|
|
|
Parašė Pr. Pauliukonis
|
1962 metų pabaigoje spaudos rinkoje pasirodė istoriko kanauninko Antano Steponaičio parašyta pusiau atsiminimų, pusiau istorinės studijos knyga "Tėvynėje ir pasauly". Knygos autorius yra sūduviškis, kilęs iš Triobiškių km., esančio prie pat Marijampolės miesto. 1908 m. baigęs Seinų kunigų seminariją, 1913 m. išvykęs į Šveicarijos Fribourgą studijuoti. Pirmo pasaulio karo metu su Šveicarijoje gyvenusiais kunigais J. Purickiu, V. Daumantu ir J. Gabriu organizavo lietuvišką veiklą ir ypatingai rūpinosi Vokietijoje esančių lietuvių belaisvių bei tremtinių šalpa. Be to, buvo ryšininkas tarp užsienyje gyvenančių lietuvių ir Lietuvos, kelis kartus važinėjo į Lietuvą ir dalyvavo 1917 m. Vilniaus konferencijoje. Po karo buvo Vilkaviškio vyskupijos sekretoriumi, kancleriu, katalikiškos akcijos direktorium, 1925-26 metais buvo atvykęs į JAV aukų rinkti statomai Vilkaviškio kunigų seminarijai, buvo Kauno sunkiųjų darbų kalėjimo kapelionu. Pirmosios bolševikų okupacijos metu paskirtas Kybartų klebonu, 1944 metų rudenį pasitraukęs į Vokietiją, kur kapelio-navo Neumarkte ir Ingolštadte. 1950 metais atvykęs į JAV ir dabar gyvenąs Los Angeles, Calif. Tad kan. A. Steponaitis turi didelę visuomeninės veiklos patirtį ir turi daug ką pasakyti. Jis yra parašęs ir išleidęs istorinę studiją "Mindaugas ir Vakarai" ir savo veiklos Šveicarijoje atsiminimus dar prieš antrąjį pasaulinį karą. Los Angeles lietuvių bendruomenėje atšventęs savo 75 metų amžiaus ir kunigystės 50 metų sukaktis, lietuvių raginamas pakartoti savo jau parašytus atsiminimus ir juos papildyti, pratęsiant iki paskutinių laikų, davė tautos įvykių prisiminimų ir apybraižų knygą. Galutinė knygos redakcija yra S. Sužiedėlio.
|
|
Skaityti daugiau...
|
A. Rinkūnas — KREGŽDUTE, I, II dalis, IV laida, 2 knygos. I dalis 118 p., kaina $2.50; n dalis 196 p., kaina 3 dol. Iliustravo T. Valius. Išleido Spaudos B-vė "žiburiai", Torontas, 1963 m.
Ignas Sakalas — LIETUVOS VYČIAI AMERIKOJE. Vyčių organizacijos 50 m. veiklos istorija. Spaudė "Draugo" spaustuvė Čikagoje. 1963 m., 160 p. Gražiai įrišta.
Jonas Vėgėlis — VISGAILIS. Poema. 242 p. Spaudė Immaculata spaustuvė. Putnamas, 1963 m. Kaina 3 dol.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė Juozas Audėnas
|
VLIKAS per dvidešimt savo veiklos metų nei rankų nenuleido, nei akių poilsiui nesudėjo, nei pavergtos tautos neišlaisvino. Dabar Vli-kas, kaip ir kiekvienas laisvasis lietuvis, liūdnai žvelgia į Nemuno pakrantėse, Dubysos šlaituose, Nidos ir Palangos kopose, Rūdininkų giriose ir visame likusiame krašte komunistų trypiamą Lietuvos laisvę. Laisvę ir nepriklausomybę, kuriomis apie septynis šimtmečius lietuvis džiaugėsi.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė Domas Jasaitis
|
Antanas Tulys
P. Kiaulėno piešinys
Pirmieji kūrybiniai žingsniai
Prieš 60-50 metų Lietuva buvo ne tik didvyrių, bet ir poetų žemė. Kiekvienas moksleivis, gyvaplaukiams viršutinėje lūpoje prasikalus, pasižabodavo pegasą ir žeisdamas pentinais jo įdubusius šonus, šuoliavo į Parnasą.
Taip ir A. Tulys. Mūzos jį pradėjo lankyti jau 1914 m., tik vienerius metus pabuvus Amerikoje. Pradėjo feljetonais ir trumpomis apysakomis. Juos priglobė "L. Vienybė", vėliau "Lietuva", "Sandara", Valparaiso lietuvių studentų laikraštėlis "Moksleivių Sapnai". Apie 1920 m. įsikūrė Lietuvių Pažangos moksleivijos susivienijimas Amerikoje ir pradėjo leisti "Moksleivių Kelius", kaip priedą prie mėnesinio laikraščio "Artojo", kurio redaktorius buvo V. Sirvydas ir leidėjas Lietuvių Apšvietos draugija Clevelande. A. Tulys buvo "Moksleivių Kelių" redaktorius ir gaudavo trisdešimt dolerių metinio atlyginimo. Dešimtyje numerių, kurie pateko į mano rankas, knibžda A. Tūlio kūriniai: apysakos, eilėraščiai, literatūrinė kritika, mokslinės apžvalgos, Shelley, Ibseno, Nietzschės, Schopenhauerio, Maupassanto ir kt. vertimai. Kai kuriuos straipsnius jis tvirtina savo parašu A. A. Tulys, kitus pasirašo Marcas Baukas, Šešėlis, Šeduvietis, Vėjų Sesuo ir kt. Ir patsai daug jų neatsimena. Tad dalis jų žus, nes rašytojų slapyvardžių medžiotojų, kaip velionis V. Biržiška, nedaug ir nedažnai būna.
|
|
Skaityti daugiau...
|
GROŽINĖ LITERATŪRA
Aistis J. — Milfordo gatvės Elegijos 27
Alantas Vyt. — Šventaragis sutinka Ramunę 297
Andriekus Leonardas — Nerimas, Pokalbis, Ant
kranto, Vaikai, Ar ji žinos, Brangenybės (eil.) 302
Auginąs Balys — Pakasynos, Laukimo ugnys, San-
tėmio katytės, Vizijų vadžios (eil.) 203
Barėnas K. — Išsvajotoji 454
Bradūnas Kazys — Ir nebijok, Penktadienio vaka-
rą, čiurlioniškoji fuga, Strazdas, Ilgesys (eil.) 10
Grigaitytė Kotryna — Apmąstymai, Sargybos, Me-
dis, Melas (eil.) 353
Jurkus Paulius — Žvaigždė (Iš Vilniaus legendų
ciklo 24
Kirša Faustas — Mažoji karalija, žavus abstraktas,
Užgeso akys (eil.) 389
Kučėnienė Dalia — Sombra (eil.) 14
Mikuckis Juozas — Ekstazė, Melancholiška elegija,
žiedais pavasaris (eil.) 335
Narutė Nerimą — Relikvijos (eil.) 248
Obcarskas Č. — Nakties pakrantėj, Sniegas, Nak-
ties elegija (eil.) 151, 310
Rutkūnas Benediktas — Vaisiai, Liejas saulė, Gėlių
taika, Nostalgija, žalia, Spinduliai, Staklės, Pa-
saulio slėny, Tikiu (eil.) 145, 257, 383
Šlaitas Vladas — Antroje pusėje, Keturiasdešimt
piramidžių (eil.) 443
Tininis J. — Mumija 152
Tulys Antanas — Velnio laiškas 395
Vaitkus Mykolas — Užtvanka praplyšo, Stebuklo žaibas, Dausų paukštė, Tu skrendi, tu vejies, Vilties gėlytė, žavai, Išbusk ir paleisk, Nebe tie, nebe tie, Nelaukiama viešnia, Varpelis (eil.) 287 žmuidzinas Jonas — Sapnas, žemės mirtis (eil.) 215
|
|
Skaityti daugiau...
|
Redaguoja — Antanas Vaičiulaitis
Redakcijos nariai — Leonardas Andriekus, O.F.M., Juozas Girnius, Alfonsas Nyka - Niliūnas
Meninė priežiūra — Telesforas Valius
Leidžia — Tėvai Pranciškonai
Administracijos adresas — Aldai, 680 Bushwick Ave., Brooklyn 21, N. Y.
Dailininko adresas — Telesforas Valius, 84 Pine Crest Rd., Toronto, Ont. Canada
Redakcijos adresas — Antanas Vaičiulaitis, 4757 East Ave., S. E., Washington 28, D. C.
|
|
|
|
|
|
Vytautas Bieliauskas
Kazimieras
Jonas
Paulius
Antanas
Juozas
Leonardas
