Mes visi esame astronautai erdvėlaivyje, kurį vadiname Žeme. Savo nesibaigiančioje kelionėje apie saulę, šis mūsų erdvėlaivis aprūpintas nuostabiomis gyvybei palaikyti sistemomis. Oras, vanduo ir žemė — tos sistemos atrodė neribotos ir save atnaujinančios. Tik paskutiniu laiku pradėjome jų stoviu domėtis ir tada išsigandome. Sistemos artėja krizėn. Mūsų erdvėlaivis gali pasidaryti nebetinkamas gyvybei palaikyti, jei žmogus nesustos savo aplinkos teršti. Mes atradome ekologinę krizę — pasaulio užteršimą. (Ekologija — organizmo ryšis su aplinka. Teršimą galima aptarti kaip žmogaus veiklos antraeilius, nepageidautinus padarinius).

BADMETIS

Juodos dėmės ant vaisių —

Amaras

ropoja sodais — bus tuščios pintinės

ir išdžiūvus burna —

Iškirsim vaismedžius, įdiegsim vaismedžius

Išrausim save.

Kokia puri žemė . . .

Jei žvelgsime atvirai ir be iliuzijų į Lietuvos laisvės klausimo padėtį tarptautinėje plotmėje, turėsime pripažinti, kad ji pastaraisiais pora metų žymiai pablogėjo. Lemtingas posūkis buvo Vakarų Vokietijos sutartys su Sovietų Sąjunga ir Lenkija, kuriomis tie didžiausi II pasaulinio karo priešai išlygino savo santykius. Vokietijos ir Rusijos gerų santykių laikotarpiai Lietuvai beveik visada būdavo pražūtingi. Jos du kartus sunaikino Lietuvos valstybę — XVIII a. gale Lenkijos - Lietuvos respublikos padalijimais ir mūsų laikais Molotovo-Ribbentropo susitarimais. Nuo Tauragės konvencijos 1812 m. iki I pasaulinio karo Vokietijos ir Rusijos santykiai buvo daugiausia gana geri ir draugiški. Todėl XIX a. sukilimai prieš rusus negalėdavo pasisekti. Prūsija, vertindama savo gerus santykius su Rusija, užblokuodavo kovojančias lietuvių ir lenkų tautas ir užkirsdavo kelią ginklams bei paramai iš Vakarų.

Norvegas Christian S. Stangas, Oslo universiteto slavų kalbų profesorius, 1970 kovo 15 sulaukė 70 metų amžiaus, ir ta proga Stockholme buvo išleistas jam skirtas stambus (598 psl.) jubiliejinis leidinys Donum Balticum to Professor Christian S. Stang on the occasion of his hirthday 15 March 1970. Redagavo Velta Rūke-Dravina, latvė kalbininkė baltiste ir šiuo metu Stockholmo universiteto profesorė.

Sėdėjom su kaimynu daktaru kieme po laukine obelim ir kalbėjomės apie laiką ir žmones. Ant medžių jau krito rasa, mažas tarpunamio skersvėjis kartais stipriai pūstelėdavo, kad galėtu* me atsigauti toje tvankumoje, lyg plaukdami stabtelėti ir giliau įtraukti oeo.
— Greit bėga laikas, — pasakė daktaras, žiūrėdamas į mano vienuolikmetį sūnų.
— Greit, — patvirtinau, — bet taip kalba tik seni žmonės. Mano sūnui laikas dar neturi reikšmės.

Spalio numery (1971 nr. 8) jaunimo kongreso reikalu mūsų žurnale platėliau buvo pasisakęs Kęstutis Girnius. Kadangi tai buvo dar mokslus tebeinančio žmogaus žodis, jis sulaukė atgarsio ir kitoj spaudoj. Vienur buvo pateikta tik to straipsnio ištraukų, kitur jis buvo ir dalykiškai komentuotas. Tik "Pasaulio lietuvis" supažindinimą su šiuo straipsniu baigė keista redakcijos pastaba: "Gaila, kad neturėjome progos 'Aidų' autoriaus išgirsti tuose pasitarimuose, kurie buvo ir tebėra kviečiami jaunimo kongreso reikalais. Naudingiau būti aktyviu kongreso dalyviu, ne vien tik autoritetingu patarėju" (1971 nr. 19, p. 318). Keista ši pastaba dėl to, kad ji skamba kažkokia straipsnio autoriaus inkriminacija. Nėra ko apgailestauti neturėjus "progos" jį išgirsti kongreso pasitarimuose, nes tam reikalui jis nebuvo nė kviestas. O platesniu straipsniu dėl kongreso pasisakymas taip pat yra šioks toks "aktyvumas". Parašyti ilgesniam straipsniui reikia nemažiau laiko, kaip keliems posėdžiams ar susirinkimams. Kas kokiu darbu ir kiek kur gali dalyvauti, priklauso ir nuo to, kas ką labiau gali įstengti, ir nuo to, kiek kam laiko palieka studijos.

Dr Jonas Grinius su žmona Alina Miliutyte

Dr. Jonui Griniui š. m. vasario 21 suėjo 70 metų. Galima džiaugtis ne jo metų skaičium, bet kad jis tebėra pajėgus'ir kūrybingas.
Tokis metų skaičius betgi jau įgalina žvelgti iš perspektyvos — kokiais švystelėjimais žmogus yra nužymėjęs savo gyvenimo taką; kuriose srityse yra palikęs savo pėdas savam praeinamam laikui ar patvaresnes pėdas, ilgiau nenykstančias.
1. Dr. J. Grinius yra nepriklausomos Lietuvos antrosios generacijos žmogus — kaip Dielininkaitis, Skrupskelis, Mantvydas, Keliuotis, paskiau Ivinskis, Maceina, Yla, Darnusis, Vaičiulaitis ir eilė kitų. Visai šiai generacijai būdinga žymė — savų jėgų padalinimas: dalis profesijai bei asmens kūrybai pagal individualinius polinkius; dalis (ir nemaža dalis!) — visuomeninei tarnybai.

Laikas tarytum greičiau bėga, kai daug čia mokslus išėjusiųjų įsigyja mokslo laipsnius ir eina pro-fesūron, o senesniosios kartos mokslininkai vis žengia amžiaus viršūnėm minimos 60, 70 ir 75 metų sukaktys.
Prof. dr. Pranas Jucaitis 1971 gruodžio 5 atšventė 75 metų amžiaus sukaktį. Jubiliatas gimė Kiaul-upiuose, Sintautų valsčiuj, Šakių apskrity. Tėvo brolis Antanas išėjo į skulptorius (po karinės tarnybos išvyko mokytis Prancūzijon ir ten pasiliko). Kiaulupiuose vasaras praleisdavo motinos brolis Juozas Kasperavičius, pedagogas ir senesniosios kartos veikėjas. Pradžios mokslą Pranas išėjo Sintautų mokykloje, kur vienais metais, rusų revoliucijos metu, mokslas buvo einamas lietuvių kalba; vadovėliais buvo vartojami Amerikoje paruošti "rankvedėliai".

Vasario 16 minėta visose laisvojo pasaulio lietuvių kolonijose. Pagrindiniai kalbėtojai: New Yorke — dr. E. Arma-tenė, Los Angeles — V. Adamkus, Detroite — K. Kleiva, Clevelande —
Jurkūnas, Miami — prel. J. Balkū-nas, Toronte — St. Barzdukas, Montre-aly — dr. I. Gražytė, Bostone — A. Budreckis, Worcestery — vysk. A. Deksnys, Hartforde — El. Sužiedėlis,
iterbury — V. Volertas, New Havene
— Br. Bieliukas, Newarke ir Baltimorėj

Aleksandras Kuršaitis/Alexan-der Kurschat, LIETUVIŠKAI-VO-KIŠKAS ŽODYNAS/LITAUISCH-DEUTSCHES WOE RTE RB U C H Thesauruss Linguae Lituanicae. Tomas II — Band II. Redakcinė kolegija: Wilhelm Wissmann (miręs), Erich Hofmann, bendradarbiaujant Arminui Kuršaičiui ir Hertai Krick. Goettingen, Vandenhoeck & Rup-recht, 1970. 733 - 1632 p. (ingis — nužiūrėti).