|
|
1980 2 Kovas-balandis
LIETUVIAI FILOSOFAI IR UTOPINĖS SVAJONĖS |
|
|
|
Parašė KĘSTUTIS SKRUPSKELIS
|
Paskaita, skaityta Europos lietuviškųjų studijų 26-oje savaitėje Louvain-la-Neuve 1979.VII.20-27, ir čia perduodama šiek tiek praplėsta forma.
Marksistinės pasaulėžiūros centre randame savotišką pažiūrą į žmogų. Senąją formulę, kad žmogus tai protaujanti būtybė Marksas laiko nereikšminga. Jis teigia, kad žmogus pirmiausia yra dirbanti būtybė. Tuščiažodžiai filosofai, anot jo, tebando žmones nuo gyvulių atskirti, kaip kuriam patinka, tačiau pats žmogus savo darbu save išskiria iš grynai gamtinių būtybių tarpo. Dirbdamas žmogus sukuria pats save, pasigamina tam tikrą esmę, ir jis yra vienintelis padaras, kuris tai įvykdo. Marksistinė darbo sąvoka šį momentą ypač pabrėžia: darbu pagaminamos ne vien tik medžiaginės gėrybės, patenkinančios žmogaus gamtinius poreikius, bet ir pats žmogus.
|
Skaityti daugiau...
|
Parašė Venclova Tomas
|
ugnyje ugnyje ugnyje ugnyje ugnyje kur erdvė pasitraukia į šalį ir lenkiasi laikui mano sielą išbrauk sunaikink ne mane manyje kad išaukštintas niekas patyręs nežemišką saiką būtų žiežirba krislas brūkšnys ir spraga ugnyje
vandeny vandeny vandeny vandeny vandeny po imperijos kupolu sklidinu šalčio ir aido tu šiandieną mane dar gini ir kitiems dalini tenegrįšiu namo nepažink neregėk mano veido kur aštuonetas tiltų siūbuoja žvarbiam vandeny
po žeme po žeme po žeme po žeme po žeme kur suyra akmuo ir begarsis upokšnis išlieka kur subręsta žiema ir netenka spalvos žaluma kūnas traukias į peleną pelenas traukias į niekad ir iš niekad į niekad srovena ertmė po žeme
tamsumoj tamsumoj tamsumoj tamsumoj tamsumoj mūsų oras retėja ir mūsų materija sklaidos viskas parengta mirčiai kada prasiskleidžia skiemuo ir juoduoja {spaustos į nesantį popierių raidės štai šitoj tamsumoj štai šitoj aklumoj
|
ŠVENTASIS RAŠTAS IR EVOLIUCIJA |
|
|
|
Parašė AUGUSTINAS RUBIKAS
|
I. Įtampa tarp Šv. Rašto ir gamtos mokslų Ji prasidėjo jau XV a pabaigoje. Jau tada, darant įvairias ekspedicijas, buvo aptikta tiek įvairių, iki tol dar nežinotų gyvių rūšių, kad Šv. Raštą tikinčiajam žmogui savaime kildavo klausimas: kaip jų visų poros galėjo savo laiku tilpti Nojaus arkoje, kuri, Šv. Rašto duomenimis, buvo vos trijų šimtų mastų ilgio ir penkiasdešimties pločio? (Prad. 6,15).
Atsakymas skambėdavo šitaip: prieš tvaną buvę dar labai maža gyvių rūšių. O kadangi po tvano Dievas naujų gyvių rūšių jau nebekūręs, tai jos galėjusios atsirasti tik poravimosi būdu. Taip, pavyzdžiui, leopardas, besiporuodamas su kupranugariu, išauginęs žirafą.
Taigi jau ir tada buvo keliama evoliucijos mintis. Ją kėlė patys teologai, nepajėgdami visų gyvulių porų sutalpinti Nojaus arkoje.
Tačiau Šv. Raštas kalba apie gyvų esybių sukūrimą spagai jų rūšį" (Prad. 1,24). Tie žodžiai, atrodė, turi pažymėti, kad Dievas įvairias gyvių rūšis yra kūręs betarpiškai, tai yra nepriklausant vienai nuo kitos. O kas ten paskui laukuose su kuo poravosi — būtų antraeilis dalykas, ir Šv. Rašto teiginio apie gyvių sukūrimą pagal jų rūšį nebeliestų.
|
Skaityti daugiau...
|
Parašė ANTANAS PAŠKUS
|
Tęsinys iš š. m. Aidų Nr. 1
3. Pakaitų beieškant Jei Amerikos respublika naujų amžių tvarką regėjo krikščioniškos pasaulėžiūros šviesoje, tai jos gyventojai sėmėsi sau įkvėpimo pačiuose krikščionybės šaltiniuose. Iš tiesų religija taip lengvai žmogaus nepaleidžia. Ji kabinasi prie protingojo gyvūno kaip "kompulsyvinė neurozė" (Freud). Ji slypi žmogaus pasąmonės gelmėse (Frankl). Ji apsireiškia žmogaus polinkyje ieškoti galutinės gyvenimo prasmės (Einstein). Tačiau, jei religinis poreikis neranda tiesioginio įkūnijimo, jis išnyra į gyvenimo paviršių įvairiais iškreiptais pavidalais. Šiandien Amerikoje galima apsčiai sutikti visokių išsigimusių religijos formų, vadinamų kultais. Spėjama, kad du ar trys milijonai jaunų žmonių vienaip ar kitaip turėjo sąlyčio su šiais egzotiškais kultais.32 Iš jų labiausiai žinomais reikėtų laikyti "Dievo vaikus", Sun Myung Moon grupe, Hare Krishna judėjimą, "mokslinę bažnyčią", Dieviškos šviesos misiją, Jim Jonės liaudies šventovę ir kitus.33 Tokios kultinės grupės bando užpildyti amerikiečių gyvenime atsiradusią dvasinę tuštumą. Kultistai bei kiti įvairių rytietiškų filosofijų sekėjai iškyla daugiausia iš tų 40% Amerikos gyventojų tarpo, kurie nepriklauso jokiai krikščioniškai bendruomenei. Keli procentai, kurie sakosi netikį į jokį Dievą darosi imlūs kitos rūšies "religijoms", kaip marksistinėms utopijoms.34 Atrodo, kad krikščioniškos pasaulėžiūros įtakai silpnėjant, stiprėja pakaitali-nių ideologijų poveikis. Užtat, pasekdami šį sąryšinį santykį, trumpai stabtelėsime prie krikščionybės poveikio silpnėjimo ir Amerikos, jei ne visų Vakarų, posūkį į Rytų filosofijas. Negalima tylomis praeiti ir pro sekuliarinį humanizmą, bene populiariausią krikščionybės pakaitalą intelektualų tarpe. Juk ir ši religijos be Dievo forma yra "Dievo žodžio" ieškojimo apraiška.35
|
Skaityti daugiau...
|
Iš ciklo "Atsukau laikrodį" (Eil.) |
|
|
|
Parašė Lidija Šimkutė
|
Įėjęs spindulys Nušvietė aukso juostą ant grindų,
Atgimsta spalvų esybė, Atbunda lubos, Kalbasi stalčiai ir komodos. Rytas renkasi rūbus Ateinančiai dienai.
*
Užkerėtame name Neįprasta šviesa ir keistas kvapas Kažką svaigino.
Prie ilgo ąžuolinio stalo Sukniubusi meldėsi kėdė. Spintoje slypėjo paslaptys. Iš kažkur aidėjo Satie: Gimnopedis.
Staiga pakilo audra, Nukrito paveikslai. Namų šuo sulojo, Kai praėjo profilis, Pridengtas šaltu žvaigždynu.
|
Skaityti daugiau...
|
Parašė MACIŪNAS VINCAS
|
Vai pūtė, pūtė Šiaurės vėjelis, Vai barė, barė...
Nelengva kalbėti apie tokius žinomus rašytojus, kaip Jakštas ir Vaižgantas. Juk apie juos tiek daug rašyta ir paskaitų skaityta, kad ką čia naujo, rodos, ir bepasakysi apie juos. Pasirinkau tad porą nedidelių epizodų iš jų artimų ir dažnų santykių. Noriu papasakoti, kaip jie buvo porą kartų apsipykę. Tiesa, tokie smulkūs incidentai nėra labai svarbūs jų plačiose ir turtingose biografijose. Antra vertus, jie gali mesti netikėtai ryškios šviesos paliestųjų asmenų charakteristika^ Nelyginant įėjus tamsian kambarin ir žybterėjus kišeniniu prožektoriuku, nors pats kambarys ir lieka skendėti prieblandoje, betgi kai kurie daiktai labai aiškiai nušviečiami. Taip ir iš nereikšmingų, rodos, kurio nors rašytojo biografijos epizodų ne kartą iškyla gyvas žmogus, o ne kokio eilinio literatūros vadovėlio bespalvis ir bekraujis šablonas.
|
Skaityti daugiau...
|
KATALIKIŠKOJI LENKIJA IR ŽMOGAUS TEISĖS |
|
|
|
Parašė Karaliūnas T.
|
Marksistas filosofas Kolakovskis apie teigiamą katalikų Bažnyčios vaidmenį komunistinėj Lenkijoj.
"Index on Censorship" (1979, Nr. 6 žurnale įžymus lenkas filosofas Leszek Kolakowski, išspausdino straipsnį apie krikščioniškąją Lenkiją ir žmogaus teises. Kolakovskis — bene žymiausias Rytų Europos marksistas, ilgą laiką dėstęs Varšuvos universitete, bet pašalintas 1968 metais, kai tenai vyko kultūrinis pogromas. Dabar dirba Oksfordo universitete Anglijoje; neseniai išspausdino svarbų trijų tomų veikalą apie marksizmą.
Straipsnyje Kolakovskis pastebi, kad dėl įvairių istorinių priežasčių Lenkijoje, labiau negu bet kokioje kitoje šalyje, nebent išskyrus Airiją, tautinis ir religinis sąmoningumas beveik neišskiriami. Atslūgus reformacijos bangai, beveik visi lenkai liko katalikų Bažnyčios nariais. XIX a. viduryje lenkų kultūra buvo ryškiai katalikiška, nors atskiri asmenys turėjo antiklerikalinių įsitikinimų. Tačiau net ir jų mąstymas buvo katalikiškos tradicijos įkvėptas, o jų veikalai nepaveikė tikinčiųjų ištikimybės Bažnyčiai. |
Skaityti daugiau...
|
ŽVILGSNIS į AMERIKOS PSICHOLOGIJĄ 1960 - 1980 |
|
|
|
Parašė KĘSTUTIS TRIMAKAS
|
ANTROJI DALIS, 1970-1980
Žmogui artimiausias ir jo gyvenimą plačiausiai liečiąs mokslas auga ir šakojasi, skelbdamasis esąs krizėj ir grumdamasis su aktualiais dabarties žmogaus klausimais
1970-1980 m. apžvalga skirstoma į šias dalis: (1) Psichologija Amerikoj, (2) Metodologija, (3) Psichologijos šakos, (4) Aktualumas ir naudingumas, (5) Humanistinė kryptis, (6) Sąlytis su kitais mokslais, " Santrauka su žvilgsniu į priekį.
1. Psichologija Amerikoj
Skaičiai ir augimas Jungtinių Amerikos Valstybių nepriklausomybės 200 m. sukaktis sudarė progą psichologams pažvelgti į psichologijos istoriją šiame krašte.1 2 Praėjęs pusšimtis metų šiam jaunam mokslui turėjo didelės reikšmės tiek kiekybiškai, tiek kokybiškai.
1925 m. Amerikos Psichologų sąjungoj nebuvo nė tūkstančio narių. Gi 1975 m. jų jau buvo 40 tūkstančių su viršum. 1925 m. buvo atspausdinta 100 tūkstančių spausdinių psichologinėmis temomis, o 1975 m. — 500 tūkstančių. Sparčiai gausėjo ir prieauglis. Iš 3 milijonų universiteto studentų, kurie kasmet pasirenka studijuoti psichologijos kursų, ketvirtis milijono studijuoja psichologiją kaip pagrindinę sritį. 1976 m. 60 tūkstančių gavo baka-laureato laipsnį (t.y. keturis kartus daugiau negu prieš dešimtmetį) ir daugiau kaip 3000 kasmet gauna doktoratą iš psichologijos, kai tuo tarpu 1942 m. Amerikos Psichologų sąjungoj iš viso tebuvo 3000 narių.
Augo psichologija ne tik kiekybiškai, bet ir kokybiškai, nors ir ne taip sparčiai. Prieš 50 metų Amerikos psichologija buvo labai gyva, didele dalimi dėl iš Europos atgabenamų psichologinių idėjų ir krypčių, kurios buvo amerikiečių pasisavinamos, pritaikomos ir toliau vystomos. Per pusšimtį metų kai kas keitėsi: (1) mažiau dėmesio visą organizmą apimančioms "didžioms" teorijoms, daugiau atidos "mažoms" specifinėms teorijoms, su ypatingu dėmesiu asmenybės teorijoms; (2) psichologijos apimtis prasiplėtė — ji įsišaknijo ir išsišakojo į įvairias sritis.
|
Skaityti daugiau...
|
IŠ LIETUVIŠKOJO GYVENIMO VLIKO SEIMAS 1979.XII.8-9 BALTIMORĖJE |
|
|
|
Parašė P. Algis Raulinaitis
|
Į šio VLIKo seimo prezidiumą valdybos buvo pasiūlyti ir seimo priimti S. Lūšys, T. Blinstrubas ir J. Audėnas. Dalyvavusius 1978 metų VLIKo seime ir po to vykusiuose jo tarybos posėdžiuose gal kiek nustebino pasiūlymas S. Lūšio seimo pirmininku. Ne taip seniai krikščionių demokratų partijos vadovybė Lūšį dėl nerėmimo dr. Bobelio kandidatūros į VLIKo pirmininkus buvo pašalinusi iš partijos atstovo pareigų VLIKo taryboje. Bet politikoje sandėriai ir sąjungos keičiasi, kartais net ir beveik be jokių priežasčių. Atrodo, kad Lūšys ir dr. Bobelis surado bendrą kalbą.
Į sekretoriatą buvo pristatyti Pranevičius ir Bražėnas. Seimą atidarė VLIKo valdybos teisinė patarėja dr. E. Armanienė. Žodžiu sveikino dr. S. Bačkis, Lietuvos statovas Wash-ingtone, primindamas, kad diplomatinės tarnybos išlaikymo klausimu tikisi iš seimo pasisakymo ir paramos. J. Simanavičius, Kanados LB pirmininkas, linkėjo VLIKui sudaryti sąlygas visiems įsitraukti į darbą ir žadėjo Kanados LB talką. Dr. K. Šidlauskas, ALTos pirmininkas, nurodė, kad ALTa ir VLIKas yra panašūs veiksniai. Su šia dr. Šidlausko išvada sunku sutikti. ALTa yra sudaryta iš išeivijos organizacijų, savo veikla apima tik vieną laisvojo pasaulio valstybę ir nepretendavo į laisvos Lietuvos valstybės atstovavimą. |
Skaityti daugiau...
|
AKTORIUS JUOZAS PALUBINSKAS ATSIMINIMUOSE |
|
|
|
Parašė Antanas Gustaitis
|
Prisimenant kurį nors įžymų dramos aktorių, ne visada mūsų vaizduotėje pirmiausia iškyla jo paties veidas ar figūra. Kartais daug anksčiau priekinėje gretoje išsirikiuoja jo sukurti ryškiausieji vaidmenys, o tik žymiai toliau — už donžuanų, pavyzdingų patriotų, plikšių bankininkų, generolų, vienuolių, karalių, galvažudžių, susirietusių sukčių ir vištvagių — nuošaliai stovi ir visų jų tėvas aktorius.
Panašioje spalvingų charakterių bendruomenėje mes šiandien savo dvasios akimis regime ir mūsų nusipelniusį dramos aktorių Juozų Palubinskų, kuriam kovo 19 d. tarsi visai netikėtai, jau sukako net 70 metų amžiaus.
Deja, ir šio sukaktuvininko kelią į meną pradžią lėmė tik palankūs atsitiktinumai, nenumatytai susiklosčiusios aplinkybės ir, kaip dabar sakytume, jų pažadinta "privati iniciatyva", bet ne kokių organizacijų ar mecenatų parama. O dėl tos paramos stokos anais laikais tikriausiai daug muzikos talentų liko groti armonika kaimo vakaruškose, galimų dailininkų virto tik dailidėmis ar mūrininkais, o įgimtų gabumų aktoriai iki senatvės vaidino tik "piršlio korimą" liaudies vestuvinėse apeigose... Taigi ir Juozas Palubinskas iš Kybartų į Kauną atvyko tik baigęs viduriniuosius mokslus, be jokios "tarnybinių dėdžių" protekcijos, su juodos duonos trupiniais kišenėse ir romantiškomis jaunuolio svajonėmis. Bet vis dėlto jam pavyko įstoti į meno mokyklą, kurį laiką dirbo techniškuosius darbus, kol 1932 m. įsijungė į Jaunųjų teatro kolektyvą, baigė rež. A. Olekos-Žilinsko vadovaujamą dramos studiją ir jau kone visą amžių liko ištikimas šiai garbingai, nors mūsi sąlygomis ir nepelningai aktoriaus profesijai.
|
Skaityti daugiau...
|
LIETUVIŲ DAILĖS INSTITUTO MENO PARODA |
|
|
|
Parašė Saulė Jautokaitė
|
Š.m. vasario 22 d. Chicagos Jaunimo centro Čiurlionio galerijoje buvo atidaryta paroda, suruošta Lietuvių Dailės Instituto, kurioje dalyvavo Instituto nariai ir kiti kviestieji menininkai: M. Ambrozaitienė, A. Ambrozaitytė, V. Balukienė, A. Dargis, J. Daugvila, P. Domšaitis, I. Gražutis, V. Ignas, B. Jameikienė, J. Kelečius, E. Kubbos, E. Marčiulionienė, A. Marčiulionis, J. Marks, J. Mieliulis, R. Mozoliaus-kas, Br. Murinas, J. Paukštienė, V. Petravičius, Z. Sodeikienė, H. Šalkauskas, A. Valeška, R. Viesulas, V. Vizgirda, K. Žvironas, G. Žumbakienė ir R. Matuzonytė-Ingelevičienė.
Šioje meno parodoje dalyvauja dailininkai, meno studijas baigę ir jau jame pasireiškę nepriklausomoje Lietuvoje, dailininkai, meną studijavę ir baigę po karo Europoje, ir dailininkai, menui pasiruošę jau Amerikos meno mokyklose. Dvidešimt septyni menininkai išstatė apie penkias dešimtis kūrinių, tarp kurių yra tapyba, grafika, vitražai, gobelenai, keramika ir skulptūra. Kaip įprasta matyti, grupinės mūsų dailininkų parodos reprezentuoja įvairias technikas, kryptis, stilius, kompozicijas, formas, spalvas. Aukščiau minėti menininkai tvirta ir savimi pasitikinčia ranka kūrybingai apvaldo savo pasirinktą medžiagą.
|
Skaityti daugiau...
|
PEN KLUBO DELEGATŲ SUVAŽIAVIMAS LONDONE |
|
|
|
Parašė A. L.
|
Praėjusių metų lapkričio 19-20 Londone įvyko tarptautinio PEN klubo delegatų suvažiavimas, kuriame dalyvavo ir du pabaltiečiai — Išeivių centro Amerikoje vicepirmininkas Algirdas Landsbergis ir Latvių centro atstovė Velta Snikere. Dienotvarkėje vyravo administraciniai ir organizaciniai klausimai, debatuose, kaip paprastai, sproginėjo politiniai šaudmenys.
Šį sykį delegatų nevargino vienas svarbiųjų kontroversinių klausimų, pastaraisiais metais ypač įaudrinusių PEN kongresus — Sovietų Sąjungos įstojimo į tarptautinę rašytojų organizaciją problema. Atrodo, kad ima atvėsti ir kai kurių PEN atstovų užsidegimas priimti sovietus, ir pati Maskva gal jau atidėjo tą klausimą ant šalutinės lentynos. |
Skaityti daugiau...
|
--JAV LB Vakarų apygardos valdyba, Lietuvių jaunimo sąjungos Los Angeles skyriaus valdyba ir Lietuvių Fronto bičiulių Los Angeles sambūrio valdyba sausio 26 - 27 surengė politinių studijų savaitgalį. Nagrinėtos trys pagrindinės temos: Lietuvių jaunimo politinis sąmoningumas: jo ugdymas ir apraiškos; Kritiškas Helsinkio ir "Baigiamojo akto" įvertinimas bei jo poveikis Lietuvai; šviesuliai, šešėliai ir viltys Lietuvos laisvinimo veikloje. Temos nagrinėtos simpoziumo metodu. Pagrindiniai kalbėtojai buvo Romas Giedra, Leonardas Valiukas, Jurgis Gliaudą, dr. Kazys Ambrazaitis ir kun. dr. Jurgis Šarauskas. Diskusijose dalyvavo ir studentai. Programai vadovavo Algis Raulinaitis. PLB JAV ir Kanados LB valdybų ir Kanados Jaunimo sąjungos konferencija kovo 22 - 23 įvyko Detroite. Konferenciją atidarė ir jai pirmininkavo PLB valdybos pirm. Vytautas Kamantas. Paliesti bendrieji veiklos reikalai, ypač finansai, žurnalas "Pasaulio lietuvis" ir sportinė veikla. Taip pat nutarta steigti Lituanistinių studijų katedrą.
|
Skaityti daugiau...
|
LITUANISTIKOS INSTITUTO VEIKLA |
|
|
|
Parašė A.R.G.
|
Ilgus metus Lietuvių Katalikų Mokslo Akademija atlikdavo svarbų lietuvišką darbą, išleisdama savo "Metraščius" bei "Suvažiavimo darbus". Tarp kitko juose buvo paskelbti ilgi straipsniai, kurių nebūtų galėję išspausdinti išeivijos kultūriniai žurnalai. Aštuntame dešimtmetyje pradėjo aktyviai reikštis kitas, panašiai reikšmingas veiksnys — Lituanistikos Institutas. Pirmaisiais savo veikimo metais Lituanistikos Institutas daugiausia telkė kalbininkus bei istorikus, o dabar jau aprėpia bene visus humanitarinius ir visuomeninius mokslus. Pernai išleisti du Instituto straipsnių rinkiniai: Lituanistikos darbų ketvirtas tomas (327 psl.) ir 1977 metų suvažiavimo darbai (taip pat ketvirtas šios rūšies rinkinys, 296 psl.).
|
Skaityti daugiau...
|
PRAVERTOS DURYS Į ŠV. RAŠTO LOBYNĄ |
|
|
|
Parašė Valdemaras Cukuras
|
Kiekviena nauja knyga mūsuose įtinkama lyg brangus svečias. O tokių svečių lietuvių skaitančioji visuomenė dabar vis rečiau besulaukia. Dailiosios literatūros baruose, tiesa, kasmet mūsų rašytojai, poetai padovanoja po kelis gerus veikalus. Tačiau mokslinės literatūros, filosofuos veikalų tenka gana ilgai laukti. Didžiausia tuštuma betgi yra pastebima teologijos bei skriptūristinių veikalų srityje. Tad su dideliu džiaugsmu buvo pasitiktas kun. Antano Rubšio įvadas į Naująjį Testamentą, kurį jis pavadino Raktu į Naująjį Testamentą. Pirmasis tomas, pasirodęs 1978 m. gale, jau susilaukė gana plataus susidomėjimo ir buvo trumpai aptartas mūsų periodikoje. 1979 m. gale pagaliau skaitytojus pasiekė ir antrasis šio veikalo tomas, atbaigiąs autoriaus didįjį užmojį, kurį paskatino jo kurso draugai kunigai, švęsdami sidabrinį kunigystės jubiliejų 1974 metais. Atliktas tikrai didelis darbas. Antanas Rubšys (tikrai) yra kvalifikuotas šitokio uždavinio imtis. Jis turbūt yra pats aktyviausias ir labiausiai patyręs iš tų pustuzinio lietuvių, kurie po antrojo pasaulinio karo studijavo Šv. Raštą garsiajame Bibliniame Institute Romoje. Baigęs šias studijas, jis ir toliau plėtė savo žinias, pakartotinai lankėsi Palestinoje ir kitose Artimųjų Rytų šalyse. Bene didžiausia paskata jam vis giliau ir plačiau nertis į skriptūristines studijas buvo ir tebėra jo darbas aukštojoje mokykloje — Manhattan College, kurioje jis jau keliolika metų dėsto Šv. Raštą ir su juo surištas religines problemas.
|
Skaityti daugiau...
|
IŠEIVIJOS RAŠYTOJŲ ANTOLOGIJA ANGLIŠKAI |
|
|
|
Parašė S/c.
|
Red. ALINA SKRUPSKELIENĖ: Lithuanian Writers in the West. Išleido Lithuanian Library Press ir Loyola University Press. Chicago 1979, 388 psl. Kaina 20 dol.
Lietuvos oficialioje spaudoje kartkarčiais pasigirsta balsų (Keidošius ir kt), kad, girdi, tie išeiviai taip kultūriškai nusigyveno, kad net ir neatlieka savo natūralios misijos vertimais supažindinti užsienį su lietuvių literatūra.
Pernai pasirodžiusi didelio formato prabangi antologija Lithuanian Writers in the West (Lietuvių rašytojai Vakaruose) yra vienas iš gausių atsakymų į tokius nelabai dorus teiginius. Joje randame platų išeivių literatūros skerspjūvį: eilėraščius, noveles bei ištraukas iš dramų ir novelių.
Antologijos statistiniai duomenys labai įspūdingi ir primena Hollywoodo epinius filmus su miniomis padėjėjų ir statistų: trisdešimt poetų, keturi dramaturgai ir trisdešimt du prozininkai, kuriuos vertė, adaptavo ir visaip anglino (ar "amerikietino"?) trisdešimt vertėjų. Tai dar vienas pavyzdys, kad mes sugebame ne tik peštis, bet, kaip anksčiau L. Enciklopedijos atveju, ir susiburti prasmingai talkai.
|
Skaityti daugiau...
|
Parašė Isolda Poželaitė-Davis
|
LIDIJA ŠIMKUTĖ: Antrasis ilgesys. Algimanto Mackaus Knygų Leidimo Fondo leidinys. Chicago, 1978. Kaina 5 dol.
Lyrinė poezija yra glaudžiai susieta su moteriškumo principu. Tokia yra kai kurių literatūros kritikų nuomonė. Jie teigia, kad moteriškumui yra svetima heroika, dramatika, metafizika ir epinė kūryba. Lyrinė poezija gi yra tinkamiausia literatūros rūšis, kuri subtiliai, švelniai ir intymiai perduoda moters poetės išgyvenimų pasaulį. Metaforiškai pavaizduota kūrėjos jausmų metamorfozė įgyja daugiaprasmiškumo estetinėje sferoje.
Šitie asmeniniai, subjektyvūs, vidiniai išgyvenimai ir mintys pereina į skaitytojų nuosavybę, kai eilėraščių rinkinys "išvysta" pasaulį. Jis yra skaitomas, diskutuojamas ir kritikuojamas. Vieni juo gėrisi, atrasdami jame savo vaizdų, jausmų ir minčių atspindį. Taigi kūrėjo samprata jiems yra artima. Kiti jį peikia, nes jų poreikiai ir lūkesčiai yra kitoniški. O dar kitiems patinka eilėraščiai, kurie yra rimti ir kuriuose pirmauja patriotiški ar romantiški jausmai. Kūrėjų, kurie seka romantiško sentimentalizmo keliu, yra ne tik išeivijoje, bet ir Lietuvoje.
|
Skaityti daugiau...
|
MARKSIZMO "DIDŽIOJI ILIUZIJA" |
|
|
|
Parašė Rimutė Mažylytė
|
Antrasis a.a. prof. Vlado Juodeikos veikalo "Didžioji iliuzija" (1979) tomas nagrinėja marksizmo įgyvendinimą Sovietų Sąjungoje. Stambų, beveik 700 puslapių darbą galima suskirstyti į dvi pagrindines dalis: a. Lenino komunistų partijos ir Sovietų Sąjungos istoriją ir b. dabartinės Sovietų Sąjungos visuomenės, ūkio ir politikos analizę. Aplamai pagirtinas yra Juodeikos užmojis imtis šio klausimo. Nors Vakaruose išspausdinta tūkstančiai veikalų šia tema, lietuviai išeiviai kažkodėl jos vengia. Iš dalies priežastys suprantamos. Rimtesnis marksizmo traktavimas neįmanomas, neapsiskaičius filosofijoje ir ekonomijoje, gerai nežinant istorijos, nemokant daug svetimų kalbų. Vien tik aprėpti jau išspausdintą medžiagą yra nemažas uždavinys, ir Juodeika iš esmės pasitenkina, atpasakodamas tai, kas kitų autorių jau paskelbta. Bet gal dėl nelauktos mirties autorius nesugebėjo suvirškinti visos šios medžiagos, jos logiškai perteikti, atskirti pelus nuo grūdų.
Juodeika plačiai apsiskaitęs. Vien tik bibliografijoje pamini kone keturis šimtus veikalų, nors tik koks dešimtadalis patenka į išnašas. Dažnai nėra nurodymų, iš kur sutelktos žinios. |
Skaityti daugiau...
|
ČEKŲ - LIETUVIŲ SANTYKIAI |
|
|
|
Parašė J. Marvan
|
Prof. J. Marvano žodis jo veikalo "Modern Lithuanian Declen-sion" pristatyme Australijos lietuviams Melbourne 1979.VIL27. Mano veikalas nėra joks istorinis atsitiktinumas ar rezultatas ekstravagantiško mokslininko įgeidžio. Aš žiūriu į šį darbą kaip į mažą logiškos sėkmės grandį mano tautiečių pynėje, kurie kada nors ir kur nors kitur ir galbūt kitaip yra panašiai pasirodę. Ką jie būtų bedarę, laikau tai unikumu Europos kultūrinėje raidoje. Turbūt reikia atsiklausti praeities, mūsų ateities mokytojos, kaip įrodyti bei paaiškinti šį teigimą. Pradžioje buvo žodis. Tai ypač tinka čekų tautos istorijos priešaušriui Devintame šimtmetyje, kai didžiųjų imperatorių ir kareivių galvos buvo pramuštos užkariavimams; krauju paplūstančiais žygiais, kūdikio lopšyje tebesanti Moravijos kunigaikštija taip pat pasidarė jų godžių užmačių siekimu. Tikėtasi Moraviją atsakysiant pagal ano laiko normas ir skonį: karo negandu — daugiau kraujo, daugiau našlių ir našlaičių, daugiau griuvėsių ir pelenų. Bet atsakymas buvo skirtingas, ir mįslė net sekantiems šimtmečiams. Atsakė ne kardu, bet žodžiu. Pradėjo versti šventraštį į savo pačių kalbą ir naujas puslapis buvo įrašytas į žmonijos moderniosios kultūros istoriją. |
Skaityti daugiau...
|
Algirdas Greimas: APIE DIEVUS IR ŽMONES. Lietuvių mitologijos studijos. Išleido Algimanto Mackaus knygų leidimo fondas. Chicago 1979. Aplankas A. Mončio, 360 psl., kaina 10 dol. O. V. Milašius: SEPTYNIOS VIENATVĖS. Vertė Antanas Vaičiulaitis. Išleido Lietuviškos knygos klubas, Chicago, IL, 1979. Viršelis V. O. Virkau. 152 psl., kaina 4 dol. Kotryna Grigaitytė: MARIŲ VĖJUI SKAMBANT. Lyrika. Iliustracijos — Pauliaus Jurkaus. Išleido "Darbininkas". Brooklyn, NY 1980, 108 psl.
Antanas and Anastasia Tamošaitis: LITHUANIAN NATIONAL COSTUME. Lithuanian Folk Art Institute, Toronto 1979. Didelio formato 258 psl., gausiai iliustruota, dalis nuotraukų spalvotos. 26 (JAV) dol. Juozas Andrius: LIETUVA, 35x25 inčų dydžio trispalvis žemėlapis. Išleido De-venių kultūros fondas, spausdino J. Kapočius (Bostone), 1979. 6 dol. LIETUVIŲ KATALIKŲ BAŽNYČIOS KRONIKA, V tomas, skirtas Vilniaus universiteto 400 metų sukakčiai paminėti. Išleido Lietuvos Katalikų bažnyčios kronikoms leisti sąjunga. Chicago 1979, iliustravo ses. Mercedes. Tiražas 5000, 556 psl. Kaina: kietais viršeliais — 7 dol., minkštais viršeliais — 5 dol. Knygai užsisakyti adresas: LKB Kronikoms leisti sąjunga, 6825 So. Talman Ave., Chicago, IL 60629.
|
Skaityti daugiau...
|
M e c e n a t a i: Po 50 dol.: Juozas Stašaitis, Brockton, MA; po 30 dol.: Stasė Pautienienė, Santa Monica, CA; P. Palubinskas, dr. J. Starkus, Chicago, IL; Liudas Barkus, Caulfield North, Vic; P. Velioniškis, Anslie, Canberra, ACT, Australia. G a r b ė s p r e n u m e r a t o r i a i: Po 25 dol.: Pranas Gasparonis, Los Angeles, CA; H. Kriščiūnas, El Dorado, C A; S. Markus, Culver City, C A; J. Prakapas, Bakersfield, CA; kun. dr. Valdemaras Cukuras, Woodstock, CT; J. E. Paliulis, Southbury, CT; Romas Kasparas, J. V. Žadeikiai, Chicago, IL; kun. dr. Kęstutis Trimakas, Forest Park, IL; kun. Vytas Memenąs, Joliet, IL; Pr. Urbutis, Lighthouse Point, FL; Kazys Račiūnas, Beverly Shores, IN; kun. C. J. Conton, Andrius Keturakis, So. Boston, MA; Ramūnas, Mirga Girniai, VVestford, MA; Juozas Jusys, YVorcester, MA; B. Neverauskas, Sterling Hts, MI; A. Valys, Detroit, MI; dr. Pranas Bagdas, Flushing, NY; Juozas Naikelis, Omaha, NE; Stasys Barzdukas, Cleveland, OH; Ant. Gailiušis, Phila., PA; vysk. A. L. Deksnys, Roma, Italia; D. Baublys, Villefranche S/Yer, France; Jonas Gustainis, Don Mills, Ont; B. Znotinas, Guelph, Ont.; dr. J. Mališka, Montreal, Que; kun. Antanas Sabas, Sudbury, Ont.; kun. Jonas Staškus, London, Ont.; Povilas Dalinca, Kazys Gečas, Toronto, Ont., Canada.
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
|
|
|