| |
|
|
1979 m. 7 rugsėjis
|
KUN. K. GARUCKO LAIŠKAI VYSK. J. LABUKUI |
 |
 |
 |
|
Parašė Administrator
|
Spausdiname porą kun. Karolio Ga-rucko laiškų vysk. Juozui Labukui, Kauno ir Vilkaviškio vyskupijų valdytojui nuo 1965 m. Abu šie laiškai rašyti 1971 metais, atseit, dar prieš "LKB Kronikos" pasirodymą (1972 kovo mėn.), bet jie alsuoja ta pačia dvasia: reikia ginti Bažnyčią — priešintis visiems valdžios potvarkiams, kuriais norima ją sunaikinti. Spausdiname šiuos du laiškus kaip dokumentus, kurie parodo, kokia Bažnyčios padėtis sovietiniame režime. Padėtis tokia, kuri žadina dramatišką įtampą ir pačioj dvasininkijoj. Iš vienos pusės, vysk. J. Labukas nieku būdu nelygintinas su kan. Č. Krivaičiu ar panašiais režimo patikėtiniais. Jam buvo pavestas valdytojo pareigos, dešimt metų (1947-56) iškalėjus Sibire, be to, jau sulaukus 71 metų amžiaus. Sunku jam buvo kietai laikytis. Iš antros pusės, kun. K. Garuckas matė, kad nuolankus paklusnumas valdžiai, siekiančiai Bažnyčios sunaikinimo, gresia virsti savo pačių rankomis Bažnyčios slopinimu. Tad savo laiškais (išreikšdamas ir daugelio kitų kunigų nusistatymą) jis ir ėmėsi stiprinti Lietuvos bažnytinės provincijos priešakyje stovinčio vysk. J. Labuko dvasią. Nenuostabu, kad šis pastarasis atsakė kun. K. Garuckui taip atžariai, kaip nebūtų galėjęs atsakyti vad. kulto įgaliotiniui Bugieniui.
Sulaukus iš vysk. J. Labuko tokį ne-ganytojišką atsakymą, neliko nieko kito, kaip imtis "LKB Kronikos" leidimo.
Kun. K. Garucką, mirusį š.m. balandžio 5, paminėjome birželio numery. Netrukus, gegužės 28, mirė ir vysk. J. Labukas (buvo gimęs 1894 sausio 19).
Kun. K. Garucko laiškus spausdiname iš jo parašu patvirtintų nuorašų. Nors ir būtų buvę galima ar net reikėję vieną kitą sakinį kalbiškai palyginti, to nesiėmėme, nesgi tai dokumentai. Po laiškų prierašai yra paties kun. K. Garucko.
I laiškas
J. E. VYSK. J. LABUKUI
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
ŽVILGSNIS Į JAV LIETUVIŲ BENDRUOMENĘ IR JOS ATEITĮ |
|
|
|
|
Parašė Antanas Gailiušis
|
Žvelgiant iš laiko perspektyvos į ateitį, netenka ieškoti atliktų darbų, istorijos užfiksuotų faktų, nes jų dar nėra. Kalbant apie JAV Lietuvių Bendruomenės (LB) ateitį, čia bus paliesti kai kurie labiau aktualūs praktiniai klausimai, išryškinti galimi pasikeitimai ir ateities veiklos gairės. Kalbėsime apie tą bendruomenės dalį, kuri organizuota ir reprezentuoja visą lietuvių išeiviją.
Pasibaigus antrajam pasauliniam karui, Vakarų sąjungininkai Vokietijoje ir Austrijoje rado didelį skaičių lietuvių pabėgėlių — tremtinių, kurie po karo tikėjosi Lietuvos nepriklausomybės atstatymo ir greito grįžimo į laisvą savo kraštą. Sąjungininkai visus užsieniečius surinko į stovyklas. Greit paaiškėjo sąjungininkų politiniai tikslai, ir grįžimo viltys į Lietuvą mažėjo. Klausimas, kaip reikės gyventi ir kur įsikurti, dar labiau prislėgė lietuvį. Svetimuose kraštuose pasidarė problema, kaip nenutausti ir išauginti jaunimą susipratusiais lietuviais. Stovyklos buvo laikinos, visi užsieniečiai turėjo grįžti į savo kraštus arba būti įkurdinti užjūrio kraštuose.
Išemigravus iš Europos, tautinio išlikimo problema pasidarė daug didesnė — reikėjo patiems tėvams savo pastoge, ištekliais rūpintis lietuvišku jaunimo švietimu. Stovyklose tas klausimas nerūpėjo, nes stovyklų globėjai ne tik išlaikė tautines mokyklas, bet ir skatino jas steigti. Be to, ir suaugusiems reikėjo lietuviško dvasios peno: kultūrinių parengimų, laikraščių, knygų ir kt. Pavieniai asmenys viso to negalėjo padaryti, turėjo jungtis ir bendrų tikslų siekti organizuotai. Tą galėjo padaryti vienas nepartinis, visus jungiantis sambūris. Sakau vienas, nes kelios organizacijos tik skaldytų jėgas ir desniems užmojams vykdyti nė viena nebūtų pajėgi. Vienos, visus jungiančios, organizacijos labai trūko. Tą matė Vyriausias Lietuvos Išlaisvinimo Komitetas, kurio tikslas ir yra rūpi Lietuvos ir lietuvių tautos likimu.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė Alfonsas Gricius
|
DIENŲ DETALĖ
Kalvų estradoj raizgės kelias
Į tingų horizontą.
Iš vasaros vakardienų
Čigonų vilkstinė
Riedėjo
Į užmiršimo kryžkeles.
Bangavo sodai gerdami laukinį dangų,
Kur upė plukdė
Atspindžius auksinių debesų
Link povų girios.
Prie kranto vakaro
Naktis nužudė dieną.
Ir išvežė ir išvežė jos karstą
Palaidoti
Į užmiršimo kryžkeles.
Ties aikšte, užnešta asfalto dulkėm,
Čirena paukštė,
Kur gatvių metalinis virpesys
Nužudė josios dvasią,
Tik užmiršimo kryžkelėse
Ji neranda
Savo kapui vietos!
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
LIAUDIES FILOSOFAI LIETUVIŲ RAŠYTOJŲ ŽVILGSNIU |
|
|
|
|
Parašė DR. JONAS GRINIUS
|
Paskaita, skaityta Lietuviškųjų studijų savaitėje 1978.VII.18.
Šios mano paskaitos* kilmė ir tema yra susijusi su mūsų tautos žymaus vyro Antano Maceinos, filosofo, teologo ir poeto 70 metų sukaktimi. Minėdamas šią sukaktį, dienraštis "Draugas" Chicagoje (1978.1.28) paskelbė savo kultūriniame priede jo redaktoriaus K. Bradūno straipsnį vardu "Filosofai — sąmoningos tautos būtinybė". Ten jo autorius tarp kitko rašė: "Jei turėjome šimtmečiais tautosakinę-liaudinę literatūrą (dainos, pasakos), liaudies architektūrą (medinės bažnyčios, sodybų pastatai), liaudies dailę (medžio raižiniai, dievdirbių skulptūros), tai turėjome ir apie būtį mąstantį liaudies filosofą, taip ryškų folkloristinėje liaudies išmintyje, vėliau net gana giliai atidengtą ir individualioje literatūroje".
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Telesforas Valius (Fragmentai in memoriam) |
|
|
|
|
Parašė Romas Viesulas
|
Mano ryškiausias ir labiausiai įspūdį palikęs sąlytis su Telesforu Valiumi, kaip su kūrėju ir mokytoju-dėstytoju, yra palyginti trumpas: tai tik poros metų laikotarpis Vokietijoje, Freiburge, nuo 1947 iki 1949. Čia ir jo darbai, ir jo asmuo padarė esminį ir neišdildomą įspūdį. Vėliau pokarinėje emigracijoje buvome skirtinguose kraštuose ir miestuose (Valius Kanadoje — Mcntre alyje ir Toronte, o aš JAV-ėse — New Yorfa ir Philadelphijoje), ir mums tiesioginių kontaktą buvo palyginti mažai. Neišvengiamai, čia berašant, ir būtų tik fragmentai, o gal tiksliau tariant, Freiburgo fragmentai, kurie ir vėlesnei patirties šviesoje esminio Valiaus vaizdo nepakeitė. Visuomet, kad ir iš tolo, žinojau, kad Valius yra toks, kur jis bebūtų, nes savo būdu tai buvo didžiai nuoseklus žmogus.
Freiburgo metai / pedagogas ir žmogus
Atvykau įstoti į Freiburgo meno mokyklą (Ecole des Arts et Metiers) Vokietijoje su kukliu priešmokyklinių piešinių aplanku, kur nemažai buvo pripiešta stovyklos aplinkos žmonių, dažniausiai iš nuobodulio lošiančių kortomis. Buvo ir keletas "barakinių" pušynų akvarelių. |
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė ANTANAS TULYS
|
Autorius, miręs 1977 sausio 15, šią novelę buvo skyręs Aidams. Jo novelių pomirtinę knygą suredagavo Vladas Kulbokas.
Čikagos pietvakarių pakraštyje, Brižporte, kartą buvo lietuviškas miestelis, grynas kaip krištolas, lietuviškas miestelis, nė žydas į jį neįlindo. Savas kriaučius, savas šiaučius, savas kirpėjas, pardavėjas, savas apgavėjas. Eini bent kuria gatve, girdi tik lietuvių kalbą. Ir vaikai kalba lietuviškai, šūkauja lietuviškai. Tik žaisdami griebiasi anglų kalbos. Eina pro šalį vaikams nepažįstama moteris. Ji sušunka:
— Vaikai, kalbėkit lietuviškai!
— Ponia, tas žaidimas neturi lietuviškų vardų, — keli balsai ima teisintis nepažįstamai.
— Tai žaiskite tokį, kuris turi lietuviškus vardus.
— Bandysime, — vėl atsiliepia keli nepažįstami.
Pilkas, šiukšlinas miestelis, su paniurusiu žemu dangumi. Saulė visada ašarota, visada tokia. Naktį nepamatysi žvaigždės. Pietuose gyvulių skerdyklos. Kai vėjas iš pietų, sunki, aitri smarvė ateina. Fabrikai arti. Iš aukštų kaminų virsta tiršti, juodi dūmai, uždengia dangų, suodys krenta ant namų, ant padžiautų drabužių. Gryčių užpakaliuose pritempta virvių skersai ir išilgai, ant jų pridžiauta kelnių, marškinių, sijonų, apatinių, paklodžių, skurlių, ryzų. Halstedo gatve trankosi, žviegia, skambina tramvajai, kitose gatvėse pjaunasi šunys, nakčia gaidžiai gieda, katės bliauna, arkliai žvengia. Tramvajai per naktį siunta.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
KOMPOZITORIUS JULIUS GAIDELIS |
|
|
|
|
Parašė Izidorius Vasyliūnas
|
 Kompozitorius Julius Gaidelis jau peržengė savo gyvenimo septyniasdešimtuosius metus. Šiuo metu jis gyvena Holbrook, Mass., ir darbuojasi vargonininko ir chorvedžio pareigose Šv. Kazimiero parapijoje Brocktone, Mass., pas kunigą Petrą Šakalį. Ten jis bal. 29 buvo pagerbtas savo jubiliejaus proga. Iškilmingos mišios bažnyčioje, su solistais ir choru, jo kūrinių koncertas salėje, pagaliau balius su vakariene ir šokiais.
Šiuo rašiniu norima peržvelgti bei susumuoti jo kūrybinį aruodą. Uždavinys nelengvas, kadangi tiek savo apimtimi, tiek gausa tai toks didelis kalnas, kad reikia nemažai pastangų jį visą perbėgti.
Kompozitorius Julius Gaidelis gimė Grikiškių kaime, Daugėliškio valsčiuje, Švenčionių apskrityje. Tėvai turėjo nedaug žemės. Tėvas vertėsi statyba, buvo nagingas, mokėjo pasidirbti smuikus ir kitus instrumentus. Pirmam pasauliniam karui baigiantis, metų laikotarpyje mirė abu Juliaus tėvai. O čia dar prasidėjo bolševikų kovos su lenkais. Juliaus vietovė kelis kartus perėjo iš rankų į rankas, kol galutinai liko okupuota lenkų. Visų tų komplikacijų pasekmėje Julius atsirado Kaune ir buvo apgyvendintas našlaity-ne, kur pradėjo lankyti mokyklą. Tai buvo maždaug 1921 metai.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
NEPAPRASTAS EILINIS LITUANISTIKOS INSTITUTO SUVAŽIAVIMAS |
|
|
|
|
Parašė Jurgis Gimbutas
|
Septintasis Lituanistikos instituto suvažiavimas įvyko New Yorke — Brooklyne, Kultūros židinio namuose, 1979 gegužės 26-27. Nepaprastas, nes visa programa buvo skirta Vilniaus universiteto 400 metų sukakčiai. Eilinis, nes LI suvažiavimai vyksta kas dveji metai: kartais su Mokslo ir kūrybos simpoziumu (Chicagoje 1977) ar paskaitomis atskirai (Clevelande 1975). Vilniaus universiteto sukaktį iliustravo Broniaus Kviklio parengta paroda, kurios atidarymas įvyko suvažiavimo išvakarėse, gegužės 25. Jai buvo paskirta dalis didžiosios Kultūros židinio salės.
Parodoje buvo eksponuota keli šimtai lotyniškų, lietuviškų ir kitų kalbų knygų, brošiūrų, žurnalų, laikraščių, plakatų ir dokumentų nuo XVII amžiaus iki mūsų laikų. Tie rodiniai parodė, kas buvo spausdinama ar skaitoma senojoje Vilniaus akademijoje ir vėliau universitete. Kartu su daugybe fotografijų buvo pailiustruotas gyvenimas Vilniuje su specialiu dėmesiu lietuviškajai spaudai carinės ir Lenkijos okupacijų laikais. Pamatėme senąją ir naująją Vilniaus universiteto profesūrą, studentus, diplomų pavyzdžius ir svarbiųjų aktų kopijas. |
|
Skaityti daugiau...
|
|
MIRĖ DAILININKAS ADOMAS VARNAS |
|
|
|
|
Parašė Mikas Šileikis
|
Liepos 19 d. Chicagoje mirė dail. Adomas Varnas, per savo ilgą gyvenimą plačiai pasižymėjęs dailėje ir kultūrinėje veikloje. Jis savo amžiaus 100 metų proga buvo pagerbtas š. m. Aidų 1 nr. Čia dar suglaustai apžvelgsime jo gyvenimą.
Apie velionį dailininką profesorių Adomą Varną ir jo kūrybą bei visuomeninę veiklą būtų galima daug ką pasakyti. Šia proga tenka padaryti tik santrauką apie jo, kaip tauraus lietuvio, nuveiktus darbus menui, kultūrai ir tautai.
Džiaugėsi Lietuva pirmomis savo nepriklausomybės dienomis, kad prof. A. Varnas stojo į pirmųjų valstybės atkūrėjų, inteligentų eiles, kaip pedagogas, menininkas ir visuomenininkas.
Dar 1908 sausio 7 Varnas pirmą kartą Vilniuje viešai pasirodė lietuvių dailės parodoje. 1911 surengė savo vieno kūrinių parodą Zakopanėje, o 1927 — savo apžvalginę parodą gimtajame Joniškyje. 1914 — 1918 metų karo laikotarpį pašventė visuomeniniam darbui.
Jo kūrybos ir visuomeninės veikllos darbą galima dalyti į tris periodus.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Amerikiečiai įvertino Vardžio knygą |
|
|
|
|
Parašė O. J. G.
|
Praeitų metų lapkričio mėn. žurnalo East European Cuarterly leidžiamoj knygų serijoj, pavadintoj "East European Monographs", pasirodė Oklahomos universiteto politinių mokslų profesoriaus V.S. Var-džio veikalas The Catholic Church, Dissent and Nationality in Soviet Lithuania (336 psl.). Tai serija mokslinių knygų, skirtų Rytų Europos istorijos ir kultūros klausimams. V.S. Vardžio knyga šioj serijoj yra jau 43-ji. Amerikiečiuose ją platina Columbia University Press, 562 West 113th St., New York, N.Y. 10025 (kaina 18 dol.). Lietuviuose ją galima pigiau (už 10 dol.) užsisakyti iš Religinės šalpos (Rev. K. Pugevičius, 351 Highland Blvd., Brooklyn, N.Y. 11207).
Šis prof. V.S. Vardžio veikalas yra vertas išskirtinio dėmesio ir dėl temos mums aktualumo, ir dėl jos subtiliai įžvalgaus išnagrinėjimo. Knyga susilaukė amerikiečių dėmesio. Šių metų balandžio numeryje žurnalas Choice, kuris rekomenduoja bibliotekoms knygas, paskelbė tokią šios knygos recenziją:
"Ši mokslinė monografija, parengta Amerikoj išsimokslinusio sovietų reikalų specialisto, yra pagrįsta išsamiu tyrinėjimu oficialios sovietų ir pogrindinės lietuvių savilaidos medžiagos. Po trumpos apžvalgos, aptariančios Bažnyčios ir valstybės santykius XIX a. ir Bažnyčios vaidmenį nepriklausomos Lietuvos laikotarpiu, knyga sutelkia dėmesį į kovą tarp Bažnyčios ir valstybės sovietinėj Lietuvoj nuo 1944 metų. Pateikiama glausta analizė valdžios bandymų kontroliuoti Bažnyčios veiklą Stalino ir jo įpėdinių metais. |
|
Skaityti daugiau...
|
|
RAKTAS, BET TIK PAŽANGIESIEMS |
|
|
|
|
Parašė Jonas Duoba
|
ANTANAS RUBŠYS: Raktas į Naująjį Testamentą, Pirmoji dalis. Bendrija: Sąjūdis. Išleido Krikščionis Gyvenime, Put-nam, 1978.
Autorius savo žodyje rašo: "Mūsuose apie Šventąjį Raštą labai mažai rašyta. Esame ne tik neturtingi raštija apie Dievo žodį, bet ir atsilikę nuo kitų krikščioniškųjų tautų. Raktas į Naująjį Testamentą siekia bent dalinai šią spragą užpildyti. Veikale yra dvi dalys: Bendrija-Sąjūdis ir Bendrija-Organizacija. Siekiama būti ir moksliškai atsakomingu ir lengvai skaitomu. Norėta Dievo pokalbį su žmogumi aprašyti laiko ir vietos rėmuose. Užtat ir kreipta daug dėmesio į istorijos, Naujojo Testamento raštijos ir teologijos (galvojimo tikėjime apie Dievo užmojį ir veiklą Jėzuje Kristuje) sampyną" (10 psl.).
Tikrai labai mažai ką turime rašyta lietuviškai apie Šv. Raštą. Paprastai apie jį tebuvo rašoma tik jo vertimų įvaduose, o šiaip tik vienas kitas straipsnis laikraščiuose ar žurnaluose kokiu nors paskiru klausimu, neskaičiuojant knygų, kurios tik netiesiogiai liečia Šv. Raštą, kaip Kristaus arba šv. Pauliaus gyvenimai ir pan. Tad reikia džiaugtis, kad yra pasirodęs naujas veikalas, kurio pasirodys ir antroji dalis, paruoštas specialisto, dėstančio Šv. Raštą kolegijoje.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė V. Kulbokas
|
ALBINAS BARANAUSKAS: Rudenys ir pavasariai, III d. Išleido Lietuviškos Knygos Klubas. Viršelis V.O. Virkau. 1978. 389 psl. 6 dol.
Šioje dalyje daug vietos skiriama pavaizduoti vyriausio veikėjo Pultinevičiaus, jauno ūkininko, gyvenimui, ištvermingumui, siekiant savo išradingų sumanymų, jo dvasios tyrumui, dėl kurio jis ir nukenčia. Šalia jo platokai užgriebiamas ir jo kaimynas Makrickas, geriau sakant, pats autorius save apsirašo. Nepamirštami vaizdai iš mūsų miesčionijos (Kauno ponų) santykių su liaudimi tremtyje ir mūsų žmonelių vargai Amerikos fabrikuose.
Dabar mums paaiški Pultineviaus giminės kilmė, ir atsiskleidžia nauji jo bruožai. Pirmiausia matome jį prie špitolės šulinio maloniai pagirdantį Makrickiuką. Ne kiekvienas ūkininkas būtų toks švelnus ir geraširdis svetimam vaikui. Kad jis ir šviesos mėgėjas ar bent didelis knygos skaitytojas, rodo tai, jog net ištisą knygynėlį turi ir kitiems nepavydi. Saikingai darbštus ir pasiturįs. Kaip ir kiti kaimynai, pilnas išradimų, kurie, deja, ne tiek naudingi, kiek kelia žmonėms juoką ir apkalbas. Dėl pirmojo — 10,000 durpių prikasimo pieninei — būtų elgeta išėjęs, jei ne gerasis Birštona. Su vandens malūnu būtų buvę geriau, jei ne nelaiminga žąsino istorija, apkėlusi jį kalbomis plačioj apylinkėj. Tie ir panašūs sumanymai rodo, kad jis nėra apkiautęs žemės knisikas, o gyvas protas, ištverminga valia. Nors ne ką laimi, bet tai besiveržiančio į geresnį gyvenimą pavyzdys. Ne be reikalo suvalkiečiuose sakoma: nekenčiu žmogaus, kuris gali geriau gyventi, bet negyvena. Nedrąsus iš prigimimo, vedęs valdingą žmoną iš Paprūsės (ten tų smarkiųjų suvalkiečių lizdas!), savo projektus atskleidžia atsargiai, pamažu. Kai jam prieštarauja, tada karštai varosi pirmyn . . .
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
ATSIŲSTA PAMINĖTI, pataisymai |
|
|
|
LITUANISTIKOS DARBAI, IV. Redagavo Vincas Maciūnas. Lituanistikos instituto leidykla, Chicago 1979. 327 psL 10 dol.
LITUANISTIKOS INSTITUTO 1977 METŲ SUVAŽIAVIMO DARBAI. Redagavo J. K. Rėklaitienė. Chicago 1979 296 psl., 10 dol. Abiem leidiniams užsisakyti adresas: Institute of Lithuaniar Studies, 2422 W. Marąuette Rd., Chicagc. IL 60629.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
|
|
|
Vytautas Bieliauskas
Kazimieras
Jonas
Paulius
Antanas
Juozas
Leonardas
