Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
1975 m. 7 rugsėjis
TURINYS PDF Spausdinti El. paštas
Antanas Maceina — Nuo nihilizmo į Kristų .................................................. 289
Vladas Šlaitas — Eilėraščiai .......................................................................... 299
Dr. P. Rėklaitis — Lietuvio valstiečio Mažojoje Lietuvoje ikonografija ..... 300
Pranas Lapė — Petras Kiaulėnas (In memoriam) ......................................... 304
Pranas Dom. Girdžius — Pono Rožančiaus Quelque Chose ......................... 309
Iš kardinolo Mindszenty atsiminimų (vertė Alina Skrupskelienė ................ 310
Juozas Vaišnora, M.I.C. — 1863 m. sukilimas ir dvasiškija ........................ 318

IŠ MINTIES IR GYVENIMO
Juozas Kojelis — Po Helsinkio konferencijos ............................................. 325
Vacys Šaulys — X-tasis gydytojų suvažiavimas ......................................... 327
Mūsų buityje .............................................................................................. ...329
Laiškai redakcijai ......................................................................................... 331

KNYGOS
Alaušius — K. Bielinio atsiminimų III tomas .............................................. 332

Gintarė Ivaškienė — Jankutė atlaiko konkurenciją .................................. 334
M. G. Slavėnienė — Vokiečiai Lietuvoje po 1945 metų ............................ 335
Atsiųsta paminėti .......................................................................................... 336
Viršelio 1 psl.: Petras Kiaulėnas — Mergaitė, 4 psl. — Kiaulėno studija — muziejus (architektė Vassia Kiaulėnienė)
Šis numeris iliustruotas Petro Kiaulėno tapybos darbų ir lietuvių valstiečių Mažojoje Lietuvoje ikonografijos nuotraukomis. Be to, V. Solovjovo, Petro Kiaulėno, kard. Mindszenty, liet. gydytojų suvažiavimo, kun. dr. P. Gaidos, dr. J. Griniaus ir kun. A. Grauslio nuotraukomis..
Skaityti daugiau...
 
NUO NIHILIZMO Į KRISTŲ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė ANTANAS MACEINA   
VI. Solovjovo 75-sioms mirties metinėms

Įvadas: Solovjovo amžiaus dialektika
Senieji rusų rašytojai buvo įpratinę Vakarus žiūrėti į jų šalį kaip į šventąją, o religingumą laikyti esmine "rusiškosios sielos" savybe: rusų tauta esanti "religingiausia pasaulio tauta" (N. Gogolis); tai "dievanešė tauta" (F. Dostojevskis); tai kraštas, "kurį dangaus Karalius, skurdžiaus išvaizdos, laimindamas apkeliavo" (F. Tiutčevas); tai dvasia, "pilna minčių apie Dievą, apie Kristų, antikristą ir pasaulio galą" (D. Merežkovskis). Trečiosios Romos idėja, sukurta vienuolio Filotėjo 16-jo šimtmečio pabaigoje, žavėjo visus rusų istorikus — net ir A. V. Kartaševą, dėsčiusį Bažnyčios istoriją jau rusų pabėgėlių sukurtoje Paryžiaus dvasinėje akademijoje ir anoje idėjoje kaip tik regėjusį tikrąjį Rusijos pašaukimą: "Mes esame didžiulė kontinentinė daugiatautė imperija; tačiau mes esame ne kažkokia prekybinė bendrija, o tikra Trečioji Roma, turinti kultūrinę pasaulinės apimties (vsemirnuju) misiją . . . Tai mums, rusams, įgimta misija".1
-------------------------------
Rašydamas prieš 22-jus metus apie VI. Solovjovo kelią į Vakarus, straipsnio autorius pastebėjo, kad šį kelią didžiam rusų mąstytojui "skynė ir tebe skina lietuviai" ("Aidai", 1953, Nr. 6, p. 282). Šalia ilgos eilės disertacijų, prasidėjusių 1923 m. (plg. Liet. Encikl. XXVIII, 293) ir tebesitęsiančių net tremtyje (plg. J. L. Navicko disertaciją Fordhamo un-te), ypatingos reikšmės šiuo atžvilgiu turi Lietuvos universiteto profesoriaus VI. Šilkarskio 1952 m. pradėtas Solovjovo veikalų leidimas vokiečių kalba. Jų yra suplanuota 8 tomai. Ligi šiol pasirodė 5 tomai (II, III, V, VI ir VII), tarp kurių 6-sis yra būdingas tuo, kad jo nesama nė rusiškajame dešimtatomyje Solovjovo raštų leidime (St. Peterburg: 1911): tai filosofiniai Solovjovo straipsniai, rašyti rusiškajai Brockhaus-Hefron enciklopedijai 1891-1900 m. ir dabar surinkti į vieną didžiulę knygą (707 p.). Deja, VI. Šilkarskio mirtis (1960 rugp. 20 d.), atrodo, bus visą šį darbą stipriai suvėlinusi, nors visiškai ir nenutraukusi. Pats leidinys yra kritiškai paruoštas, aprūpintas įvadinėmis pastabomis, gražiai išverstas ir dailiai techniškai apipavidalintas.
-------------------------------
Skaityti daugiau...
 
Eilėraščiai PDF Spausdinti El. paštas
Parašė VLADAS ŠLAITAS   
Laikas yra daiktavardis.
Tai yra vardas,
kuris pasako daug
ir kuris nepasako nieko.
Taipgi laikas yra nedalomas.
Tai aksioma.

2
Dienos pasikeitimas į naktį
arba nakties pasikeitimas į dieną
neprieštarauja mano aukščiau paminėtajai
aksiomai:
tai tiktai apgavystė mano akims apdumti.
Bet kadangi laikas yra nepaliečiamas ir
neapčiuopiamas,
ir kadangi laikas apsprendžia mano gyvenimą,
ir kadangi pats laikas yra mano gyvenimas,
tai dėl to aš lenkiuosi laikui didžioj adoracijoj,
nes jisai,
tasai laikas
(aš kalbu šitoj vietoj tiktai apie savo atvejį),
buvo duotas tik man vienam iš Dievo malonės.
Skaityti daugiau...
 
LIETUVIO VALSTIEČIO MAŽOJOJE LIETUVOJE IKONOGRAFIJA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Dr. P. RĖKLAITIS   
(Antroji dalis1)

Piešiniai pagal M. Pretorijų
Motiejus Pretorijus — Matthaus Pratorius (gimęs apie 1635-36 Klaipėdoje — miręs 1707 kašubų Veiherave, Wejherowo, Weiherstadt), evangelikų kunigas Nybudžiuose (Gumbinės aps.), iš kur 1684 m. nusikėlęs į Vakarų Prūsus perėjo katalikybėn.2 1690 m. Pretorijus baigė rašyti stambų kraštotyrinį veikalą "Deliciae Prus-s i c a e oder Preussische Schaubūhne, darin vor-gestellet wird Alles dassjenige, wass zur Wissen-schaft der Preussischen Historie erfordert wird" (ir t.t.). Rankraštis ištisai nebuvo skelbtas. Prieš II pasaulinį karą jis buvo saugomas Karaliaučiaus valstybiniame archyve.3 Ištraukų bei santraukų daugiausia paskelbė Piersonas taip įvardintoje knygelėje:
Matthaus Pratarius' Deliciae Prussicae oder Preussische Schaubūhne. Im wor-terlichen Auszuge aus dem Manuscript herausgegeben von Dr. VVilliam P i e r -s o n , Professor an der Dorotheen-stadtischen Realschule zu Berlin. Mit zwei lithographirten Tafeln. Berlin: Duncker 1871. XV, 152 p.4

Antraštėje paminėtos dvi litografinės lentelės vaizduoja šokančius Mažosios Lietuvos valstiečius. Jos buvo vėliau pakartotinai perreprodukuojamos įvairiuose lituanistiniuose leidiniuose. Nepriklausomoje Lietuvoje jos labiausiai buvo ži-nomis iš M. Biržiškos knygos "Donelaičio gyvenimas ir raštai" (III laida, Kaunas 1927). Tokie pakartojimai, palyginus su Piersono lentelėmis, nepilni: trūksta paaiškinimo ir kai kurių kraštinių figūrų, plg. (čia tęsiama "Aidų" 1964 m., Nr. 3, p. 151 ikonografinio sąrašo eile):
16. p a v . Rūtų šokis. "Rauten-tanz (Szala rūtele) VI Buch. 8. Cap.; S. 36". Litografija iš: W. Piersono "Matthaus Pratarius' Deliciae Prussicae", Berlin 1871. Lapas 18,2 x 31,0 cm knygos pabaigoje.
17. pav. Skrybėlių šokis. "Der Hut-Tanz (Heiduka) VI Buch. 8 Cap.; S.36." Litografija iš: W. Pierson'o "Mattaaus Pratarius' Deliciae Prussicae",


M. Lietuvos lietuvaitė šoka "Žalią rūtelę". W. Piersono piešinys pagal M. Pretorijų
Skaityti daugiau...
 
PETRAS KIAULĖNAS (1909 - 1955) PDF Spausdinti El. paštas
Parašė PRANAS LAPĖ   

In Memoriam


Jaučiuos kaip automobilis. Kas savaitę mane veža ligoninėn, kaip į benzino stotį. Pripila kraujo ir pasijuntu lyg naujai gimęs. Grįžta jėgos, atsiranda noras gyventi, dirbti. Bet visa tai yra taip laikina, taip trumpai. Po dienos vėl jaučiu, kaip valandomis senka mano jėgos ir viskas darosi nebesvarbu.
Petras Kiaulėnas 1955 metų pavasarį

Petras Kiaulėnas gimė 1909 metais sausio 10 d. Naniškių kaime, Pandėlio valsčiuje, Rokiškio apskrityje. Baigęs Kauno Meno mokyklą, nuo 1934 metų visą savo likusį gyvenimą praleido užsienyje, grįždamas į Lietuvą tik vasaros atostogų metu. Gavęs valstybinę stipendiją, Romoje studijavo Accademia Regia di Belle Arti, kurią baigė gaudamas tapytojo diplomą. Vėliau, gyvendamas Paryžiuje, studijavo architektūrą L'Ecole Nationale Supėrieure des Arts Dėcoratifs ir L'Institut d'Urba-
------------------
Petras Kiaulėnas mirė prieš dvidešimt metų — 1955 rugpiūčio 15 (ne 1954 liepos 6, kaip klaidingai pažymėta Lietuvių Enciklopedijoj, XI, 426; ta pati klaidinga data perimta ir En-cyclopedia Lituanica, III, 121, nors LE papildymų tome ši klaida buvo atitaisyta). Šiame žurnale apie jo kūrybą buvo paskelbtas studijinis meno istoriko Gordon Browno straipsnis "Petras Kiaulėnas ir modernios spalvos menas" (1954, Nr. 4, p. 162-168). Tame pačiame numery buvo duota ir P. Kiaulėno vienuolikos darbų nuotraukų. Trumpą nekrologą buvo parūpinęs L. A(ndriekus) 1955 rugsėjo numery. Vėliau, 1956 kovo numery, buvo įdėtas dail. V. Vizgirdos straipsnis "Petro Kiaulėno kūryba" (p. 139-141). Taip pat pažymime, kad yra išleisti ir du albuminiai leidiniai apie P. Kiaulėno kūrybą: Vokietijoj 1948 su Maurice Scherer įvadiniu žodžiu (prancūzų kalba) ir JAV 1958 su minėtojo G. Browno įvadiniu žodžiu (anglų kalba) ir dvylika spalvotų reprodukcijų. — Red.
-------------------
Skaityti daugiau...
 
PONO ROŽANČIAUS QUELQUE CHOSE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė PRANAS DOM. GIRDŽIUS   
Jokūbas Rožančius buvo nekvailas. Kai kiti emigrantai dirbo po dvi pamainas, jis išsivertė be darbo. Tik, regėkite, gyvenimas jam atrodė vis tiek per sunkus, ir Jokūbo Rožančiaus credo buvo — pasilengvinti.

Ir savam krašte Jokūbas Rožančius lengvai turėjo. Buvo visų gerbiamas, visur kviečiamas, ant rankų nešiojamas, jei nori. Kad su visais ėjo, nepūtė prieš vėją; darė, kaip visi žmonės kad daro. Jei du kikena, kai apie trečią šneka, tu pirštu į jį rodyk ir iš pilvo kvatokis. Tai tik: "Pone Rožančiau, pone Rožančiau", panelės ir ponios sakydavo, šoky varžydavos. Bet. Rodos, gana smalsios moterys, deja, ir tos visų dalykų nežinojo: kas buvo Jokūbas Rožančius? Vedęs ar išsiskyręs, iš kokio krašto kilęs, kokius mokslo diplomus įsigijęs. Užteko, kad vyras visados pinigų turėjo, išgėręs užsimokėjo. Titulo neturėjo; buvo tik — agentas, ir to visiems užteko. Agentas. Agentas kartais daugiau gali nei filosofijos daktaras. Agentas visados — quelque chose. Motinos poną Rožančių prie žaizdos dėjo, dukrelės ponui Rožančiui vainikėlį patikėjo, o seni tėvai išgėrę jį žentu pavadindavo. Kaip pavadinsi, sako, nepagadinsi. Tik tie, kurie žento ieškojo iš tikro, pradėdavo nuo politikos: "Garbus pone, kaip tamsta manote?" — "Pone Rožančiau, ar greitai bus karas?" — motinos tėvams stodavo į pagalbą.
Skaityti daugiau...
 
IŠ KARDINOLO MINDSZENTY ATSIMINIMŲ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Alina Skrupskelienė   
"Aš bijau pagalvoti, kad ir laisvajame pasauly reikia tylėti"

Kardinolas Jozsef Mindszenty, miręs šių metų gegužės 6, liks istorijai liudijimas, kad ir XX amžiuje nestokojo žmonių, kurie nenusilenkė ne tik tironijai, bet ir "diplomatijai".

Gimė 1892 kovo 29 Mindszent miestely ūkininko — vynuogių augintojo — šeimoj. Kunigu įšventintas 1815 m., Veszprėmo vyskupu konsekruotas 1944 kovo 25. Vokiečiams okupavus Vengriją, tų pat 1944 metų lapkričio 27 buvo įkalintas ir tik 1945 Velykų dieną išleistas laisvėn. Mirus Esztergomo arkivyskupui ir Vengrijos primui, pop. Pijus XII į šią vietą 1945 rugsėjo 16 paskyrė Mindszenty. Vengrijos senosios sostinės Esztergomo vyskupija apima ir Budapeštą, jos arkivyskupas yra ir Vengrijos primas. 1946 vasario 21 Romoje popiežius, uždedamas arkivyskupui Mindszenty kardinolo skrybėlę, bet numatydamas jo likimą, išpranašavo: "Iš trisdešimt dviejų būsite pirmasis, kuris patirsite kankinystę, kurios simbolis yra ši raudona spalva". Laužydami susitarimus išlaikyti Vengrijoj demokratinę santvarką, komunistai teroru užgniaužė tautos valią (1945 lapkričio mėn. rinkimuose komunistai buvo gavę tik 17% balsų) ir įvedė savo diktatūrą. Kardinolas Mindszenty buvo areštuotas 1948 gruodžio 26, žiauriai kalėjime kankintas ir tuo būdu paruoštas viešam teismui 1949 vasario 3-5. Už "valstybės išdavimą" buvo-pasmerktas kalėti ligi gyvos kalbos.

1956 spalio mėnesį prasidėjęs vengrų laisvės sukilimas atnešė laisvę ir kard. Mindszenty, bet tik trims su puse dienos. Vos spėjęs lapkričio 3 parlamente pasakyti kalbą, transliuotą vengrams ir Vakarams, sovietų tankams pradėjus generalinę ofenzyvą, kard. Mindszenty ieškojo azilio JAV pasiuntinybėje. Ministras E. Th. VVailes kardinolą nuoširdžiai pasveikino kaip "laisvės simbolį". Po aštuonerių metų komunistų kalėjime prasidėjo penkiolikos metų uždaras gyvenimas JAV pasiuntinybėj Budapešte. Pradėjus vykdyti dėtente politiką, spaudžiant ir Vatikanui, ir JAV vyriausybei, 1971 rugsėjo 29 kard. Mindszenty išvyko į Vakarus, kur apsigyveno Vienoj vengrų seminarijoj Pazmaneum. Pop. lius VI buvo pažadėjęs kardinolui Mindszenty, kad ir egzilyje jis bus paliktas Esztergomo arkivyskupu ir Vengrijos primų. Tačiau vos po poros metų, 1974 vasario 5 (dvidešimt penkerių metų sukakties dieną nuo kard. Mindszenty nuteisimo), Vatikanas paskelbė, kad Esztergomo arkivyskupas ir Vengrijos primas pasitraukė iš pareigų. Kadangi viešai buvo skelbiama, jog kard. Mindszenty pats savo valia pasitraukė, jis turėjo drąsos taip pat viešai paskelbti, kad tai netiesa, nes sprendimas buvo padarytas tik Apaštalų Sosto.
Skaityti daugiau...
 
1863 M. SUKILIMAS IR DVASIŠKIJA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė JUOZAS VAIŠNORA   
Tęsinys iš birželio numerio

Ginkluoto sukilimo pradžia

Ginkluotam sukilimui vadovauti buvo Varšuvoje sudarytas Centrinis tautos komitetas, kurio skyrius veikė Vilniuje ir turėjo vadovauti Lietuvos sukilimui. Varšuvinis komitetas, pasikliaudamas iliuzija, kad ginkluotam sukilimui padės rusų armija, esanti Lenkijoje-Lietuvoje, kad sukilimą pradėjus bus karinė Vakarų valstybių intervencija ar bent pagalba pinigais ir ginklais, 1863. 1.22 paskelbė sukilimo manifestą ir atsišaukimą į valstiečius, kuriame Tikra aukščiausia Vyresnybė Lenkų pastanavyja: 1) Visi ūkininkai arba gaspadoriai nuo šios dienos apturi žemę, kurią valdė su triobomis ant vlasnasties per visus amžius, be jokio mokesčio, tai znočyja, kad už tą žemę nereikės mokėti jokios arendos, nė eiti į dvarą arba baudžiavą, tik reikės mokėti padotkus pagal didumą žemės ir atbūti Karalystės pavidnastį. 2) Ir nuo šios dienos nebėra jau nevalios, nes nėra pono, nė bajoro, nė mužiko, nė žydo, o esame visi broliai ir vaikai lygūs arba vienodi, kaip prieš Poną Dievą, taip ir prieš mūsų brangiąją Tėvynę. 3) Žemės valdytojai bus užnagradinti už žemę žmonėms dovanotą iš skarbavų turtų karalystės.

Kitame atsišaukime buvo skelbiama:
Lenkų Aukščiausia Vyresnybė pastanavyjo, jog kožnas vienas kas tik gali pavidnas stoti už Vierą ir Tėvynę mūsų, dėl pergalėjimo Maskolių ir Vokiečių, mūsų neprietelių ir numetimo prakeikto jungo nuo savo kaklo. Matydama, jog kožnas gyventojas mūsų Karalystės gyvendamas iš kraujo procios savo, eidamas ant vainos pavidnas turėti živ-nastį dėl savęs ir dėl savo vaikų, pastanavyja: visi įnamiai grįtelninkai, kampininkai arba susiedai ir visi žmonės, kurie gyvena iš uždarbio, kad bus pašaukti ant vainos už Tėvynę su neprieteliu Maskolių, gaus mažiausia tris margus žemės; o kad bus kam likta nuo Dievo prapulti už Vierą ir Tėvynę tame laike, apturės tą žemę jo giminės (V. Biržiška, Nežinomas lietuvių kalba atsišaukimas 22 sausio 1863 m. — Mūsų Senovė, I knyga, 172-175).
Skaityti daugiau...
 
PO HELSINKIO KONFERENCIJOS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Juozas Kojelis   
Jau prieš dvidešimt metų prof. Juozas Brazaitis, analizuodamas santykių tarp Amerikos ir Rusijos klausimą, Amerikos politikoje įžiūrėjo dvilypumo pavojų: žodžiais likti ištikimiems principams, o veiksmais principų sąskaiton su sovietais siekti kompromisų ("Į Laisvę", 1955, Nr. 7). Tas dvilypumas, pradedant Rooseveltu, yra nusitęsęs iki šių dienų. Kalbant specialiai Lietuvos klausimu, pirmieji ryškūs žodžių ir veiksmų susikryžiavimai įvyko Teherane ir Jaltoje, kai Rooseveltas Amerikos vardu įsipareigojo Stalinui pripažinti Baltijos valstybes, nors 1940 Altos delegacijai buvo pareiškęs, jog Lietuvos laisvė nesanti panaikinta, o tik laikinai nuslopinta.

Tęsdamas dvilypumo politiką, prez. Eisenhovveris, 1957 mirus nepaprastam Lietuvos pasiuntiniui ir įgaliotam ministrui Povilui Žadei-kiui, jo vietoje kito pareigūno su tokiu pat titulu nebepriėmė. Gi vėliau paaiškėjo, kad Lietuvos diplo-matinės-konsularinės tarnybos naujomis jėgomis sustiprinti veik išvis neįmanoma. Tuo būdu buvo prarastas garbės konsulas Bostone, o Amerikos lietuvių sostinėje Chicagoje, 1971 mirus gen. konsului dr. Petrui Daužvardžiui, Juzei Daužvardie-nei buvo pripažintas tik garbės kon-sulės titulas. Veiksniai šį faktą tyliai priėmė ir neprašė talkos iš visuomenės apginti laisvos Lietuvos teisiniam postui. O už jį verta ir prasminga yra pakovoti.
Skaityti daugiau...
 
X-TASIS GYDYTOJŲ SUVAŽIAVIMAS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Vacys Šaulys   


Dešimtasis Pasaulio lietuvių gydytojų sąjungos suvažiavimas įvyko 1975 gegužės 23-25 dienomis Chicagoje.
Skaityti daugiau...
 
MŪSŲ BUITYJE PDF Spausdinti El. paštas
— Pirmoji Kanados Lietuvių dainų ir šokių šventė įvyks spalio 11-12 Hamiltone, Ont. Programoj dalyvaus septyni chorai. Tautinius šokius šoks 370 šokėjų. Bus meno ir lietuviškos spaudos parodos, krepšinio ir šachmatų varžybos, Kanados Lietuvių Bendruomenės tarybos suvažiavimas. Sveikinimus lietuviam jau atsiuntė Kanados minis-teris pirmininkas, gen. gubernatorius, mi-nisteriai, provincijos ir miesto vadovybės.

Balfo dvimetinis seimas šiemet įvyks lapkričio 8 Chicagoj, Šv. Mergelės Nekalto Prasidėjimo parapijos salėj, Brigh-ton Parke.

Altos jubiliejinė 35-ta konferencija įvyks lapkričio 22 Pick Congress viešbuty, Chicagoj. Dalyvaus ir žurnalistas W. F. Anderson bei JAV kongresma-nas Edw. Dervvinski.

Ateitininkų Federacijos jubiliejinėj stovykloj Dainavoj baigiamajame posėdy (rugpiūčio 31) Stasio Šalkauskio kūrybinė premija įteikta kun. prof. Stasiui Ylai. Anksčiau šią premiją buvo gavę dr. Juozas Girnius, prof. Antanas Maceina ir prof. Simas Sužiedėlis. Šių metų premijos mecenatai yra dr. A. Laučius, dr. V. Šaulys, dr. A. Razma, dr. Z. Brinkis, dr. O. Vaitas, dr. B. Valadka. Kun. S t. Yla šią premiją perleido moksleivių veiklai stiprinti.
Skaityti daugiau...
 
LAIŠKAI REDAKCIJAI PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Kazys Bradūnas   
PATIKSLINIMAS DĖL REDAKCINIO DARBO "AIDŲ" LEIDIMO PRADŽIOJE
Šių metų "Aidų" žurnalo penktame numeryje Juozas Kojelis, tikslindamas dr. Vytauto Bieliausko ankstesnį raštą, liečiantį pirmuosius "Aidų" metus Vokietijoje, pats daro klaidą, užsimindamas mano redaguotuosius "Aidus". Juozas Kojelis rašo: "Pradžioje 'Aidai' vadinosi 'lietuvių informacinis leidinys', vėliau 'kultūrinis informacinis leidinys', o nuo 1946, perėmus redaguoti K. Bradūnui, pasidarė 'lietuvių kultūrinis žurnalas' ".

Išeitų, kad aš "Aidus" pradėjau redaguoti tik nuo 1946 metų. Tuo tarpu mano atmintis ir asmeniškame archyve turima anų metų korespondencija sako ką kitą.

Kai 1945 metais rudeniop atvykau į Mūncheną, dr. Vytauto Bieliausko buvau pakviestas redaguoti planuojamus leisti "Aidus". Pirmasis jų numeris tuo metu iniciatorių jau buvo paruoštas spaudai. Tad prie pirmojo numerio prisidėjau tik patariamuoju balsu. Tačiau visi kiti 1945 metų "Aidų" numeriai jau buvo redaguoti mano paties. Mano redakcinis darbas štai kaip tada atrodė: bendradarbių telkimas ir gautosios medžiagos vertinimas bei taisymas, rankraščių pristatymas spaustuvėn, surinkto teksto korektūrų taisymas, medžiagos laužymas į puslapius, klišėmis pasirūpinimas ir galutinis jau sulaužytų puslapių koregavimas. Tokį "Aidų" redagavimo darbą pradėjau 1945 m. rugsėjo mėn.
Skaityti daugiau...
 
IŠ MEMUARINIŲ KNYGŲ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Alaušius   
K. Bielinio atsiminimų III tomas
KIPRAS BIELINIS: Gana to jungo. Išleista autoriaus ir Amerikos Lietuvių socialdemokratų sąjungos Literatūros fondo lėšomis. Viršelis K. Čerkeliūno. New York, 1971. 490 psl., 5 dol.

Dar gyvas būdamas, Kipras Bielinis išleido du savo atsiminimų tomus: Dienojant (1958) iš spaudos draudimo laikų ir Penktieji metai (1959) iš 1905 metų revoliucinio sąjūdžio. Pastarasis tomas buvo baigtas pasakojimu, kaip 1907 m. lapkričio mėn. autorius su kitais Rygos socialdemokratų komiteto nariais posėdžio metu buvo suimti. Iš K. Bielinio biografijos žinome, kad, metus išsėdėjęs kalėjime ligi teismo, buvo nuteistas 4 metus sunkių darbų kalėjimo. O kai šią bausmę atliko, 1912 m. buvo ištremtas į Sibirą, Irkutsko gubernijon. Po metų iš ten pabėgo ir kita pavarde slapstydamasis, gyveno Tolimuosiuose Rytuose. Tik 1917 m. vasarą grįžo Europos Rusijon. Tas kalėjimo ir tremties dešimtmetis lieka neaprašytas. Savo trečiosios knygos atsiminimus K. Bielinis pradeda grįžimu iš Tolimųjų Rytų į Petrapilį 1917 m. ir baigia Steigiamojo seimo rinkimais Lietuvoje 1920 m. Tad šie treji metai ir yra autoriaus atsiminimų trečiojo tomo rėmai.
Skaityti daugiau...
 
JANKUTĖ ATLAIKO KONKURENCIJĄ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Gintarė Ivaškienė   
NIJOLĖ JANKUTĖ: Nuo devynių iki pirmos. Akademinės Skautijos leidykla. Chicago, 1973. 133 psl.

Prieš keletą metų mūsų spaudoje buvo pasirodęs toks nuogąstavimas: jei į lituanistines mokyklas oficialiai įsileisime dabar Lietuvoje spausdintas knygas, išeivijos jaunimo literatūros rašytojai gali tapti mažiau skaitomais ir ilgainiui — visai nutils. Tačiau mūsų jaunimo literatūros kūrėjai bent keliais atvejais įrodė, kad ano pavojaus nėra. Viena iš tokių rašytojų, šauniai atlaikanti konkurenciją iš Lietuvos, ir yra Nijolė Jankutė.
Skaityti daugiau...
 
VOKIEČIAI LIETUVOJE PO 1945 METŲ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė M. G. Slavėnienė   
EINE DOKUMENTATION: DEUTSCHE IN LITAUEN NACH 1945.
Huttenfeld, data nepažymėta. Išleido Litauische Volksgemeinschaft in der Bundesrepublik Deutschland. 20 psl.

Ši labai kukli brošiūrėlė, išleista Vakarų Vokietijos Lietuvių Bendruomenės pastangomis, imasi sutelkti medžiagos apie Lietuvos gyventojų teiktą paramą savo kaimynams — vokiečiams iš Rytprūsių, kur pokario metais siautė didelis badas ir iš kur gyventojai masiškai vyko į Lietuvą maisto ieškoti. Daug kam tai buvo pirmas susidūrimas su lietuviais, į kuriuos vokiečiai buvo įpratę žiūrėti iš aukšto. Kadangi šios kelionės, Rytprūsių pabėgėlių vadinamos "Litauerfahrten", buvo uždraustos, tiek bėgliai — vokiečiai, tiek juos šelpiantys lietuviai buvo persekiojami ir baudžiami. Daugumas vokiečių neturėjo galimybės ilgiau vienoj vietoj apsistoti, bet turėjo keliauti iš vienos vietovės į kitą; ne vienas jų tokiu būdu pasiekė net Latviją ir tolimą Estiją. Vienas pasisakymas po kito liudija lietuvių kaimiečių žmoniškumo ir artimo meilės jausmą alkanų keliautojų atžvilgiu. Patys nebūdami pertekliuj, lietuviai alkanuosius šelpdavo maistu ir pinigais; nors tai buvo draudžiama, ne vieną jų jie ilgesniam laikui pas save apgyvendindavo, parūpindavo darbo ar išsiųsdavo pas gimines ir draugus. Jie buvo ypač paslaugūs vaikams, kurių nemažas skaičius, atrodo, Lietuvoje paliko ir savo vokiškos kilmės arba visai nebežinojo, arba sąmoningai atsisakė, kai jiems vėliau buvo suteikta proga repatrijuoti į Vakarus. Nors brošiūrėlė neduoda tikslių skaičių, kiek vokiečių iš Rytų Prūsijos rado Lietuvoje laikinę ar pastovią užuovėją, prileidžiama, kad jų buvo apie keliasdešimt tūkstančių.
Skaityti daugiau...
 
ATSIŲSTA PAMINĖTI PDF Spausdinti El. paštas
Prel. Aleksandras Dambrauskas - Jakš­tas: UŽGESĘ ŽIBURIAI. Biografijų ir nekrologų rinkinys. Lietuvių Katalikų Mokslo Akademija, Roma, 1975. XVI + 502 psl., 16 dol. Fotomechaniniu būdu perspausdinta Kaune 1930 išleistas vei­kalas — antrasis leidimas.

Petras Maldeikis: MYKOLAS KRUPA­VIČIUS. Lietuvių Krikščionių Demo­kratų Sąjunga, Chicago, 1975. 493 psl., kaina nepažymėta. Iliustruota nuotrau­komis.

Publijus Vergilijus Maronas: BUKOLI-KOS. GEORGIKOS. Vertė dr. Antanas Rukša. Nida, Londonas, 1975, 432 psl., 6.50 dol. Pats šių Vergilijaus veikalų vertimas užima 195 - 361 psl. Kitą tekstą sudaro vertėjo straipsniai apie autorių, jo veikalus, heksametrą, žodyną, stilių.

Kun. dr. Vytautas Bagdanavičius, M.I.C.: VIENUOLINIS GYVENIMAS ARKIV. JURGIO MATULAIČIO SAM­PRATOJE. Immaculata Press, Putnam, Conn., 1975, 88 psl. Leidinys pažymė­tas: "rankraščio teisėmis".
Skaityti daugiau...
 
Viršeliai PDF Spausdinti El. paštas
 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai