| |
|
|
1973 m. 8 spalis
|
PASAULIO LIETUVIŲ BENDRUOMENES IV SEIMAS |
 |
 |
 |
|
Parašė VYTAUTAS VAITIEKŪNAS
|
 Pasaulio Lietuvių Bendruomenės pirmininkas St. Barzdukas atidaro PLB IV seimą. Šiame seime St. Barzdukas buvo išrinktas PLB garbės pirmininku
Šių metų mūsų išeivijos organizuoto gyvenimo reikšmingiausias įvykis neabejotinai bus buvęs rugpiūčio 30 - rugsėjo 2 dienomis Washingtone PLB IV-sis seimas. Nors jis ir nepasižymėjo naujais visuotinio pobūdžio sumanymais ar konkrečiais laimėjimais, pritaikant išeivijos organizacinę sąrangą laiko uždaviniams, vis dėlto jis ne tik pagyvino išeivijos tautinės sąmonės budrumą, jos tarpusavio tautinio bendrumo ir ryšių su tautos kamienu jautresnį išgyvenimą, bet taip pat suteikė išeivijos tautiniams polėkiams naujų paskatų, sustiprino ir pagilino rūpestį bendromis tautos problemomis. Negalima nesidžiaugti ir nesididžiuoti tokiu išeivijos darbuotojų sąskrydžiu, kuriame, susirinkę iš įvairių laisvojo pasaulio kraštų — Argentinos, Australijos, Brazilijos, D. Britanijos, Jungtinių Valstybių, Kanados, Kolumbijos, Prancūzijos, Venecuelos, Vokietijos, N. Zelandijos, — skirtingų kartų, skirtingų įsitikinimų lietuviai bendromis pastangomis ieško tinkamiausių būdų, paveikiausių priemonių, kaip išlaikyti ir ugdyti svečiose šalyse pasklidusios lietuvių tautos dalies tautinį savitumą, tautines tradicijas, tautinę kultūrą; kaip kuo sėkmingiau talkinti sovietinės Rusijos okupacijoje prievartaujamai, alinamai, bet dėl savo teisių, savo išlikimo ir išsivadavimo kovojančiai savo ir savo tėvų tautai. Ypatingai džiugus ir padrąsinantis yra jaunesniosios kartos atstovų dalyvavimas ir reiškimasis seime. |
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė LEONARDAS ANDRIEKUS
|
 ŽIEDAI
Aš esu tiktai svečias,
Mano broliai — žiedai!
Šiurpuliai kaulus krečia
Po drabužiais juodais.
Per anksti šalnos krito
Ant saulėtų vejų
Ir giesmių, išrašytų
Mano žemės krauju.
Surakins širdis gruodas -
Mirsim, broliai žiedai —
Aš po arnotu juodu,
Jūs — po šiaurės ledais.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Pokalbis su Vaclovu Sidzikausku |
|
|
|
|
Parašė Vaclovas Sidzikauskas
|
 1. Kaip iš dabartinės amžiaus perspektyvos atrodo jau nueitasis kelias?
Į tą klausimą norėčiau atsakyti Abbė Sieyės žodžiais, kai jis buvo paklaustas, ką jis veikė Prancūzijos revoliucijos metu: "aš gyvenau" (jai vėcu); nuo savęs dar pridėčiau — gyvenau ne veltui ir ne vien tik sau. Aš esu vienas, deja, jau nedaugelio lietuvių, kurie pergyveno ir carų Rusijos okupaciją, ir Lietuvos nepriklausomybės laikotarpį ir dar tebegyvena naująjį Lietuvos laisvės užtemimą.
Aš gimiau, augau ir brendau Suvalkijos paprūsėje prie pat Nemuno. Ėjau 12-tus metus, kai Lietuvą nusiautė 1905 metų revoliucinis sąjūdis ir kai pasigirdo politinės autonomijos reikalavimai. 1911 m. išvykau studijoms į Šveicarijos Fribourgą, — tais laikais man didelės įtakos turėjo kun. Pijus Andziulis. Po kiek laiko sugrįžęs į Lietuvą, dalyvavau eilėje slaptų politinių susirinkimų ir suvažiavimų, tarp kitų pas mokytoją Greimą Barzdų kaime netoli Pilviškių, Višakio Rūdoj ir Marijampolėje. Lietuvių Mokslo Draugijos suvažiavime Vilniuje susipažinau su dr. J. Basanavičiumi, dr. J. Šauliu, broliais Vileišiais, dr. D. Alseika ir daugeliu kitų to meto veikėjų. Pirmojo pasaulinio karo įvykiai mane nubloškė į Maskvą. Studijuodamas universitete, įsijungiau į tenykščių lietuvių studentų gyvenimą ir buvau išrinktas į jų organizacijos valdybą; adv. Petro Leono vadovybėje dalyvavau lietuvių tremtinių šalpos ir globos veikloje; buvau taip pat Maskvoje gyvenusių ar karo į Maskvą atblokštų lietuvių inteligentų politinių pasitarimų ir diskusijų dalyvis ir vienas iniciatorių sukviesti pasitarimui į Maskvą Rusijos Dūmos atstovus liet kun. J. Laukaitį, M. Yčą, M. Januškevičių ir P r. Keinį, buvau vienas Lietuvos Demokratinės Tautos Laisvės Santaros kūrėjų ir jos organo "Santara", kai tas laikraštis buvo leidžiamas Maskvoje, redakcinės kolegijos nariu; stebėjau lietuvių karių suvažiavimą ir Lietuvių seimą Petrapilyje 1917 m. gegužės -birželio mėn. Kai aš studijavau Maskvoje, ten gyveno poetas J. Baltrušaitis, inž. T. Norus - Naruševičius, adv. P. Leonas, inž. VI. Sirutavičius. pramonininkas J. Šlepavičius, kunigai Paukštis ir Ba-kučionis, gydytojai P. Avižonis, J. Bagdonas ir J. Slaboševičiūtė - Biržiškienė, rašytojas A. Vienuolis-Žukauskas, kompozitorius J. Gruodis, universitetą baigusieji ar bebaigia R. Skipitis, T. Petkevičius. P. Šalčius, V. Petrulis, V. Mašalaitis, P. Kerpė. J. Urbšys ir daugelis kitų. Tuo būdu jau savo jaunose dienose buvau aktyviai paliestas mūsų tautinio ir politinio atgimimo vyksmo, dalyvavau kai kuriose jo apraiškose. Maskvoje pergyvenau 1917 vasario mėn. demokratinę ir tų pačių metų spalio mėn. bolševikinę revoliucijas. Visa tai praturtino mano politinį akiratį ir subrandino mano pasaulėžiūrą.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Keistenybės Lietuvos ikonografijos senovėje |
|
|
|
|
Parašė Dr. POVILAS RĖKLAITIS
|
Bodenehro antrasis Gardinas. Žemaitis — samojedas pas Mosemanną ir Viero.
1. Senosios grafikos kolekcionieriams ir istorinių knygų iliustratoriams žinomi du "Gardino" vaizdai iš XVIII amžiaus, kurie kataloguose teisingai pažymimi Gabriel Bodenehro raižiniais.
Šių dviejų vaizdų raižytojas ir leidėjas meistras Gabriel Bodenehr d. A. [der Altere= Senasis] gyveno Augsburge (1664 - 1758) ir priklausė profesionalinių labai produktyvių raižytojų - leidėjų giminei: raižytojai buvo jo tėvas Johann Georg (1631 - 1704) ir sūnus Gabriel Bodenehr d. J. [der Jūngere=Jaunesnysis] (1705 - 1779), be to, du broliai ir du brolvaikiai.1 Bodenehrų kūryba plati, gan geros kokybės, apima portretus, Švento Rašto figūras, vaizdus. Ji tenkino didėjantį įvairių iliustracijų pareikalavimą, ne vien turtingesnių žemvaldžių ir didikų rinkiniams, bet vis labiau žinių ir įdomumo ieškančiai Vokietijos smulkesnės bajorijos ir miestiečių publikai. Šitokį daugiau beletristinį pobūdį, bet ir didaktinį tikslą išsako G. Bodenehro raižyto ir Augsburge apie 1720 išleisto svarbiausiojo veikalo "Europens Pracht und Macht" antraštė, kuri vertime skamba maždaug taip:
"Europos grožybė ir jėga dviejuose šimtuose raižinių, kuriuose pavaizduotos ne tik garsiausios ir įžymiausios, bet ir kitos vietovės, tvirtovės, pilys, vienuolynai, perėjos, rezidencijos, rūmai, kriokliai bei kita, šios gyventojais gausingos pasaulio dalies, su pagalba dailių ir tikrų prospektų, sykiu su trumpais geografiškais aprašymais, labai naudingais ir sielai linksmos pramogos suteikiančiais, išleistais ir sudarytais Gabrielio Bodenehro, piliečio ir raižytojo varyje Augsburge."2
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
JONO NAUJALIO MUZIKINĖ VEIKLA IR KŪRYBA |
|
|
|
|
Parašė KUN. LADAS BUDRECKAS
|
 Muzika yra kažkas "dieviška" ir skirtinga nuo visų kitų meno rūšių. Figūrinio meno kūrėjai ima savo kūriniams idėjas iš konkretaus pasaulio aplinkos ir išreiškia jas realiais vaizdais bei konkrečiomis formomis. Tuo tarpu kompozitoriaus idėjos, gimusios jo sieloje, yra realizuojamos ne statinės medžiagos formomis, bet dvasiniu būdu, pasinaudojant muzikos garsų simboliais. Taigi, galime sakyti, kad muzika nėra iš šio pasaulio, o pats muzikos komponavimas yra sudvasinimas gamtoje išgautų garsų, girdėtų kompozitoriaus įkvėpimo metu. Juozas Gruodis savo mokiniams sakydavo, kad muzika tai trečiasis pasaulis — pasaulis tarp dangaus ir žemės: iš ten mūzos svaido ugninėmis strėlėmis muziką, o kompozitoriai ją gaudo. Teodoras Brazys apie tai yra šiaip išsireiškęs: "Iš dailiųjų laumučių kūrėjų, kurios vaikšto Lietuvos žeme, dažniausiai sutinki muzikos kūmutes". Vienas iš tų, kurį laumutės sutiko Lietuvos laukuose, buvo ir kompozitorius Juozas Naujalis, kuris kaip keliaujantis trubadūras ar senovės vaidila dainavo ir kankliavo savo kompozicijomis tėvynės vaikams.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
SOCIALINIAI SKIRTUMAI ŽEMAIČIŲ KAIME |
|
|
|
|
Parašė ALEKSANDRAS PAKALNIŠKIS
|
Žemaičių kaimo žmones dvidešimtojo amžiaus pirmoje pusėje, atsižvelgiant į jų tarpusavio santykį pagal turtą ir socialinį prestižą, galima būtų skirstyti į keturias grupes:
1. Butininkai, arba gaspadoriai (ūkininkai), ir ūkių nuomotojai, žemaičių vadinami rendoriais arba rendauninkais (žodžiai ' nuomuoti", * nuomininkas", "nuoma" žemaičiams buvo svetimi).
2. Trobelninkai ( mažažemiai), amatininkai ir įnamiai.
3. Ūkininkų tarnautojai (žemaitiškai — šlūžvaikiai ir šlūž mergės), ir tėvinaičiai - tėvinaitės, kitaip dar vadinami "pačių vaikais" (pačių ūkininkų vaikai).
4. Karšinčiai ir vaikai.
Butininkais, arba gaspadoriais, buvo laikomi tie ūkininkai, kurių ūkis (žemaitiškai — gyvenimas) buvo maždaug tarp 20 ha ir 80 ha. Tik tokio didumo ūkis tebuvo laikomas butu, ir tik buto savininkas tebuvo vadinamas gaspadoriumi. 20 ha savininkas menkas bebuvo gaspadorius, bet dar nebuvo trobelninkas. 80 h \ ir daugiau sunku buvo apdirbti tik su metiniais samdiniais, be kumečių. O kur buvo kumetis, ten jau buvo dvaras.
Žemaičiuose dvarų mažai tebuvo. Be to, dvaras nebuvo kaimo dalis, kaip ir kaimas nebuvo dvaro dalis. Tai du skirtingi dalykai, galį egzistuoti vienas šalia kito. Kadangi rašinys ribojasi kaimo žmonių gyvenimu, negausūs dvarų gyventojai — jų savininkai (beveik be išimties lenkiškos kultūros žmonės) ir kumečiai — nebus jame paliesti.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
LIETUVIŲ KATALIKŲ MOKSLO AKADEMIJOS IX SUVAŽIAVIMAS |
|
|
|
|
Parašė Juozas Girnius
|
Lietuvių Katalikų Mokslo Akademijos suvažiavimai šaukiami kas treji metai. Šiemet devintasis (už Lietuvos jau šeštasis) suvažiavimas įvyko jėzuitų Bostono Kolegijoje rugpiūčio 31 — rugsėjo 2 dienomis. Praeitą kartą, Toronte 1970 m., buvo bandyta posėdžiauti kone ištisą savaitę — šešias dienas. Šįkart vėl grįžta prie trijų dienų, nes suvažiavimo ištęsimas ligi savaitės nevisiškai pasiteisino. Žinoma, per tris dienas negalima tiek sutelkti paskaitų, kaip per dvigubai ilgesnį laiką. Toronto suvažiavime buvo 11 sekcijų su 36 paskaitomis, šiais metais — 7 sekcijos su 25 paskaitomis (viena jų tik prisiųsta, bet neskaityta). Paskutiniame JAV-se įvykusiame suvažiavime (Fordhamo un. New Yor-ke 1964 m.) irgi tris dienas buvo mažiau paskaitų (20), nors viena sekcija buvo daugiau, negu šiemet. Kadangi Bostono lietuvių kolonija aplamai yra nedidelė, o svečių iš kitur paprastai nedaug sulaukiama, tai §šį merų suvažiavimas dalyviais nebuvo gausus: būtent 111 įsi-R žioravusių dalyvių — 32 LKMA nariai ir 79 svečiai. Pagal Bostono tolumą nuo kitų lietuviškųjų centrų ir vietinės kolonijos mažumą tai visiškai patenkinamas skaičius. Tokie kiekybiniai duomenys.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
LIETUVIAI DAILININKAI CORCORAN DAILĖS GALERIJOJE |
|
|
|
|
Parašė Vytautas K. Jonynas
|
Ryšium su Pasaulio Lietuvių Bendruomenės seimu Washingtono Corcoran dailės galerijoj buvo surengta 12 lietuvių dailininkų dailės paroda, trukusi nuo rugpiūčio 10 iki rugsėjo 5. Dailininkus parinko ir paveikslų atrinkimą bei eksponavimą tvarkė galerijos vadovybė. Parodai skirtas 24 puslapių katalogas su galerijos direktoriaus Rby Slade įžanga ir Mindaugo Nasvyčio įvadiniu straipsniu yra pailiustruotas kiekvieno jos dalyvio darbo reprodukcija ir biografinėmis apie dailininką žiniomis. Katalogas savo spauda, šriftu, popierium ir sutvarkymu yra pasigėrėtinai gražiai išleistas.
Parodos dalyviai kataloge duoti alfabeto tvarka: D. Aleknienė, A. Galdikas, V. Ignas, V. K. Jonynas, I. Mitkutė, V. Petravičius, Z. Sodei-kienė, K. Varnelis, R. Viesulas, V. O. Virkau, V. Vizgirda ir K. Žo-romskis. Trijose didokose galerijos salėse buvo minėtų dailininkų išstatyta iš viso 105 kūriniai.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
LIETUVIŲ ISTORIJOS DRAUGIJAI 15 METŲ |
|
|
|
|
Parašė Alicija Rūgytė
|
Berengiant pirmąjį lietuvių kultūros kongresą 1956 m. Čikagoje, istorijos sekcijai suorganizuoti buvo pakviestas Vincentas Liulevičius. Jis kvietė per spaudą ir laiškais atvykti į kultūros kongresą jam žinomus JAV gyvenančius istorikus, istorijos mokytojus, istoriją studijuojantį jaunimą ir istorijos mėgėjus. Kvietime buvo pažymėta, kad sekcijos posėdyje būsiąs svarstomas ir istorijos draugijos steigimo klausimas. Į kongreso istorijos sekcijos posėdžius atvyko per šimtą asmenų. Svarbiausias darbotvarkės punktas buvo draugijos steigimo klausimas. V. Liulevičius, sekcijos organizatorius, iškėlė būtiną reikalą tokią draugiją steigti. Po gyvų diskusijų nutarta draugiją įsteigti ir jos būstinę įkurti Čikagoje. Praktiškiems organizavimo uždaviniams atlikti buvo išrinktas organizacinis komitetas iš kun. dr. K. A. Matulaičio, MIC, Alicijos Rūgytės ir V. Liulevičiaus. Pasitaręs komitetas nusistatė kviesti draugijos nariais gyvenančius laisvajame pasaulyje istorikus ir taip pat visus, kurie domisi istorijos klausimais ar kurie renka medžiagą lietuvių istorijai išeivijoje. Steigiamasis draugijos susirinkimas įvyko 1957 gruodžio 15. V. Liulevičius pranešė apie organizacinio komiteto atliktus darbus, o kun. K. A. Matulaitis pateikė statuto projektą, kurį susirinkusieji išdiskutavo ir priėmė. Taip buvo įkurta Lietuvių Istorijos Draugija (LID). Į jos pirmąją valdybą išrinkti V. Liulevičius, kun. K. A. Matulaitis, A. Rūgytė, M. Nauburas ir dr. A. M. Račkus. Gilesnėms Lietuvos praeities studijoms paskatinti ir platesnės visuomenės istoriniam domesiui žadinti nutarta leisti istorijos ir jai artimų sričių žurnalą "Tautos Praeitis". Jo redaktorium tame pat organizaciniame susirinkime buvo išrinktas Č. Grincevičius.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
"REVOLIUCIJOS ANATOMIJOS" MINTYS |
|
|
|
|
Parašė Saulius A. Girnius
|
RyŠium su įvairiais šio meto sąmyšiais ar sąjūdžiais "revoliucijos" žodis yra gan išpopuliarėjęs. Tik ar daugelis suvokia, ką jis reiškia?
Viena įdomiausių šia tema knygų, The Anatomy of Revolution, yra parašyta žymaus amerikiečių istoriko Harvardo profesoriaus Crane Brin-tono (1898 - 1968) prieš 35 metus (1938). Knygoje autorius žvelgia į anglų (1640), amerikiečių (1775), prancūzų (1789) ir rusų (1917) revoliucijas, ieškodamas jose pagrindinių panašumų. Panašumų jis suranda gan daug, ir jie verti dėmesio, kadangi gerokai skiriasi nuo įprastinių nuomonių apie revoliucijas. Revoliucijos, kurias Brintonas lygina, yra beveik pačios svarbiausios Europos istorijoje. Ir kadangi tos revoliucijos pasisekė, jos atnešė daugiausia pakeitimų gyvenime. Autorius nebando išaiškinti, kodėl vienos revoliucijos pavyksta, o kitos yra lengvai užgniau-žiamos; jam nerūpi duoti recepto, kokios sąlygos reikalingos sėkmingai revoliucijai, jo dėmesys daugiau krypsta į revoliucijos eigą ir į pačius revoliucionierius.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė Red.
|
— PLB IV Seimas aprašomas atskirai V. Vaitiekūno šiame pat numery. Šioj vietoj tik papildomi kai kurie duomenys. Kandidatų į PLB valdybą buvo 21, balsų J. Kavaliūnas gavo 58, Br. Nainys 55, R. Kasparas — 49, J. Šlajus — 45, kun. J. Borevičius — 43, K. Dočkus — 43, St. Džiugas — 42, prel. J. Balkūnas — 41, dr. K. Bobelis — 34, dr. K. Valiūnas — 31, dr. J. Genys — 25, kun. A. Trakis — 22, dr. P. Vileišis — 18, J. Jasaitytė — 18, dr. H. Brazaitis — 17, dr. A. Nasvytis — 16, J. Jasaitis — 15, J. Simanavičius — 13, dr. J. Balys — 8, J. Kapočius — 7, A. Kučys — 4. Išrinktieji 7 PLB valdybos nariai pareigomis pasiskirstė šiaip: Br. Nainys — pirmininkas, kun. J. Borevičius — vicepirm., J. Kavaliūnas — vicepirm. švietimo reikalams, R. Kasparas — vicepirm. jaunimo reikalams, K. Dočkus — vicepirm. reikalams, St. Džiugas — vicepirm. administraciniams reikalams, J. Šlajus — sekretorius. Numatyta kooptuoti daugiau narių specialiems reikalams. Į PLB garbės teismą išrinkti E. Sudikas, A. Rinkūnas, A. Kuolas, B. Sakalas ir kun. A. Žilinskas (visi iš Kanados), į revizijos komisiją — dr. K. Ambrozaitis, T. Blinstrubas, V. Kamantas, V. Kleiza ir dr. E. Lenkauskas. Seimui pirmininkavo dr. Ad. Darnusis. Seimo rengimo komitetui vadovavo dr. J. Genys. Buvusį PLB valdybos pirmininką St. Barzduką seimas išrinko PLB garbės pirmininku už jo ilgamečio darbo nuopelnus.
|
|
Skaityti daugiau...
|
Kazys Bradūnas: POKALBIAI SU KARALIUM. Išleido M. Morkūnas, Chi-cago, 1973. Grafika: V. O. Virkau. Kietais viršeliais, didelio formato 70 psl.
Juozas Tininis: LAIŠKAI ANDRO-M ACH AI. Romanas laiškais; prozos ir poezijos vertimai. Iliustravo A. Docius. Išleido "Lietuvių Dienos", Los Angeles, 1973. Albumo formato, 100 psl., kaina 4dol.
Birutė Ciplijauskaitė: DEBER DE FLENITUD. LA POESIA DE JORGE GUILLEN. Išleido Meksikos Secreta-ria de Educacion Pūblica, Mėxico, 1973. 208 psl.
PROBLEMS OF MINIMATIONS: BALTIC PERSPECTIVES. Išleido As-sociation for the Advancement of Baltic Studies, Inc., San Jose, Calif., 1973. Redagavo A. Ziedonis, Jr., R. Taagepera ir M. Valgemae. 214 psl., kaina kietais viršeliais $8.50, popieriniais — $3.95.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
JURGIO JANKAUS PASAKOJIMAI PRIE UŽKANDŽIO |
|
|
|
|
Parašė Jonas Grinius
|
Jurgis Jankus, UŽKANDIS, pasakojimai, Brooklyn 1973, "Ateities" literatūros fondo leidinys, 220 psl. Spaudė Pranciškonų spaustuvė.
Po šuolio į dramatinę kūrybą, kurioj Jurgis Jankus pasireiškė paskiausia savo didele drama iš lietuvių rezistencijos, "Peilio ašmenimis" (1967 m.), štai su "Užkandžiu" jis grįžta į epą. Tai tas pats žanras, kuriuo buvusis mokytojas pradėjo kadaise savo rašytojišką pašaukimą. Taip pat jame lig šiol jis buvo pasiekęs geriausių meninių rezultatų, kurių stambiausias buvo jo romanas "Namas geroj gatvėj" (1954 m.). Cia minimas "Užkandžio" vardas reiškia pasakojimų rinkinį, į kurį rašytojas sudėjo aštuonis įvairaus dydžio epinius kūrinius, nors jų pobūdis nėra vienodas.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
LIETUVIUKAMS SEKLIŲ KNYGA |
|
|
|
|
Parašė G. Ivaškienė
|
Lietuviškos Knygos Klubas išleido N. Jankutės knygą vaikams Šamo ežero sekliai (Čikaga, 1972; 137 psl., kaina 4 dol.), iliustruotą dail. N. Pa-lubinskienės.
Pasodinti vienuolikmetį berniuką prie lietuviškos knygos — netaip jau paprasta. Dažnais atvejais tėvams tenka pažadėti sūneliui įvairių pramogų, dovanų, ar net — visai grubiai tariant — porą dolerių, kad tik jis teiktųsi paimti lietuvišką knygą į rankas. Bet kad ir tokiais būdais prikalbintas vaikinukas knygą perskaitytų be atsikalbinėjimų ir dūsavimų, o pabaigęs pareikštų, jog tai įdomiausia lietuviška knyga, kurią jis pats perskaitė ir viską suprato, — tai jau tiesiog stebuklas. Nijolė Jankutė, pasirodo, gali ir jų padaryti.
Kaip gi jai tai pavyko? Pirmiausia — knygelės siužetas artimas Amerikoje gyvenančio vienuolikmečio lietuviuko ir širdžiai, ir aplinkai. Seklių apysakėles beveik visi berniukai noriai skaito. Retas kuris nebus skaitęs nė vienos iš Hardy Boys serijos knygų. Jose įvairiausiais būdais išsipildo berniukiškos svajonės tapti herojais — susekti niekadėjus vagis, kontrabandininkus, plėšikus. Antra — daugelis yra vasaroję išnuomotame namelyje prie ežero ir svajoję apie lokių, plėšikų ar erdvėžmogių atsilankymus. Be to, Jankutė gerai supranta aksiomą, kad berniukai neskaitys knygos apie mergaites, bet mergaitės mielai paskaitys apie berniūkus. Tad, pagrindiniais knygos veikėjais paimdama berniukus ir įvairaus plauko vyriškius, o dėl visa ko pridėdama dar ir mažą sesutę, kuri daugiau trukdo negu padeda, Jankutė užsitikrino berniukų simpatijas ir mergaičių atlaidų dėmesį.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė K. Skr.
|
Journal of Baltic Studies, trečias tomas, 1972 m. Leidžia Association for the Advancement of Baltic Studies, redaguoja Arvids Ziedonis, Jr.
Prieš kelerius metus įsteigta Baltų studijų draugija (AABS) 1972 metais pradėjo leisti savo žurnalą. Šis pratęsia anksčiau ėjusį biuletenį, ir todėl 1972 metų tomas laikomas trečiuoju nors ir yra pirmasis žurnalo forma. Leidinys ir toliau atlieka biuletenio paskirtį, daug vietos skirdamas bibliografijai, konferencijų programoms žinioms apie draugijos narių darbus bei planus. Tačiau pagrindinis dėmesys žurnale skiriamas jau studijiniams straipsniams.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
|
|
|
Vytautas Bieliauskas
Kazimieras
Jonas
Paulius
Antanas
Juozas
Leonardas
