| |
|
|
1963 m. 2 vasaris
|
KULTŪROS POLITIKA AMERIKOS IR KANADOS LIETUVIŲ II KULTŪROS KONGRESE |
 |
 |
 |
|
Parašė ANDRIUS BALTINIS
|
1. Kultūra ir politika
Ar galima kalbėti apie politiką, kai susiduriame su tokiu nepolitiniu dalyku, kaip kultūra? Ar su kultūra surištieji klausimai pirmoje eilėje nėra filosofiniai, psichologiniai, istoriniai ir pedagoginiai? Kultūra juk nėra daiktai, bet nematomas ryšys tarp daiktų. Ir jei ji yra daiktuose, tai tik tiek, kiek juose matomi ir jaučiami žmogaus dvasios pėdsakai, tai koks jos santykis gali būti su politika? Šie klausimai kyla, perskaitant žodžius kultūros politika. Mėginsime rasti atsakymą į šiuos klausimus.
Politika yra valstybės valdymo ir valstybinio gyvenimo tvarkymo būdas. Valstybė apima tam tikrą teritoriją, bet jokiu būdu nėra tik ši teritorija. Valstybė yra visuomeninis, bendruomeninis kūrinys, į kurį įeina įvairių pradų. Tarp tų pradų esminis yra tauta arba tautinė bendruomenė, nes valstybė yra ne kas kita, kaip tautos susiorganizavimas. Dr. J. Girniaus giliu įžvelgimu, ir tauta yra daugiau už kraštą: "Tautai priklausome visa savo būtimi, o ne vieta, kurioje gyvename". (Tauta ir tautinė ištikimybė, 139 p.).
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
II-jo KULTŪROS KONGRESO PROGRAMA |
|
|
|
TREČIADIENIS, lapkr. 21, Jaunimo centre
Spaudos, dailės ir architektūros parodų atidarymas (6:30 vai.). Vytauto K. Jonyno paskaita: Lietuvio kūrėjo jnašas emigracijoje.
KETVIRTADIENIS, lapkr. 22, Jaunimo centro didžiojoje salėje
Registracija (9 vai.). Iškilmingas kongreso atidarymas (10 vai.). K K K-to pirm. Povilo Gaučio žodis. Himnai. Invokacijos: kun. Br. Markaitis ir kun. A. Trakis. Prezidiumo sudarymas. Sveikinimai.
Dr. Jonas Grinius: Lietuvių kultūrinio veikimo gairės (11:30 vai.).
Dr. Jonas Puzinas: Mūsų kultūriniai uždaviniai ir jų vykdymas (12:15 vai.).
Diskusijos prelegentų paliestais klausimais (2:30 v.). Eanketas ir literatūros vakaras (7 v. v.). Programos dalyviai: Jurgis Jankus, Julija Švabaitė, akt. Zita Kevalaitytė, Aloyzas Baronas, Gražina Tulauskaitė ir kt.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
KULTŪROS KONGRESO ATIDARYMO KALBA |
|
|
|
|
Parašė P.Gaučys
|
Iš kairės sėdi: Petras Maldeikis, sekr. Leonas Balzaras, pirm. Povilas Gaučys, vicepirm. Benys Babrauskas, Jonas švedas. Stovi: Juozas Kreivėnas, Vincentas Liulevičius, Donatas Bielskus, Juozas Tamulis, Balys Vitkus, Jonas Vaidelys. Nuotraukoje trūksta komiteto narių: Vlado Jakubėno, Vytauto K. Jonyno, Broniaus Keturakio, Jono Muloko, kun. Juozo Prunskio, Prano Skardžiaus. VI. Juknevičiaus nuotr.
Šią iškilmingą valandą, atidarant antrąjį Kultūros Kongresą, iš kurio laukiame naujų ir stiprių impulsų mūsų tautinei kultūrai kurti ir ugdyti, o iš plačiosios visuomenės didesnio nei ligi šiol ja susidomėjimo ir ryžto sukurtąsias kultūrines vertybes branginti bei jomis naudotis, pravartu pažymėti, kad beveik visi sutardami dėl išeivijoje gyvenančių lietuvių pagrindinių uždavinių ir pareigų: lietuvybės išlaikymo ir Lietuvos nepriklausomybės atgavimo, gal kiek daugiau skiriamės dėl priemonių, tų tikslų besiekiant. Vieni mūsų labiau linksta naudotis politinėmis, o kiti kultūrinėmis priemonėmis. Lietuvių Charta įsakmiai iš mūsų reikalauja sudaryti sąlygas tautinei kultūrai puoselėti ir ugdyti.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
LIETUVIŲ KULTŪRINIO VEIKIMO GAIRĖS |
|
|
|
|
Parašė Dr. JONAS GRINIUS
|
PASKAITA PLENUMO POSĖDY
Antrą kartą susirenkame į Kultūros Kongresą apsvarstyti lietuvių kultūros reikalų. Susirinkome tokiu laiku, kai lietuvių kultūrą prievarta naikina klastingas sovietinis okupantas Lietuvoje, o Vakarų pasaulis kėsinasi ją tyliai paskandinti savo laisvose bangose. Tačiau niekas mūsų nenori paskęsti svetimoj jūroj ir mirti be garso ir be aido. Mes visi norime likti kultūriškai gyvi, nes mes visi su savo vaikais norime būti pilnaverčiai asmenys bei prisidėti prie Lietuvos prisikėlimo ir prie kultūrinės gerovės tų kraštų, kuriuose gyvename. Todėl ir šios paskaitos žodžiai pirmiausia skiriami tiems lietuviams, kurie savo tautinio paveldėjimo bei lietuvių tautos ateities neketina parduoti nei už raudonos sagutės iliuzijas, nei už trupinį aukso, nei už gardaus valgio šaukštą.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė JONAS BALYS
|
V.Ignas Tremtiniai (aliejus)
PASKAITA LITUANISTINIŲ MOKSLŲ SEKCIJOJE
1. Tradicinės mūsų dainos buvo sukurtos ir išlaikytos šimtmečių bėgyje mūsų lietuviško kaimo žmonių. Jos yra vertingiausia ir turtingiausia mūsų tautosakos rūšis. Tačiau ne visos mūsų dainos yra gražios ir vertingos. Jų yra visokių, grynų perlų ir tikrų šiukšlių. Yra dainų, pasiimtų iš kitų tautų, yra dainų klajūnių, kurios žinomos beveik visoje Europoje. Dar yra mums primestų "burliokų" dainų, yra trivialių dainų, kurios tinka nebent vadinamom "stag parties". Todėl ne viskas, kas gali būti pavadinta "liaudies daina", jau yra neginčijama vertybė. Reikalinga yra daryti atranka, atskirti pelenus nuo perlų.
2. Kaip daina buvo sukurta? Ar buvo vienas kūrėjas, ar kūrė bendruomenė arba kolektyvas? Šiandie vyrauja nuomonė, kad ne liaudis, kaip kolektyvas, kūrė dainas, bet atskiri gabūs jos atstovai. Bendruomenė tik priimdavo jų kūrinį, jeigu jis jai patiko, laikui bėgant kiek pakeitė, pritaikė laiko ir vietos sąlygoms, kartais kiek pataisė, bet dažniau sugadino dėl užsimiršimo, nesupratimo ar pasikeitusio skonio. Tokiu būdu atsirado daugybė tos pačios dainos atmainų arba variantų. Kartais dvi skirtingos dainos esti sujungiamos į vieną, daina pailgėja arba nutrupa, bet vistiek galima utpažinti jos pagrindas arba pradinė forma. Bendruomenė kūrybiniam darbui netinka. Būrys žmonių gali pridaryti triukšmo, gali ir didelius pastatus sugriauti, bet didelį meno kūrini sukurti gali tik vienas asmuo — kūrėjas.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
J. Kajecko, LIETUVOS ATSTOVO, KALBA |
|
|
|
|
Parašė J. Kajeckas
|
 "Per skausmus į garbę". Taip, maironiškai tariant, galima būtų būtų nusakyti šio antro Kultūros Kongreso komiteto pastangas šį kongresą realizuoti. Jo ruošos kelias buvo erškėčiuotas, bet garbingas. Šiandien tų pastangų kelio galas. Į jį dabar atkreiptas savųjų ir svetimųjų, laisvųjų ir pavergtųjų lietuvių dėmesys. Tat svarbu, kad jis būtų sėkmingas, kad duotų teigiamų rezultatų. Toje dvasioje šį Kongresą sveikinu ir nuoširdžiai linkiu jam geriausios sėkmės.
Džiugu kongreso komiteto priešakyje matyti P. Gaučį, kadaise bendradarbį iš Lietuvos diplomatinės tarnybos. Jo kultūrinė veikla ne vakarykščios dienos. Jos daugiau jau kaip 40 metų! Jis buvo kultūrininkas, Lietuvos tarnyboj būdamas. Jis tokiu paliko ir tremtyje. Jis ne tik Lietuvos saulėtų dienų, bet ir jos laisvės sutemų darbininkas. Jis tuo pasekė pėdomis gausių Lietuvos diplomatijos veteranų, kurių tarpe apsčiai kultūrininkų būta. Garbė jam už tai.
Kasgi toji kultūra, kurios svarstyti susirinkome? Mano nuomone, tiksliausias jos aptarimas, tai pažinimas to, kas geriausio ligšiol pasakyta, parašyta, mintyta ar nuveikta. Anot van Dyke, kultūrėti, tai tenkintis tuo, kas yra geriausio. Taip aptarta kultūra šlifuoja ir protą ir būdą. Ji kultivuoja skonį gėriui ir grožiui. Ji — kelias į pažangą.
Kultūra yra religija ir mokslas, literatūra ir menas, daina ir muzika, švietimas ir spauda, kalba ir dar daugiau. Visa tai naudinga išeivijai. Visa tai naudinga ir būsimam Lietuvos prisikėlimui.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
AMERIKOS LIETUVIŲ KULTŪRINIAI LAIMĖJIMAI |
|
|
|
|
Parašė VINCENTAS MULEVIČIUS
|
 Įžanga — Įsikūrimo sąlygos kultūrinės - veiklos pagrindas
Ryžtamės susipažinti su Amerikos lietuvių kultūriniais laimėjimais. Kad būtų suprantamesni to trečdalio1 mūsų tautos laimėjimai, pradžioje bent trumpai susipažinkime su įsikūrimo sąlygomis, kurios sudarė pagrindus kultūriniam darbui.
Šios mūsų tautos dalies Amerikoje įsikūrimas buvo tikrai nepavydėtinas, — daug sunkesnis negu paskutinės didžiosios bangos, atblokštos antro pasaulinio karo. Senesnieji, išlipę iš laivo New Yorke, tuoj dairėsi darbo. Ir nemokėdami kalbos, ėmė kiekvieną agento pasiūlytą darbą: ūkiuose prie New Yorko, Pensil-
-------
Paskaita, skaityta istorijos sekcijoje.
-------
A.Marčiulionis Konstrukcija (bronza)
vanijos geležinkelio statyboje ir anglių kasyklose. Seniausios lietuvių kolonijos įsikūrė Pensilvanijos anglių kasyklų srityje.2 Kai tik susiorientavo aplinkybėse, visi ateiviai stengėsi įsikurti miestuose.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
ANTRASIS KULTŪROS KONGRESAS |
|
|
|
|
Parašė L. A.
|
Lietuvių Bendruomenė, be kitų reikšmingų darbų, pasižymėjo kultūros kongresais. Pirmasis jų Bendruomenės iniciatyva suruoštas 1956 m., antrasis — praėjusį rudenį. Abu Čikagoje. Jau kalbėta ir apie trečiąjį kultūros kongresą, kuris atiduotas į PLB Kultūros Tarybos rankas.
Antrasis Kultūros Kongresas, įvykęs pernai lapkričio 21-25 d., laikytinas bene pačiu svarbiausiu reiškiniu mūsų veikloje per paskutinius penkerius metus. Jam iš pat pradžių buvo statyti augšti reikalavimai ir į jį dėtos didelės viltys. Kai kam atrodė, kad šis kongresas turi pašalinti visus lietuviško gyvenimo nepriteklius ir mus prižadinti naujam gyvenimui. Gal dalinai iš to kilo ir tie nesusipratimai, jam besirengiant.
Kongresui ruošti Bendruomenės priežiūroje buvo sudarytas komitetas, kuriam pirmininkavo Povilas Gaučys. Dirbta sunkiai, bet ryžtingai. Darbo vaisius — Kultūros Kongresas, į kurį iš arti ir toli susitelkė per 500 mūsų šviesuomenės.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė V. Liulevičius
|
Kultūros Kongreso ruošimo komitetui susiorganizavus, Lietuvių Istorijos Draugijai (Čikaga) buvo pavesta suorganizuoti istorijos sekciją. Draugija savo narių visuotiniame susirinkime tą darbą padaryti pavedė Vincentui Liulevičiui, kuris, nuolatiniame kontakte su LID valdyba, suplanavo ir sekcijos posėdį sušaukė. Buvo skaitytos keturios paskaitos, kuriose dalyvavo 76 asmenys (tiek įsiregistravo).
Pirmasis posėdis įvyko lapkričio 23 d., kuriam pirmininkavo A. Mažiulis, sekretoriavo — V. Skrupskelytė. Pirmąją paskaitą skaitė Lietuvių Istorijos Draugijos pirmininkas kun. dr. K. Matulaitis, MIC, — "Lietuvių Istorijos Draugijos atlikti darbai ir ateities planai". Diskusijose dalyvavo B. Račkauskas ir dr. J. Jakštas.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
DAILĖS PARODA IR LIETUVIŲ MENAS |
|
|
|
|
Parašė ST. GOŠTAUTAS
|
 XX amžiaus menas pasižymi savo evoliucija ir tarptautiškumu. Revoliucija ne vien tik ta prasme, kad jis eina prieš visuomenės skonį ir reikalavimus, bet ir ta gilia prasme, kad jis jieško naujų pasaulių, naujų estetinių pradų, naujos technikos, naujos, niekad "nesukurtos" kūrybos. "Naujas" dažnai reiškia atnaujinimą ar atradimą. Ta prasme EI Greco, Mattias Gruenewaldas, Altamiros urvai, Okeanijos bei Afrikos primityvus ekspresionizmas yra "nauji", moderniški ir būtini šių dienų menui suprasti. Paskutiniais dešimtmečiais menas yra "revizavęsis", atsinaujinęs, atnaujinęs visa, kas atrodė ūžmiršta, ir, naudodamasis civilizacijos priemonėmis, sutarptautėjęs.
Lietuvių menas, neturėdamas savo stiprios tradicijos ir stovėdamas tarp dviejų meno kontinentų (rusiško — bizantiško - orientališko ir Vakarų — renesanso - baroko bei Paryžiaus mokyklos), tik dalinai spėjo sekti tą revoliuciją, kurią išgyveno Prancūzija, Vokietija, Ispanija, Italija. . Ne vien tik mūsų menas, bet ir visa mūsų tautinė kultūra blaškėsi ir blaškosi pasaulio sukrėtime. Ir jeigu iš vienos pusės mes bandom "išlaikyti" visa, kas lietuviška, tai iš tos pusės — negalime išvengti Vakarų kultūros įtakos tremty nei rusiškos - komunistinės Lietuvoje.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
ARCHITEKTŪROS SEKCIJOS DARBŲ APŽVALGA |
|
|
|
|
Parašė S. G.
|
Architektūros paroda
Architektūros sekciją sudarė arch, i Mulokas, vadovas; arch. V. Ger-nas, arch. V. Rūbas, arch. A. Ke-•iis, iš Čikagos; dr. inž. J. Gimbu-iš Bostono; arch. V. Žemaitis iš ngtono; arch. J. Stelmokas iš i inladelphijos; taip pat dalyvavo arch. B Lukštaitė, ALIAS Čikagos skyriaus atstovė.
Architektūros sekcijos darbai susidėjo iš šių dalių:
1. Architektūros paroda,
2. Dr. inž. J. Gimbuto paskaita: "Senosios lietuvių kaimo savybės ir jų reikšmė".
3. Simpoziumas: diskusijos lietuvių architektūros temomis.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė Administrator
|
Lietuviškos spaudos problemoms II Kultūros Kongresas skyrė gausų dėmesį. Knygų kūrimo ir leidimo klausimai buvo svarstomi literatūros sekcijoje, o periodinės spaudos dalykai specialios spaudos sekcijoje.
Spaudos sekcijos darbą suorganizuoti ir posėdį pravesti kongresui rengti komitetas pakvietė buvusį "XX Amžiaus" ir dabar vieną iš "Draugo" redaktorių kun. dr. Juozą Prunskį. Jam artimai talkino Lietuvių žurnalistų sąjungos Čikagos skyriaus pirmininkas Antanas Gintseris ir laikraštininkas Jonas Vaidelys, sutikęs suorganizuoti spaudos parodą.
Parodos atidarymas
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
MŪSŲ IŠEIVIJOS PERIODINĖS SPAUDOS POKARIO NUEITASIS KELIAS |
|
|
|
|
Parašė JONAS KARDELIS
|
Pirmiausia turiu pasidžiaugti, kad antro Kultūros Kongreso organizatoriai atkreipė dėmesį periodinei spaudai, kai pirmo Kultūros Kongreso metu man teko kovoti net su pirmojo posėdžio pirmininku dėl žodžio spaudos reikalu, ir tiktai stipriai spaudos žmonėms mane palaikius; buvo gauta teisė ir periodinės spaudos darbininkams gauti dalį salės laikraštininkų posėdžiams. Gal tai buvo nesusipratimas ar laiko sąlygų keistumo padarinys, bet visokiu atveju šis faktas, ypač spaudos žmonėms, yra įdomus. Gal juo reikšmingesnis, kad Kultūros Kongresas vyko kaip tik toje valstybėje, kurios prezidentas ypatingai iškėlė lietuvių spaudos reikšmę, teigdamas, jog Lietuva nuostabi jau tuo, kad ji sau laisvę ir savarankiškumą atsikovojo daugiausia spaudos pagalba.
Antro Kultūros Kongreso organizatoriai, iškėlę šūkį "Žvilgsnis į praeitį ir gairės ateičiai", nori turėti ar susidaryti mūsų išeivijos periodinės spaudos pokario metais nueitą kelią, atseit 1945 - 1962 metų laikotarpio.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
LIETUVOS GYVENTOJŲ PAGEIDAVIMAI IŠEIVIJOS SPAUDAI |
|
|
|
|
Parašė J. MIKLOVAS
|
Žmonės Lietuvoje, be abejo, tikisi, kad lietuvių emigracija kaip ir jos spauda yra ir bus visada jautri pavergtųjų tautiečių likimui ir bus kovinga laisvės siekimuose.
Laisvoji lietuvių spauda turi nedelsiant ir drąsiai visada demaskuoti naujus okupantų kėslus Lietuvoje ir išeivijoje. Okupantas šiandien nepaliauja girtis tariamai klestinčia Lietuva ir kartu išveža iš jos, kaip bedarbius, tremtinius tūkstančius jaunų žmonių. Jie šiandien taipgi dešimtimis sušaudo ir nuteisia kalėjimu ir kartu, lygiagrečiai, rėkia apie vokiškų nacių terorą, slėpdamiesi už jo. Visa tai yra naujos formos sena Maskvos okupantų susidorojimo su tauta taktika. Ir Stalino masinįų žudynių metais Lietuvos žmonės sužinodavo apie būsimus trėmimus į konclagerius ir Sibirą ne tik iš prekinių ešalonų geležinkelio stotelėse, bet ir sovietinio laikraščio, isteriškai imančio rėkti apie tariamai didesnius nacių nusikaltimus. Ir tokiam "komunistiniam humanizmui" šitaip pridengti ir tada taipgi netrūkdavo čekistinių laurinčiukų.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
AIDAI SKIRIA PREMIJA UŽ MOKSLO VEIKALĄ |
|
|
|
žurnalas "Aidai", leidžiamas Pranciškonų, skiria premiją už lietuvių mokslo veikalą, išspausdintą atskira knyga ar periodinėje spaudoje 1960 ir 1961 metais.
2. Premija, $500.00 sumoje skiriama už humanistinių mokslų veikalą (teologijos, filosofijos, literatūros mokslų ir meno mokslo, istorijos, kalbotyros, geografijos, archeologijos, folkloro, visuomeninių mokslų ir k.), parašytą lietuvių kalba.
3. Premija nebus skaldoma tarp atskirų autorių.
|
|
Skaityti daugiau...
|
J. A. Raulinaitis, Los Angeles, Calif.; Stepas Blynas, Bridgeport, Conn.; Kaz. Barz-dukas, Z. Dailidka, Mečys Krasauskas, Stasys Kungys, M. Kvedaras, kun. J. Leonavičius, J. Paltarokas, A. Prunskytė, V. Ramonas, R. Skipitis, kun. J. Velutis, Chicago, III.; P. Mikalauskas, Cicero, III.; V. šilėnas, Lemont, III.; Juozas Mikuckis, Baltimore, Md.; A. Banėnas, K. Kupetis, J. Rugienius, J. Steponaitis, V. Vaičiūnas, M. Varekojie-nė, Detroit, Mich.; kun. J. Patašius, Great Falls, Mont.; P. Mikalauskas, kun. J. Tautkus, Omaha, Nebr.; A. Skučas, Plainfield, N.J.; Vyt. Abromaitis, Ona Kaunienė, kun. Vyt. Pikturna, Brooklyn, N.Y.; kun. Kęst. Balčys, kun. dr. M. Cyvas, Amsterdam, N.Y.; J. Pažemėnas, Queens Village, N.Y.; A. Alkaitis, VI. Braziulis, Mindaugas Nasvytis, Cleveland, Ohio; A. Mingėla, Hamilton, Ont.; A. Gurevičius, L. šalna, Toronto, Ont., Canada.
"Aidų" administracija visiems nuoširdžiai dėkoja.
|
Redaguoja — Antancs Vaičiulaitis
Redakcijos nariai — Leonardas Andriekus, O.F.M., Juozas Girnius, Alfonsas Nyka - Niliūnas
Meninė priežiūra — Telesforas Valius
Leidžia — Tėvai Pranciškonai
Administracijos adresas — Aidai, 680 Bushwick Ave., Brooklyn 21, N. Y.
Dailininko adresas — Telesforas Valius, 84 Pine Crest Rd., Toronto, Ont. Canada
Redakcijos adresas — Antanas Vaičiulaitis, 4757 East Ave., S. E., Washington 28, D. C.
|
JAU GALIMA REGISTRUOTIS Į ŠV. ANTANO GIMNAZIJĄ
Kennebunkporte, Maine, ATEINANTIEMS MOKSLO METAMS
Gimnazija turi valdžios teises ir visas mokslo bei auklėjimo priemones: bendrabutį, žaidimų salę, laboratoriją, biblioteką ir kt. Didesniam mokinių patogumui dabar plečiamas gimnazijos pastatas.
Auklėjimas lietuviškas. Programoje lietuvių kalbos pamokos.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
|
|
|
Vytautas Bieliauskas
Kazimieras
Jonas
Paulius
Antanas
Juozas
Leonardas
