Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
1963 m. 6 birželis
Turinys PDF Spausdinti El. paštas
L. Andriekus, O.F.M. — Visiem žmonėm aš atvėriau savo sielą: Pop. Jonas XXIII ... 233
Simas Sužiedėlis — Karaliaus Mindaugo dilemos .......................................................... 236
Vaclovas čižiūnas — Mūsų politinės vienybės ir strategijos klausimu ....................... 240
Nerimą Narutė — Relikvijos (eil.)  .....................................................................................  243
Dr. P r. Skardžius — Dievas ir Perkūnas ........................................................................... 253
Benediktas Rutkūnas — Spinduliai, Staklės, Pasaulio slėny (eil.) ............................... 257
Dr. J. Sav. — jvairios krikščionių konfesijos ir Visuotinis Susirinkimas .................... 258
Vladas Jakubėnas — "Cavalleria rusticana" ir "Pajacai"
— šeštas Čikagos Lietuvių operos pastatymas .................................................................. 264


KŪRYBOS   PASAULY KNYGOS IR ŽURNALAI
Stasys Santvaras — K. Grigaitytės "Rudens sapnai" .......................................................  269
T. Sakalas — Jono Griniaus "Gulbės giesmė" ..................................................................  270
A. Plukas — Knyga apie Lietuvos partizanus ..................................................................  271


MOKSLAS
J. Gimbutas — Pirtis prie Baltijos .......................................................................................  272
PLB  kultūrinė premija .........................................................................................................  273

VISUOMENINIS GYVENIMAS
Domas Jasaitis — Pro república nostrr. .............................................................................. 274
J. V. — Ateitininkų nepaprastoji konferencija New Yorke ............................................ 278
Įvykiai ......................................................................................................................................  230
Skaityti daugiau...
 
VISIEM ŽM0NĖM AŠ ATVĖRIAU SAVO SIELĄ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė L. Andriekus, O.F.M.   


POPIEŽIUS JONAS XXIII

Birželio 3 d. per Vatikano radiją suskambo liūdni žodžiai: "Mirė vyriausias Bažnyčios ganytojas Jonas XXIII. Gerasis popiežius užgeso pamaldžiai ir giedriai Vatikano rūmuose, priėmęs paskutinius sakramentus."
Tuo ir baigėsi keturių dienų mirštančio žmogaus agonija, kurią giliai išgyveno visas pasaulis. Tai pirmas atvejis, kad taip visuotiniai apgailimas Katalikų Bažnyčios vadas. Merdint Jonui XXIII, verkė minios ne tik šv. Petro aikštėj Romoje, bet ir kitų didmiesčių bei kaimų šventovėse. Ypač nuostabu, jog tą atsiskyrimo skausmą patyrė visų religijų žmonės. Iki šiol negirdėta, kad už merdintį popiežių savo dievnamiuose viešai melstųsi pravoslavai, protestantai, žydai. Atrodo gal keista, jog ir netikintieji dalyvavo toje visuotinėje širdgėloje. O popiežius Jonas, kartkartėmis atsibusdamas iš mirtinės agonijos, su didžia meile laimino visus, aukodamas savo skausmą už Bažnyčią ir pasaulio taiką. Kažin, ar gali kas labiau sujungti žmoniją į vieną šeimą, kaip tokia dramatinė mirtis. Gal todėl ją taip ir prailgino Augščiausias. Pagaliau, kai jau siela atsiskyrė nuo kūno, kažkaip lengviau atsiduso pasaulis, nes iš tiesų jau lyg per ilga atrodė mirties agonija, per skaudi kentėtojo auka, per gilus stebinčiųjų gailesys . ..
Skaityti daugiau...
 
KARALIAUS MINDAUGO DILEMOS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė SIMAS SUŽIEDĖLIS   
Mūsų tautos istorijoje Mindaugas pasirodo kaip pragiedrėjimas ūkanotą rytmetį. Ligi jo dienos viskas tebeskendi prietėmyje. Tos prieblandos neįstengia prašviesti nei archeologų kastuvai nei istorikų rausiojimas skurdžių rašto liekanų. Negalima susidaryti ryškesnio vaizdo nė kokiu būdu Mindaugas iškilo. Praeities danga atsiskleidžia ūmai, ir Mindaugas pasirodo jau valdovo soste.

Dauguma istorikų tai aiškina Lietuvos valstybės gimimu, jos užuomazga. Valstybės lopšį, sakoma, dažnai nutvieskia skaidri prošvaistė. Ta mintis yra giliai įaugusi ir mumyse. Pasidžiaugiame ir pasigiriame savos valstybės 700 metų amžiumi. Bet ar nebuvo tas amžius dar senesnis? Valstybės kilimo nelemia vienas /asmuo, koks iškilus jis bebūtų. Valstybę daigina subrendusi tautos sąmonė.
Skaityti daugiau...
 
MŪSŲ POLITINES VIENYBES IR STRATEGIJOS KLAUSIMU PDF Spausdinti El. paštas
Parašė VACLOVAS CIŽIŪNAS   
I
Kai "Naujosios Romuvos" žurnalo redakcija paskelbė 1939 metų pradžioje anketą lietuvių tautos charakterio, kūrybinės individualybės ir Lietuvos ateities klausimais, buvo susilaukta visos eilės šviesuomenės atstovų atsakymų, trumpesnių ir ilgesnių, bet visumoje labai būdingų ir įdomių. Atsakymai buvo spausdinami "N. R." žurnale, pradedant Nr. 14-15 (balandžio mėn.) ir baigiant Nr. 25-26 (birželio mėn. 25 d.). Pirmaisiais anketos atsakomaisiais straipsniais atsiliepė Vydūnas ir prof. St. Šalkauskis. Labai būdingi abiem autoriam jų straipsnių baigiamieji žodžiai.

Vydūnas baigia savo samprotavimus tokiu ramiu, skaidriu sakiniu: "Sąmoningėjęs tam, kokia galia tautoje veikia, lietuvis galės sėkmingai auginti savo asmenybėje ir bendruomenėje visa, kas gera, tauru, kas jį padaro žmoniškiausiu žmogumi, ir vengti kas tam priešinga".

Šalkauskis nedidelį trečio atsakymo skyrelį "Kaip vaizduojuos Lietuvos ateitį" baigia šitaip:
"Mums reikia priešvergovinės apsaugos lygiai tokio pat laipsnio, kaip ir priešlėktuvinės apsaugos: paskutinės, kad išlaikytume savo fizinę gyvybę, pirmosios, kad išsaugotume moralinę gyvybę; bet, deja, ir viena ir antra neišėjo dar iš gimimo stadijos. Toliau jau norėčiau ne kalbėti, bet rėkti. . .".
Skaityti daugiau...
 
Relikvijos PDF Spausdinti El. paštas
Parašė NERIMA NARUTĖ   

V. Ignas — PIETA (medžio rėžinys)

SANSKRITO MOTERYS

Moterys, kantičkų graudulių giedotojos.
Ir pabaigtuvių rugiapjūtės dainininkės,
Audėjos, daugianyčių margintojos.
Plonam line [spaudžiat vasaros žiedų margumą,
Miškus, laukų žalumą,
Palangės lelijas
Į plonai suverptas gijas.
Jūs mūsų Šventosios Veronikos Šiaurės
Golgotos, patakėj sustoję
Sanskrito moterys.
Skaityti daugiau...
 
DIEVAS IR PERKŪNAS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė DR. PR. SKARDŽIUS   
PASKAITA II KULTŪROS KONGRESE

Pirmasis šio Kultūros Kongreso tikslas yra apžvelgti mūsų kultūrinius pastarojo dvidešimtmečio laimėjimus. Bet, gyvendami svetur, mes lietuvių kalbos mokslo srity nesame ko daug laimėję, o tai, kas paskutiniaisiais metais šioj srity buvo dabartinėj Lietuvoj padaryta, bendrais bruožais yra aprašyta ir iš dalies įvertinta 1962 m. Aidų kovo ir balandžio mėnesių numeriuose, todėl apie tai dar specialiai kalbėti šio Kongreso metu, atrodo, nebėra didelio reikalo. Šia proga, manau, ne pro šalį yra prisiminti du mūsų žilosios senovės dalykus, kurie mūsų tolimosios praeities dvasiniame gyvenime ir ypač mūsų seno-
Skaityti daugiau...
 
Eilėraščiai PDF Spausdinti El. paštas
Parašė BENEDIKTAS RUTKŪNAS   
1. SPINDULIAI

Saulė, pašokusi basa, —
su aukso tvyskančio kasa, —
bėga pievų rasa.

Ir kiekvienoj gėlėj,
ir širdyse giliai —
spinduliai, spinduliai!
Skaityti daugiau...
 
ĮVAIRIOS KRIKŠČIONIU KONFESIJOS IR VISUOTINIS SUSIRINKIMAS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė DR. J. SAV   
Bažnyčios ir jos Visuot. Susirinkimų istorijoje pirmą kartą taip gausiai dalyvauja įvairių nekatalikų bendruomenių atstovai. Jų dalyvavimui suprasti reikia trumpai pažvelgti į tas aplinkybes, kurios atvedė juos į katalikų Bažnyčios Visuotinąjį Susirinkimą.

Jau po I pasaul. karo įvairios krikščionių nekatalikų bendruomenės pajuto reikalą jungtis į stambesnius sambūrius, eiti prie visų krikščionių vienybės. Šis ekumeninis arba vienybės sąjūdis ypačiai sustiprėjo po II pasaul. karo akivaizdoje vis labiau beplintančio laicizmo, nu-krikščionėjimo Vakaruose ir gresiančio kovojančio ateizmo iš Rytų. Be to, kas tiki ir išpažįsta Kristų kaip Dievą, priima Jo mokslą, laikosi Evangelijos, negali neatkreipti dėmesio į tai, kad Kristus įsteigė ne daugelį, o tik vieną regimą organizaciją — Bažnyčią, ir kad Jis norėjo, jog visi būtų viena. To ypačiai prašė savo Tėvo, kaip vyriausias kunigas maldoje prieš kančią ir mirtį.
Skaityti daugiau...
 
"CAVALLERIA RUSTICANA" ir "PAJACAI"— šeštas Čikagos Lietuvių Operos pastatymas PDF Spausdinti El. paštas
Parašė VLADAS JAKUBĖNAS   

Čikagos Lietuvių Opera pernai pasiekė išimtinio laimėjimo su "Aida", kuri susilaukė kone besąlyginio teigiamo įvertinimo. Šiame pasisekime glūdi tam tikras pavojus; "Aidos" lygis nebūtinai gali būti išlaikytas vėlesniuose pastatymuose. Iš ansamblio, tiek gerai pasirodžiusio, daug ir laukiama. Ši aplinkybė teikė tam tikro įtempimo, projektuojant šių metų sezoną.
Įtempimų bei problemų atsirado ir daugiau. Ligšioliniai lietuvių operos spektakliai buvo susiję su jaukia ir populiaria Marijos Augštesnio-sios Mokyklos sale, gulinčia žymiausios lietuvių gyvenamos apylinkės, Marquette Parko centre, greta kitos lietuviams brangios vietos — Dariaus ir Girėno paminklo.
Skaityti daugiau...
 
K. GRIGAITYTĖS RUDENS SAPNAI PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Stasys Santvaras   

Aš niekad nebuvau
Nei gulbė, nei lakštingala.
Buvau tiktai šešėlis,
Kuris praeina ir negrįžta —
Šešėlis, kuris bučiuoja žiedus,
Nubraukia rasą.
Tebūna man atleista,
Jei sužeidžiau ką nors
Bučiuodama. ..
Rudens Sapnai, psl. 75

Tai naujoviškai sukirptas Kotrynos Grigaitytes eilėraštis. Regim, tame eilėrašty autorė yra kukli, drovi, vadinanti save tiktai šešėliu, o gal ir norinti savame šešėlyje pasislėpti. Mano išmanymu, tas lyrinis pasisakymas yra itin būdingas K. Grigaitytes asmeniniam ir kūrybiniam veidui.
Skaityti daugiau...
 
JONO GRINIAUS GULBĖS GIESMĖ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė T. Sakalas   
Jonas Grinius savo naujoje "Gulbės giesmės" dramoje sustoja ties romantiška Barboros Radvilaitės ir karaliaus Žygimanto Augusto meile, kurią plačiai yra vaizdavę lenkų rašytojai. Medžiaga tikrai įdomi, kad Lietuvos didiko duktė pavergia gana išlepusį karalių ir jam padaro lemiamos įtakos.

Šiai meilės ir ištikimybės istorijai Jonas Grinius skyrė nemaža triūso. "Gulbės giesmės" pirmoji redakcija buvo parašyta prieš keliolika metų ir atspausdinta Aidų žurnale 1949-1950 m. Vėliau autorius sugrįžo narplioti patrauklių istorinių situacijų ir dramą perkūrė. Aptvarkė jos kompoziciją, suglaudino, tekstą sueiliavo. Tuo suteikė stilistinio sklandumo, tvirtumo ir iškilmingumo. Dabar drama kur kas tvirtesnė nei pirmoje redakcijoje, ji skaitoma kur kas sklandžiau ir geriau.
Skaityti daugiau...
 
KNYGA APIE LIETUVOS PARTIZANUS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė A. Plukas   
Tragiškasis lietuvių tautos pokario laikotarpis dar tebėra labai silpnai aprašytas. Geriausią šios rūšies veikalą, be abejo, sudaro Juozo Daumanto "Partizanai", kurių dabar jau pasirodė ir antroji papildyta laida. (Pirmoji vadinosi "Partizanai už Geležinės Uždangos").

Kaip pirmosios laidos skaitytojai žino, ši knyga nėra koks mokslinis šio pokario laikotarpio nagrinėjimas; tai yra daugiau mozaikinis to meto įvykių bei autoriaus pergyvenimų aprašymas, pradedant nuo 1944 metų liepos mėnesio pabaigos, kai bolševikai užėmė autoriaus tėviškę, ir baigiant antra jo kelione į Vakarus. Autorius gana ryškiai parodo, kaip šiame laikotarpy didelė lietuvių tautos dalis turėjo rinktis tarp Sibiro ir nelegalaus gyvenimo Lietuvoj, kaip augo ginkluotas pasipriešinimas okupantui, kaip organizavosi bei veikė lietuviai partizanai, bei kaip jie siekė užmegzti ryšius su Vakarais.
Skaityti daugiau...
 
ATSIŲSTA PAMINĖTI PDF Spausdinti El. paštas
Vincas Ramonas: DAILININKAS RAUBA. II laida. Išleido Viltis. Cle-veland, 1963 m. 240 p. Kaina $3.50.
Leonardas Dambriūnas: LIETUVIŲ KALBOS SINTAKSĖ, Trečioji papildyta laida. Išleido Pedagoginis Lituanistikos Institutas. Čikaga, 1963 m. 103 p. Kaina $2.50.
Ivan K. Sokolnikov: THE BATTLE OF GRUENVVALD. An historical no-vel. Iš lietuviško J. Sužiedėlio vertimo į anglų kalbą išvertė Julius J. Bielskis. 160 p. Išleido "Lietuvių Dienos". Los Angeles, 1963 m.
KALIFORNIJOS LIETUVIŲ ALMANACHAS. Paruošė A. F. Skirius. Atspaude "Lietuvių Dienos" 1963 m., 132 p.
ARENA, nr. 9, 12. Leidžia P.E.N. Centre Londone.
 
PIRTIS PRIE BALTIJOS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė J. Gimbutas   

Stockholmo šiaurės Muziejus išleido etnografo dr. Ilmar Talvės disertaciją "Bastu och torkhus i Nord-europa" (Pirtis ir jauja šiaurės Europoje). Pirtis minima Baltijos jūros kraštų istoriniuose šaltiniuose nuo XII a., o archeologų rasta iš VII -IX a. Jauja šioje knygoje imama siauresne prasme, kaip džiovykla alaus salyklui, o ne javams džiovinti klojimuose. Tokio išsamaus mokslinio veikalo apie senąją pirčių kultūrą, jų statybą ir architektūrą dar nėra buvę. Talvės knyga turi 544 psl., 141 pav. ir kartogramas. Bibliografijoje autorius suregistravo 45 rankraščius ir 1680 spausdintų darbų apie pirtis ar joms giminingus dalykus. I. Talve yra estas emigrantas, studijavęs Stockholme pas žinomąjį etnologą prof. Sigurd Erixoną (žr. Liet. Encikl. VI) ir pradėjęs reikštis savo mokslo darbais nuo 1952 m. Knyga parašyta švedų kalba, bet jos gale pridėta 30 psl. santrauka vokiečių kalba, pagal kurią ir rašomos šios pastabos. Veikalas išleistas 1960 metais, bet dėl jo reikšmės Europos namotyrai jis dar ilgai bus naujas. Dėstymas pagrįstas daugiausia niekur iki šiol neskelbta tyrinėjimų medžiaga iš Skandinavijos kraštų, Suomijos ir Estijos; kitų tautų medžiaga surinkta iš spausdintų šaltinių.
Skaityti daugiau...
 
PLB KULTŪRINĖ PREMIJA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė PLB Kultūros Taryba   
Pirmoji Pasaulio Lietuvių Bendruomenės kultūrinė premija skiriama šiems (1963) metams pasibaigus. Žemiau skelbiamos PLB Kultūros Tarybos priimtos ir PLB Valdybos patvirtintos premijos taisyklės.
1.    Laisvojo pasaulio lietuvių kultūriniam darbui skatinti ir remti Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Valdyba skiria metinę 2000 dolerių premiją už literatūros, dailės ir muzikos kūrinius bei lituanistikos mokslo darbus.
2.    Premijos gali būti skiriamos už spausdintus ir rankraštinius darbus. Nespausdintų darbų rankraščiai turi būti atsiųsti PLB Kultūros Tarybos pirmininkui (dr. Jonui Puzinui, 1311 W. Wyoming Ave., Philadelphia 40, Pa.) ligi gruodžio 31 dienos. Premijuotinas dailės kūrinys parenkamas tų metų apžvalginėje lietuvių dailininkų parodoje.
3.    PLB Kultūros Taryba sudaro specialistų komisijas premijuotiniems darbams atrinkti ir jury komisiją dailės kūriniams apžvalginėje parodoje įvertinti. Komisijų nariais gali būti ir PLB Kultūros Tarybos nariai. Komisijos pačios išsirenka pirmininkus.
Skaityti daugiau...
 
PRO REPÚBLICA NOSTRA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Domas Jasaitis   


Lietuvos laisvinimo veiksnių pasitarimas Čikagoje bal. 20 d. Pirmoj eilėj iš kairės: Vliko pirm. dr. A. Trimakas, gen. kons. dr. J. Daužvardis, Alto pirm. L. šimutis, Liet. Laisvės Komiteto pirm. V. Sidzikauskas. Antroj eilėj iš kairės: T. Blinstrubas, dr. V. Šimaitis, L. Šmulkštys, E. Bartkus, dr. K. Šidlauskas, M. Vaidyla, A. Rudis. Nuotraukoj nesimato dr. P. Grigaičio, J. Talalo ir dr. K. Drangelio.

Mūsų visuomeninis gyvenimas retai būna ramus, o laikas nuo laiko siaučia jame audros. Paskutiniais metais jų atmintinos: triuškinantis viesulas dėl 1962.2. 16 delegacijos, perkūnija del antro Kultūros Kongreso ir smarkus griaudžiojimas del PLB veržimosi į politinio baro sritis. Ta medžiaga yra sutelkta rašiniuose A.R.-D. (Aidai nr. 1, 63 m.) ir H. Nagio "Lietuviškos veiklos sąskaita" (Margutis, vasario nr., 63). Įdomu, kad puolimui pasirinkti tariamai neutralūs, kultūrines spaudos organai. Abudu rašiniai liečia kertines lietuvių tremties organizacijas, abudu griebiasi panašių, atrodo, tos pačios kilmės, argumentų, abudu siekia vieno tikslo — išlyginti kelią PLB.
Skaityti daugiau...
 
ATEITININKŲ NEPAPRASTOJI KONFERENCIJA NEW YORKE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė J. V.   
Ateitininkų Federacijos vyriausias reikalų sprendėjas yra kongresas, kuris yra šaukiamas, kaip įstatuose numatyta, nerečiau kaip kas dešimt metų. Esant reikalui, vietoje kongreso yra šaukiama nepaprastoji konferencija.

Šiai konferencijai, kuri įvyko šių metų birželio 7-9 dienomis New Yor-ke, sušaukti svarbiausią reikalą sudarė Ateitininkų Federacijos konstitucijos (įstatų) keitimas, federacijos vado rinkimas ir veiklos metodų bei priemonių apsvarstymas.
Konstitucijos keitimo reikalas daugiausia lietė fed. vado rinkimą. Veikusi federacijos konstitucija nebuvo numačius atvejo,  kas darytina,  kai naujai išrinktas fed. vadas neperima pareigų. Toks atvejis buvo susidaręs po pastarųjų fed. rinkimų. Dabar nepaprastoji konferencija pakeitė konstituciją ta prasme, kad tokiu atveju fed. vadą renka fed. taryba arba nepaprastoji konferencija. Normaliai fed. vadas ir toliau bus renkamas visų ateitininkų korespondenci-niu būdu penkeriems metams. Kartu su tuo taip pat buvo pasiūlyta pakeisti fed. vado pavadinimą fed. pirmininku. Tačiau šis pasiūlymas buvo atmestas 64 balsais prieš 17. Pakeistas taip pat fed. valdybos sudarymas: dabar jos narius pasirinks fed. vadas ir juos tvirtins fed. taryba. Taip pat buvo pakeista, kad fed. taryba būtų renkama iš 15 narių penkeriems metams ir pati iš savo tarpo išsirinktų pirmininką. Be to, buvo padaryta ir kitų mažiau reikšmingų patarimų, liečiančių garbės teismą, kontrolės komisiją ir k.
Skaityti daugiau...
 
ĮVYKIAI PDF Spausdinti El. paštas
*    Spausdinant šį "Aidų" numerį, birželio 21 d. popiežium išrinktas Milano arkivyskupas kard. Giovanni Battista Montini, kuris pasivadino Povilu VI. Apie jį daugiau kitame numery.

*    Lietuvių Fondo suvažiavimas įvyko gegužės 18 d. Jaunimo Centre Čikagoje. Suvažiavimą atidarė fondo iniciatorius dr. A. Razma. Dalyvavo apie 150 narių. Fondo tikslas — sukelti milijoną dolerių. Dabar jau yra 73.000 dol. Fondo nariu tampa kiekvienas 100 dol. aukotojas. Suvažiavimo proga fondas laimėjo naujų narių. Pažymėtina Čikagos ir Cicero augštesniosios lituanistinės mokyklos, įnešusios po 100 dol. ir tapusios fondo nariais.

*    Daniel J. Flood, Pennsylvanijos kongresmanas, kreipėsi į Altą, kitas organizacijas ir atskirus asmenis, kad paremtų jo ir daugiau kaip poros dešimčių kitų kongresmanų rezoliuciją — sudaryti nuolatinį Atstovų Rūmų komitetą pavergtų tautų reikalams.
Skaityti daugiau...
 
Leidėjai PDF Spausdinti El. paštas
Redaguoja   — Antanas Vaičiulaitis
Redakcijos   nariai     —     Leonardas Andriekus, O.F.M.,   Juozas Girnius,   Alfonsas  Nyka - Niliūnas
Meninė   priežiūra   —   Telesforas Valius
Leidžia   —   Tėvai Pranciškonai
Administracijos   adresas  —   Aidai, 680 Bushwick Ave., Brooklyn 21, N. Y.
Dailininko   adresas  —   Telesforas Valius, 84 Pine Crest Rd., Toronto, Ont. Canada
Redakcijos adresas — Antanas Vaičiulaitis, 4757 East Ave., S. E., Washington 28, D. C.
 
Viršeliai PDF Spausdinti El. paštas
 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai