JAV LB dvidešimtmetį išlydėjus |
|
|
|
Parašė Volertas V.
|
Praeitis ir dabartis
 Prel. J. Balkūnas, JAV LB Laikinojo organizacinio komiteto pirmininkas 1951 -1953
St. Barzdukas JAV LB centro valdybos pirmininkas 1955 - 1961 Nuotrauka K. Čikoto Laike nėra dviejų akimirkų su vienodomis sąlygomis, tomis pačiomis galimybėmis. Kūrybinis pajėgumas taip pat įvairuoja, ir kaitą sunku atspėti. Tačiau ilgesnių laikotarpių stebėjimas padeda greičiau nujausti prieškalnes ir pakalnes — išmoko atsargumo.
Šio krašto lietuvių išeivijoje paskutinis dvidešimtmetis nešėsi Lietuvių Bendruomenės (LB) ženklą. Bet kartu jis mainė ir mūsų veidą, nors pati LB šiame vyksme nebuvo pagrindinė priežastis. Ji tik stengėsi taisyti, ką ardė metai.
|
Skaityti daugiau...
|
Lietuviškojo švietimo darbai ir rūpesčiai ... |
|
|
|
Parašė Kavaliūnas J.
|

Jonas Jasaitis JAV LB centro valdybos pirmininkas 1961 -1967
| Bronius Nainys JAV LB centro valdybos pirmininkas 1967 -1970
| Vytautas Volertas JAV LB centro valdybos pirmininkas nuo 1970
| nuotrauka V.Noreikos nuotrauka V.Maželio
Iš mūsų, kaip lietuvių tautos dalies, atsidūrusios išeivijoje, uždavinių viseto reikia pabrėžti tris pagrindinius: 1. Lietuvos nepriklausomybės atstatymą, 2. lietuvybės išlaikymą dabartyje, kuriant čia tautinę kultūrą ir jos vaisiais gyvenant, ir 3. jos perdavimą jaunosioms kartoms, jas į lietuvybę jugdant, kad jos būtų toliau lietuviškosios kultūros kūrėjos ir nešėjos. Šiuos tris uždavinius iškelia ir Lietuvių Charta. Konstatavusi, kad "valstybinė nepriklausomybė yra tautinės kultūros ugdymo ir išlikimo sąlyga", pareiškia, kad "kiekvieno lietuvio priedermė sudaryti sąlygas tautinei kultūrai", ir toliau pabrėžia, kad "kiekvieno lietuvio kilniausioji pareiga būti lietuvių mokyklos rėmėju", nes "mokykla yra tautinės dvasios židinys". |
Skaityti daugiau...
|
Bendruomenės tikslus ir veiklą perkratant |
|
|
|
Parašė Trumpa Vincas
|
 Dabartinė JAV LB centro valdyba: (pirmoje eilėje, iš kairės) J. Gaila, S. Jurskytė, V. Volertas, A. Zerr (Mačiulaitytė), A. Gečys; (antroje eilėje) P. Mitalas, A. Vaškelis, V. Gruzdys. (Trūksta dr. A. Novasaičio ir V. Maciūno). Nuotrauka K. Čikoto
Pastaruoju metu gana daug buvo rašoma apie Lietuvių Bendruomenę. Tačiau gal būt dėl to, kad daugumos tų straipsnių autoriai buvo aktyvūs bendruomenininkai, labai retai juose pasitaikydavo nors ir mažiausia rimtos kritikos kibirkštėlė. Negalima kritika vadinti kai kurių grynai demagogiškų straipsnių, nukreiptų tik prieš kai kuriuos bendruomenės veikėjus ir ypač prieš vieną jų grupę. O bendruomenė, jau atšventusi savo dvidešimtmetį, verta rimtos konstruktyvios kritikos. Toli gražu čia nėra viskas tvarkoje. Bet, svarbiausia, reikia iš pagrindų pajudinti bendruomenės tikslus.
|
Skaityti daugiau...
|
Berželis ir sėtuvė (beletristika) |
|
|
|
Parašė KATILIŠKIS MARIUS
|
Ignas Pamparas grįžo iš karo. Po metų kitų valdžia jam davė žemės sklypą, geros žemės, geroje vietoje, tik jis nežinojo, ką su ja daryti. Buvo jisai vyras ištekinis, pečiais galėjo sieną išversti, o rankomis sutraukyti pantį. Bet ką su jomis padarysi tai žemei? Tada geri žmonės prirodė jam piršlį. Jie parvažiavo, apsikalbėjo, susiderėjo, ir taip Ignas parsivedė pačią. Tokie tada buvo laikai, kad, nori - nenori, turėjai ką nors daryti. |
Skaityti daugiau...
|
Parašė YLA STASYS
|
Kan. Feliksas Kapočius, buvęs po karo tautinis delegatas lietuviams Vokietijoje ir Austrijoje, mirė 1971 liepos 21. Tautinis delegatas buvo vyriausias lietuvių sielovados tvarkytojas anais metais, Vatikano skirtas juridinės išimties pagrindu. Jam buvo patikėta ir savo tautiečių — karo pabėgėlių kultūrinė, socialinė, labdarinė globa. Kapočiui teko misija, trukusi neilgai — vos penketą metų, tačiau tremties buityje labai reikšminga ir atsakinga. Bet ne vien dėl minėtų pareigų buvo jis išskirtinas asmuo.
|
Skaityti daugiau...
|
VLADAS ŠLAITAS Eilėraščiai |
|
|
|
Parašė ŠLAITAS VLADAS
|
ESU PAŽENKLINTAS Kadangi trisdešimt nesimatymo metų tavęs nepakeitė, kadangi kiekvieną naktį, prieš miegą, tave prisimenu, kadangi ne vieną naktį tave sapnuoju (aš kalbu apie Lietuvą, gi ypatingai kalbu apie Ukmergę ir Žemaitkiemį), už tai aš esu paženklintas Lietuvos dangumi; už tai ir prieš mirtį, kur aš bebūčiau, aš nematysiu nieko, išskyrus šviesų ir iki ašarų graudų ir mielą lietuvišką dangų, kuris miega ramiai ir taikingai mano vaikystėje. |
Skaityti daugiau...
|
Lietuva ir žydai istorijos šviesoje |
|
|
|
Parašė IVINSKIS ZENONAS
|
IV. Žydų vaidmuo nepriklausomoje Lietuvoje (Tęsinys iš praeito numerio)
Iš pat pradžios reikia pastebėti: žydų įnašas Lietuvos atstatymui ir jų įvairių sluoksnių elgsena tautinės lietuvių valstybės atžvilgiu buvo taip įvairūs, jog bendrus teigimus ar kokius nors apibūdinimus vis reikia patikslinti atskiromis konkrečiomis lietuvių - žydų santykių apraiškomis ar daryti stambių išimčių. Neginčijamas yra faktas, kad absoliuti žydų dauguma ilgą laiką visai nuošaliai stovėjo nuo tautinio lietuvių judėjimo. Gal kaip tik dėl to žydų nematyti 1917 - 18 m. Vilniaus reikšminguose įvykiuose. Tai buvo Lietuvių konferencija, kuri 1917 rugsėjo 22 išrinko Lietuvos Tarybą, paskelbusią Vasario 16 aktą. Visur čia Lietuvos žydų nebuvo. |
Skaityti daugiau...
|
Parašė Vaitiekūnas V.
|
Netrūko ir veiklos, ir "peklos"
Tą pačią pereitų metų pabaigos dieną, kai buvo sėdama rašyti jų apžvalgos, amerikiečių spauda pranešė žinią, kad Simas Kudirka su kitais 8 draugais kaliniais kreipėsi į Tarptautinį Raudonąjį Kryžių, prašydami ištirti nežmoniškas kalinimo sąlygas.
Nė vienais metais pasaulio spauda taip dažnai neminėjo Lietuvos, kaip pereitais metais. Anksčiau paprastai mes patys turėjome stengtis savo žinių "prakišti" į gyvenamųjų kraštų spaudą. Pernai, atvirkščiai, ne vieną kartą amerikiečių spauda pirmoji informavo apie Lietuvos įvykius. Simas Kudirka, Simokaičiai, Bražinskai liudijo Lietuvos žmonių laisvės ilgesį. Kunigų Šeškevičiaus, Zdebs-kio, Bubnio bylos dokumentavo sovietų vykdomą Lietuvos katalikų persekiojimą. Sovietinį "humanizmą" tikrovėj parodė kun. J. Zdebskio toks sumušimas, kad net motina vos galėjo sūnų atpažinti.
|
Skaityti daugiau...
|
1971 METAI MŪSŲ IR TARPTAUTINĖJ POLITIKOJ |
|
|
|
Parašė VAITIEKŪNAS VYTAUTAS
|
Pagal VLIKo valdybos veiklos programą 1971 VLIKas turėjo stebėti tarptautinius įvykius ir veikti visur, "kur tarptautinėj plotmėj bus paliesti Lietuvos reikalai", "palaikyti glaudžius ryšius su Valstybės departamentu ir kitų kraštų užsienio reikalų įstaigomis", rengtis Europos saugumo konferencijai. Lietuvių išeivijos atžvilgiu 1971 programa numatė skatinti akademikų domesį Lietuvos bylai, ieškoti kelių "įtraukti gyvąsias išeivijos jėgas į laisvinimo talką", baigti prof. B. Kaslo redaguojamą dokumentų rinkinį apie kaimynų agresiją prieš Lietuvą, išleisti studiją "Lietuvos politinių ir etnografinių sienų klausimu", kviesti veiksnių konferenciją ir šalinti jų nedarną, brautis su Lietuvos byla į televiziją. Savo ruožtu VLIKo seimas dar pridūrė, kad VLIKo valdyba 1971 sukviestų estų, latvių, lietuvių laisvinimo organizacijų konferenciją bendrai akcijai. Kaip ir kiek ta programa VLIKui sekėsi vykdyti? Estų, latvių, lietuvių laisvinimo organizacijų konferencijos nebuvo. Bet vasario 10 VLIKo pirmininkas tarėsi su Latvių pasaulio federacijos pirmininku ir Estų tarybos pirmininku ir priėjo išvadą, kad "laikas pradėt globaliniu mastu glaudesnį bendradarbiavimą". Kokių konkrečių to globalinio bendradarbiavimo apraiškų 1971 dar nepasirodė. Į televiziją Lietuvos byla, nors ir ne VLIKo pastangomis, keliais atvejais buvo prasiveržusi. 1971 neišėjo ne tik studija Lietuvos sienų klausimu, bet nė prof. B. Kaslo redaguojamas dokumentų rinkinys. Faktiškai tam leidiniui dokumentus jau prieš kelerius metus buvo surinkęs JAV kongreso bibliotekoje dirbąs dr. J. Balys.
|
Skaityti daugiau...
|
Keli klausimai dėl V. Trumpos straipsnio |
|
|
|
Parašė Red.
|
Paminėti šio krašto Lietuvių Bendruomenės 20 metų sukakčiai centro valdyba parūpino šiam numeriui 5 straipsnius. JAV LB pirmininkas V. Volertas dėsto bendruomenės problemas, Švietimo tarybos pirmininkas J. Kavaliūnas — švietimo rūpesčius. Istorikas V. Trumpa svarsto LB pagrindus. Prof. A. Va-sys apžvelgia Fordhamo un-te savo vadovautus lituanistinius kursus, vrg. — neseniai LB surengtas politines studijas. Straipsnius suorganizavo A. Vaškelis JAV LB vicepirmininkas kultūriniams reikalams. Nuoširdus jam dėkui. Iš tų straipsnių kontroversiškas yra V. Trumpos pasisakymas, kvestionuojąs pačius Lietuvių Bendruomenės pagrindus. Savo ruožtu keli klausimai dėl to straipsnio.
1. Ar iš tiesų Lietuvių charta jau toks "nerealus, utopiškas" dokumentas? Trumpa joj ieško to, ko ji nesiėmė, ir dėl to nemato, ką ji teikia. Chartos autoriams nerūpėjo tautą ištikusios nelaimės analizė: ji ms buvo aiški. Bet rūpėjo formuluoti tautinius principus. Tai charta ir atlieka. Kada sako, jog lietuvis "kuria", "kovoja" etc, formuluoja tautines pareigas, o ne demonstruoja "neribotą drąsą". Iš jos žėri ne kažkoks aklas optimizmas, o tik ryžtis pakelti likimą. Ir 1949 metais buvo numanu, kad daugeliui tautinės pareigos virs "baisiu į-pareigojimu".
|
Skaityti daugiau...
|
Parašė Girnius Juozas
|
Filosofija pralaimėjo, politika laimėjo
Dr. L. Bistras, grįžęs iš Sibiro tremtfilosofiją ir visuomeninius mokslus". Kaune spalio 18 mirė dr. Leonas Bistras, nepriklausomos Lietuvos buvęs ministras pirmininkas, krikščionių demokratų pagrindinis šalia prel. M. Krupavičiaus lyderis, vienas pirmųjų ateitininkų. Buvo gimęs 1890 spalio 20, tad mirė pora dienų prieš sulaukdamas 81 metų amžiaus. Gimė už Lietuvos, Latvijoje, kur į Liepoją buvo emigravęs jo tėvas, paprastas bežemis Šeduvos parapijos darbininkas. Liepojoj ėjo ir mokslą, 1911 baigdamas gimnaziją. Aukštajam mokslui išvyko Šveicarijon: 1911 stojo į Ženevos un-tą studijuoti medicinai, bet 1912 persikėlė į Fribourgo un-tą filosofijos studijoms. Vėl apsisprendęs už mediciną, po atostogų Lietuvoje nebegrįžo Šveicarijon, o stojo į Estijos Tartu un-tą.
Karui prasidėjus, tuoj buvo mobilizuotas į rusų kariuomenę. 1915 pavasarį, kaip buvęs medicinos studentas, buvo leistas eiti felčerio pareigas, o vėliau Bobruisko karo ligoninėj išlaikė reikalingus egzaminus, formaliai gavo felčerio laipsnį ir buvo paskirtas į 226-ją karo lauko ligoninę Galicijon. Su ta ligonine po pirmyn-atgal stūmimosi atsidūrė Ukrainoj Sinčos miestely. Ten sulaukė ir bolševikų revoliucijos. |
Skaityti daugiau...
|
Lietuvių kalba Fordhamo universitete |
|
|
|
Parašė Vasys Antanas
|
Paprastai taip jau yra, kad švenčiant bet kokią sukaktį, kartu mėginama susumuoti ir ne vienas balansas, išryškinant įžymesnius laimėjimus bei pasiekimus ir nežymiai prisimenant vieną kitą didesnį ar mažesnį nepasisekimėlį. Metame žvilgsnį į mūsų lituanistinio švietimo balansą. Prieš du metu su skaudančia širdimi uždarėme Šv. Antano gimnaziją. Šiemet, po 15 metų veiklos, padedame tašką ir akademinio pobūdžio lituanistinėms studijoms Ford-hamo universitete. Dažnai tenka girdėti, kad egzis yra pralaimėjimas; reikia sutikti su šiuo dėsniu. Bet, iš kitos pusės, vėl gi neturime pasiduoti šiam fatalizmui. Yra būdų ne tik išlikti tuo, kas buvome ir esame, bet ir sukurti išliekamų vertybių. |
Skaityti daugiau...
|
"Dainavos" dvidešimtpenkmetis |
|
|
|
Parašė Jakubėnas Vladas
|
Lietuvių Meno "Dainavos" Ansamblis su solistais. Pirmoj eilėj (iš kairės): A. Grigas, J. Šalnienė, akompanuotoja M. Monde ikaitė-Kutz, J. Savrimas, režisierė Z. Kevalaitytė-Visockienė, dirigentas Petras Armonas, R. Mastienė, chormeisteris A. Gečas, D. Kučėnienė, M. Momkienė ir V. Radys. Nuotrauka Z. Degučio "DAINAVOS" DVIDEŠIMTPENKMETIS 1945 - 1970 "Dainavos" ansamblis susikūrė Vokietijos "išvietintųjų" stovyklose. Stovyklų gyvenimas su varginga, bet užtikrinta pastoge ir kukliu kalorijų kiekiu gyvybei palaikyti, dažniausiai be aiškios darbo prievolės, sudarė akstinų kultūrinei veiklai. Klestėjo švietimas, koncertavo solis-susikūrė įvairių meninių kolektyvų. Išvykus pastoviam apsigyvenimui į įvairius kraštus, dauguma tų vienetų išsisklaidė. Tik du žymiausi sambūriai išliko iki dabar: Čiurlionio ansamblis Clevelande ir "Dainava", įsikūrusi Čikagoj. Dainavos ansamblis čia atsirado ir suklestėjo būdamas susietas su Stepo Sodeikos laidu. |
Skaityti daugiau...
|
JAV LB politinių studijų dienos |
|
|
|
Parašė vrg.
|
1971 gruodžio 11-12 Filadelfijoje JAV LB centro valdybos suruoštos studijų dienos savo tikslu pabrėžė norą LB laisvinimo akcijai surasti "sėkmingiausius darbo metodus ir nustatyti politinės srities veiklai gaires, kurios kuo mažiau kryžiuotųsi su kitų veiksnių veikla". Ar studijų dienos šias rengėjų viltis pateisino, sunku atsakyti, nes svarstybos buvo tik patariamojo, o ne nutariamojo pobūdžio. Teigiamai tačiau tenka vertinti rengėjų sugebėjimą į studijų dienų darbotvarkę įtraukti 14 referentų pranešimus (iš jų 3 amerikiečiai) ir susilaukti apie 90 dalyvių. |
Skaityti daugiau...
|
Trečiasis Bažnyčios sinodas |
|
|
|
Parašė Rimšelis V.
|
Bažnyčios ir kunigų problemos Trečiasis Bažnyčios sinodas vyko nuo 1971 rugsėjo 30 iki lapkričio 6. Kaip "L'Osservatore Romano" XI.30 rašė, sinodas yra Bažnyčios centrinis organizmas, kuriame konkrečiai ir periodiškai reiškiasi ko-legialinis vyskupų bendradarbiavimas su popiežiumi ir per vyskupus visų tikinčiųjų bendradarbiavimas. Šis sinodas būdingas tuo, kad jame dalyvavo šalia vyskupų dar ir kunigai bei pasauliečiai, vyrai ir moterys, žinoma, ne visi lygiomis teisėmis. 26 kunigai atstovavo viso pasaulio kunigams kaip stebėtojai. Pasauliečiai, vyrai ir kelios moterys, kurių tarpe dvi vienuolės, dalyvavo vadinamų ekspertų titulu. Tokių ekspertų buvo 14. Su pilnomis teisėmis kalbėti ir balsuoti dalyviai vadinami sinodo tėvais. Jų buvo viso 210. Rytų Bažnyčiai atstovavo 13 tėvų; |
Skaityti daugiau...
|
Parašė Red.
|
— Lietuvių fondas savo 1971 m. pelno paskyrė 40,025 dol., iš kurių 19,775 dol. paskirta lietuviškam švietimui (23 gavėjai), 8.200 dol. specialiems projektams (6 gavėjai), kitiems kultūriniams reikalms 12.050 dol. (15 gavėjų). Pelno skirstymo komisiją sudarė: dr. J. Valaitis, dr. A. Razma, dr. F. Kaunas (LF atstovai), J. Kavaliūnas, kun. J. Borevičius ir A. Kairys (LB atstovai). Pereitais metais Lietuvių fondo valdybai pirmininkavo dr. K. Am-brozaitis, šiemet šias pareigas perėmė dr. J. Valaitis (kiti valdybos nariai: A. Rėklaitis — I vicepirm., J. Kučėnas — II vicepirm., St. Džiugas — III vicepirm. spaudos ir radijo informacijos reikalams, K. Girvilas — sekretorius, K. Barzdukas — iždininkas, P. Želvys — iždo globėjas). Tarybos pirmininko pareigas iš dr. G. Baluko perėmė dr. K. Ambrozaitis, sekretoriaus — dr. F. Kaunas iš St. Rauckino.
|
Skaityti daugiau...
|
V. Bražėno laiškas ir redaktoriaus atsakymas |
|
|
|
Parašė Red.
|
LAIŠKAS REDAKCIJAI
Didžiai Gerbiamas Redaktoriau! Juozo Girniaus straipsnyje "Patriotinio ekstremizmo reikalu", Aidai, 1971 Nr. 3, rašoma, jog, pagal 1967 metais Veiksnių Konferencijos paskelbtus nutarimus, susirinkusieji "apgailestavo patriotinio ekstremizmo apraiškas".
Reiškia, šitoks "nutarimas" buvo padarytas (net sunku patikėti!) konferencijoje Lietuvos nepriklausomybės 50 metų sukakčiai atžymėti. Tenka manyti, kad nevienas veikėjų, vėliau paskaitęs šį savo "nutarimą", tikėjosi, jog niekas kitas jo neskaitys, jeigu skaitys — neįsigilins, jeigu įsigilins — neatkreips rimto dėmesio. Maždaug taip ir buvo. Tad šis J. Girniaus straipsnis dabar, jau 1971 metais, minint mūsų tautos patriotinių ekstremistų sėkmingai įvykdyto sukilimo prieš Sovietus 30 metų sukaktį, verčia stebėtis. |
Skaityti daugiau...
|
Prof. A. Maceinos Bažnyčios ir pasaulio |
|
|
|
Parašė Navickas J. L.
|
Kai po II Vatikano susirinkimo pasirodė filosofų Jacąues Maritaino ir Dietrich von Hildebrando veikalai (savo laiku šie veikalai "Aidų" žurnale buvo pristatyti), pasišovę kiek giliau ir platėliau nušviesti dabartinį subruzdimą Bažnyčioje, lietuviškoji visuomenė laukė ir tikėjosi, kad šiuo kaitriu ir sudėtingu klausimu prabils ir lietuvis mąstytojas. Šios visuomenės budresnieji ir įžvalgesnieji taip pat žinojo, kas mūsuose Bažnyčios sujudimui skiria ypatingą dėmesį ir kas šios painios apraiškos nušvietimui tinkamiausiai sukirptas. Todėl prof. A. Maceinos knygos Bažnyčia ir pasaulis (Čikaga 1970, 157 psl.) pasirodymas nebuvo nei didelė naujiena, nei tikras netikėtumas, bet greičiau maloni patirtis, kad, štai, mūsų visų lūkesčiai pasitvirtino! Žinoma, kartu su tokiu džiugiu jausmu turėjo ateiti ir susidomėjimas pačiu knygos turiniu, kurios autorius net tituliniame puslapyje užsikrauna sau gan sunkoką "kritinio skerspiūvio" naštą.
|
Skaityti daugiau...
|
A. Kezio fotografijų knyga |
|
|
|
Parašė Daugėla K.
|
I fled Him down the nights and down the days — tai antraštė Algimanto Kezio, S. J., fotografijų knygos, kurioj jis savuoju fotografijos menu komentuoja anglų poeto Francis Thompson o autobiografinę poemą "The Hound of Heaven". Viena šios poemos eilutė ir parinkta knygos antrašte. Jėzuitas kunigas Algimantas Kezys, žengdamas savo kilnaus pašaukimo keliu, parodo nepaprastus sugebėjimus kunigams neįprastoj fotografijos srityj. Šiuo metu jį drąsiai galima įjungti į pirmąją šimtinę Amerikos fotografų. Jo nuotraukos dedamos rinktiniuose fotografijos metraščiuose, vieno asmens darbų parodos keliauja po kraštą, Čikagos Meno institutas "adoptavo" jo darbus, atskiri rinktinių nuotraukų leidiniai rieda iš spaudos. A. Kezio fotografija pasižymi vaizduotės grožiu ir kartu dinamišku turinio pateikimu.
|
Skaityti daugiau...
|
Angliška knyga apie šv. Kazimierą |
|
|
|
Parašė Liūtas Grinius
|
Amerikos lenkų knygų leidykla, kurios vadovu yra Sigmund H. Uminski, yra išleidusi keturias jo knygas, ir paskutinė, The Royal Prince, yra apie šv. Kazimierą, Lenkijos ir Lietuvos globėją.
"The Royal Prince" yra gražiai apipavidalinta kietų viršelių 146 psl. knygelė su 24 piešiniais. Lietuvio dėmesį patraukia du dalykai: pirma, Algirdas, Gardinas, Kamajai, Kražiai, Trakai, Vainius, Ateitininkai yra rašomi lietuviškai; antra, įvade nurodyta, jog buvo naudotasi ne tik lotyniškais, lenkiškais, angliškais, bet ir lietuviškais šaltiniais. Patikrinus šaltinius, paaiškėja, jog iš tiesų autoriui yra žinoma įtrauka apie Vilnių Leono X laikais Vatikano "Registrą Lateranensia" vol. 127 ir Z. Ivinskio veikalas apie šv. Kazimierą (New York, 1955).
|
Skaityti daugiau...
|
Parašė Red.
|
RELATIONES STATUS DIOCESI-UM IN MAGNO DUCATU LITUANIAE. 1: DIOECESES VILNENSIS ET SA-MOGITIAE. Pluribus adlaborantibus in unum redegit Paulus Rabikauskas, S. I. Išleido Lietuvių Katalikų Mokslo Akademijos Istorijos mokslų sekcija, Romoje 1971. LVI ir 544 psl. Šiuo leidiniu pradedama nauja Lietuvos istorijos šaltinių serija: Fontes Historiae Lituaniae. Plačiame įvade P. Rabikauskas aprašo vizitacijų 'ad limina' bendrą istorinę raidą ir kaip jas atliko Lietuvos vyskupai, iš "kur paimti išleidžiami tekstai, kokiu metodu naudojamasi juos išleidžiant, ir duoda parinktą įvairiuose kraštuose išleistų re-liacijų bibliografiją. Apie kiekvieną vyskupiją duodami trumpi istoriniai bruožai ir pilni vyskupų sąrašai. Be reliacijų teksto, pateikiami ir į jas iš Romos duoti atsakymai bei kiti su jomis artimai susiję raštai. Visa tai: įvadas, reliacijų tekstas, paaiškinimai yra lotynų kalba. Gale vardų ir dalykų rodyklė (70 psl.!). Kaina: kietais viršeliais 15 dol., minkštais — 12 dol.
|
Skaityti daugiau...
|
"AIDŲ" GARBĖS PRENUMERATORIAI |
|
|
|
Parašė Red.
|
Po 50 dol.: Jonas Klimas, Gary, Ind. Po 40 dol.: Kun. P. Juknevičius, Chicago 111.; Vida Zubkienė, Potomatic, Md.
|
Skaityti daugiau...
|
Parašė Red.
|
Leidėjai atsiprašo prenumeratorius, kad šiais metais nepajėgė laiku atspausdinti "Aidų". Susivėlavimo priežastis — mūsų spaustuvės pagrindinis persitvarkymas, pereinant į modernaus ir sudėtingo ofseto techniką. Tai sunkus persilaužymas, reikalaująs specialaus pasiruošimo. Bet jis jau laimingai įvykdytas, ir įeita į normalaus darbo vėžes. Dėl minėtos priežasties šis žurnalo numeris leidžiamas už sausio ir vasario mėnesius. Po to "Aidai" jau eis reguliariai kas mėnesį, kaip ėjo per 22 metus Amerikoje.
Leidėjai taip pat dėkoja prenumeratoriams už kantrybę, parodytą šioje sunkioje padėty. Tai liudija didį palankumą kultūros žurnalui ir skatina mus visom jėgom vykdyti savo įsipareigojimus prenumeratoriams.
"Aidų" keidėjai |
|
|