| |
|
|
8 spalis
|
|
Šv. Pranciškaus Taikos malda |
 |
 |
 |
|
Parašė ŠV. PRANCIŠKUS
|
Viešpatie,
Padaryk mane savo taikos įrankiu:
Kur neapykanta, leisk man skleisti meilę;
Kur nesutarimas — santaiką;
Kur skriauda — atleidimą;
Kur klaida — tiesą;
Kur abejonė — tikėjimą;
Kur nusiminimas — viltį;
Kur liūdesys — džiaugsmą.
O dieviškasis Mokytojau,
Leisk, kad ne tiek geisčiau būti guodžiamas,
Kiek pats kitus guosčiau;
Ne tiek suprantamas, kiek pats kitus suprasčiau;
Ne tiek mylimas, kiek pats kitus mylėčiau.
Nes duodami gauname,
Save užmiršdami, save surandame,
Atleisdami laimime atleidimą;
Mirdami gimstame amžinajam gyvenimui.
|
|
|
ŠV. PRANCIŠKAUS ASYŽIEČIO GARBEI |
|
|
|
|
Parašė Red.
|
Šiuo Aidų numeriu norime pagerbti šv. Pranciškų Asyžietį, džiaugsmingai priėmusį mirtį prieš 750 metų.
Žvelgiant per tuos nubangavusius šimtmečius, atrodo, lyg šv. Pranciškus iš viso nebūtų miręs. Jis tebėra toks gyvas, didelis ir neaprėpiamas savo idėjomis, giliai paveikusiomis pasaulį. Asyžiečio įtaka žymi visur; religijoje, mene ir socialinėje tėkmėje. Jo įtaka gyva ir lietuvių tautoje per visus tuos šimtmečius po žemiškojo iškeliavimo Asyžiuje 1226 metais. Sveriant Pranciškaus vaidmenį žmonijoje, galima tarti, jog toji mirtis buvo gimimas naujam gyvenimui, apėmusiam visą žemės rutulį.
Šiais jubiliejiniais metais šv. Pranciškus ypatingai prisimenamas dėl savo palikto pilnutinės meilės idealo, kuris, deja, dar neįgyvendintas pasaulyje. Kas iš mirtingųjų labiau už jį yra mylėjęs Dievą, žmogų ir gamtą? Kas jautriau yra dėkojęs Viešpačiui už visas jo dovanas, įskaitant net mirtį?
Miela ir mums praverti nūn didžiojo Asyžiečio idėjas, plazdančias jo įkurtoje vienuolijoje, pasaulyje ir mūsų tautoje. Jos, išreikštos čia moksliniais straipsniais, literatūros ir dailės pavidalais, tegul skelbia šv. Pranciškaus garbę lietuviui tėvynėje ir svetur.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
ŽMOGIŠKOSIOS NETIKRYBĖS ŠVENTASIS |
|
|
|
|
Parašė Antanas Maceina
|
Pranciškaus Asyžiečio užmojis ir jo prasmė
1. Klausimo pobūdis
Sąmoningai vadiname šv. Pranciškaus Asyžiečio darbą užmoju, ne veikla. Nes iš tikro jis veikalo nė nepaliko: jis paliko mums tik savo paties pastangų kryptį ir save patį kaip įkūnytą šios krypties regimybę, visu grožiu spindinčią jo asmenybėje, tačiau nesusiklosčiusią bendruomene ir todėl nevirtusią šiosios būsena istorijoje. Tai, kas buvoja po Pranciškaus mirties jau septynetą amžių su viršum pranciškonų vienuolijos atšakomis, yra istorinio vyksmo padaras — ne ta prasme, kad šis vyksmas išugdo bei išskleidžia kiekvieną pradmenį ligi pilnutinio pavidalo, bet ta, kad čia jis išskleidė bei išugdė ano pradmens priešingybę.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
ŠV. PRANCIŠKAUS ASYŽIEČIO SESERS SAULĖS ARBA SUTVĖRIMŲ GIESMĖ |
|
|
|
|
Parašė ŠV. PRANCIŠKUS
|
Aukščiausias visagali, geras Viešpatie,
Tavo yr giesmės, garbė ir didybė
Ir kiekvienas palaiminimas.
Viskas iš Tavęs prasideda,
Ir žmonės nėr verti Tavęs minėti.
Tegarbina Tave, o Viešpatie, visi tavieji sutvėrimai,
Ypač puikioji sesė saulė,
Kuria dienas ir mus tu apšvieti;
Jinai graži ir, spindėdama didžiu spindėjimu,
Mums atneša, Aukščiausias, Tavo vaizdą.
Tegarbina Tave, o Viešpatie, brolis mėnuo ir žvaigždynai;
Danguj Tu jiems teiki puošnumą, grožį ir šviesumą.
Tegarbina Tave, o Viešpatie, brolis vėjas,
Erdvės, debesys, giedra ir oro atmainos,
Per kurias Tu savo kūriniams teiki gyvastingumą.
Tegarbina Tave, o Viešpatie, broliai vandens,
Kurie labai naudingi, ramūs ir gaiviną, ir skaistūs.
Tegarbina Tave, o Viešpatie, sesė ugnis,
Ja tu švieti nakties tamsybę,
Jinai graži, džiaugsminga, ir stipri, galinga.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
|
|
<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 Sekantis > Pabaiga >>
|
|
JPAGE_CURRENT_OF_TOTAL |
|
|
|
Vytautas Bieliauskas
Kazimieras
Jonas
Paulius
Antanas
Juozas
Leonardas
