| |
|
|
1976 m. 6 birželis
Antanas Rubšys — Vilties teologija: eschatologinė Dievo karalystė .................................. 241
Antanas Vaičiulaitis — Eilėraščiai ..........................................................................................250
Stasys Lozoraitis — Kelios pastabos Lenkijos ultimatumo klausimu ... .............................. 251
Mirga Girniuvienė — Fizikas W. Heisenbergas apie pozityvizmą, metafiziką ir religiją .... 253
Algirdas Dumčius — Eilėraščiai ............................................................................................. 257
Pranas Jucaitis — Evoliucija, transformizmas ir Teilhard de Chardin
gamtamokslio šviesoje ............................................................................................................ 258
Antanas Tulys — Dovydas ..................................................................................................... 267
Eugenio Montale — Dinard peteliškė .................................................................................... 272
IŠ MINTIES IR GYVENIMO
Leonardas Andriekus — Adomo Galdiko lietuvių dailės galerija ........................................ 273
Viktoras Vizgirda — Stovime prieš skaudžią realybę .......................................................... 275
Vytautas Rastonis — Žvilgsnis į Izidoriaus Vasyliūno asmenį ir kūrybą ............................ 277
A. Saulaitis — Pirmą kartą Pietų Amerikoje ......................................................................... 279
Algis Šimkus — Iš Chicagos muzikinės padangės: A. Kuprevičiaus re-
čitalis, Kontroversiško minėjimo neginčytinai iškili simfoninė programa ............................ 281
A. Radžius — Liepos ketvirtoji Marse .................................................................................. 282
Mūsų buityje ............................................................................................................................ 284
KNYGOS
William R. Schmalstieg — Marvano lituanistinė studija ....................................................... 286
Atsiųsta paminėti ...................................................................................................................... 288
ILIUSTRACIJOS
Viršelio 1 psl.: Antanas Mončys — "Dialogas". Viršelio 4 psl.: Vytautas Kašubą — Rūpintojėlis (medis)
Šis numeris, įskaitant viršelius, iliustruotas Adomo Galdiko lietuvių dailės galerijos New Yorke kūriniais. Visos nuotraukos Vytauto Maželio. Be to, nuotraukomis W. Heisenbergo, Meno šventės programos dalyvių (nuotr. Bivainio), Izidoriaus Vasyliūno, Vikingo kapsulės, dr. P. Joniko, dr. S. Bačkio, J. Matulionio ir B. Kviklio.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
VILTIES TEOLOGIJA: ESCHATOLOGINĖ DIEVO KARALYSTĖ |
 |
 |
 |
|
Parašė ANTANAS L. RUBŠYS
|
"Prisiartino dangaus1 karalystė" (Mt 3:2) ir "dangaus karalystė čia pat" (Mt 4:17) yra Jono Krikštytojo ir paties Jėzaus skelbimo2 esminė santrauka. Jėzus paskelbė Dievo Karalystę žodžiu ir darbu (Lk 4:18-22). Gi pirmieji krikščionys skelbė Jėzų kaip tą, per kurį "atėjo metas, prisiartino Dievo karalystė" (Mk 1:14) ir "Dievo galybė" (Rom 1:16).
Dievo Karalystė Naujajame Testamente yra paslaptinga tikrovė: atėjo ir ateina.3 Per Kristaus Įvykį, — mirtį ir prisikėlimą, — Dievo Karalystė įsiveržė į istoriją galutinai ir lemtingai. Dievo darbu Jėzuje Kristuje istorija atbaigiama ir pradedama nauja tikrovė — Atbaigos Amžius (Escha-tonas). "Taigi, kas yra Kristuje, tas yra naujas kūrinys. Kas buvo sena — praėjo, štai atsirado nauja" (2 Kor 5:17). Kristaus Įvykis — istorijos finalas! Tačiau istorija, — judanti kryžkelė žmonijoje, — vis juda pirmyn. Dievo Karalystė vėluojasi. Atbaigos Amžiaus nuotaika atskiedžiama ilgesio klausimais: "Kūrinija su ilgesiu laukia, kada bus apreikšti Dievo vaikai... Ir ne tik ji, bet ir mes patys, kurie turime dvasios pradmenis, — ir mes dejuojame . . . Tuo tarpu esame išgelbėti viltimi" (Rom 8:19.22-24a). Krikščionis tebesimel-džia: "Teateinie Tavo karalystė" (Mt 6:9a. 10a; Lk 11:2b). Dievo Karalystėje vyrauja ne tik Atbaigos Amžiaus nuotaika, bet ir jau, ir dar ne įtampa.
Keturi dalykai mus domins šiame straipsnyje:
1. Kelias į Naujojo Testamento Dievo Karalystės sampratą: metodo klausimas.
2. Pati Dievo Karalystė.
3. Eschatologinė jau ir dar ne įtampa Dievo Karalystėje.
4. Vilties teologija.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė ANTANAS VAIČIULAITIS
|
ŽIOGAS
Brenda žiogas
Per atolą.
Rėkia griežlės
Dobiluos.
O miškinis
Kvaišas gieda
Prie verdenės
Ūksmėje.
Ir pakirto
Žiogui kojas —
Tūpė žalias
Po kmynu.
Parymojęs,
Čirpdė smuiką,
Jam čeženo
Aviža.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
KELIOS PASTABOS LENKIJOS ULTIMATUMO KLAUSIMU |
|
|
|
|
Parašė STASYS LOZORAITIS
|
Užsienio lietuvių laikraščiai yra persispausdinę viename lenkų leidiny Paryžiuje (žurnalo Kultūra leidžiamos serijos Zeszyty Historyczne 35-tame sąsiuviny — Red.) paskelbtą buvusio Lietuvos kariuomenės vado generolo St. Raštikio pasikalbėjimą su Kalifornijos universiteto profesorium Richard A. Woytak'u apie Lietuvos - Lenkijos santykius tarp dviejų pasaulinių karų. Pasikalbėjimas papildytas lenkų publicisto K. Okulicz'o komentarais, tarp kurių yra toks sakinys: " . . . 1938 m. vasario mėnesį min. Beck'as buvo susitikęs su min. Lozoraičiu Genevoje ir buvo sutarta dėl tolesnių pasitarimų, bet lietuviai į sutartą vietą neatvykę
Jeigu šis komentaras yra tiksliai atpasakotas ir išverstas į lietuvių kalbą, aš konstatuoju, kad 1) 1938 m. vasario mėnesį aš su Lenkijos užsienio reikalų ministeriu J. Beck'u nesusitikau nei Ženevoje, nei kitur kur; 2) su juo dėl tolesnių pasitarimų nesusitariau ir iš viso nesitariau; 3) lietuviai į sutartą vietą neatvyko, nes tokios vietos nebuvo sutarta.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
FIZIKAS W. HEISENBERGAS APIE POZITYVIZMĄ, METAFIZIKĄ IR RELIGIJĄ |
|
|
|
|
Parašė MIRGA GIRNIUVIENĖ
|
 Werneris Heisenbergas, pasaulinio garso vokiečių fizikas, su Nielsu Bohru, Envinu Schro-dingeriu ir kitais padėjęs pagrindus kvantų teorijai, mirė šių metų vasario 1 d., sulaukęs 74-rių metų amžiaus. Labiausiai buvo išgarsėjęs savo neapibrėžtumo principu, už kurį, 31-rių metų amžiaus būdamas, laimėjo Nobelio premiją.
Neapibrėžtumo principas teigia, jog mes negalime vienu metu išmatuoti dalelės pozicijos ko-ordinuočių schemoje ir jos energijos ar impulso. Kadangi judėjimo kasdieniška samprata glaudžiai susijusi su trajektorijos sąvoka, t.y. su prielaida, jog judantis daiktas kiekvienu momentu yra apibrėžtoje vietoje ir turi tam tikrą impulsą, tai neapibrėžtumo principas iškelia filosofinius mikro-reiškinių ir kvantinių dėsnių prasmės klausimus.
Heisenbergo folosofinės pažiūros pasižymi tuo pačiu savarankiškumu, kuris jo moksliniame darbe iškėlė jį į mūsų amžiaus vadovaujančių fizikų eiles. Kai dauguma jo kolegų priėmė pozityvistinę kvantų teorijos interpretaciją, tai Heisenbergas ją atmetė, ieškodamas interpretacijos, kuri nepaneigtų gilesnės žmogiškosios tikrovės 1. Šiuo atžvilgiu ir yra pravartu iškelti Heisenbergą kaip paneigiantį pozityvizmą, o dar labiau tokį "mokslinį ateizmą", kuris dabar Lietuvoje propaguojamas.
Pagrindinė prielaida, kuria remiasi pozityvistai 2 ir kurią atmeta Heisenbergas, yra ta, kad teiginys yra prasmingas tik tada, jei jo turinys išreiškia patirtinę tikrovę. Jei tokia tiesioginė mūsų patirtis negalėtų įrodyti teiginio teisingumą, tai mes negalime jo prasmingu laikyti.3
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė ALGIRDAS DUMČIUS
|
LAIŠKAS Į FIRENZĘ
Į savo gimtąją Italiją,
Kastanza, tu grįžti,
išsiilgusi gimtinės,
juokiančios tėvų kalbos.
Stebiuos —
taip lengva, taip paprasta:
laisvojo, drąsiojo dolerio kraštas
nepatinka —
važiuoju namo!
miesčionių tėvynė
nepatinka —
važiuoju namo!
Štai prieš mane laiškas iš Firenzės.
"Oras čia puikus, nereikia jūsų žiemos man"
Kad ta žiema, Kastancija miela,
juk visai ne mano,
mano žiemos daug šaltesnės
ten žiemkenčių krašte.
Kartą tau paaiškinęs,
kad mūs simbolis rūta,
bet tinkamesnis mums prasmuo
gal būtų rugiai žiemkenčiai,
kurie ilgai, ilgai
pavasario linksmos giedros laukia.
Italijon išdūmei tu.
Taip paprasta, taip lengva
tolumoj palikti žiemą tau yra.
O aš galiu pabėgti
tik iš vienios žiemos į kitokią,
man išeities nėra:
aš turiu laukti vėluojančios giedros.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
EVOLIUCIJA, TRANSFORMIZMAS IR TEILHARD DE CHARDIN GAMTAMOKSLIO ŠVIESOJE |
|
|
|
|
Parašė PRANAS JUGAITIS
|
I. EVOLIUGIJA IR TRANSFORMIZMAS
Įvadas, apibūdinimai ir kai kurie paaiškinimai
Tur būt, nėra abejonės, kad evoliucijos mintis su jos atsišakojimais ir implikacijomis, kaip Teil-hard de Chardino didžioji vizija, šiandien užima gan reikšmingą vietą žmonijos galvosenoj. Edward O. Dodson, Notre Dame un-to zoologas ir evoliucijos teorijos vadovėlio autorius,1 rašo: "The study of evolution is at present highly fashionable among biologists' . Tačiau toji evoliucijos mada pasireiškia ne vien tiktai biologų tarpe; net ir iš lietuvių apie evoliuciją yra rašę kunigai, filosofai, istorikai ir netgi kalbininkai. Aš patsai evoliucija domėjausi nuo 1911 metų, kai tik pasirodė pirmieji "Ateities" numeriai.
Mūsų išeivinėje spaudoje pasirodė gana daug straipsnių evoliucijos klausimais. Lietuvių Enciklopedijoje2 esu sužavėtas J. Girniaus straipsniais "Evoliucijos teorija ir pasaulėžiūra" ir "Žmogus visumos žvilgiu", o taip pat gana rimtu A. Mažiulio straipsniu "Žmogaus kilmė". Tačiau labai nedaug mūsų spaudoj buvo rašyta apie pačią evoliuciją kaip tokią. Tuose rašiniuose teko pastebėti tokių vietų, kurios sukelia daug abejonių. Pasitaiko nesupratimo, apsirikimų ir netiesos. Klaidingi tvirtinimai gali diskredituoti pačią evoliucijos teoriją. Štai keletas pavyzdžių.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
ADOMO GAL:DIKO LIETUVIŲ DAILĖS GALERIJOS VAIZDAI |
|
|
|
|
Parašė Vytautas Maželis
|
Didžiojoj salėj prie A. Mončio skulptūros "Dialogas". Žiūrint iš kairės: Stepas Zobarskas, prov. T. Jurgis Gailiušis, T. Leonardas Andriekus, Antanas Vaičiulaitis, Viktoras Vizgirda |
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė ANTANAS TULYS
|
(Veiksmas vyksta 1920)
Šimtą dvidešimt sykių, lygiai tiek, ją mačiau ir visada ji buvo labai graži, o šį vakarą nepalyginama Darata buvo dar gražesnė. Ji sėdėjo gon-kose ir žiūrėjo į tylią, senų klevų užgožtą gatvę; į gatvę, kuri man atrodė, kad joje tik ji viena gyvena. Mane su Dovydu pamačius, lengvai pakilo, atėjo prie gonkų laiptų, kurių buvo tik du, ir maloniai, smagiai prabilo:
— Mielas Juliau, prašau į vidų. Aš turiu tau ką pasakyti, ką labai svarbaus pasakyti. Dovydą paliksime gonkose — nenoriu, kad jis išgirstų.
Šį vakarą ji buvo pasipuošus juoda, ilga suknia, kuri, sakyčiau, galėjo būti balinė, užsilikus iš kažin kurios gadynės. Susišukavus, susidėsčius plaukus taip, kad jie atrodytų pilnesnį ir storesnį, užsidėjus kitus akinius, pailgais rėmais. Jos veidas buvo gyvesnis, aiškesnis, gal gerai išmuilintas, ištrintas ir išpraustas. Ji buvo aukšta, stovėjo tiesi, galvą iškėlus, vieną ranką paguldžius ant krūtinės. Ant trečiojo piršto buvo žiedas su kažin kokiu ženklu. Jos rankų pirštai buvo plonučiai ir ilgi. Jos akys buvo gyvos, plačiai atviros ir smagios. Pailgas, malonus jos veidas buvo truputį raustelėjęs. Žodžiu, ji buvo toji gražuolė, kurią pamatysi tik sapne.
Salone dairiausi, žiūrėjau į sunkius, tirštai ornamentuotus baldus, į etažerę, pridėstytą puodelių, krištolo visokio dydžio taurelių, figūrėlių. Ir į storą, paauksuotą, labai didelę Bibliją, paguldytą ant mažyčio stalelio, šalia etažerės.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė EUGENIO MONTALE
|
Ar šafrano spalvos peteliškaitė, atskrisdavus kasdien mane aplankyti Dinard aikštės kavinėn, atnešdama (taip man rodėsi) žinių apie tave, sugrįš ir toliau, man išvažiavus, į tą šaltą ir vėjuotą aikštelę? Atrodė neįtikėtina, kad ledinė Bre-tanijos vasara būtų galėjus įžiebti nuo šalčio pastirusiuose daržuose ir soduose tiek vienodų kibirkščių, ir visų lygiai tos pat spalvos. Gal man teko ten sutikti ne peteliškes, o tąją Dinard peteliškę? Reikėjo išaiškinti, ar rytmetinė lankytoja atlėkdavo dėl manęs, tyčia aplenkdama kitas kavines, kadangi manojoj ("Les Cornou-ailles") buvau aš, ar tas kampelis tik atsitiktinai buvo įtrauktas jos kasdieninėn mechaniškon dienotvarkėn. Atseit: ar tai buvo tik rytmetinis pasivaikščiojimas, ar paslaptingas mostas? Kad išspręsčiau abejonę, išvažiavimo išvakarėse nutariau palikti padavėjai gerą pourboire, o kartu ir savo adresą Italijoje. Ji man būtų turėjus parašyti: taip ar ne — ar lankytoja tebesirodė ir man išvykus, ar dingo? Taigi, palaukiau, kol peteliškaitė nutūps ant vazos su gėlėm, ir, ištraukdamas šimtinę, gabaliuką popieriaus ir pieštuką, pamojau merginai. Prasčiau, negu bet kada, apversdamas liežuvį prancūziškai, mikčiodamas, aiškinau reikalą: ne visą, o tik dalinai. Prisistačiau, kaip mėgėjas entomologas, kuriam rūpėjo sužinoti, ar peteliškė dar bus grįžus, kaip ilgai ji galėsianti išlaikyti tą šaltį. TADA nutilau, visas suprakaitavęs ir sutrikęs.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
ADOMO GALDIKO LIETUVIŲ DAILĖS GALERIJA |
|
|
|
|
Parašė Leonardas Andriekus
|
Meno šventės programos dalyviai. Iš kairės: Paulius Jurkus — programos vadovas, Antanas Vaičiulaitis, Danguolė Sadūnaitė, prov. Tėv. Jurgis Gailiušis, solistė Gina Čapkauskienė, Leonardas Andriekus, pianistė Aldona Kepalaitė, dail. Viktoras Vizgirda
Galerijos labas
Šį pavasarį spaudoje garsiai at-siskambėjo Adomo Galdiko lietuvių dailės galerijos atidarymas New Yor-ke. Ir ne be pagrindo, nes toks įvykis pasitaiko labai retai. Jo reikšmė, žinoma, pilniau SLivokiama kultūra gyvenančiam žmogui. Daugelis mūsų veiklos žymių įvykių yra praeinančio pobūdžio. Jie įspūdingai suskamba, ir belieka tik įspūdžiai bei prisiminimai. Išliekančių kultūrinės veiklos paminklų, palyginti, yra nedaug. Tai knyga, įrekorduotas balsas, architektūriniai pastatai ir dailės kūriniai. Juos matant, įspūdis nuolat atsinaujina, atnaujindamas ir žmogų.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
STOVIME PRIEŠ SKAUDŽIĄ REALYBĘ |
|
|
|
|
Parašė V. Vizgirda
|
Dailės istorija praeitį skirsto epochomis, šimtmečiais ar stilių laikotarpiais. Bet dar neįmanoma taip klasifikuoti lietuvių dailės, nes jos amžius perdaug trumpas.
1906 m. buvo surengta pirmoji lietuvių dailės paroda. Nėra tad ir šimtmečio, bet tas laikas lietuvių dailės raidoje yra įvairus ir spalvingas. Kone su kiekvienu dešimtmečiu prasideda vis skirtingų, dažnai net kontroversinių, sąlygų kūryba. Dar tebėra gyvas dailininkas Adomas Varnas, pirmųjų parodų dalyvis.
Šiandien mes esame pakviesti į meno šventę. Bet gyvenimo ironija, kad ta pačia proga mes turim teisę tik tremtyje prisiminti lietuvių dailės 70 metų sukaktį, kuri paženklinta skaudžiais įvykiais.
Prisimindami trumpą ir liūdną praeitį, galime džiaugtis, kad šiandien atidaromai galerijai yra duotas vardas pegerbti dailininkui Adomui Galdikui, su kurio mirtimi užsisklei-džia vienas lietuvių dailės istorijos lapas tragiškų įvykių aplinkoje.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
ŽVILGSNIS | IZIDORIAUS VASYLIŪNO ASMENĮ IR KŪRYBĄ |
|
|
|
|
Parašė Vytautas Rastonis
|
 Negausi yra mūsų instrumentalistų šeima už tėvynės ribų. Nežmoniškos sąlygos padarė natūralią atranką — paliko vos keli "pašauktieji", kurie, nepaisant blogų sąlygų ir nenuoširdžios bei snobiškos amerikiečių kritikos, kopia į meno aukštumas — vieniši, nesuprasti ir tik nedidelio būrelio susipratusių lietuvių remiami.
Šituo straipsniu norėtųsi apžvelgti smuikininko Izidoriaus Vasyliūno darbus, jo pasišventimą muzikos menui ir supažindinti Aidų skaitytojus su šiuo nepaprasto charakterio lietuviu.
Izidorius Vasyliūnas gimė (1906 bal. 3 d.) Petrapilyje, Rusijoje. Jis yra vienas iš tų, kurių vaikystė nebuvo sunaudota produktyviai. To priežastys, atrodo, buvo pirmasis pasaulinis karas, gyvenimas svetur, pagaliau grįžimas ir įsikūrimas Lietuvoje. Visa tai vyko pačiuose produktyviausiuose vaikystės metuose. Baigęs Kauno konservatoriją, I. Vasyliūnas nepasitenkina darbu simfoniniame orkestre ir išvyksta studijuoti svetur. Noras pažinti kitų mokyklų metodus ir praplėsti smuikininko horizontus rodo, kad Vasyliūno darbštumas ir sugebėjimas greitai buvo įvertinti ir Kauno Valstybinės Operos vadovybės. I. Vasyliūnas paskiriamas orkestro koncertmeisteriu. Tuo metu šitoks paskyrimas jaunam smuikininkui reiškė didelį pakilimą muzikos srityje. Neabejotina, kad I. Vasyliūnas buvo to pilnai užsitarnavęs.
Ne tik Kaune, bet ir provincijoje Izidorius Vasyliūnas buvo žinomas savo koncertais su tokiais akompaniatoriais kaip B. Dvarionu, A. Kuprevičium, S. Vainiūnu ir J. Rajauskaite. Savo smuiko rečitaliais I. Vasyliūnas buvo žinomas ir mūsų kaimyninėje valstybėje Latvijoje.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
PIRMĄ KARTĄ PIETŲ AMERIKOJE |
|
|
|
|
Parašė Antanas Saulaitis
|
III-jo Pasaulio Lietuvių Jaunimo Kongreso apybraižos
(Tęsinys)
Stovykla ir renginiai Argentinoje
Gruodžio 17 stovykloje jau dirbo Argentinos organizatoriai. Prieš metus nužiūrėto vyskupijai priklausančio XIX a. dvaro buvo atsisakyta, kai komitetas surado Brolių Ma-ristų mokyklą (Villa Marista) Pilar miestelyje, apie 60 km į šiaurę nuo sostinės. III PLJK stovykloje dalyvavo apie 350 jaunimo. Pirmose dviejose gi — apie 450 kiekvienoje.
Villa Marista — žolėtose 30 ha ploto lygumose dviejų aukštų mūrinis pastatas su koplyčia viduryje, dviem sparnais ir dar atskiru 40 kambarių namu, kuriame buvo stovyklos vadovybė ir administracija. Savininkai maloniai patarnavo, klases paversdami į miegamuosius. Nedidelė dalis miegojo palapinėse. Kieme miesto valdyba pastatė sceną. Už pastato nedidelis baseinas, sporto aikštė ir keli futbolo laukai. Svarbesnės vietos pavadintos lietuviškais vardais.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
IŠ CHICAGOS MUZIKINĖS PADANGĖS |
|
|
|
|
Parašė Algis Šimkus
|
1. A. Kuprevičiaus rečitalis
Clevelandas, nors ir turėdamas vieną žymiųjų šio krašto simfoninių orkestrų, JAV kultūriniame gyvenime ypatingo garso nėra užsitarnavęs. Šis didžiulis Erie ežero pakrantėje prisišliejęs didmiestis yra daug plačiau žinomas savo automobilių padangų ir žemės ūkio mašinų pramone.
Tačiau Amerikos lietuvių tarpe Clevelandas yra pagarsėjęs, be čia įsikūrusių "Čiurlionio" bei "Grandinėlės" ansamblių, kaip mūsų pianistų "sostinė". Tokį garsą jis bus gavęs daugiausia laimingų sutapimų dėka. Pirmiausia čia apsigyveno paskutiniojo Lietuvos prezidento A. Smetonos šeima su pianiste-peda-goge Birute Nasvytyte-Smetoniene. Vėliau įsikūrė iš Argentinos persikėlęs pianistas Andrius Kuprevičius. Čia subrendo jaunosios kartos pianistas Antanas Smetona. O dabar pradeda kelti sparnus dar du nauji veidai: Vytautas Smetona ir Puškorius.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė A. Radžius
|
Vikingo nusileidimo kapsulė. Tai miniatiūrinė mokslinė laboratorija, sverianti apie toną. Matyti išsitiesus žemių pavyzdžiams semti rankena, leidimosi greitį stabdančios raketos, radijo antena ir kt.
Jei viskas gerai seksis, 200 metų nepriklausomybės sukakties proga 1976 m. liepos 4 dieną JAV pati
sau įteiks brangią ir įspūdingą dovaną. Tą dieną bus nutupdytas Viking erdvėlaivis ant Marso paviršiaus. Jau dabar per erdvę sklendžia du erdvėlaiviai ne tik atšvęsti Marse didžiosios šventės, bet ir pasiekti mokslinio triumfo. Gal pasiseks surasti atsakymą į seną ir labai intriguojantį klausimą, ar yra gyvybė Marse?
Pirmasis erdvėlaivis, vadinamas Viking 4, iššautas iš Cape Canaveral 1975 m. rugpiūčio 20 d., pasieks Marsą apie 1976 m. birželio 13 d. Tada jis pateks orbiton aplink planetą ir ruošis nusileidimo operacijoms. Antrasis, Viking B, paleistas 1975 m. rugsėjo 9 d., pasieks Marsą apie 1976 m. liepos 28 d.
|
|
Skaityti daugiau...
|
 
Dr. Petras Jonikas, kovo 25 sulaukęs 70 m. amžiaus. Dr. Stasys Bačkis, vasario 10 sulaukęs 70 m. amžiaus.
Apie jį Pranas Skardžius rašė Aiduose 1971, nr. 3 Apie jį J. Girnius rašė Aiduose 1966, nr. 6. V. Maželio nuotr.
 
Jonas Matulionis, gavęs lietuvių katalikų Bronius Kviklys,gavęs lietuvių katalikų
bendrijos visuomeninko 500 dol. premiją mokslo akademijos 1,000 del. premiją už žurnalistiką
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
MARVANO LITUANISTINĖ STUDIJA |
|
|
|
|
Parašė William R. Schmalstieg
|
Kalbininkas prof. Jiri Marvan, šiuo metu gyvenąs Santa Barbara mieste Kalifornijoje, yra gimęs Prahoje (Čekoslovakijoje) 1936 sausio 28. Ten, baigęs rusų gimnaziją, Karaliaus Karolio universitete studijavo slavų, baltų kalbas ir bendrąją lingvistiką, 1966 gaudamas Ph. daktaro laipsnį. Istorinės slavų lingvistikos studijas gilino Mokslų akademijoje Prahoje (1959-1963) ir dabartinės lietuvių kalbos gramatiką pas prof. Pavel Trost (1967-1968). Baigęs studijas, profesoriavo Uppsalos universitete Švedijoje (1963-1967) ir Stock-holmo universitete (1965), dėstydamas lyginamąją slavų ir baltų lingvistiką. 1969-1972 Kalifornijos universitete (Davis) dėstė slavų kalbas, o 1972-1973 Pennsylvanijos valstybiniame universitete — slavų, baltų ir bendrąją lingvistiką. Nuo 1973 m. Monash universitete Melbourne Australijoje kalbų mokslo profesorius, įskaitant ir lietuvių kalbą. Kaip svečias profesorius dirbo Portlando (Oregon) valstybiniame universitete (1968-1969), Aarhus universitete Danijoj (1972 rugsėjo mėn) ir Kalifornijos universitete Santa Barbara mieste (1975-1976). 1971-1972 daugelyje Europos ir Amerikos universitetų lankėsi su paskaitomis. Prof. Jiri Marvan taip pat yra ėjęs ir dabar eina svarbias administratyvines pareigas įvairiuose universitetuose bei moksliniuose sambūriuose, paskelbęs apie 50 kalbotyrą liečiančių studijų (baltų etimologinę ir istorinę gramatiką ir t.t.), kalba lietuviškai ir yra mūsų brangus bičiulis.
|
|
Skaityti daugiau...
|
Antanas Maceina: RELIGIJOS FILOSOFIJA. I dalis: Religijos esmė — religijos Dievas. "Krikščionis gyvenime" serijos leidinys Nr. 13, Putnam, Conn., 1976. 332 psl, 6 dol.
Andrius Baltinis: VYSKUPO VINCENTO BORISEVIČIAUS GYVENIMAS IR DARBAI. L.K.M. Akademija, Roma, 1975. XII+178 psl., be to, 7 iliustracijų įklijos. Užsakymams adresas: L.K.M. Akademijos reikalų vedėjas, Piazza della Pilotta, 4; 00187 Roma, Ita-lia.
Pranas Naujokaitis: LIETUVIŲ LITERATŪROS ISTORIJA. III tomas (1928-1944). JAV LB Kultūros taryba, Chicago, 1976. 542 psl'., 10 dol. Užsakymams adresas: A. Kareiva, 7030 So. Rockvvell Ave., Chicago, 111, 60629.
Vincentas Liulevičius (red.): LIETUVIŲ TAUTOS IR VALSTYBĖS ISTORIJA. III dalis, skirta lituanistinių mokyklų XI skyriui arba VII klasei. At-'skirus šios dalies skyrius parengė S. A. Girnius, A. Kliorienė ir V. Kamantas, red. V. Liulevičius, A. Dundzila, D. Kviklytė. JAV LB Švietimo taryba, Chicago, 1975. 207 psl., 5 dol. Užsisakyti anksčiau nurodytu A. Kareivos adresu.
Aleksandras Pakalniškis: METAI PRAEITYJ. Prisiminimai. Išleido dr. St. Jankus. Chicago, 1976. 296 psl.
The VVorks of VVilliam James: THE MEANING OF TRUTH. W. James raštų pilno leidimo II tomas. Harvard University Press, 1975. Tomą sudaro H. S. Thayer įvadas (XI-XLVI), pats W. James veikalas (1-159) ir kritinis aparatas (163-328), parengtas redaktorių F. Bowers ir I. K. Skrupskelio.
|
|
Skaityti daugiau...
|
Garbės prenumeratoriai: po 25 dol.: dr. Jonas S. Žmui-dzinas, Glendale, CA.; Donatas Bielskus, Chicago, IL.; dr. Silva Pra-gulba, Highland Park, ML; kun. Juozas Pragulbickas, Elizabeth, NJ.; Alg. Kačanauskas, Brooklyn, NY.; N. N., Cleveland, OH.
Rėmėjai: H. Krikščiūnas, El Dorado Hill, CA.; Jonas Butkus, Bridgeport, CT.; Zigmas Rumšą, Chicago, IL.; Irena rtimkūnienė, Ham-mond, IN.; Juozas Jusys, Zigmas Snarskis, Worcester, MA.; Bernard M. Covalesky, M.D., Randolph - Dover, NJ; Gina Čapkauskienė, Montreal, Que, Canada; Julija Grigaitienė, Mitcham, Vic., Australia.
"AIDŲ" administracija nuoširdžiai dėkoja visiem žurnalo rėmėjam
|
|
|
|
|
|
Vytautas Bieliauskas
Kazimieras
Jonas
Paulius
Antanas
Juozas
Leonardas
