Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
1962 m. 1 sausis
Turinys PDF Spausdinti El. paštas
A.R. - D. — žvilgsnis į pernykštę mūsų veiklą ........................................................ 1
Mykolas Vaitkus — Amžinybės pasieny, Teka, teka sidabras, Tyla amžinoji,
Graudu, Jis arti, Vaiko žaidimas, Jos meilė (eil.) ..................................................... 9

J. Šoliūnas — Lietuviškų parapijų problema ........................................................ 11
Paulius Jurkus — šypsena ......................................................................................... 17
Kotryna Grigaitytė — Perlas, Ar tik pėdos sniege (eil.) ........................................ 20
Dr. Kostas Jurgėla — žinios apie pirmuosius lietuvius Amerikoje .................... 21
O. B. Audronė — Po langu (eil.) ................................................................................ 27
Antanas Gustaitis — žmogiškoji tragedija, Op, op, kas ten, Nemunėli (eil.) ... 29
Antanas Musteikis — Sociologų ginčas .................................................................. 30

KŪRYBOS PASAULY KNYGOS IR ŽURNALAI
Dr. J. Grinius — Rytai ir vakarai tarptautinėje knygų mugėje .......................... 35
Dr. J. Grinius — Romanas apie rezistento nelaimingo meilę ............................. 36

MOKSLAS
A. Ružaniec-Ružancovas — Išleidžiama "Mūsų Lietuva" ................................... 39
A. Mažiulis — žemaičių gyvenos bruožai .............................................................. 41
J. Matusas — Lietuviškas rūtų vainikėlis ir istorija .............................................. 43

RELIGINIS GYVENIMAS
L. A. — Popiežiaus žygiai .......................................................................................... 45

VISUOMENINIS GYVENIMAS
A. Plukas — Baltijos valstybės ir Pavergtų Europos Tautų organizacija ......... 46
Maironio metai ............................................................................................................ 47
"Dirvos" romano konkursas ...................................................................................... 47

Įvykiai ........................................................................................................................... 48
Skaityti daugiau...
 
ŽVILGSNIS Į PERNYKŠTĘ MŪSŲ VEIKLĄ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė A. R. - D.   

Naujų metų angoje įprasta pažiūrėti atgal, pasverti, kas atlikta per prabėgusius metus, kuo galima pasidžiaugti ir dėl ko tektų susimąstyti. Tad ir mes pabandysime mesti žvilgsnį į pernykštį mūsų triūsą ir pasidalinti viena kita pastaba.

1. Kultūrinėje srityje
Mokslo fronte pernai reikšmingas įvykis buvo penktasis Lietuvių Katalikų Mokslo Akademijos suvažiavimas Čikagoje rugsėjo 1, 2 ir 3 d. Jisai pasižymėjo ir dalyvių gausumu ir paruoštų paskaitų apimtimi. Iš Europos atvyko prof. J. Eretas, prof. Z. Ivinskis ir prel. L. Tu-laba. Organizacinių suvažiavimo darbų priekyje stovėjo P. Maldeikis, o posėdžiams vadovavo dr. J. Meškauskas. Be plenumo, buvo ir tokių sekcijų, kaip teologijos, filosofijos, socialinių mokslų, istorijos ir kitų posėdžiai su paskaitomis. Iš šių paskaitų susidarys stambus suvažiavimo darbų tomas, kuris jau ir ruošiamas. Kai kurie pranešimai savo tūriu verti ir atskiros knygos. Buvo pasigesta lietuvių kalbos ir literatūros sekcijos, ir tai sudarė spragą. Žinoma, ryšium su tuo pasigirdo ir kaltinimų. Reikia tikėtis, kad ateityje šis plyšys bus pataisytas, ypač kad pajėgų lietuvių kalbai ir literatūrai atstovauti nestokojame, tik tektų jas suderinti.
Skaityti daugiau...
 
Eilėraščiai PDF Spausdinti El. paštas
Parašė MYKOLAS VAITKUS   
AMŽINYBĖS PASIENY

Baltažiedė sniegele saulutės atokaitoj,
nežiūrėdama šalčio, pro sniegą pražydusi,
tu kuždi patylom: štai pavasario nuotaikoj
jau atbunda, plevena svajojimas didusai!. .

Vai, nutilki, gėlele tyliajam pasienyje!
Ir be tavo dainos verias gelmės krūtinėje,
su laikų ir erdvių prarajom susivienija
ir nuūžia simfoniją gal jau paskutiniąją.

Bet tesuokia jinai ten viduj susigūžusi,
ir temano kiti, kad ji merdi užšalusi,
kai jie girdi gyvybės atbundantį ūžesį,
ir sniegelės iš šaltojo kapo jiems kalasi,

Tai tylėkim, gėlele, svajos užkerėtoji,
nes gelmingai mes jaučiam pavasaro genijų,
tu - į rytmetį kelią prakalusi kietąjį,
aš — prigludęs kukliai amžinybės pasienyje . . .
Skaityti daugiau...
 
LIETUVIŠKŲ PARAPIJŲ PROBLEMA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė J. ŠOLIŪNAS   
Pagrindas, ant kurio ilgus metus rėmėsi lietuvių išeivijos veikla Š. Amerikoje, yra susvyravęs. Jam negresia staigus lūžis ar valandinis Išnykimas, tačiau jis labai ryškiai palaipsniui menkėja, silpnėja.

Šitas pagrindas yra lietuviška katalikų parapija, dažnai žinoma tautinės parapijos vardu, Tiesa, didelė dalis mūsų tautiečių, ypač tikėjimu mažiau besidominčių, bandys teigti, kad lietuviška parapija nebuvo ir nėra išeivijos veiklos pagrindas. Betgi tokiems abejotojams galime lengvai priminti visą eilę lietuviškų kolonijų, kur lietuviškos parapijos buvimas ar nebuvimas ryškiai parodo jos įtaką visapusiškai kolonijos veiklai. Ten, kur buvo stipri lietuviška parapija, klestėjo ir lietuviškumas, o kur tokios parapijos nebebuvo, lietuviška sala arba jau išnyko, arba baigia numirti.
Skaityti daugiau...
 
ŠYPSENA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė PAULIUS JURKUS   
Vieną vasarą, kai Antakalny baigė statyti garsią šv. Petro ir Povilo bažnyčią, karietom sudundėjo visas pulkas skulptorių, meistrų ir gizelių. Vyriausias jų buvo Pietro Peretti, italas iš Milano, augštas, lieknas, su baltom kojinėm, raudonu švarku ir mėlyna sagtim po kaklu. Jis perėjo bažnyčią ir tarė didžiūnui Pacui, bažnyčios statytojui:
— Aš jum padarysiu, ko dar nematėte!
Na, ir pradėjo, įžengęs pro didžiąsias duris. Ant kiekvienos kolonos, atbrailų, ant altorių ir sienų kėlė statulas, girlandų vainikus. Šimtus riterių, šventųjų, karalių, kilnių damų ir elgetų pristatė, kol pasiekė didįjį altorių. Bažnyčia atrodė, kaip iškilmingai pasipuošęs kariuomenės pulkas, išėjęs paradui. Tada pasirodė didžiūnas Pacas ir, ūsą riesdamas, paklausė:
— Ar jau padarėte tai, ką žadėjote?
— Ne! Aš sukursiu geriausią savo skulptūrą — gražiausią Vilniaus moterį — ir pastatysiu prie didžiojo altoriaus.
Pietro Peretti išdidžiaL užsimetė apsiaustą ir išėjo į miestą. Vilnių jau gerai pažino ir matė daug gražių veidų gatvėse ir soduose. Tikėjosi lengvai surasti tinkamą modelį.

Apsilankė rūmuose, kurių buvo pilna tuomet Vilniuje, ir greit pradingo. Vaikščiojo prekymečiuose, primerkęs akis ir piktas, stovinėjo aikštėse, bet — viskas veltui. Dailininkas niršo, smuklėse gėrė vyną, rūkė pypkę ir lyg šešėlis slankiojo, jieškodamas gražiausios moters.
Jau norėjo visa mesti ir net išvažiuoti, kai kartą, eidamas dulkina ir vieniša Bernardinų gatve, pažvelgė į viršų ir antro augšto lange pamatė veidą tokį dailų, tokį linksmą, kad dailininkas sustojo vietoje. Užsirišusi baltą skarelę ant galvos, mergaitė žiūrėjo, kaip žaidžia balandžiai, ir juokėsi.
Skaityti daugiau...
 
Eilėraščiai PDF Spausdinti El. paštas
Parašė KOTRYNA GRIGAITYTĖ   
PERLAS

Įaugęs perlas širdyje. Žaizda.
Prasiveria ji ir užgyja.
Bet nenumiršta niekada:
Žaizda ir perlas gyvas.

Įaugęs perlas širdyje. Žavu.
Sopėjimas saldus ir kietas.
Išeisiu aš su likimu,
Palikus perlui vietą.
Skaityti daugiau...
 
ŽINIOS APIE PIRMUOSIUS LIETUVIUS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė DR. KOSTAS R. JURGELA   
KOLONIJA JAMESTOWNE
Wulfstano laikais Lietuva anglams buvo žinoma tiktai kaip "rytų šalies" dalis. Kryžiaus karams prieš Lietuvą prasidėjus, jau Chaucerio raštuose atsirado žinios apie žygius į "Lettowe" ir "Pruce". Bet lygiagreičiais ėjo ir kukli prekyba, pvz. karalius Kęstutis 1342 m. suderėjo su Anglija prekybos sutartį. Bent vienas anglų karalius, Henrikas IV, dar būdamas Derby grafu, greta Vytauto dalyvavo žygyje į Lietuvą 1391 m. Vėliau, Vokiečių Ordiną "sutvarkius" 1410 ir 1435 metais, Lietuvoje prasidėjo ramesnis gyvenimas. Karalių Žygimanto "Senio" ir Žygimanto Augusto laikais medžioklės liovėsi buvusios tik vargšų pragyvenimo šaltiniu ir ponaičių pramoga, o pasidarė pelninga pramone žvėrių kailiais, panašiai kaip šiandien Kanadoje. Paskutinieji Jogailaičiai sutvarkė girias ir prasidėjo organizuotas kailių, vaško, medaus, gintaro, vilnų, linų, kanapių, dervos, potašo, rąstų ir medienos eksportas.
Skaityti daugiau...
 
Eilėraštis PDF Spausdinti El. paštas
Parašė O. B. AUDRONĖ   
PO LANGU

Po langu vasara verkia
šalnotų gėlių —
po langu numirė saulės —
neprikeliu jų.

Ko rūstauji piktas,
ledini,
grasus rudeny? —
po langu numirė saulės
ir saulės many.
 
Eilėraščiai PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Antanas Gustaitis   
ŽMONIŠKOJI TRAGEDIJA

Skirta žąsinui pragysti,

Sakalui skrajoti,
Man — tik pasakų jaunystė
Rimais atrajoti.

Apdainuoti jūrų vėjus,
Pliką pliažo smėlį,
Šunio aistrą ir siuvėjos
Jausmo skystimėlį.

Kada laumės širdis neša
Dvi į vieną glaudą,
Aš ragauju džiaugsmo lašą,
O už litrą skauda.

Ir kai sieloj vėtra supas —
Jau skvernai skylėti,
Reik bučiuoti šaltas lūpas,
O karštai mylėti . ..
Skaityti daugiau...
 
AMERIKOS SOCIOLOGŲ GINČAS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė ANTANAS MUSTEIKIS   
1. Sociologijos raida

Kaip žinoma, sociologija, kaip ją dabar suprantame, buvo įkurta pozityvistinės filosofijos tėvo prancūzo Augustino Comte pirmojoje 19 a. pusėje. Ligi šių dienų yra išskirtini keturi sociologinės raidos laikotarpiai. Pirmasis tęsėsi ligi maždaug 1875 m. ir gali būti vadinamas pionieriškuoju, kai šios šakos atstovai kūrė visuomenės mokslo sistemas izoliuotai, neturėdami profesinių ryšių vieni su kitais. Antrasis užsitęsė ligi šimtmečio pabaigos ir ryškiai charakteringas evoliucinės minties persvara, tad vadinamas evoliuciniu, nors nebuvo sutariama, kuris veiksnys — ekonominis, geografinis, rasinis, technologinis ar koks kitas — buvo laikomas lemiančiu evoliuciją. Trečiasis laikotarpis apima pirmąjį šio šimtmečio ketvirtį ir jam sunkiau parinkti vardą. To meto sociologai griovė neįrodomas 19 a. teorijas, vengė kurti naujas, nors užsimezgė psichologinės sociologijos mokykla, ir jieškojo moksliškesnio metodo, griebdamiesi empirizmo. Tad jis galima vadinti priešempiriniu. O ketvirtasis — dabartinis laikotarpis — yra būdingas įvairių požiūrių (frames of reference) kova ar jų bendradarbiavimu, koncentruojantis į siauro pobūdžio teorijas, rečiau ribojantis vidurinės apimties teorijomis ir beveik nė nebandant kurti didžiulių žmogaus ir visatos teorijų. Tai empirinio metodo suklestėjimo laikotarpis. Ir kiekvienas požiūris — ar neopozityvistinis, ar ekologinis, ar sociometrinis, ar funcionalinis ar analitinis, išskiriant gal tik vieną — filosofinį — yra išsiplėtojęs po empirizmo ženklu.
Skaityti daugiau...
 
RYTAI IR VAKARAI TARPTAUTINĖJE KNYGŲ MUGĖJE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Dr. J. Grinius   

Prieš antrą pasaulinį karą tarptautinės reikšmės turėjo Vokietijos Leipzigo mugės. Tačiau šitam miestui patekus į sovietinę santvarką, Leipzigo mugių reikšmė mažėja; tuo pačiu iškyla Frankfurto prie Maino (Vokietijoj) mugės, ypač knygų mugių tarptautinė reikšmė. Ji didėja kasmet čia dėl nevokiškų leidyklų gausėjančio dalyvavimo mugėj, čia dėl taikos premijos, kuri per mugę suteikiama kasmet vis kitam autoriui, nusipelniusiam savo raštais tautų susipratimui, čia dėl naujenybių, pasirodančių knygų pasauly. Tokia savotiška naujenybė Frankfurto knygų mugėje-parodoje 1957 metais buvo Pabaltijo tautų knygos laisvajame pasauly. 1961 m. knygų mugė (spalių 18-23 d.) buvo tarp kito ko įdomi tuo, kad greta laisvojo pasaulio knygų joj buvo išstatytos komunistinio ir Rytų nekomunistinio pasaulio knygų, o Vakarų Vokietijos leidyklų taikos premija buvo suteikta indų religijos filosofui Sarvepal-liui Radhakrišnanui.

Tarptautinėje knygų mugėje Frankfurte prie Maino pernai dalyvavo 32 kraštai, kuriems atstovavo 1843 leidėjai. Jų apie trečdalis buvo iš Vokietijos. Knygų vardų pernai parodoj buvo 100,000; knygų naujų leidimų buvo 44 000; 26.000 jų buvo vokiečių leidyklų ir 18,000 kitų mugėj dalyvavusių kraštų leidėjų. Nors šių skaičius buvo žymiai didesnis negu vokiečių, tačiau tų nevokiškų naujenybių buvo mažiau, nes nevokiški leidėjai pirmiausia stengėsi parodyti gražiąsias knygas. Su meniškai išleistomis knygomis pernai mugėje taip pat dalyvavo Čekoslovakija, Lenkija, Sovietų Sąjunga, Vengrija.
Skaityti daugiau...
 
ROMANAS APIE REZISTENTO NELAIMINGĄ MEILĘ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Dr. J. Grinius   
(Alė Rūta: BROLIAI, London 1961, Nidos klubo leidinys, 319 psl.)
Šis "Brolių" romanas įeina penktuoju į Alės Rūtos romanų seriją, pavadinta "Didžiąja meile". Ką šis bendras vardas tikrai reiškia -— sunku pasakyti. Jei tai yra gaivalinis (vitalinis) susirišimas su savo gimtine žeme ir jos žmonėmis, tai šis vardas gana gerai tinka "Brolių" romanui, kur Alė Rūta atskleidžia dviejų ūkininkų šeimų — tradicinių Mikėnų ir sukomunistėjusių Buteikių — priešginybes dėl tėviškės ir tėvynės Lietuvos per antrą pasaulinį karą. Nors tos priešginybes iškyla vokiečių sovietų karo pradžioje (1941 m.), bet didžiausios į-tampos pasiekia, sovietinei kariuomenei grįžtant į Lietuvą 1944 metais. Romano veiksmas ir trunka per kelis tų metų mėnesius (nuo ankstybo pavasario iki rudens).

Svarbiausiu to veiksmo herojum rašytoja atvaizdavo jauną ūkininkaitį Kazį Mikėną, kuris vokiečių sovietų karo pradžioje su ginklu vijo rusų komunistus iš Lietuvos, o vokiečių okupacijos metais nuvažiuodavo į Ginvylų kaimą apdirbti vokiečių sušaudyto savo dėdės Buteikio ir savo motinos tėviškės ūkį.
Skaityti daugiau...
 
JUOZAS KRALIKAUSKAS PDF Spausdinti El. paštas
JUOZAS KRALIKAUSKAS, laimėjęs "Draugo" romano premiją už veikalą "Titnago ugnis".
Juozas Kralikauskas anksčiau yra išleidęs novelių rinkinj iš mokytojų gyvenimo "Septyni kalavijai" (1937 m.), romaną "Urviniai žmonės" (1954 m.) iš auksakasių buities Kanadoje ir romaną "šviesa lange" (1957 m.). "Draugo" premijuotasis romanas "Titnago ugnis" yra iš Lietuvos istorijos srities, vaizduojąs Mindaugo laikus. Vertinimo komisijos pirm., Benys Babrauskas, jį taip apibūdino: "Titnago ugnis" parašyta taip sodriai, vaizdingai, tokiu taikliu žodžiu, skambia fraze, apskritai tokia stiliaus kultūra, kad nė vienas mūsų istorinis romanas ar apysaka nė mėginte nemėgino taip kultivuotai eiti prie dalyko. Be abejonės, tai yra pirmas šitoks romanas mūsų literatūroje. Jis rodo didelę literatūrinę kultūrą ir rašytojo pajėgumą" (Draugas, II dalis š. m. sausio 6 d.).
Skaityti daugiau...
 
IŠLEIDŽIAMA MŪSŲ LIETUVA — Lietuvos žemės vietovių aprašymas PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Aleksandras Ružaniec - Ružancovas   

Man, lietuviškų knygų bei kitų leidinių registratoriui nuo 1922 metų, tenka maloni pareiga pristatyti lietuvių skaitančiajai visuomenei vieną naują rankraštį, kurio išleidimas priklauso nuo pačių skaitytojų. Tai Lietuvių Enciklopedijos leidėjo Juozo Kapočiaus užsimota išleisti Broniaus Kviklio paruošta istorinė, geografinė, etnografinė studija apie Lietuvos vietoves — Mūsų Lietuva.

Kas iki šiol padaryta Lietuvos vietovių aprašymo reikalu

Apie Lietuvos gyvenvietes ir kitas vietas iki šiol daugiausia rašė svetimieji. XIX amžiuje buvo išleista keletas Lietuvos apskričių monografijų, kurias paruošė to meto istorikai, sulenkėję Lietuvos bajorai. Jų aprašymuose daugumas medžiagos paskirta bajorijos istorijai.
Skaityti daugiau...
 
ŽEMAIČIŲ GYVENOS BRUOŽAI PDF Spausdinti El. paštas
Parašė A. Mažiulis   
Senosios mūsų gyvenos kiek platesni spausdinti aprašai negausūs. Prisimename S. Daukanto Būdą, vysk. M. Valančiaus Palangos Juzę ir Paaugusių žmonių knygelę, P. Višinskio (Mūsų Tautosaka X 1935; rusiškai), C. Cappellerio Kaip senieji lietuvininkai gyveno 1904 (ir vokiškai), kun. J. Staugaičio Zanavykus(Švietimo Darbas 1921), M. Katkaus Balanos gadynę (M. Tautosaka IV 1931, atskirai 1949), E. Glemžaitės-Dulaitienės Kupiškėnų senovę 1958, o toliau jau tik vienas kitas prisimename vokiškai Lepnerj, Praeto-rių, Zwecką .. ., lenkiškai Jucevičių (dabar jau ir vertimą turime), Wi-tartą.. ., kai ką dar rusiškai..., atskirus straipsnius Gimtajame Krašte, Wisloje ir t.t. Kartais dar susigriebiame tų gyvenos aprašų nuotrupų St. Raštikio, St. Kairio, K. FJielinio ir kitų prisiminimuose.

Todėl paskutiniu metu pasirodžiusias dviejų dalių prof. Igno Končiaus Žemaičio šnekas imi su didžia meile, nes tai vieno iš mūsų kraštotyrininkų darbas, žmogaus, kuris jau 1922 Dotnuvoje sudarė kraštotyrininkų būrelį, drauge su J. Ruokiu paruošė Palangos kraštą, dar 1934 vadovavo Drobūkščių k. tyrinėjimams ir jį gana smulkiai aprašė, nuo 1912 m. žymėjo žemaičių pakelių kryžius ir pastogėlės (2424 km. kelio su 3234 vienetais; Soter 1932, 1936, 1937 ir 1938, Gimtasai Kraštas 1943), ilgametis Šiaulių Aušros muziejaus bendradarbis, Telšių Alkos vienas iš steigėjų ir visos eilės kraštotyrinių kursų paskaitininkas ir t.t. Tai žmogus, kuris šiemet nulinko po 75 metų amžiaus našta ir kuris daug giliau negu kitas įmynė pėdas į savo gimtąją žemaičių žemę, ir pačią žmogaus gyveną.
Skaityti daugiau...
 
LIETUVIŠKAS RŪTŲ VAINIKĖLIS IR ISTORIJA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė J. Matusas   
Kai 1939 m. iš panagių studijavau Konst. Jablonskio paruoštą Lietuvos dvarų inventorių rinkinį, užtikau rūtą, 1563 m. augančią Rokiškio klebonijos darže. Tai kol kas vienintelis tokis dokumentų liudymas (Istorijos Archyvas, Kaunas 1934 m., p. 678). Tą faktą trumpai pažymėjau "Naujojoje Sodyboje" 1941-42 m., rašydamas apie Lietuvos daržoves ir gėles istorijoje. Dalyką pakartojau "Žiburiuose", 1948 m. (Straipsny "Lietuvių Medžiaginė Kultūra Senosios Valstybės Laikais", nn. 84-85 Augsburge, Vokietijoje). Rūtos faktą jau platesniame gėlių ir daržovių kontekste referavau "Aiduose" (1959 m., n-ry 3).

Savaime suprantama, rūtą ir jos vietą Lietuvos liaudies papročiuose įterpiau į bendresnę ir platesnę studiją "Lietuvos Sodas, Daržas ir Darželis iki 16-tojo amž. pabaigos" (ji pasirodė žurnale "Tautos Praeitis", o angliška modifikuota versija "The Gardens in Medieval Lithuania" — Vokietijoje leidžiamuose "Comment. Baltic"). čia gėlės Lietuvoje, t.y., kul-tyvuojamosios daržuose atsekta iki 15-to amž. pradžios. Visi faktai apie daržą, sodą ir darželį paremti Dlugošo "Historiae Polonicae", minėtu "Istorijos Archyvu", "Lietuvos Metrika", "Akty Vilenskoj Archeogr. Komissii", "Sbornik Archeografičes-koj Zomissii", Herberšteino "Mosco-viter Wunderbare Historien" ir kitokiais mažesnės svarbos leidiniais.
Skaityti daugiau...
 
Trumpai PDF Spausdinti El. paštas
• Čikagos Pedagoginis Lituanistikos Institutas pasiryžo lituanistinius dalykus dėstyti korespondenciniu būdu. Tuo siekiama padėti jaunimui tų vietovių, kuriose nėra galima gauti augštesnio lituanistinio išsilavinimo. Institute einami šie dalykai: lietuvių kalba, liet. literatūra, lietuvių tautos istorija. Lietuvos meno istorija ir pedagoginiai mokslai. Visais reikalais rašyti šiuo adresu: Pedagoginis Lituanistikos Institutas, 5620 S. Clare-mont Ave., Chicago 36, 111.

• Vandos Sruogienės knygą "Lietuvos istorijos bruožai" leidžia Pedagoginis Lituanistikos Institutas Čikagoje. Veikalas taikomas studijuojančiam jaunimui. Dar numatoma išleisti prof. dr. A. Salio "Lietuvių kalbos tarmės". Tuo tarpu instituto leidiniai spausdinami rotatoriumi.

 
ATSIŲSTA PAMINĖTI PDF Spausdinti El. paštas
Mykolas Krupavičius: KUNIGAS DIEVO IR ŽMONIŲ TARNYBOJE. Išleido Lietuviškos Knygos Klubas Čikagoje 1961 m. Spausdino Draugo spaustuvė. 723 p.
J. Augustaitytė-Vaičiūnienė; ANT AUKURO LAIPTŲ. Išleido Terra. 112 p.
Alfonsas Tyruolis: SACRA VIA. Romos sonetai. Išleido Ateitis. Chicago, 1961. 77 p. Kaina $1.50.
Antanas Baranauskas: ANYKŠČIŲ ŠILELIS. Iliustravo Pranas Lapė. Išleido Romuva. New York, 1961. Kaina $5.00.
Stasys Antanas Bačkis: KATALIKŲ BAŽNYČIOS DOKTRINA APIE TAUTŲ APSISPRENDIMO TEISĘ. Atspaudas iš "Suvažiavimo darbų" IV t. 49-66 p. Roma, 1961.
Dr. Alfonsas šešplaukis: ADAM MICKIEWICZ AND LITHUANIA. 16 p.
Stepas Zobarskas: THE MAKER OF GODS. Ten Lithuanian stories. Voyages Press. New York, 1961. 131 p. $3 00.
Skaityti daugiau...
 
Popiežiaus žygiai PDF Spausdinti El. paštas
Parašė L. A.   

Kai buvo išrinktas dabartinis popiežius, mažai kas iš jo tikėjosi didelių žygių. Atrodė, kad šis senyvo amžiaus žmogus pastatytas užpildyti tuščiai vietai, iki ateis kiti rinkimai su platesnėmis kandidatų galimybėmis. Taip maniusieji smarkiai apsiriko. Popiežius Jonas XXIII nuo pat pirmos išrinkimo dienos pasirodė tvirtas ir veiklus. Jis, žengdamas į 80-tus metus, ėmėsi net tokio žygio, kuris gąsdintų ir vidurinio amžiaus žmogų. Cia labiausiai turime galvoje visuotinį Bažnyčios susirinkimą. Bet negalima pamiršti ir kitų popiežiaus darbų, kurie iš paviršiaus gali atrodyti daugiau kasdieniški. Tai Jono XXIII kalbos bei raštai įvairiausiomis progomis. Šis senas popiežius ne be pagrindo stebina savo gyvu sąmojum, gilia įžvalga į gyvenmią ir praktiškais sprendimais. Cia trumpai dirstelsime tik Jjo kalėdinę kalbą ir susirinkimo paskelbimo bulę.
Skaityti daugiau...
 
Trumpai PDF Spausdinti El. paštas
* Lietuvių Religiniui Kongresui ruošti Niujorke sudarytas komitetas. Jo pirmininkas — prel. Jonas Balkonas, vicepirm. — kun. N. Pakalnis ir kun. J. Aleksiūnas, ižd. — kun. L. Jankus, sekr. — kun. V. Dabušis ir kun. S. Raila. Kongresas ruošiamas 1964 m. pasaulinės parodos proga. Kongresui rengti komiteto adresas: 225 No. 5th St., Brooklyn 11, N. Y.

* Lietuvos atstovybė prie Vatikano persikėlė j kitus namus. Dabartinis adresas: Legatione di Lituania pres-so la Santa Sede, Via Aldega 2, Roma, Italy.

* Gruodžio 10 d. Brooklyne paminėta lietuvių pranciškonų vienuolyno įsikūrimo dešimtmetis. Paminėjime -vakarienėje dalyvavo Niujorko apylinkės dvasininkai ir apie 400 svečių. Pagrindines kalbas pasakė prel. J. Balkūnas, kun. N. Pakalnis ir pranciškonų provincijolas. Meninę programą atliko sol. L. Juodytė ir akt. Algis žemaitaitis. Vienuolynas įkurtas lietuviškai spaudai puoselėti. Cia išeina "Aidai", "Darbininkas", "Li-tuanus", "Šv. Pranciškaus Varpelis", "Karys", "Sportas" ir kitokių periodinių ir neperiodinių leidinių.

 
BALTIJOS VALSTYBĖS IR PAVERGTŲ EUROPOS TAUTŲ ORGANIZACIJA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė A. Plukas   

Lietuvos vadavimo darbe, be abejo, yra svarbu kuo daugiau įsijungti į įvairias tarptautines organizacijas ir pasinaudoti jų parama. Tai yra gerai supratę įvairūs mūsų veiksniai, ir todėl lietuvių atstovų galima matyti beveik visose svarbesnėse tarptautinėse organizacijose. Tačiau reikia pažymėti, kad ne visos tarptautinės organizacijos yra vienodai reikšmingos Lietuvos vadavimo darbui. Todėl įsijungiant į bet kurią tarptautinę organizaciją ir per ją nukreipiant savo pastangų dalį Lietuvos vadavimo darbe, reikia žiūrėti, kiek iš tikro ta ar kita tarptautinė organizacija gali patarnauti Lietuvos vadavimo reikalui.

Pastaruoju metu, kaip atrodo, mūsų veiksniai daugiausia dėmesio yra sutelkę į Pavergtų Europos Tautų organizaciją arba seimą (angliškai, Assembly of Captive European Na-tions). Jon yra įsijungę ne tiktai žymūs mūsų veikėjai, bet, kaip regis, ji yra laikoma svarbiausia tarptautine organizacija, kurion turėtų būti perkelta svarbi Lietuvos vadavimo darbo dalis. Tai patvirtina, pvz., ir Vliko pastarajame suvažiavime priimtos rezoliucijos, kuriose tiktai ši viena tarptautinė organizacija tesuminėta, nurodant, jog yra nutarta "stiprinti ir plėsti akciją per Pavergtų Tautų organizaciją Lietuvos nepriklausomybei atstatyti". (Darb., Nr. 82, 1961 gruodžio 6 d.).
Skaityti daugiau...
 
MAIRONIO METAI PDF Spausdinti El. paštas
Maironio — didžiojo tautos dainiaus ir atgimimo pranašo šimtmetį (gimęs 1862 m. spalio mėn. 21d.) visa Pasaulio Lietuvių Bendruomenė privalo tinkamai paminėti. Šį didvyrį pagerbdami, drauge stiprinsime mūsų tautinę gyvybę ir kultūrinį sąmoningumą. Tegu suteikia ši sukaktis mums kuo daugiau atgimimo, tegu gyviau mus visus pajudina. Mums gi šiandien taip stinga idealizmo, entuziazmo ir pasitikėjimo savimi.
Tam tikslui Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Valdyba kreipiasi į visų kraštų, apygardų bei apylinkių valdybas ir kiekvieną lietuvį bei lietuvę :
1. Tegu 1962 metai bus Maironio metais.
2. Maironio metais visoje Pasaulio Lietuvių Bendruomenėje turi sukilti jubilėjinė nuotaika ir akcija.
3. Visuose kraštuose — tai yra kiekvienoje apygardoje ir apylinkėje — nedelsdami tuoj pradėkime intensyviai ruoštis dideliems ir, kiek beišgalint, įspūdmgesniems Maironio minėjimams. (Akademija, Maironio dainų koncertas, paskaita, deklamacijos, jo dramos pastatymas ir inscenizacija ir k.).
4. Kiekvienas laikykime savo pareiga uoliai talkininkauti bei dalyvauti ruošiamuose Maironio minėjimuose.
5. Maironio metais įsigykime ir pakartotinai įsiskaitykime jo raštus, ypač "Pavasario balsus" ir "Jaunąją Lietuvą".
Brangios mūsų tautos bei mylimos tėvynės nelaimės akivaizdoje būtinai ir prideramu būdu paminėkime Maironio 100 metų sukaktį Testiprina vėl Maironis lietuvio viltį ir tikėjimą į tėvynės aušrą bei naują pavasarį. Tešviečia mums Maironio dvasios bei kūrybos heroika, idealizmas ir tėvynės bei laisvės meilė.
-Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Valdyba

 
DIRVOS ROMANO KONKURSAS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Dirvos Redakcija   
Dirvos redakcija skelbia pirmąjį romano konkursą. Lietuviai rašytojai nuoširdžiai kviečiami tame konkurse dalyvauti. Laimėtojui bus išmokėta 1,000 (vieno tūkstančio) dolerių premija.
Kiekvienam rašytojui, dalyvaujančiam konkurse, skelbiamos šios sąlygos:
a) Veikalo žanras — romanas.
b) Veikalas turi būti niekur nespausdintas.
c) Veikalo tematika ir dydis ne-aprėžiami, bet kūrinys turi būti vertingas literatūriniu požiūriu.
d) Konkursą laimėjęs autorius premijuotą kūrinį leidžia spausdinti Dirvoj be atskiro atlyginimo.
e) Premijuoto romano autorius pasilieka sau atskiro išleidimo teises, bet sutinka dėl leidimo sąlygų tartis visų pirma su Vilties Draugijos leidykla.
Skaityti daugiau...
 
ĮVYKIAI PDF Spausdinti El. paštas
* JAV LB centro valdybos pirm. Jonas Jasaitis sudarė tokį valdybos sąstatą: Valdas Adamkavičius — vicepirm. ir jaunimo reikalų vedėjas, Kostas Januška — sekr., Zigmas Dai-lidka — ižd., kun. Stasys šantaras — Kultūros Fondo valdybos pirm., Jeronimas Ignatonis — švietimo tarybos pirm., Algimantas Kėželis — teisinių - socialinių reikalų vedėjas. Jono Jasaičio, centro valdybos pirm., adresas: 7252 So. Whipple St., Chicago 29, 111.
* LB Kultūros Fondo naujai sudaryta valdyba, į kurią įeina: kun. St. šantaras — pirm., St. Semėnienė — I vicepirm., VI. Butėnas — II vicepirm., VI. Micas — sekr., K. Rožans-kas — reikalų ved., J. Gudas — ižd., Anatolijus Lakas — valdybos narys "Gimtajai Kalbai".
* Dienraštis "Draugas", be romano premijos, šiais metais duos 1000 dol. premiją ir už poeziją. Proga — Maironio gimimo 100 metų. Premijos mecenatas — dr. Kazys Alminas.
Skaityti daugiau...
 
AIDŲ PREMIJA UŽ LITERATŪRĄ PDF Spausdinti El. paštas
Mėnesinis kultūros žurnalas "Aidai", leidžiamas pranciškonų, pamečiui skiria po vieną $500.00 premiją už vertinimo komisijos geriausiu pripažintą grožinės literatūros ir mokslo veikalą, šiuo skelbiama jos taisyklės:
1. 1962 metais šeštą kartą premija bus skiriama už grožinę literatūrą: poeziją, noveles, apysakas, romaną ar dramą.
2. Už komisijos geriausiu pripažintą veikalą skiriama premija nebus skaldoma tarp atskirų autorių.
Skaityti daugiau...
 
"AIDŲ" GARBĖS PRENUMERATORIAI IR RĖMĖJAI PDF Spausdinti El. paštas
"AIDŲ" GARBĖS PRENUMERATORIAI
Fel. Kudirka, Vincas Tuskenis, Los Angeles, Calif.; St. Kudokas, W. Sacramento, Calif.; B. Starkienė, Santa Monica, Calif.;kun. В. F. Gauronskas, New Britain, Conn.;
kun. J. E. Rikteraitis, New Haven, Conn.; kun. dr. V. Cukuras, Middletown, Conn.; Ant. Tulys, St. Petersburg, Fla.; J. K. Aglinskas, M. D., Petras Balzaras, J. Kubilius, Pr. Urbutis, B. Vitkus, Chicago, III.; prel. Ig. Albavičius. Ant. Rugys, Ant. Zailskas, Cicero, III.; dr. P. Meškauskas, Lake Forest, III.; A. Lipskis, M.D., La Grange Pk., III.; Ant. Razma, M.D., Wilmington, III.; Monika Stankaitienė, Rockford, III.; K. G. Ambrozaitis, M.D., Portage, Ind.; Jonas Klimas, E. Chicago, Ind.; Elena Masaitienė, Havre de Grace, Md.; L. Bajorūnas, Kaz. Kupetis, Aldona Leščinskienė, Kaz. Škėma, Detroit, Mich.; P. Mikalauskas, Omaha, Nebr.; kun. dr. J. Starkus, Bayonne, N. J.; kun. V. Ka-ralevičius, Pr. Kudulis, Elizabeth, N. J.; Kaz. Jankūnas, Lodi, N. J.; Balys Šarkenis, Newark, N. J.; W. Koppas, kun. A. Račkauskas, Brooklyn, N. Y.; Irena Okunienė, Flushing, N. Y.; dr. A. Gylys, Kings Park, N. Y.; V. Adomavičius, M.D., Akron, Ohio; kun. dr. Titas Narbutas, Dayton, Ohio; Zigmantas Jankus, Cleveland, Ohio; Marija Krasauskaitė, Haverford, Pa.; Kaz. Valaitis, Philadelphia, Pa.; Romualdas Veitas, Pittsburgh, Pa.; prel. F. Bartkus, Dallas, Texas; dr. Agota Šidlauskaitė, Carp, Ont.; dr. Jonas Mališka, Montreal, Que.; dr. J. Sungaila, Toronto, Ont., Canada.
Skaityti daugiau...
 
Leidėjai PDF Spausdinti El. paštas
Redaguoja — Antanas Vaičiulaitis
Redakcijos nariai — Leonardas Andriekus, O.F.M., Juozas Girnius, Alfonsas Nyka - Niliūnas
Meninė priežiūra — Telesforas Valius
Leidžia — Tėvai Pranciškonai
Administracijos adresas — Aidai, 680 Bushwick Ave., Brooklyn 21, N. Y.
Dailininko adresas — Telesforas Valius, 84 Pine Crest Rd., Toronto, Ont. Canada
Redakcijos adresas — Antanas Vaičiulaitis, 4757 East Ave., S. E., Washington 28, D. C.
 
Viršeliai PDF Spausdinti El. paštas
 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai