Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
1963 m. 3 kovas
Turinys PDF Spausdinti El. paštas
Dr. Jonas Puzinas — MŪSŲ kultūriniai uždaviniai ir jų vykdymas ......................... 89
Fizinio lavinimo sekcijos rezoliucijos  ............................................................................. 92
Muzikos sekcijos rezoliucijos ............................................................................................ 98
Vincas Liulevičius — Amerikos lietuvių kultūriniai laimėjimai ................................ 99
Benys   Babrauskas — Lietuvis rašytojas Amerikoje ir jo knyga ............................. 106
Lituanistinių mokslų sekcijos rezoliucijos ................................................................... 108
Antrojo JAV ir Kanados lietuvių Kultūros Kongreso rezoliucijos ........................... 116

KŪRYBOS   PASAULY
LITERATŪRA
J. Š. — Literatūros sekcija ................................................................................................. 118
Dr. Jonas Grinius — Lietuvių literatūros tematinės problemos ............................... 118
Literatūros sekcijos nutarimai ......................................................................................... 123

RELIGINIS GYVENIMAS
O. B. — Lietuvybės išlaikymo parapijose sekcija ....................................................... 124

MOKSLAS
A. Rinkūnas —Lituanistinio švietimo problemos ....................................................... 126

MENAS
Vladas Jakubėnas — Lietuviškos simfonijos koncertas ............................................ 128

 VISUOMENINIS GYVENIMAS
Jonas Čiuberskis — Koreferatas prie J. Kardelio paskaitos ....................................... 131
Leonardas Šimutis — Periodinės spaudos ir laikraštininkų ateities uždaviniai ... 132
Stasys Pieža — Lietuvos reikalų ir mūsų kultūrinių temų
kėlimas pasaulio spaudoje ............................................................................................... 134

V. Zalatorius — Koreferatas prie St. Piežos paskaitos ................................................ 135
Skaityti daugiau...
 
MŪSŲ KULTŪRINIAI UŽDAVINIAI IR JŲ VYKDYMAS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė DR. JONAS PUZINAS   

PASKAITA KULTŪROS KONGRESO PLENUMO POSĖDYJE

DR. JONAS PUZINAS
PLB Kultūros Tarybos pirmininkas
Be daugelio mūsų rūpesčių išeivijos gyvenime, vienas iš pačių didžiausių yra tautinės gyvybės ir savosios kultūros išlaikymas bei jos ugdymas. Kas bent kiek labiau stebi mūsų bendruomeninį gyvenimą, gali lengvai pastebėti tolydžio didėjantį "nuovargį" lietuviškam darbui ir mažėjantį domėjimąsi kultūrinėmis vertybėmis. Kad nepaskęstume pilkoje kasdienybėje, nemažai rūpinasi įvairios mūsų organizacijos, piuda ir laisvajame pasaulyje išplitusi Lietuvių Bendruomenė. Daug kam tuo pačiu reikalu besirūpinant, pasitaiko tam tikro pasikartojimo darbe, kartais tam pačiam tikslui bent keliose vietose išleidžiami nelengvai surenkami pinigai. Panašių nesuderinto darbo reiškinių pasitaiko ir mūsų kultūriniame gyvenime. Ir išeivijoje turime daug stiprių jėgų mūsų kultuos darbui dirbti, bet reikia visas tas pajėgas sutelkti draugėn ir suderinti jų darbą. Kad lietuvių tautinės kultūros ugdymas, stiprinimas ir Išlaikymas būtų sėkmingas, būtina tą kultūros darbą planuoti ne tiktai šiai dienai, bet ir tolimesnei ateičiai. Tam reikalui PLB Valdyba 1962 m. kovo mėn. sudarė PLB Kultūros Tary-i.i kuri ryškintų lietuvių kultūros bei kultūriniu veikimo perspektyvas, planuotų stambesnis kultūros ir švietimo darbus, rūpintųsi mokslo ir meno kėlimu išeivijoje.
Skaityti daugiau...
 
FIZINIO LAVINIMO SEKCIJOS REZOLIUCIJOS PDF Spausdinti El. paštas
1.    Fizinio lavinimo ir sporto veikla reikalinga žymiai sustiprintos paramos iš visos lietuviškosios visuomenės, ruošiant įvairius pasitobulinimo kursus, stovyklas, varžybas ir sporto namų statybą.
2.    Priimant dėmesin, kad fizinis lavinimas ir sportas jaunimo auklėjime ir tautinių apraiškų išlaikyme užima vieną iš svarbesnių vietų, reikalaujama, jog visos lietuvių kultūrinės institucijos savo darbų plotmėje apimtų šios srities vaidmenį.
3.    Kultūros Kongreso Sporto sekcijos dalyviai vienbalsiai nutarė prašyti, kad Kultūros Kongreso Komitetas pasiųstų protesto rezoliuciją I. O. C. — International Olympic Commit-tee pirmininkui Avery Brundage (reziduoja Chicagoje) dėl neteisėto Lietuvos sportininkų panaudojimo tarptautiniame ir olimpiniame varžybų forume, įtraukiant juos Sov. Sąjungos rinktinėn.

Skaityti daugiau...
 
MUZIKOS SEKCIJOS REZOLIUCIJOS PDF Spausdinti El. paštas
1.    Kiekvienoje kolonijoje turi būti vargonininkas chorvedis, tinkamai muzikoj išlavintas, tvirto lietuviško nusistatymo, gerai suprantąs savo uždavinius Dievo ir Lietuvos atžvilgiu.
Todėl —
a.    Vargonininkų Sąjunga turi organizuoti atitinkamus kursus ar mokyklą čia minimiems darbuotojams parengti,
b.    Lietuviškųjų parapijų vadovybės sudaro tinkamas vargonininkų išlaikymo sąlygas,

c.    LB apylinkės su vietos parapijų vadovybe suranda vargonininkų kandidatų. Šis darbas turi būti pradėtas 1963 metų I-jį pusmetį.

2.    Lietuvių muzikų kūrybos skatinimas:
a.    Reikia visuomenėj skleisti idėją, kad atskiri asmens ir organizacijos pas kompozitorius užsakinėtų muzikos kūrinių,
Skaityti daugiau...
 
AMERIKOS LIETUVIŲ KULTŪRINIAI LAIMĖJIMAI PDF Spausdinti El. paštas
Parašė VINCENTAS LIULEVIČIUS   
PASKAITA ISTORIJOS SEKCIJOJE
(tąsa iš praeito numerio)

II. RŪPINASI LIETUVOS KULTŪROS KĖLIMU

1. Rėmė Lietuvos Bažnyčią
Religija tautos gyvenime vaidina labai svarbų vaidmenį. Tad šiam reikalui JAV lietuviai katalikai lėšų negailėjo. Daugelis Lietuvos bažnyčių pastatytos ar remontuotos šio krašto lietuvių pinigais. Jie sukūrė net specialių organizacijų  šiam  reikalui,  pvz.   Šakių  bažnyčiai.

Vilkaviškio vyskupija ryžosi statyti kunigų seminariją. Tinkamiausia vieta buvo Vilkaviškio dvaro žemėje. Tai žemei nupirkti reikėjo $26,000.00. 1925 m. kun. A. Steponaitis atvyko į JAV rinkti aukų. Ir paskelbė, kad jam reikia surinkti $26,000.00. Surinko arti paskelbtos sumos — $23,785.00.115
JAV lietuviai bažnyčias stato net svetimuose kraštuose. Kun. J. Kutas buvo atvykęs 1912. III. 6 į JAV rinkti aukų statyti bažnyčiai Taškentė, Azijoje.116. Jų dosni ranka pasiekė ir Argentiną bei Braziliją. Kun. J. J. Jakaitis, MIC, pastatė bažnyčią ir vienuolyną Buenos Aires amerikiečių aukomis. Kun. P. Ragažinskas pastatė lietuvišką mokyklą San Paulo irgi amerikiečių aukomis.117 Dar labiau stebina jų kilniaširdiškumas, pasiekiąs net tolimąją Indiją, kur šio krašto aukomis statomi didžiausi namai.
Skaityti daugiau...
 
LIETUVIS RAŠYTOJAS AMERIKOJE IR JO KNYGA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė BENYS BABRAUSKAS   
PASKAITA LITERATŪROS SEKCIJOJE

Pasaulio literatūros istorijoje nebūtas atsitikimas, kad apie 70 procentų rašytojų pasitrauktų iš savo tėvynės, palikdami tautą, kurią jie mylėjo ir tebemyli, kuriai rašė ir teberašo. Toks gausus laikinas mūsų rašytojų pasitraukimas iš savojo krašto buvo ne asmeninės savisaugos reikalas, bet pasaulinio masto protestas prieš laukinės baudžiavos pakartotinį antplūdį į Lietuvą. Lietuvos rašytojas pasitraukė todėl, kad, užuot namų nelaisvėje priverstas tylėti ar — dar blogiau — meluoti savo skaitytojams, laisvėje galėtų, skelbdamas tiesą, kovoti dėl gimtojo krašto išvadavimo.

Lietuvis rašytojas tą tautinį įsipareigojimą vykdo nepailsdamas ir nesustodamas. Vos tik antrasis pasaulinis karas pasibaigė, sugriautoje Vokietijoje dar tais pačiais 1945 metais pasirodė eilė karo metu mūsų poetų sukurtos poezijos knygų. Lietuviškų knygų leidimo centras ligi 1949 m. buvo Vokietijoje, o nuo 1950 m., mūsų rašytojų daugumai nusikėlus į Š. Ameriką, ten susikūrė naujos leidyklos ir išleidžiama didžioji knygų dalis.
Skaityti daugiau...
 
LITUANISTINIŲ MOKSLŲ SEKCIJOS REZOLIUCIJOS PDF Spausdinti El. paštas
1.    Sudaryti sąlygas Antanui Mažiuliui baigti paruošti spausdinimui tautotyrinį mokslinį veikalą "Lietuviškąją krikščionybę".
2.    Rūpintis išleisti dr. J. Balio "Lietuviškųjų dainų Amerikoje" II-ją dalį.
3.    Jieškoti žmonių, kurie perrašytų ir sutvarkytų a. a. Juozo Būgos tautosakos rinkinių užrašus. Surasti žmogų, kuris perrašytų iš juostelių Juozo Būgos surinktųjų dainų melodijas.
4.    Kalbos rašybai suvienodinti sudaryti komisija iš šių kalbininkų: St. Barzduko, prof. dr. P. Joniko, prof. dr. A. Salio ir prof. dr. Pr. Skardžiaus.
Skaityti daugiau...
 
Antrojo JAV ir Kanados Lietuviu Kultūros Kongreso REZOLIUCIJOS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Administrator   
Dr. Vincas Maciūnas skaito rezoliucijas

I.
Antrasis JAV ir Kanados Lietuvių Kultūros Kongresas, peržvelgęs lietuvių išeivijos kultūrines pastangas ir laimėjimus, su pasigėrėjimu ir dėkingumu vertina lietuvių kultūrininkų darbą ir kūrybą ir kviečia juos nesitenkinti tik esamos padėties palaikymu, bet pereiti į dinamišką kultūrinę ofenzyvą visose kultūros bei veiklos srityse.

II.
Pripažindamas kiekvieno lietuvio svarbą lietuvybei ir jos išlaikymui, Kongresas ypatingai kreipiasi į visus lietuvius kultūrininkus, lietuviškųjų parapijų vadovus, organizacijų veikėjus, spaudos darbininkus ir sportininkus, primindamas, kad kiekvieno jų darbas yra drauge ir lietuviškosios kultūros postas, už kurio gynimą ir išlaikymą jie yra atsakingi prieš lietuvių tautos ateitį.
Skaityti daugiau...
 
LITERATŪROS SEKCIJA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė J. š.   

Susirinkimas įvyko lapkričio 23 d. ir truko nuo 6 iki 11 vai. vak. Atidarė sekcijos vadovas Benys Ba-brauskas, pakviesdamas prezidiuman Juozą Kralikauską — pirm., Jurgį Jankų ir Juliją švabaitę — sekret., rezoliucijų komisijon — Aloyzą Baroną, Anatolijų Kairį ir dr. Vincą Maciūną. Dalyvavo apie 120 asmenų; keliasdešimt negalėjo patekti dėl vietos stokos.

Dr. Jonas Grinius skaitė 45 min. trukusią paskaitą "Tematinės problemos lietuvių literatūroje". Antras pranešėjas Jurgis Jankus kalbėjo arti valandos apie "Grūdą, nukritusį į akmenis". Po pertraukėlės Liet. Knygos Klubo vedėjas kun. Pranas Garšva padarė trumpą pranešimą tema "Dabartinis knygų leidimas ir skaitymas"; paskutinis pranešėjas buvo Benys Babrauskas, kalbėjęs valandą apie lietuvį rašytoją Amerikoje ir jo knygą.
Skaityti daugiau...
 
LIETUVIŲ LITERATŪROS TEMATINĖS PROBLEMOS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė DR. JONAS GRINIUS   
 Paskaita Literatūros sekcijoje

Pradedant lietuvių literatūros tematinių problemų apžvalgą, gali kilti klausimas: ar yra apskritai tematinės problemos literatūroj ? Jei yra, tai kaip jos atsiranda? Tik atsakius į šiuos klausimus, jau galima mėginti pažiūrėti, kokios yra tos problemos naujausioj lietuvių literatūroj.

Taigi pirmiausiai, ar yra tematinės problemos? — Jei prileisime, kad rašytojai rašo apie tai, kas jiems įdomu ir kas patinka,turėtu-me atsakyti, kad tematikos problemų literatūroj nėra. Panašus atsakymas iš pirmo žvilgsnio peršasi, atsistojus skaitytojų pusėj, nes jie yra laisvi pasirinkti tokius kūrinius, kurių temos, siužetai ir problemos jiems įdomūs. Bet minėtas klausimas šitaip pigiai, beveik komerciškai, neišsisprendžia, nes dailiosios literatūros knyga yra negirdimo dialogo židinys, kur susikryžiuoja rašytojo ir skaitytojų nevenodi požiūriai ir interesai. Knygos skaitymas visada yra tylus pokalbis. Nors jame rašytojas yra aktyvusis partneris, bet ir skaitytojas nėra tik pasyvus klausytojas.  Vienu  kartu jis pritaria rašytojo mintims bei vaizdams ir jais gėrisi, kitu momentu jis rašytojui šį tą prikiša, o kartais net jam reiškia savo apsivylimą. Nepasiekdamas skaitomosios knygos autoriaus, skaitytojas kartais savo įspūdžius, mintis ir sprendimus atvirai pasako savo draugams, o kartais juos viešai pareiškia spaudoj, tapdamas kritiku, tegu ir mėgėjišku kritiku. Tada dialogas tarp rašytojo ir skaitytojo tampa girdimu.
Skaityti daugiau...
 
II-jo KULTŪROS KONGRESO LITERATŪROS SEKCIJOS NUTARIMAI PDF Spausdinti El. paštas
1.    L. Bendruomenė kiekvienoje apylinkėje suorganizuoja nuolatinį lietuviškų knygų platinimą, panaudodama efektyvų gyvą kontaktą su pirkėjais; knygų leidėjai ir platintojai turi nuolat jieškoti sėkmingesnių, modernesnių būdų knygai paskleisti. Literatūros reikšmei pabrėžti ir skaitytojui suartinti su rašytoju.
2.    JAV LB Kultūros Fondas raginamas leisti ir tokias knygas, kurių leidimas jei ir neapsimoka, kurios tačiau yra vertingos ar reikšmingos.
3 Laikraščiai prašomi, susitarę su Lietuvių Rašytojų Dr-ja ar betarpiškai su žinomais rašytojais, atkarpoje spausdinti pirmoj eilėj mūsų rašytojų kūrinius ir, iš jų sudarius knygą, siuntinėti visiems laikraščio prenumeratoriams.
Skaityti daugiau...
 
LIETUVYBĖS IŠLAIKYMO PARAPIJOSE SEKCIJA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė O. B.   

Posėdį atidarė sekcijos vadovas prof. B. Vitkus, iškeldamas parapijos svarbą lietuvybės išlaikymui ir pakviesdamas ta tema kalbėti du paskaitininkus: Jurgį Gylį ir kun. dr. Praną Garšvą. Posėdžiui sekretoriauti pakviesta Ona Baužienė.

Paskaitos
Jurgis Gylys pažvelgė į Bažnyčios ir parapijos svarbą, jos rolę ir patarnavimą lietuvybei, štai jo pagrindinės mintys.
Visuomenėje tarp individų ir veiksnių turi būti tam tikras santykis, ir kiekvienos etninės grupės uždavinys yra tokius santykius nustatyti. Tokios grupės pulsas juntamas jo religinių, socialinių bei globos institucijų veikloje. Parapija yra kaip tik individo veikimo pozicija. Kai tautybė ir religija viena kitą remia, tada ir nutautimas etninėje grupėje yra mažesnis. Amerikoje lietuvybės išlaikymo pagrindinė bazė yra pati .A.merikos valdymosi forma — demokratija, kuri nedraudžia, bet dar net skatina etninį grupių veikimą. Gyvais pavyzdžiais iš žydų tautos gyvenimo prelegentas išryškino, kaip individas iš kiekvienos pozicijos turi gravituoti į savo visuomenę ir suprasti teisingus savo tautos egzistencijos pagrindus. Būti lietuviu reiškia būti pilnai įsisąmoninusiu: stipriu tautiškai ir religiškai. Tokį pilną lietuvybės įsisąmoninimą turi skiepyti Bažnyčia parapija, spauda, mokykla ir tėvai. Prelegentas skatina siekti vieningos veiklos, jieš-koti naujų efektingesnių kelių lietuvybės išlaikymui, būti ištikimais savo tautai ir religijai.
Skaityti daugiau...
 
ATSIŲSTA PAMINĖTI PDF Spausdinti El. paštas
DAILĖS PARODA. Čiurlionio Galerija, 1962 m. lapkričio 21-25 d. per antrąjį Kultūros Kongresą.
KUNIGO PAVEIKSLAS (Popiežių raštai apie kunigystę). Vertė prel. dr. Feliksas Bartkus, finansavo kun. Jonas A. Kučingis, atspaude Immacula-ta Press, Putname 1962 m. 152 p. kaina 1.50 dol.
Msgr. Michael J. Urbonas, LLD: 100 RELIGIOUS RHYMES, POEMS, DuBois, Pa., 1961 m., 97 p.
žem. Ant.: LIETUVOS VAIZDELIAI. Išleido Knygos Mėgėjai. Brook-lynas, 1962 m. 100 p. Kaina $1.00.
 
LIETUVIŠKOS SIMFONIJOS KONCERTAS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė VLADAS JAKUBĖNAS   

Rengimo epopėja, jspūdžiai ir kritika

Besiruošiant antrajam Kultūros Kongresui, jo rengimo komitete iškilo klausimas, ką šia proga gali pateikti muzikos sekcija. Buvo jaučiamas noras paminėti šį įvykį kokiu nors stambesniu muzikiniu parengimų, nekartojant šabloninių mišrių vokališkai-chorinių koncertų. Buvo pasiūlymų prašyti pakartoti kongreso proga kokį nors Čikagos Lietuvių Operos pastatymą; laimėjo tačiau nuomonės, kad tokia proga reikalinga duoti ką nors iš lietuvių sukurtos muzikos. Apsistota ties projektu suruošti lietuvių muzikos simfoninį koncertą. Toks parengimas būtų tikrai naujas mūsų padangėje; pilnas lietuvių muzikos simfoninis koncertas buvo "Margučio" suruoštas su Čikagos Grant Parko orkestru berods 1934 m.; mišrūs koncertai, dalyvaujant simfoniniam orkestrui ir atliekant dalinai ir   lietuvių   muziką,   buvo   kartais ruošiami "Margučio" Čikagoje, o taip pat "Vienybės" Brooklyne. Tačiau šiuo metu pilnas simfoninis koncertas, paremtas lietuviška muzika, būtų kažkas naujo, tikrai įspūdingo.

Simfoninis koncertas ir choras, diriguojamas J. Kačinsko
Skaityti daugiau...
 
LITUANISTINIO ŠVIETIMO PROBLEMOS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė A. RINKŪNAS   

Paskaitos, skaitytos lituanistinio švietimo sekcijoje, santrauka

Gyvenamoji aplinka

Lituanistinis švietimas būtų žymiai mažesnės apimties klausimas, jei jis ir būtų svarstomas tik kaip litua-lituanistinis švietimas. Deja, mūsų sąlygomis to padaryti neįmanoma. Tiek JAV, tiek Kanadoje lit. švietimas yra neatskiriamai susijęs su keletu kitų faktorių, išeinančių už mokyklos ribų ir mokyklos mažai kontroliuojamų, tačiau lemiančiai veikiančių visą mūsų švietimo eigą. Nuo trumpo žvilgsnio į tuos užmokyklinius faktorius ir reikia pradėti lit. švietimo nagrinėjimą, nes, priešingu atveju, plūduriuotume tiktai paviršiumi, neįžvelgdami dalyko esmės.
Pirmasis tokis užmokyklinis faktorius yra bendras idealistinis nusiteikimo kritimas visame laisvame pasaulyje. Idealizmo stoka matoma visose srityse. Mąstymo galių srityje įsivyravusi pragmatinė filosofija viso ko centre pastatė vien realią dabartį: nesvarbu, kuo buvai ir kas buvo — svarbu, kaip tau sekasi dabar. Iš to iškilo materialinių dalykų pervertinimas. Moralinio gyvenimo srityje toji pati filosofija atmetė pastoviuosius moralės dėsnius ir pastatė principą: gyvenk taip, kad būtum sveikas ir linksmas. Tai labai slidus principas, kurio padarinius matome kasdien: jaunimo girtavimas, palaidumas ir kriminaliniai nusikaltimai. Nors mūsų vaikai dar nėra nuėję per toli, tačiau blogio įtaka jau labai žymi.
Skaityti daugiau...
 
KOREFERATAS PRIE J. KARDELIO PASKAITOS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė JONAS ČIUBERKIS   
Nežinau, ar J. Kardelis taip suprato, ar jis praleido pro pirštus vieną iš svarbiausių mūsų išeivijos spaudos faktorių — būtent spaudą, kurią atvykę radome, apie kurią žinojome dar Lietuvoje būdami ir kuri per netrumpą gyvavimo laikotarpį atliko uždavinius mūsų išeivijoje, kurių ne tik neįvertinti, bet net nepaminėti būtų klaida ir nusikaltimas.
Atiduodamas visą priklausomą pagarbą — aš čia su dėkingumu prisimenu Vasaitį, Peniką, Vitėną, Lenk-laitį ir visą eilę kitų, daug iniciatyvos ir drąsos parodžiusių pokario

tremties spaudos išugdymo darbe Vokietijoje. Bet prisimenant juos, bent šia užuomina tegul bus pagerbti tie mūsų senosios išeivijos veikėjai, kurie, neatsižvelgdami nei į inteligentijos stoką, nei kitas sunkias spaudai leisti aplinkybes, suprato jos reikšmę tautiniame auklėjime, savitarpio santykių palaikyme, švietime ir tobulėjime.
Skaityti daugiau...
 
PERIODINĖS SPAUDOS IR LAIKRAŠTININKŲ ATEITIES UŽDAVINIAI PDF Spausdinti El. paštas
Parašė LEONARDAS ŠIMUTIS   
Tiesioginį laikraštininko darbą dirbus nuo 1915 metų ir bendradarbiavus spaudoje nuo 1911 m., žymiai lengviau man būtų žvelgti į mūsų spaudos ir laikraštininko nueitą kelią, negu kalbėti apie spaudos uždavinius ateityje.

Kokį vaidmenį suvaidino mūsų periodinė spauda ir laikraštininkai Lietuvoje ir jos išeivijos gyvenime, man žymiai lengviau būtų apie tai kalbėti. Kiekvieną paskaitos sakinį būtų galima pagrįsti ryškiais pavyzdžiais. Tai nelengva padaryti žvelgiant į ateitį.

Tačiau jaučiu, kad ir apie ateitį kalbant, yra būtina pasiremti praeitim. "Iš praeities tavo sūnūs te stiprybę semia" — giedame tautos himne.
Žvelgiant į lietuvių periodinės spaudos ir laikraštininko ateities uždavinius, pirmiausia tektų atsakyti į klausimą, ar keisis mūsų tautos uždaviniai, kaip tokie, ir ar su uždavinių pasikeitimu turės keistis ir lietuvių periodinės spaudos, jos leidėjų bei redaktorių uždaviniai ir pareigos ?
Skaityti daugiau...
 
LIETUVOS REIKALŲ IR MŪSŲ KULTŪRINIŲ TEMŲ KĖLIMAS PASAULIO SPAUDOJE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė STASYS PIEŽA   
STASYS PIEŽA Chicago American redaktorius

Pažvelgę į pasaulio spaudą, matome antraštes apie atominę bombą, sputnikus, apie La Dolce Vita, apie Elzbietą Taylor ir jos Kleopatrą, apie Kubą, Chruščiovą, Kennedį ir Indiją.

Šitoj pasaulio spaudos atmosferoj mes šį vakarą nagrinėjame klausimą: Kaip galime iškelti Lietuvos reikalus ir kultūrines temas pasaulio spaudoj ?
Aš šio klausimo tokioj atmosferoj netaikau kaip reductio ad absurdum,

Kaip mes galime iškelti pasaulio spaudoje, pavyzdžiui, Lietuvos bakūžę, kai vien tik Amerikos industrija išleidžia per metus vienuolika milijardų dolerių reklamai?

Neturėdami milijardų dolerių nei tarptautinių spaudos ryšių, kaip tiksliai mes, lietuviai, galime pasirodyti spaudoje, arba kitokiose komunikacijos priemonėse, kaip radijas ir televizija ?

Lietuvių pasaulyje šiandien gali būti keturi - penki milijonai. Tai mažmožis, lyginant su kitomis tautomis. O lietuvių kuklumas labai skiria juos nuo žydų, kurie kelia savo reikalus pasaulio spaudoje plačiai, sistemingai ir ryžtingai. Mes iš žydų šiuo reikalu galime daug pasimokyti.
Skaityti daugiau...
 
KOREFERATAS PRIE ST. PIEŽOS PASKAITOS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė V. ZALATORIUS   
Gaila, kad mes abu su St. Pieža prieš kongresą buvom taip užsiėmę, kad negalėjom susitikti ir plačiau išsikalbėti. Todėl ir šis pranešimas buvo paruoštas atskirai. Aš teisingai nuspėjau, kad prelegentas Pieža nagrinės būdus ir priemones, kaip lietuviams išgarsėti svetimtaučių, ypač amerikiečių tarpe. Mano kore-feratas bandys sukelti abejonių, ar tokia veikla būtų tiksli ir ar negeriau būtų visus ribotus lietuviškus išteklius ir energiją sukaupti veikimui tarp savųjų.

Pradžioj gal keletą žodžių dėl pačios temos. Kaip žinote, jos pavadinimas taip skamba — "Lietuvos reikalų ir kultūrinių temų kėlimas pasaulio spaudoje". Be gražbylystės tai galima būtų paprastai pavadinti — lietuviška propaganda.
Skaityti daugiau...
 
Leidėjai PDF Spausdinti El. paštas
Redaguoja   — Antanas Vaičiulaitis
Redakcijos   nariai     —     Leonardas Andriekus, O.F.M.,   Juozas Girnius,   Alfonsas  Nyka - Niliūnas
Meninė   priežiūra   —   Telesforas Valius
Leidžia   —   Tėvai Pranciškonai
Administracijos   adresas   —   Aidai, 630 Bushwick Ave., Brooklyn 21, N. Y.
Dailininko   adresas   —   Telesforas Valius, 84 Pine Crest Rd., Toronto, Ont. Canada
Redakcijos adresas — Antanas Vaičiulaitis, 4757 East Ave., S. E., Washington 28. D. C.

 
Viršeliai PDF Spausdinti El. paštas
 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai