|
|
1963 m. 7 rugsėjis
Pranas Garšva — Tautinė parapija išeivijoje ................................................................... 281 Mykolas Vaitkus — žvelgiant atgal ................................................................................. 286 Mykolas Vaitkus — Užtvanka praplyšo, Stebuklo žaibas, Dausų paukštė, Tu skrendi, tu vejies, Vilties gėlytė, Zavai, Išbusk ir paleisk, Nebe tie,nebe tie, Nelaukiama viešnia, Varpelis (Eil.) ................................................................................... 287 Pr. Pauliukonis — Amerikos lietuvių istorija kaip tautinio auklėjimo priemonė .... 291 Vyt. Alantas — Šventaragis sutinka Ramunę ................................................................. 297 Leonardas Andriekus — Nerimas, Pokalbis, Ant kranto, Vaikai, Ar jis žinos, Brangenybės (Eil.) ............................................................................ 302 Vaclovas čižiūnas — Mūsų politinės vienybės ir strategijos klausimu ...................... 304 Česlovas Obcarskas — Nakties elegija ............................................................................ 310 Dr. Pr. Skardžius — Dievas ir perkūnas ........................................................................... 311
KŪRYBOS PASAULY KNYGOS IR ŽURNALAI Jurgis Gimbutas — Lietuvos meno istorijos tyrinėjimai (Paul Rėklaitis: Einführung in die Kunstgeschichtsforsch- ung des Grossfürstentums Litauen) .................................................................................. 319 J. V. — Lietuviai sovietų vergų stovyklose (Kipras Bielinis: Teroro ir vergijos imperija — Sovietų Rusija) ................................................................. 321
MENAS Mikas Šileikis — Dail. J. Paukštienės dailės paroda ...................................................... 322 St. Daunys — MŪSŲ tautiniai šokiai ir antroji tautinių šokių šventė ........................ 322
VISUOMENINIS GYVENIMAS K. Mockus — Organizaciniai klausimai ......................................................................... 325
PASTABOS J. Vaitkūnas — Vydūno 1913 m. laiškas Lietuvos Tarybai ............................................ 327 Studijų savaičių sukaktis Europoje ................................................................................... 327 ĮVYKIAI .................................................................................................................................. 328
|
Skaityti daugiau...
|
TAUTINĖ PARAPIJA IŠEIVIJOJE |
|
|
|
Parašė PRANAS GARŠVA
|
PASKAITA II KULTŪROS KONGRESE
Lietuvybės klausimas yra daug platesnis ir gilesnis, nei tai siekia parapijos ribos, jos apimtis ir tikslai. Kai kalbama apie lietuvybės išlaikymą ir ugdymą tik parapijoje, mes tegalime įsileisti tik į labai mažą šio klausimų komplekso dalelę, nes parapijos, kaip tokios, paskirtyje šis reikalas visiškai neegzistuoja. Tačiau tautinis klausimas, kalba ir tautinių grupių saviti reikalai nėra svetimi parapijos veiklai, nes ji, siekdama savo tiesioginio tikslo, turi jieškoti tokių priemonių, kurios atitiktų jos tikslą, būtent, kad ji geriausiais būdais galėtų patarnauti savo parapieciams. Užtat ši tema tesiriboja tiktai išryškinimu, kas yra parapija, kas yra tautinė parapija išeivijoje ir kas sąlygoja lietuvybės išlaikymo bei ugdymo galimybes tautiniu parapijų apimtyje.
1. Parapija — Bažnyčia miniatūroje
Norėdami aiškiau nusakyti parapijos pagrindinius tikslus, mes turime pažvelgti pirmiausiai { pačios Bažnyčios prigimtį ir tikslus, nes parapija yra mažiausioji administracinė ir sielovadinė Bažnyčios dalis. Bažnyčia yra Kristaus įsteigta organizacija, kurios pagrindiniai tikslai yra žmogui pateikti reikalingų tikėjimo tiesų, nurodyti moralinio gyvenimo pradus ir parinkti tinkamiausias priemones gyventi Kristaus numatytais dėsniais. Jos pagrindinės funkcijos — mokyti, vadovauti ir teikti sakramentus. Bažnyčia turi mokyti Evangelijos tiesų, nurodyti kiekvienam laikui, vietai ir aplinkybėms tinkamiausius būdus tomis tiesomis gyventi ir stiprinti paskirą žmogų tomis priemonėmis, kurios yra augščiau laikinumo, kad jis galėtų siekti amžinybės.
|
Skaityti daugiau...
|
Naujasis popiežius, Giovanni Battista Montini, yra gimęs 1897 m. rugsėjo 25 d. šiaurinėje Italijoje — Brescia provincijoj, Concessio vietovėj. Gimnazijos ir filosofijos bei teologijos mokslus išėjo Brescia mieste. Kunigu įšventintas 1920 m. Pasiųstas j Romą studijavo šv. Grigaliaus universitete ir bažnytinėje diplomatų akademijoje. Baigęs mokslą, kelis mėnesius dirbo Varšuvos nunciatūroje. Atšauktas iš ten dėl pablogėjusios sveikatos, paskirtas j Vatikano valstybės sekretoriatą, kur išbuvo virš 30 metų. 1954 m pakeltas Milano arkivyskupu ir kiek vėliau kardinolu. Popiežium išrinktas birželio 21 d., pasivadino Paulium Vl-ju. Naujasis popiežius išsiskiria intelektualiniais, diplomatiniais ir karitatyviniais polėkiais. Jam yra labai gerai žinomi Lietuvos reikalai.
|
Parašė MYKOLAS VAITKUS
|
Turbūt, kiekvienas žmogus, priėjęs 80, ima kaskart dažniau mąstyti: bene tatai jau galutinė siena — atsivers durys — ir pulsiu į Anapus! Ką per savo gyvenimą esu nuveikęs? ir ko vertas tas mano atliktas darbas? Žinoma, ir aš tų minčių neišvengiu.
Ką tad esu savo gyvenime nuveikęs? Žinoma, kaip rašytojas ir neva poetas. O juk gyvenimas buvo nepaprastai ilgas! Gi esu parašęs krūvelę (20 su viršum) knygų. Ir jų vertė, imant kritiškai ir lyginant su tikrai vertingais veikalais, — maža. Kodėl gi tad stojau į tą rašytojo kelią? Argi pat pradžioj nenujaučiau neką tesukursiąs?. . Vai kas gi, pradėdamas rašyt, neturi abejojimų, o vis dėlto rašo!
|
Skaityti daugiau...
|
Parašė MYKOLAS VAITKUS
|
UŽTVANKA PRAPLYŠO
Ilgai, ilgai glūdėjo užtvanka — jausmų kalėjimo baširdė siena. . Bet štai, žiūrėk — neregima ranka stebuklo mostu jos pralaužė plieną —
Ir štai, ir štai pavasariniais sriautais, bangų bangom, pabudusi dvasia išsiveržė takais dar nekeliautais dainom, giesmėm, gaivia srove šviesia. .
Kaip nuostabu! Priešybės taip sutapo: prie seno dainiaus atviros duobės pražydę gėlės žavų skleidžia kvapą — ir naktį vėl lakštingala čiulbės. .
|
Skaityti daugiau...
|
AMERIKOS LIETUVIŲ ISTORIJA KAIP TAUTINIO AUKLĖJIMO PRIEMONĖ |
|
|
|
Parašė PR. PAULIUKONIS
|
PASKAITA II KULTŪROS KONGRESE
Atsibus tėvynės sūnūs, Didžią praeitį atminę; Pagimdys vargai galiūnus, Ugnimi uždegs krūtinę; Maironis Pedagoginė lietuvių literatūra visuotinės ir Lietuvos istorijos dėstymo klausimu yra gana skurdi. Kiti mokslo dalykai, ypač lietuvių k. ir matematika, šiuo atžvilgiu turėjo nepalyginamai geresnes sąlygas. Nors Vytauto D. universitete istorijos dėstymo metodika buvo paraleliai skaitoma Humanitarinių Mokslų ir Filosofijos fakultetuose, tačiau istorijos dėstymo metodika, parašyta J. Girčytės - Maksimaitienės, pasirodė tik 1940 metais, prieš pat tautos didžiąją tragediją. Tai gali būti pateisinama ir dėl to, kad tik atsikūrus Lietuvos valstybei, planingai ir objektyviai pradėta tyrinėti lietuvių tautos praeitis. Iki to laiko Lietuvos istorija kitataučių buvo gerokai klastojama, iškraipoma, o lietuvių romantikų perdaug išgirta. Reikėjo atkurti tikrą tautos praeities vaizdą. Tam reikėjo laiko ir kvalifikuotų atsidavusių žmonių, kurių kaip tik tada buvo stoka.
|
Skaityti daugiau...
|
ŠVENTARAGIS SUTINKA RAMUNĘ |
|
|
|
Parašė Vyt. Alantas
|
Iš XIII amž. kronikos "Šventaragis"
Kaip pasibaigė medžioklė, Šventaragis nežinojo. Jis išjojo medžioti su savo broliais, šunys išbaidė šerną, jie ilgai vijosi, bet nudobti žvėries jiems nepasisekė: šernas kuitė į girią vis gilyn ir gilyn. Kiti medžiokliai atsiliko, tik vienas Šventaragis sekė žvėries pėdomis. Galop šernas dingo brūzgynuose, medžioklis sustojęs apsidairė ir nebežinojo, kur esąs. Jis papūtė savo ragą, balsas nuskardėjo per girią aidų aidais, bet niekas jam neatsiliepė. Tuomet jis leido savo žirgui eiti akimoju, nes ne kartą Žaibas jį buvo išnešęs iš klaidynių.
Taip jis jojo ilgą laiką. Medžiai ėmė keistis: tarp eglių, pušų ir ąžuolų vis dažniau įsiterpdavo liepos ir beržai. Galop visos kitos medžių atmainos išnyko, ir jis išjojo į erdvią liepų retmę. Didelės liepos skarojosi laisvai. Daiktais saulės spindulių pluoštai, prasiskverbę pro lapiją, šliaužiojo po žalią, kaip patiesalas lygią, samanų dangą. Liepynas atrodė kaip rami, baltais liepų žiedais iškaišyta sala girios glūdumoje. Čia buvo taip ramu ir taiku, kad, rodėsi, ir užklydęs žvėris turėjo pamiršti savo plėšrumą, ir kraugerys vanagas, pamatęs liepyną iš augšty-bių, turėjo jį aplenkti ir grobio j ieškoti kitur. Šventaragis sustabdė savo žirgą ir susižavėjęs klausėsi dūzgimo bičių, kurios triūsė liepų žieduose ir medžių drevėse. Oras kvepėjo liepų žiedais ir medumi. Nors diena buvo troški, bet liepyne slankiojo gaivi vėsumėlė. Po medžioklės įtampos liepų retmė raiteliui atrodė kaip užburta pasakos šalis. ..
|
Skaityti daugiau...
|
Parašė LEONARDAS ANDRIEKUS
|
NERIMAS
Ši prieblanda rami, Tik žvaigždės skrieja, Tik upės ūžia, Tik širdys virpa ...
Kas nors manys, Kad gali būt ramybė Ir nerime.
Tasai, kuris žvaigždes Ir vandenis sustabdo — Man širdį sustabdys.
Paliksiu Jums, Žvaigždynai, savo nerimą Jums, vandenys!
|
Skaityti daugiau...
|
MŪSŲ POLITINES VIENYBES IR STRATEGIJOS KLAUSIMU |
|
|
|
Parašė VACLOVAS CIŽIŪNAS
|
4. Net ir mažiausiai politiškai išprusęs lietuvis išeivijoje supranta, kad jo tautos likimas yra glaudžiai susietas su viso pasaulio tautų likimu ypač šiais laikais, kai pasaulyje grumiamasi dėl būvio ir viešpatavimo dviejų iš esmės skirtingų pasaulėžiūrų. Tačiau vienoks ar kitoks tautos likimo objektyvavimasis vyksta pačioje Lietuvoje ir jos tiesioginėje kaimynystėje, tad mums be galo svarbu, kada ir kaip pati tauta (jos branduolys tėvynėje) ims į rankas savo laivelio vairą. Sunku šiandien pakankamai gerai suvokti, kokios visuomeninės jėgos iškils lemiamai kovai tėvynėje, tačiau jų buvimu ir brendimu tai kovai mes neabejojame. Suprantame ir įvertiname okupanto ir jo pakalikų nervingumą ir nuolatinį erzelį dėl indoktrinacijos ir niveliacijos nesėkmių. Išeivijai tad iškyla nei kiek nemažesni uždaviniai, negu jie buvę praeityje. Plačiausias ir pagrindinis uždavinys yra ir bus visais būdais lengvinti tautos kovą, talkinti jai visose srityse, kuriose ji, būdama šiuo metu izoliuota nuo laisvojo pasaulio, negali reikštis nei žodžiu nei veiksmu.
|
Skaityti daugiau...
|
Parašė ČESLOVAS OBCARSKAS
|
NAKTIES ELEGIJA
Tyluma. Tavo žodžiai užgeso. Nakties vidury tyvuliuoja sutemę, liūdni ežerai. Pražūties krantuose šešėliai juodi ir bevilčiai veidai.
Tyluma. Tavo akys išblėso. Krantuos mirė saulių veidai ir viltis. Į tave naktį žiūri žvaigždynai šalti —Ir sustingsti tu tyruos nykiuos.
Tamsuma. Tavo veidą apkrito numirę lapai. Nakty liko skausmas tik juodas. Kaip žvaigždė tamsi, tavo rankose supas šalta nebūtis. Gal balti beržai?
|
Parašė DR. PR. SKARDŽIUS
|
PASKAITA II KULTŪROS KONGRESE
(Tęsinys)
3. Perkūnas, jo daryba ir kilmė Žodis perkūnas savo daryba ir kilme daug kuo skiriasi nuo dievo: šis pastarasis, kaip matėme, yra didžiai senas, paveldėtas iš ide. prokalbės, dar sutinkamas daugely ide. kalbų ir gali būti išvestas iš vienos bendros prolytės, kurios darysena irgi nesunkiai suprantama; perkūnas, priešingai, tik kaikuriose ide. kalbose turi apytikrių atitikmenų, o kitose jo pavadinimas didžiai įvairuoja ir nerodo jokios bendros prolytės. Taigi šie žodžiai yra nevienodo amžiaus ir yra kitėję bei plitę įvairiais keliais.
|
Skaityti daugiau...
|
LIETUVOS MENO ISTORIJOS TYRINĖJIMAI |
|
|
|
Parašė Jurgis Gimbutas
|
Praėjusių metų pabaigoje Herde-rio Institutas Marburge (Vak. Vokietijoje) išleido dr. Povilo Rėklaičio knygą "Einfuehrung in die Kunstgeschichtsforschung des Gross-fuerstentums Litauen". Autorių pa-pažįstame iš jo puikių straipsnių Lietuvos meno istorijos temomis "Aiduose", "Liet. Enciklopedijoje" ir k. Išsamesnės P. Rėklaičio studijos spausdintos "Commentationes Balti-cae" 1955 ir "Zeitschrift fuer Ostforschungen" 1959 m. Dabar jau turime jo pirmąją knygą, tiesa, dar ne pilną Lietuvos meno istoriją, bet tik įvadą į meno istorijos tyrinėjimus. Apimama plati Didžiosios Lietuvos Kunigaikštystės teritorija 16 a. pabaigos ribose. Apsiribojama architektūros ir dailės paminklais, sukurtais iki 19 a. pradžios, kada Lietuvos valstybė buvo sužlugdyta Rusijos priespaudoje ir politiškai ir kultūriškai. Knyga išleista labai jau kukliai: rotatorium padaugintas mašinraštis su minkštais viršeliais, be iliustracijų, šis lyg ir rankraštinis leidinys ateityje turėtų būti perspausdintas, kaip didesnio veikalo dalis. Apie penktadalis tos knygos, 43 psl., skirta kondensuotai tyrinėjimų istorijai. Kiti 173 psl. apima gausią bibliografiją ir sistemingus dalykų, vietovių ir vardų indeksus. Tekstas parašytas 1957, bibliografija 1961 m.
|
Skaityti daugiau...
|
LIETUVIAI SOVIETŲ VERGŲ STOVYKLOSE |
|
|
|
Parašė J. V.
|
Iki šiol yra išėjusios kelios knygos daugiausia apie atskirų lietuvių pergyvenimus sovietų vergų stovyklose. Tačiau mums trūksta išsamios ir dokumentuotos studijos apie sovietų ištremtos lietuvių tautos dalies tragediją. Tokios studijos paruošimas turėtų būti vienas iš mūsų veiksnių svarbesnių uždavinių. Betgi iki šiol nei mūsų veiksmai, nei atskiri asmenys tuo reikalu nėra parodę didesnio susirūpinimo.
Kipras Bielinis savo knyga "Teroro ir vergijos imperija — Sovietų Rusija" tarsi bando šį trūkumą užpildyti. Šioje nedidelio formato 310 puslapių knygutėje jis yra tarsi užsibrėžęs tai atlikti gana plačiai. Pirmiausia jis nupiešia bolševikų teroro sistemą apskritai (čeka, GPU, NKVD) ir pacituoja sovietų baudžiamąjį kodeksą (17-58 p.p.); po to aprašo sovietų tardymo būdus, priemones bei mokslą (59-97 p.p.) ir sovietų prievartos darbo stovyklas (jų administravimą, vergų išnaudojimą, maitinimą, bausmes 97138 p.p.); pagaliau jis pavaizduoja Pabaltijo žmonių kančias įvairiose sovietų vergų stovyklose (138-308 p.p.). Tai yra knygos pats plačiausias ir lietuviams įdomiausias skyrius. Jame randame suminėta gana daug lietuvių, kurie "buvo sovietų ištremti į Vorkutą, Intą ar įvairias stovyklas Uralo kalnuose, Vakarų Sibire, Krasnojarsko srity, Jenisėjaus žemupy, Kazachstane, Tolimuosiuose Rytuose.
|
Skaityti daugiau...
|
Vaclovas Biržiška: ALEKSAND-RYNAS, II t. senieji lietuvių rašytojai prieš 1865 m. Išleido JAV LB kultūros Fondas, Čikaga, 1963, 498 p. Vincas Krėvė: RAŠTAI VI t. DANGAUS IR ŽEMĖS SŪNŪS. Lietuvių Enciklopedijos leidykla. Bostonas 470 p. MŪSŲ ŠOKIAI. Jungtinių Amerikos Valstybių ir Kanados Lietuvių Antrosios Tautinių šokių šventės Repertuaras. Išleido Jungtinių Amerikos Valstybių ir Kanados Lietuvių Pirmosios Šokių šventės Komitetas. Chicaga, 1962 m. 261 p. Šioji knyga apima ne tik tautinių šokių antrosios šventės repertuarą, bet išeina ir už jos ribų, kaip aplamai tautinių šokių vadovėlis. Vytautas Kavolis: ŽMOGAUS GENEZĖ. Psichologinė Vinco Kudirkos studija. Chicagos Lietuvių Literatūros Draugijos leidinys. Chicago, 1963 m. 87 p. Kaina 1 dol. K. C. Clrtautas: THE REFUGEE. The Citadel Press, N. Y., 1963. 160 p. $3.50.
|
Skaityti daugiau...
|
DAIL JADVYGOS PAUKŠTIENĖS DAILĖS PARODA |
|
|
|
Parašė Mikas Šileikis
|
Dailininkės Jadvygos Dobkevičiū-tės - Paukštienės apžvalginė dailės paroda Čiurlionio galerijoje, Jaunimo Centro patalpose Čikagoje įvyko š. m. gegužės 25-31 d.d. Buvo išstatyti 67 darbai, didžioji dalis tapyba, tiktai trys akverelės ir trys temperos.
Dail. J. Paukštienė ryžtingai eina į meno platumas, ši josios paroda kaip tik ir atskleidė tai, kas ligi šiol laimėta, o laimėta nemažai. Iš ekspresionistinių manierų pasuko ab-straktizman, tuo pačiu prarasdama savo pirmykštį kūrybinį pasaulį, kuris jai būdingas, užduodama mums naują mįslę: kilti, ar pasilikti pirmykščiame pasaulyje ? Naujasis dail. J. Paukštienės etapas rodo daugiau vidinio pasaulio išraiškos, — objekto ir formos naujumo, mažiau impresionistinio detališkumo, techniško lengvumo. J. Paukštienės abstraktus elementas ekspresionistinėje dvasioje atsisieja nuo anktyvesniųjų daiktinių temų, bet galutinai nuo jų neatsisako. Ją vis teberiša humanistinis idealizmas — meilė realioms formoms, kurias sugestijonuoja gamta ir iškelia pats gyvenimas — visa, kas aktualu sau ir kitiems.
|
Skaityti daugiau...
|
MŪSŲ TAUTINIAI ŠOKIAI IR ANTROJI TAUTINIŲ ŠOKIŲ ŠVENTĖ |
|
|
|
Parašė St. Daunys
|
Visos tautos ir visais amžiais šoko, šoka ir šoks. šokis amžinai gyvas, jaunas ir nemarus visuose kontinentuose. Visos tautos ypačiai didžiuojasi savaisiais tautiniais šokiais, rodančiais liaudies sukrautus ir išsaugotus tautinės kultūros lobius. Savo spalvingaisiais tautiniais šokiais pelnytai didžiuojamės ir mes.
Kokius šokius ir kodėl vadiname tautiniais šokiais? Tautinių šokių tyrinėtojai ir puoselėtojai norėtų didelę tautinių šokių dalį vadinti liaudies šokiais: jie sukurti mūsų krašte, mūsų sodžiuose, išsivystė iš atskiros žmonių grupės pergyvenimo, surišto su kasdieniu gyvenimu, papročiais, darbu, apeigomis ir daugiau ar mažiau nusistojusia forma plito po visą kraštą, iš dalies ir kito, bet išliko nesužaloti svetimybėmis. Kiti šokiai iš kitų kraštų per dvarą į mūsų žemę atkeliavo. Iš dvaro juos pasisavino sodžius, pritaikė savitą charakterį ir sulietuvino. Tokius šokius dera vadinti tautiniais šokiais, nes jie nėra surišti su kuria apylinke ar žmonių grupe — jie yra bendri visai tautai, šokami visur ir visų. Jie irgi yra mūsų tautinės kultūros dalis. Kai šiandien anapus geležinės uždangos liaudies sąvoka sužalota ir iškreipta, abi šokių grupes vadiname bendru tautinių šokių vardu. O kaip seni mūsų tautiniai šokiai?
|
Skaityti daugiau...
|
Parašė K. Mockus
|
Bendruomenės veikla
JAV Lietuvių Bendruomenė sudaro visos PLB daugumą, todėl jos veikla ir reiškia visos bendruomenės pagrindą. Būta, o gal ir esama, nuomonių, kad toji veikla kaip reikiant neišsijudina, kad kitų kraštų negausios bendruomenės reiškiasi žymiai gyviau. Iš tikrųjų visaip būna ir tuose kituose kraštuose. JAV bendruomenės veikėjams nuo pat pradžios teko ir dabar tenka skaitytis su faktu, kad čia senesniųjų imigrantų ir jų vaikų yra susidariusi tam tikra organizacinė sistema, kuri, nors ir nerodo šiandien ypatingo gyvumo, vis dėlto negali ir neturi būti Ignoruojama. Bendruomenė apjungia ir apjungs daugiau tuos lietuvius, kurie paliko savo kraštą, traukdamiesi nuo komunistinės Rusijos invazijos II-jo pasaulinio karo pabaigoj. Mums yra reikalingos jėgos ir visų tų lietuvių, kurie atvyko čia prieš kelis dešimtmečius arba kurie išaugo jau naujame krašte. Jų tarpe esama nuostabiai puikių veikėjų, kurie, dabar jau dažniausiai sulaukę tikrai žilo plauko, dar rodo didelio intereso ir teikia daug paramos lietuviškam visuomeniniam gyvenimui, bet kurie yra susirišę su anksčiau čia prigijusiomis organizacinėmis formomis ir sunkiau gali sutapti su bendruomenės organizacija. Tenka veikti atsargiai ir jieškoti kelio apjungti visokių linkmių lietuvius, įskaitant ir tuos, kurie neįsijungė ir neįsijungs į bendruomenės veiklą.
|
Skaityti daugiau...
|
STUDIJŲ SAVAIČIŲ SUKAKTIS EUROPOJE |
|
|
|
Parašė M. M.
|
Rugpjūčio 7-14 dienomis Koenigs-winteryje prie Bonnos, Vokietijoje, įvyko dešimtoji lietuvių studijų savaitė. Jos pagrindinė tema — "Tauta tėvynėje ir svetur". Paskirose paskaitose bei pranešimuose buvo nagrinėjami šie klausimai: 1. Tautiškumas: jo sąvokos kitimas ir jo prasmė tremtyje (paskaitininkas — dr. K. J. Čeginskas iš Upsalos) ; 2. Lietuvis tarp kitataučių — tremtis, kaip uždavinys (prof. J. Eretas iš Bazelio); 3. Kalbos vaidmuo ir vertė tautybei išlaikyti (rašytojas R. Spalis iš Halifaxo); 4. Kultūrinė kūryba ir jos pavojai pavergtoje Lietuvoje (dr. J. Lingis iš Stockholmo); 5. Kultūrinė kūryba ir jos pavojai svetur (kun. dr. A. Baltinis iš Čikagos) ; 6. Religinės bendruomenės vaidmuo tautiniu atžvilgiu (kun. dr. S. Matulis iš Londono); 7. Pranešimas apie studentų gyvenimą pavergtoje Lietuvoje (pranešėjai — stud. V. Macaitytė ir stud. W. Toerneris, abu neseniai atvykę iš Vilniaus); 8. Pranešimas apie Vokiečių - Pabaltiečių draugijos veiklą Vokietijoje ir galimybes per ją veikti lietuvybei (pranešėjai A. Gruenbaum ir V. Banaitis, abu iš Miuncheno); 9. Lietuvybė Amerikoje (pranešėjai kun. dr. A. Baltinis, dr. J. Grinius iš Miuncheno Ir dr. P. Vileišis iš Jungt. Valstybių).
|
Skaityti daugiau...
|
Parašė J. Vaitkūnas
|
VYDŪNO 1918 LAIŠKAS LIETUVOS TARYBAI Prieš 45 metus vasario 16 d. Lietuvos Tarybai deklaravus Lietuvos Nepriklausomybę, kovo 23 d. Lietuvą tada okupavusios Vokietijos kaizeris, kad ir su tam tikromis sąlygomis, nepriklausomybę Lietuvai pripažino. Ta proga Vydūnas parašė Lietuvos Tarybos pirmininkui laišką, reikšdamas savo giedras viltis dėl Lietuvos ateities ir gražiai pasidžiaugdamas, "kad mus likimas parinko gyventi Lietuvai", žemiau tą laišką perspausdiname iš "Lietuvos Aido" (1918.VII, Nr. 56), tuo drauge kad ir kukliai paminėdami Vydūno mirties (1953.11.20) dešimtmetį. J. Vaitkūnas
|
Skaityti daugiau...
|
Pasaulio lietuvių bendruomenės antrasis seimas buvo Toronte rugpjūčio 30 - rugsėjo 1 d. Atidarė pirm. dr. J. Sungaila. Invokaciją atkalbėjo prel. J. Balkūnas. Į prezidiumą išrinkti po atstovą iš kiekvieno krašto — dr. P. Lukoševičius (Kanada), J. Jasaitis (JAV), kun. dr. J. Aviža (Vokietija), K. Čibiras (Urugvajus), F. Senkus (Anglijos įgaliotas), kun. J. Petrošius (Prancūzija), G. Procu-ta (N. Zelandija), Ign. Padvalskis (Argentina), prel. V. Balčiūnas (Italija), Z. Domeika (Venezuela), J. Ba-čiūnas (Australijos įgaliotas). Pirmininkavo pakaitom Lukoševičius, Jasaitis ir kun. dr. J. Aviža. Sekretoriate buvo A. šapokaitė, V. Judzinta-vičiūtė ir B. Birietienė. Sudarytos taip pat komisijos — revizijos, mandatų, nominacijos, rezoliucijų.
|
Skaityti daugiau...
|
Redaguoja — Antanas Vaičiulaitis Redakcijos nariai — Leonardas Andriekus, O.F.M., Juozas Girnius, Alfonsas Nyka - Niliūnas Meninė priežiūra — Telesforas Valius Leidžia — Tėvai Pranciškonai Administracijos adresas — Aidai, 680 Bushvvick Ave., Brooklyn 21, N. Y. Dailininko adresas — Telesforas Valius, 84 Pine Crest Rd., Toronto, Ont. Canada Redakcijos adresas — Antanas Vaičiulaitis, 4757 East Ave., S. E., Washington 28. D. C.
|
|
|
|
|
|