| |
|
|
1961 m. 6 birželis
Zenonas Ivinskis — Adolfo Šapokos darbai Lietuvos istorijos srityje .. 233
Stefan George — šventyklos sudeginimas .................................................. 245
Jurgis Gimbutas — Lietuvos medinės bažnyčios ...................................... 248
Aleksandras Iljasevičius — Filatelistas (eil.) ............................................... 252
Viktoras Vizgirda —Dailininkas Justinas Vienožinskis .......................... 253
Nelė Mazalaitė — Pasiuntinys ...................................................................... 257
Dr. Jonas Grinius — Salomėja Nėris ............................................................ 261
KŪRYBOS PASAULYJE KNYGOS IR ŽURNALAI
Antanas Vaičiulaitis — žvilgsnis į "Vidudienio sodų" poetą ................. 272
A. G. — V. Bogutaitės pirmoji knyga .......................................................... 273
Jaunimo Literatūros konkursas .................................................................... 274
MENAS
M. Šileikis — Dail. V. Vizgirdos darbų paroda Čikagoje ....................... 275
RELIGINIS GYVENIMAS
Tėv. L. Andriekus, O.F.M. — Prel. Pranciškus Juškaitis
— "Aidų" mecenatas ....................................................................................... 276
VISUOMENINIS GYVENIMAS
Pranys Alšėnas — Vienuolika metų su dr. A. Šapoka ............................ 278
Įvykiai ............................................................................................................... 280
ŠIO AIDŲ NUMERIO LEIDĖJAS: PREL. PRANCIŠKUS JUŠKAITIS, Cambridgio Liet. Parapijos Klebonas.
JUNE, 1961
AIDAI - ECHOES, cultural magazine published monthly, except July and August, by the Franciscan Fathers, Kennebunkport, Maine. Subscription $6.00, single copy 60c. Second-class postage paid at Kennebunkport, Maine and at additional mailing offices.
|
|
ADOLFO ŠAPOKOS DARBAI LIETUVOS ISTORIJOS SRITYJE |
 |
 |
 |
|
Parašė ZENONAS IVINSKIS
|
(Vainiko vietoje jo kapui svetimoje žemėje)
"Lietuvos istorijos laukai. . . neteko pagrindinio tyrinėjimų šulo. Jo darbų vaisiai liko dideli ir nemirs. .." Šitaip vertino "Tėviškės Žiburių" vyr. redaktorius dr. A. Šapoka 1960 m. rugpjūčio 18 d. tada (VII.29) mirusio prof. K. Jablonskio įnašą Lietuvos istorijon. Už gero pusmečio lygiai tuos pačius velionies žodžius jau reikia pakartoti, žvelgiant į jo paties atliktą darbą mūsosios praeities baruose.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė STEFAN GEORGE
|
KUNIGAI: VYRIAUSIAS, PIRMASIS, ANTRASIS, TREČIASIS. KETVIRTASIS IR PENKTASIS — PASIUNTINIAI.
VYRIAUSIAS
Štai ko sulaukti teko: jie už miesto,
Prie sienos, verčia akmenis ir sėja
Žoles.
PIRMASIS
Menu — jau dvylika bus metų -
Kaip senasai pamišėlis karalius
Per didįjį nederlių šliaužė sodan
Ir ten sausoje žemėj pasilenkęs
Savo išblyškusia ranka sodino
Šaknis.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
LIETUVOS MEDINES BAŽNYČIOS |
|
|
|
|
Parašė JURGIS GIMBUTAS
|
MEDŽIAGA LIETUVIŲ ARCHITEKTŪRAI PAŽINTI
XVIII-XIX a. statytos Lietuvos miestelių ir bažnytkaimių medinės bažnyčios daugumoje yra tipingos tam ir senesniems laikotarpiams. Daugumas XIX a. pabaigos ir vėlesnių bažnyčių yra mažiau įdomios architektūriniu požiūriu, nes pamėgdžioja mūrines dažniausiai nebestilin-gas bažnyčias. Tik retais atvejais išliko Lietuvoje XVII a. ir senesnių medinių bažnyčių, daugiau ar mažiau perdirbtų beremontuojant.
Neprieinant prie architektūrinių paminklų vietoje ir jų archyvų, turimomis sąlygomis galima tik trumpai suglausti žinias, atrandamas tuo klausimu šykščioje literatūroje, ribotos apimties iliustracijų rinkinyje (apie 120 bažn.) ir seniau atliktų observacijų užrašuose. "Aidų" 1961 m. 1 nr., pp. 27-33 straipsnyje apie lietuvių varpines buvo suminėti svarbesnieji veikalai, kuriuose yra žinių apie medines Lietuvos bažnyčias. Atskiros knygos ta tema nėra. Medinės bažnyčios skiriamos liaudies architektūrai, nes jos buvo statomos paprastai gabesniųjų vietinių dailidžių, be architekto projekto, derinant tradicinį statybos meną su naujai iškylančiais reikalavimais. Neišvengta istorinių stilių įtakos, nes Lietuvos miestuose ir stambiųjų žemvaldžių rezidencijose nuo pat krikščionybės įvedimo buvo mūrijamos stilingos bažnyčios, pradedant gotika, beigiant klasicizmu ir vėliau pasiduodant eklektizmo bangai. Visų laikų architektūriniai stiliai ir kai kurie eksperimentai šiek tiek įtaigojo liaudies meistrus.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
FILATELISTAS (arba: rinkėjas smulkių, gražių daiktelių) |
|
|
|
|
Parašė ALEKSANDRAS ILJASEV1CIUS
|
Lauke žiema. Tarp žibintų lakioja snaigės.
Viengungio kambarys. Krosnelė tyliai dūsauja.
Viena kėdė. Palubėj kybo šviesi lemputė.
Inde vanduo. Pasieny priremtas stalas.
Išdėlioti sauslapiai. Rankoj drėgnai sušilęs
pincetas.
Storas, šiurkštaus popierio, senas tomas
(ženkliukams lygint ir džiovint).
Ilgai sėdi sulinkęs filatelistas.
Ramu. Cigarečių dūmai pripildė palubę.
Tylu.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
DAILININKAS JUSTINAS VIENOŽINSKIS |
|
|
|
|
Parašė VIKTORAS VIZGIRDA
|
 Pernai liepos 31 d. 15 vai. dailininkas Justinas Vienožinskis buvo palydėtas į Antakalnio kapines Vilniuje. Tą vietą jis pats pasirinko savo amžinam poilsiui. Jis mirė 1960 m. liepos 29 d. ir buvo pašarvuotas Lietuvos Dailininkų Sąjungos rūmų salėje, Kosciuškos gt. 28.
Likimo ironija lėmė, kad didžiausia pagarba jam būtų atiduota tada, kada jis jau ramiai gulėjo mediniame karste.
Salė, kurioje jis buvo pašarvotas, buvo labai gražiai išdekoruota. Gėlių ir vainikų buvo sunešta daugybė — karstas skendo juose. Nedaug teliko jo kartos draugų, bet jie visi susirinko atiduoti jam paskutinės pagarbos, o taip pat ir buvusieji jo mokiniai, kurie jį mylėjo ir kurie dar niekad neturėjo tokios puikios progos tai meilei pareikšti. Prieš išnešant karstą, garbės sargyboje stovėjo dailininkai, o vėliau sekė iškilminga eisena visų, kurie tenai taip puikiai yra išmankštinti rikiuotės žygiams.
Apie J. Vienožinskį negalima kalbėti vien tik kaip apie dailininką. Reikia kalbėti ir apie lietuvių dailę, nes jam mirus liko užverstas vienas jau užbaigtas lietuvių dailės istorijos lapas. Tai Nepriklausomybės laikotarpis, kurio viena iš ryškiausių asmenybių lietuvių dailininkų tarpe ir buvo J. Vienožinskis. Asmenybė griežto, tiesaus žodžio ir vidinės galios.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė NELĖ MAZALAITĖ
|
Pasibeldimas jam pasirodė per ankstybas, ir kai metė akį į laikrodį, pamatė, kad dar pora valandų iki sutarto laiko. Jis nustebo, ir kažkur prie kojų padų pajuto nerimą: baimė lipo lyg perkūnas laidininku, tiktai augštyn, ir pagaliau užgniaužė kvapą — argi jam vistiek nepatiki? Ar mano, kad susvyruos atvežti laiku? Ar nori, kad po jų akimis rašytų raportą? —Jis uždėjo rankas ant popierių: jam pasirodė, kad jie gali staiga pabėgti, su visom brangiom žiniom, ir jis pasijuto labai netvirtas, labiau negu prieš keletą sekundžių manėsi esąs galingas.
Krumplių dūžiai pasikartojo — ženklas težinomas tiktai jam ir keliems, kuriems tikrai reikėjo atidaryti — jis pakilo ir atstūmė durų skląstį.
Ir sustingo.
Per vieną akimoju jis buvo pavirtęs gruodu, jo ausys buvo trapios, kaip ledo varvekliai, jos stačiai trupėjo nuo to garso, kai jo dantys susidaužė vieni su kitais keletą kartų. Jis norėjo užsimerkti, tačiau blakstienos dūrė, kaip akuotai, jis vos nešaukė — jis negalėjo nieko kito, tiktai žiūrėti, nejudėdamas.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė DR. JONAS GRINIUS
|
(Pabaiga)
Prisiminus Palangą, kur buvo pasišlykštėjusi moterų kūnais ir tuo atžvilgiu pritarus Scho-penhaueriui, Panevėžy ji džiaugiasi, prisiminusi jaunas dienas prie jūros, kai ios gimnazijos draugas S. Balsys pasakė jai pirmą savo prisipažinimą meilėje (1935.III.6). Per radiją išklausiusi Beethoveno sonatos ir jo laiško "nemirtingai mylimajai", S. Nėris prisimena prof. J. Eretą, dėl kurio anksčiau buvo kentėjusi, bet kuris ją buvo supažindinęs su šiuo muzikos genijum. Poetė neberūstauja, nes 1935 m. rudenį ją buvo aplankiusi meilė: "Taip netikėtai, taip staiga — kaip žaibas nukrito meilė. Vėl meilė . . . Tokia nelaukta, tokia skaisti, graži", rašė S. Nėris savo dienorašty 1935.XI.11. Tada ją buvo pamilęs praktiškas, ramus, tiesus žmogus, skulptorius B. Bučas, kuris netrukus pažadėjo poetę vesti ir savo žodį ištesėjo. Dėl meilės būsimam savo "ponui vyrui" buvusi maištininkė prieš "žaltį" Schopenhauerį pakartojo priešinga kryptimi tai, kas jos gyvenime vyko 1927-30 metais. Kaip tada jos nepasisekimai meilėje buvo nemažai prisidėję prie jos protestuojančio šuolio į kovotojos įsivaizdavimą socialistų eilėse, taip laiminga meilė poetei padėjo sugrįžti į pusiausvyrą, pereiti "lūžtantį ledą" į neforsuotą poeziją ir iš dalies į svajingą jaunystės pasaulėvaizdį. Tariamai kairi socialiste, ji nebenorėjo pripažinti materializmo, nes jai ateidavo mintis, kad "kažkas dar lieka be medžiagos. Žmogus nori, kad liktų, kad liktų jo asmenybė, jo individualybė nemirtinga. Nemirtingoji siela" (1935.XI.24). S. Nėris tada taip pat pradėjo prieštarauti realizmui poezijoj. Socialistinio realizmo šalininkus ir realistinių požiūrių kritikus, kurie jai priekaištavo dėl simbolizmo bei patarinėjo vaizduoti realų gyvenimą, poetė ironiškai išvadino dėdėmis, replikuodama jiems atskiru eilėraščiu "Dėdės". Kiek tai lietė jos įgimtą talentą, S. Nėris prisipažino: "Negaliu padaryti iš savęs realistės, romantike ir mirsiu" (1935.XI.24).
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
ŽVILGSNIS Į VIDUDIENIO SODŲ POETĄ |
|
|
|
|
Parašė Administrator
|
 (Bernardas Brazdžionis: VIDUDIENIO SODAI. Išleido "Lietuvių Dienos", Los Angeles, 1961 m. 126p. Kaina $4.00).
Su šiuo nauju Bernardo Brazdžionio lyrikos rinkiniu grįžo ir tolimi atsiminimai apie patį autorių, apie tas dienas, kada jį pirmą kartą teko išvysti. Ateitininkų namuose Kaune įvyko "Šatrijos" susirinkimas. Tai atokūs jau laikai, trisdešimt su guba metų, ir daug tokių pobūvių jau ligi paskutines dulkes išnyko iš gal_ vos. Kartais tai būdavo eiliniai pasitarimai, o tarpais pasitaikydavo ir tokių, kai sušvitėdavo stambi žvaigždė, jau istorinis žmogus mūsų literatūros lapuose. Dažniau tekdavo matyti Putiną, kuris ne vienam iš mūsų tada žėrėjo, kaip pati Parnaso viršūnė. Toks parnasinis jis mažiau daugiau liko ligi dabarties laikų, ne vien atminimuose, bet ir tikrovėje. Kartais, žvalus kaip žebenkštis, atbrazdėdavo Liudas Gira, tada mums nešykštėdavęs savo pastabų, minčių ir pamokymų. Jis stebino, sakytum, savo demokratiškumu, nepuiku-mu, su jaunikliais problemas kaip lygus su lygiu gvildendamas. O tarp tų jauniklių buvo ir žmonių jau prasikalusių iš eilinio lukšto, kaip Juozas Grušas, arba iškalbingų dantytų ir karštų žaliūkų, kaip mano mielas bičiulis Petras Karuža, arba Stasys Grigaliūnas, kurį vienas kitas andai vadino Puškinu, gal dėl jo retorikos ir ugningų posmų. Jis paskui nugrimzdo teatro administracijos užkulisiuose.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
V. BOGUTAITĖS PIRMOJI KNYGA |
|
|
|
|
Parašė A.G.
|
Kiekviena pirma knyga — vistiek, poezijos ar prozos — sukelia skaitytojo smalsumą: kas naujo ir įdomaus ateina mūsų gyveniman ir mūsų literatūron. Kaip kiekviena sekanti autoriaus knyga, jei jis kartą skaitytoją sudomino, traukia žinoti, kokia linkme ir kaip toli jį talentas neša.
V. Bogutaitė atsiskleidžia mums kaip tipiškas savo dienų vaikas: susirūpinęs savosios būties šaknimis, jieškąs prasmės ir pateisinimo savo buvimui. Ji leidžiasi savosios būties dugnan susikaupti ir pamatyti save, kaip veidrodyje ("Veidrodis jūros dugne"). Tačiau sąmoningai ir atviromis akimis leistis gilyn į save visados nejauku ir baisu:
Paėmęs veidrodį, skandink į jūros
dugną,
Lai šaltos bangos apkabina —
Jis vertas tos bausmės.
Tegul vanduo jam skruostus vilgo
Ir žuvys nardydamos
Save mato,
Kaip aš save mačiau
(Veidrodis, 5 p.)
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
JAUNIMO LITERATŪROS KONKURSAS |
|
|
|
AKADEMINIS SKAUTŲ SĄJŪDIS, norėdamas paskatinti jaunimą domėtis lietuvių literatūra, kurti ir jieškoti naujų, jaunų literatūros talentų, skelbia
JAUNIMO LITERATŪROS KONKURSĄ,
kurio laimėtojams skiriamos šios premijos:
1. Už geriausią grožinės prozos
kūrinį — $150.00
2. Už geriausią peozijos kūrinį
— $150.00
3. Už geriausią prozinį rašinį
— $50.00
Grožinės Prozos Kūrinys gali būti apysaka, feljetonas, trumpa novelė ar kitas prozos darbas, savo esme priklausąs grožinei literatūrai ir ne-trumpesnis, kaip 2000, bet neilgesnis, kaip 8000 žodžių.
|
|
Skaityti daugiau...
|
Antanas Rūkas: VIENO KIEMO GYVENTOJAS. 3 veiksmų komedija. Išleido LB Čikagos apygarda ir develando LB I apylinkės Vaidilos teatras. 1981. m. 35 p.
Antanas Tulys: TŪZŲ KLUBAS, novelės. Išleido Terra. Chicago,
1960. 196 p.
Vytautas Mačernis: POEZIJA, Redagavo Kazys Bradūnas, Iliustravo Paulius Augius. Įvadą paraše A. Nyka-Niliūnas. Išleido Į Laisvę Fondas lietuviškai kultūrai ugdyti, dr. A. Šmulkščio lėšomis. Chicago,
1961. 238 p. Kaina 4.50 dol.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
DAIL. V. VIZGIRDOS DARBŲ PARODA ČIKAGOJE |
|
|
|
|
Parašė M. Šileikis
|
Viktoro Vizgirdos parodos atidarymas Čikagoje. Kalba kons. P. Daužvardis
Š m. balandžio 15-23 d. Liet. Amerikiečių Menininkų Klubas Čikagoje uvo surengęs dail. Viktoro Vizgii-os darbų parodą Čiurlionio Galerijoje (jėzuitų Jaunimo Centro patalpose). Dailininkas išstatė 40 tapybos kūrinių ir du vitražus. Į atidarymą susirinko per pora šimtų žmonių. Parodą atidarė Lietuvos konsulas dr. P. Daužvardis, primindamas ir Lietuvos laisvės bylą. Klubo pirmininkas P. Gaučys plačiau atskleidė dailininko laimėjimus menui. Sveikino Ad. Varnas, T. J. Kubilius, Čiurlionio Galerijos direktorius M. Šileikis. Šisai priminė galerijos tikslus: ir ateityje parodos bus rengiamos tam, kad lietuviai ir kitataučiai matytų, ką mūsų dailininkai kuria; galerijos meno turtas yra skirtas Lietuvai, kai ji atgaus savo nepriklausomybę. Pats dail. V. Vizgirda padėkojo sveikinusiems.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
PREL. PRANCIŠKUS JUŠKAITIS — "AIDŲ" MECENATAS |
|
|
|
|
Parašė Tėv. L. Andriekus, O.F.M.
|
 Šio "Aidų" numerio leidėjas yra Cambridgio (Mass.) lietuvių parapijos klebonas prel. Pranciškus Juškaitis, paaukojęs 500 dol. Tą auką suteikė jis kultūros žurnalui savo parapijos 50 metų jubiliejaus ir savęs prelatu paaugštinimo proga, šiuo dosniu žygiu gerb. Prelatas įsijungė į tų kilniaširdžių lietuvių kunigų eilę, kurie minėdami įvairias savo bei parapijų veikimo sukaktis, nepasitenkina tik išorinėmis iškilmėmis, bet jieško jų gilesnio įprasminimo.
Tokiais ir panašiais atvejais po šios antrosios imigracijos Amerikoje yra paremiamas kultūros žurnalas "Aidai" 500 dol. aukomis ir vaizdžiai parodoma, jog ankstesnės kartos dvasininkams šiandien dar teberūpi gyvoji lietuvybė, išsiskleidžianti mokslu, menu ir literatūra. Tai nuostabiai džiuginąs ir jaunesniuosius paskatinąs reiškinys.
Per šį dešimtmetį "Aidams" yra paaukoję po 500 dol. ir tapę vieno numerio ar premijos mecenatais šie dvasiškiai: kun. Juozapas Valantiejus, buvęs Waterburio klebonas, prel. Pranciškus Juras, Lawrenco klebonas (2 premijos po 500 dol.); prel. Jonas Ambotas, Hartfordo klebonas; kun. Mykolas Vembrė, kun. Benediktas Gauronskas, New Britaino klebonas ir kun. Juozapas Karalius, Shenandoah klebonas. Malonu šiame dosnių kunigų būrelyje dabar matyti ir prel. Pranciškų Juškaitį bei iškelti jo gyvenimo žymesniuosius bruožus.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
VIENUOLIKA METŲ SU DR. A. ŠAPOKA |
|
|
|
|
Parašė Pranys Alšėnas
|
Pagal tikrąjį savo pašaukimą dr. Adolfas Šapoka nebuvo žurnalistas. Jis buvo istoriko mokslininko tipas.
Nežiūrint šio teigimo, vis dėlto dr. A. Šapoka paliko gana žymius pėdsakus ir mūsiškės laikraštininkijos dirvoj. Šios srities darbas, pradžioje ™al nei nejieškomas ir netrokštamas, tarytum pats pasisiūlė ir prisistatė velioniui, ypač tremties metais Vokietijoj ir Kanadoj.
Būdamas Vokietijoj, Augsburgo tremtinių stovykloj, nors visai nesi-reklamuodamas, dažniausiai slapyvardžiais, velionis gyvai reiškėsi savo darbais tenai leistuose "žiburiuose" ir kitoj tremtinių spaudoj.
|
|
Skaityti daugiau...
|
* Lietuvių Bendruomenės Vyriausios Rinkimų Komisijos pranešimu, į III LB Tarybą paduota 4.632 balsai. Rinkimų komisija turėjo posėdį birželio 4 d. Jos pirmininkas — R. Skipitis, sekretorius — J. Talalas. Apie rinkimus "Aidų" skaitytojai bus informuoti atskiru straipsniu.
* Antroji Dainų šventė įvyksta liepos 2 d. Čikagoje. Laukiama apie 1000 dainininkų, kurie atvyks iš JAV ir Kanados. Vykdomasis komitetas atlieka paruošiamuosius darbus. Jo sąstatas: prel. I. Albavičius, pirm.; V. Radžius, T. Blinstrubas, J. Kudirka — vicepirmininkai; J. Paštukas — sekr.; J. Zdanius — narys muzikiniams reikalams; S. Daunys —
spaudos reikalų vadovas; J. Blinstrubas — ižd.; J. Jasaits — LB atstovas.
|
|
Skaityti daugiau...
|
Šio "Aidų" numerio žymi dalis iliustruota dail. Viktoro Vizgirdos tapybos darbų nutraukomis:
Gėlė ir vaisiai (Pranciškonų vienuolyne Kennebunkporte),
nuotrauka V. Maželio viršelių ....................................................... 1 p.
Peizažas. Nuotrauka V. Maželio ................................................... 239
Natiurmortas .................................................................................... 242
Peizažas Bostone ............................................................................. 247
Aikštė ties bažnyčia ........................................................................ 259
Vaisiai ................................................................................................ 264
Bažnyčia Bostone ............................................................................ 269
Pavasaris Bostone viršelių ............................................................. 4 p.
Adolfo Šapokos nuotrauka ............................................................ 235
Lietuvos medinių bažnyčių pavyzdžiai. Jurgio Gimbuto nuo-
traukos ....................................................................................... 428-251
Dail. J. Vienožinskio nuotrauka .................................................... 253
J. Vienožinskis — Sodas; prof. P. Galaunės portretas ........ 254, 256
Bernardo Brazdžionio nuotrauka ................................................. 273
V. Vizgirdos parodos atidarymo nuotrauka .............................. 275
Cambridgio (Mass.) lietuvių parapijos bažnyčios nuotrauka .. 276
Prel. Pranciškaus Jučkaičio nuotrauka ........................................ 277
|
Lietuviai pranciškonai kviečia lietuvius jaunuolius stoti į šv. Antano gimnaziją Kennebunkporte, Maine. Gimnazija turi visas valdžios mokyklų teises, bendrabutį, žaidimų salę, laboratoriją, biblioteką ir kitas auklėjimo priemones. Į programą įeina lietuvių kalba. Veikia keturios klasės. Į pirmąją klasę priimami jaunuoliai, baigę pradžios mokyklą. Jau dabar galima registruotis ateinantiems mokslo metams. Visais gimnazijom. įstojimo reikalais rašoma rektoriui šiuo adresu: St. Anthony's High School, Kennebunkport, Maine.
|
Redaguoja — Antanas Vaičiulaitis
Redakcijos nariai — Leonardas Andriekus, O.F.M., Juozas Girnius, Alfonsas Nyka-Niliūnas
Menine priežiūra — Telesforas Valius
Leidžia — Tėvai Pranciškonai
Administracijos adresas — 680 Bushwick Ave., Brooklyn 21, N. Y.
Dailininko adresas — Telesforas Valiu* 84 Pine Crest Rd., Toronto, Ont. Canada
Redakcijos adresas — Antanas Vaičiulaitis, 4757 East Ave., S. E., Washington 28, D. C.
|
|
|
|
|
|
Vytautas Bieliauskas
Kazimieras
Jonas
Paulius
Antanas
Juozas
Leonardas
