Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
1962 m. 9 lapkritis
Turinys PDF Spausdinti El. paštas
Antanas Musteikis —Intelektas podukros kely ................................................................ 381
J. Augustaitytė - Vaičiūnienė — Gandrų parlėkimas,Rankos, Daina, Atgaila (eil.) ... 387
Kun. dr. Juozas Zeliauskas, S. D. B. — Pijaus XII
konstitucija "Exsul Familia" kanonų teisėje ir gyvenimo praktikoje ............................ 388

Dr. Povilas Rėklaitis — Narvos - Ivangorodo pilis
ir jos architekto lietuvio klausimas ...................................................................................... 400

Romas Kinka — Judo medis, Aidai (eil.) ............................................................................ 404
V. A. Jonynas — Juozo Akstino atminimui ........................................................................ 405
Jonas Matusas — Dailidžių Supraslio kultūra .................................................................. 411

KŪRYBOS PASAULY
LITERATO RA
Dr. Jonas Grinius — Vytautas Alantas tarp tautinės ideologijos kūrėjų ...................... 418

KNYGOS IR ŽURNALAI
L. Kovalenko — Ukrainiečių novelių rinkinys ................................................................. 420
K. Milius — Tautų kapinynas Sibiro tundroje (H. Tautvaišienė) ................................. 421
Viktoras Gidžiūnas — Šiluvos garsas laisvame pasauly
(P. J. Vaišnora, M.I.C.: Momentum apparitionis B. V. Mariae etc.) ............................... 422


MENAS
J. Mieliulis — Antano Tamošaičio dailės paroda .............................................................. 423

RELIGINIS GYVENIMAS
Zenonas Ivinskis — Padre Casimiro (Tėvo Kazimiero
Rėklaičio, M.I.C., amžiaus 75 metų sukakčiai) .................................................................. 424


VISUOMENINIS GYVENIMAS
PLB Kultūros Tarybos pranešimas ...................................................................................... 426
ĮVYKIAI .................................................................................................................................... 428
Skaityti daugiau...
 
INTELEKTAS PODUKROS KELY PDF Spausdinti El. paštas
Parašė ANTANAS MUSTEIKIS   

FILOSOFINIS IR SOCIALINIS KLIMATAS INTELEKTUI TARPTI DABARTINĖJE AMERIKOJE

Alfonso Reyes žodžiais tariant, "Amerika yra utopija. Dar prieš jos atradimą, ji buvo gyva poetų svajonėse ir mokslininkų tyrinėjimuose". Nėra abejonės, kad tie poetai ir mokslininkai buvo europiečiai, tad esmėje filosofinės bei socialinės Amerikos šaknys gavo pradžią Europos dirvoje. Tačiau naujojo pasaulio dirva bei klimatas buvo skirtingi, tad ir atsineštinė Europos kultūra ilgainiui turėjo prisitaikyti prie naujos aplinkos.

Dvi pagrindinės kultūros tėkmės formavo šiaurės ir pietų Amerikų teritorijas nevienodai. Utopija buvo kuriama lotyniškuoju ir anglosaksiškuoju būdu. Į pietus nuo Rio Grande kūrėsi konkvistadoriai—ispaniškieji nugalėtojai drauge su misininkais, atstovaują Romos katalikų religijai bei kultūrai. Filosofiškai jie sietini su graikų ir romėnų išminties palikimu, pradedant Platonu ir Aristoteliu, per šv. Augustiną ir Tomą Akvinietį, ligi Tomo More ir Las Casas. To išdavoj naujajame pasauly užtinkame tradiciškai hierarchines religinės ir politinės organizacijos formas, kaip, pvz., pagarsė-jusioj jėzuitų valdoj (Imperio) Paragvajuj. Į šiaurę nuo pirmųjų kolonizavosi anglosaksai, protestantiškų denominacijų bei sektų atstovai. Jie taip pat sietini su Aristoteliu ir romėnų autoriais, kaip jie buvo pristatyti Ričardo Hooke-rio, kuris suvaidino protestantišką šv. Tomo Akviniečio rolę. Tačiau pagrindiniu anglosaksiškos utopijos kūrėju JAV reikia laikyti Joną Locke, besiremiant Galilėjum, Newtonu ir kitais naujųjų amžių atstovais. Vėliau 19 a. per prancūzus, Volterį ir enciklopedistus, Locke utopija paveikė ir lotynų Amerikos jėzuitų vadovaujamą visuomenę, kuri pasinešė demokratinių revoliucijų ir sekuliarizacijos keliu. Tad abi tėkmės suartėjo, ką liudija kad ir Romos katalikų teologų perėjimas nuo platoniškos į aristoteli-nę kryptį. F.S.C. Northropas pagrindiniu Vakarų civilizacijos bruožu laiko teoretinį pažinimo aspektą, pastatytiną prieš estetinį pažinimo aspektą, Rytuose. Panašiai ir Stasys Šalkauskis, pasirėmęs E. Heilo samprata, kalbėjo, kad Rytai — gamtos, o Vakarai — laisvės apraiškų kraštas. "Rytai gyvena visų pirma instinktu, jausmu, fantazija, intuicija; Vakarai stengias daugiau tvarkyti gyvenimą protu ir valia". Kiekvienu atveju tad intelektas privalėtų būti daugiau susijęs su Vakarų civilizacijos raida ir Europoje ir Amerikoje nei Rytuose. Ir iš tikrųjų, intelektualai yra dažnai minimi, giriami ar keikiami ypač dvidešimtajame šimtmety. Bet kad kas nors nepakaltintų žiūrovo, kurs zoologijos sode viską matęs, tiktai.... dramblio tai nepastebėjęs, aš visų pirma nuo jo ir pradėsiu, t.y. aptarsiu patį intelektą.
Skaityti daugiau...
 
Eilėraščiai PDF Spausdinti El. paštas
Parašė J. Augustaitytė - Vaičiūnienė   
GANDRŲ PARLĖKIMAS

Tarp kristalo žvakidžių žaliosios liepsnos
Pakelkime galvas į augštį —
Baltašvarkiai gandrai parklegės, parplasnos
Vardų užmirštų pasiklausti. . .

Paplastom, lyg besklaidoma vėjo knyga.
Snapais jų raudonais ir kojom
Nusidriekusi dūmais kelionė nuoga,
Kur paslėpto žodžio jieškojom.

Išlukštenom turklius išgyventus tuščius,
Liūdėjom, kad nieko neradom —
Tai iškėlę rankas pasitinkam svečius
Po laukimo miglotom kaskadom.

Kad tik jie nepralėktų, nutūptų greičiau!
Kur braidžiojot tolei? Prabilkit!
Argi jūs basom kojom ten buvo šilčiau!
Kokiais kailiniais žiemom vilkit?

Išmatavę brastas erdvių upės ilgos,
Nekenktų ir bluostą sudėti,
Jei neparnešėt šienligės, gripo, slogos —
Snigti, ištaršyti, žvaigždėti . . .
Skaityti daugiau...
 
PIJAUS XII KONSTITUCIJA "EXSUL FAMILIA" KANONŲ TEISĖJE IR GYVENIMO PRAKTIKOJE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė KUN. DR. JUOZAS ZELIAUSKAS, SDB   
(Pirmąjį jos pasirodymo dešimtmetį minint)

1902 m. Eugenijus Pacelli, utriusque juris daktaratui gauti, apgynė šv. Apolinaro teisių fakultete Romoje mokslinę disertaciją tema: "Įstatymų personališkumas ir teritoriališkumas, ypač kanonų teisėj"1. Prieš bendrą to laiko mokslo žmonių pasisakymą už teritoriališkumą autorius pastato ir rodo palankumą personališ-kumo principo, kaip taisyklės, pritaikymą Bažnyčios įstatymuose.

Kad ši istorinė-juridinė studija įstengė pakilti viršum normalumo, o kartu ir atskleisti neeilines jos autoriaus asmens kokybes, galime spręsti jau iš to, kad tuoj pat jis buvo pakviestas užimti profesoriaus vietos tame pačiame Apolinaro teisių fakultete ir sykiu buvo priimtas į tiesioginę šv. Sosto tarnybą Nepaprastų Bažnyčios Reikalų Kongregacijoj, kur palaipsniui, bet, palyginti, greitu laiku iškilo iki pirmaujančių postų.
Skaityti daugiau...
 
NARVOS - IVANGORODO PILIS IR JOS ARCHITEKTO LIETUVIO KLAUSIMAS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė DR. POVILAS RĖKLAITIS   

Pav. 1. Narva (Estija). Kairėje gotiškoji Hermanno pilis. Dešinėje rusų Ivangorodas (Nuotrauka iš J. G. Herderio Instituto paveikslų archyvo (Marburg/Lahn)

Kalbant apie Rytų ir Vakarų kultūrų kovą meno-architektūros srityje, iškeliamas prieš mūsų akis vaizdus reiškinys, atsiveriąs ties Narva Estijoje, kur du žilos praeities liudininkai — estų-danų-vokiečių Hermanno tvirtovė (est. Her-mani kindlus, vok. die Hermannsfeste) ir rusų Ivangorodo pilis — stovi viena prieš kitą abipus Narvos upės (pav. 1). Daug autorių iškėlė ir žavėjosi šio kontrasto dramatiškąja prasme. Europos Vakarų pasaulio tolimame šiaurės-rytų kampe, kaip viduramžiais buvo sakoma, "krikščionijos pabaigoje" Narvos upė buvo iki 1588 V 11 Šventosios Romos Imperijos riba1. Šiapus Narvos regime mums artimesnės europinės ir riteriškosios gotikos pavidalus. Anapus Narvos upės grėsmingasis Ivangorodas priklauso jau kitam pasauliui, Rytams, Eurazijai. Švedų meno istorikas Karling apie rusų Ivangorodo pilį rašė: "Ji yra visai kitos rūšies pastatas, kurs čia savo priešui atsuka smaigalį—barbariškasis kolosas, tinkamas priglobti milžiniškas maskviečių kariuomenes, jis stovi rėkiančiame kontraste priešais Hermanno pilies architektūrinį uždarumą ir ryžtingą polėkį. Dar vis vieš-
Skaityti daugiau...
 
Eilėraštis PDF Spausdinti El. paštas
Parašė ROMAS KINKA   
JUDO MEDIS

Takas,
Kalva,
Miręs medis.
Į erdvę mintis kilo,
Lyg rasa,
Žaibas trenkė atgal žemyn.

Mintis: pabučiavimas
Norėta panaikinti.

Pavasaris,
Neviltis,
Purpuro žiedų medis.
Skaityti daugiau...
 
JUOZO AKSTINO ATMINIMUI PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Administrator   
Vasarvietė stovėjo kylančios kalvos atšlaitėj. Didžiulės, sumitusios eglės dengė ją nuo vėtrų ir vieškelio, kuriuo valkatauja Mirtis.

Mirties pirštų nuospaudos buvo šeimininko paliktam raštely ant telefono stalelio.
"Skambino iš Montrealio — Ketvirtadienį (liepos 19) mirė J. Akstinas. Laidotuvės rytoj."

Šeimininkai, svečiai, artimieji pažinojo Akstiną iš pavardės — kaip aktorių, dailininką. Užuojautose šeimai, nekrologuos jis buvo pavadintas "visuomenininku, kultūrininku, tauriu lietuviu" —
Visa tai tiesa.
Skaityti daugiau...
 
DAILIDŽIŲ SUPRASLIO KULTŪRA lietuviškumo ir rusiškumo perspektyvoje PDF Spausdinti El. paštas
Parašė JONAS MATUSAS   
KUN. DR. JONAS MATUSAS, miręs birželio 29 d. New Yorke. Keletas jo mokslinių straipsnių yra "Aidų" redakcijoje, čia spausdinamas vienas iš jų.

Supraslio miestelis yra Gardnio apygardoje, Balstogės apskrityje ir turi bendrą vardą su Supraslės upe. (įtekančia į Narevą), ant kurios ir guli. Ji minima jau 1358 m., nustatant sieną tarp Lietuvos ir Mozūrijos. Lietuvoje daug vietovardžių nuo amžių susiję su upių ar ežerų vardais: Seinai-Seina, Seirijai-Seira, Vilka-viškis-Vilkauja, Pilviškiai-Pilvė, Slavikai-Šla-vikė, Merkinė-Merkys, Nemunaitis ir Nemaniū-nai-Nemunas. Esama net vietovių, raidė į raidę sutampančių su čia pat esančių vandenų vardais: Vištytis, Vilnius (svetimomis kalbomis nuo senovės Vilna, Wilna) — Vilnelės upelis (senovėje rašyta, kaip pats miestas), Širvinta ir Širvintos — upelis Širvinta, Dotnuva — upelis Dotnuva, Dotnuvėlė. Gardino apygarda, į kurią Su-praslis įėjo, XVI-e amž. žymia dalimi buvo lietuviška. Pats Supraslis priklausė valsčiui vardu Dailidės (rašyta Doilidy). Lietuviško vardo Kazim. Bačiuta, Gardino pakamarys ir Semeliškių laikytojas, buvo kilęs netoli Supraslio, kame XVI-e amž. paliudyta vietovė Bačiutai (Baciuty). Šį klausimą esame nagrinėję specialiuose straipsniuose 1960 m. "Drauge" ir "Aiduose" Ašmena — upelis Ašmena, Vištytis — ežeras (čia Kapčiamiesčio atveju).

Supraslis garsus savo pravoslaviniu-orto-doksiniu vienuolynu (Blagoveščenskij, t.y., Marijos Apreiškimo). Jįjį 1498 m. prie Grodeko pilies (ties Supraslės upelio ištaka) įsteigė Naugarduko karvedys, Vilkijos ir Astrinos dvarų laikytojas Aleksandras Chodkevičius (1549 m., Litovskaja Metrika, 1903, p. 151). Bet vienuoliai greit persikėlė į Supraslį prie tos pačios upės.
Skaityti daugiau...
 
VYTAUTAS ALANTAS TARP TAUTINĖS IDEOLOGIJOS KŪRĖJŲ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Administrator   

Tarp kelių rašytojų, kuriems šiemet sukanka 60 metų, yra Vytautas Alantas (Jakševičius), gimęs Sida-bravoj 1902 m. birželio 18 d. Baigęs Šiaulių gimnaziją 1923 m., augštuo-sius mokslus jis ėjo Kauno un-to Humanitarinių mokslų fakultete, o juos baigė Prancūzijos Montpellier universitete 1929 m. Be vienerių metų mokytojo darbo Plungės gimnazijoj (1924-25 m.), V. Alantas daug laiko dirbo žurnalistu ("Eltos" redaktorium 1929-34 m., dienraščio "Lietuvos Aido" vyriausiu redaktorium 1934-39 m., ketvertą metų buvo Vilniaus teatro direktorium (1941-1944 m.) ir paraše įvairių žanrų veikalų — novelių, dramų, komedijų, romanų, biografijų, publicistinių straipsnių. Tik pavienėmis knygomis išleistų raštų susidarytų visas sąrašas, o jame žymią dalj užimtų dramos, pjesės-komedijos; šių V. Alantas yra parašęs apie 11, nors jos ir nevisos išspausdintos. Tai reiškia, kad V. Alantas yra vienas pro-duktingiausių dabartinių lietuvių rašytojų, nors pats ir nusiskundžia, kad dailiajai literatūrai nieko negalėjęs duoti tuo laiku, kai dirbo "Lietuvos Aido" vyr. redaktorium. Todėl trumpo straipsnio rėmuose nėra įmanoma apžvelgti visų V. Alanto raštų. Reikia pasitenkinti vienu aspektu, kuris matyti daugely jo darbų, būtent, pastangomis surasti ir sukurti tautinę ideologiją, arba gal net pasaulėžiūrą, kuria lietuviai galėtų vadovautis savo rizikingo gyvenimo įvairiose srityse.
Skaityti daugiau...
 
UKRAINIEČIŲ NOVELIŲ RINKINYS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė L. Kovalenko   

(Blauer November. Ukrainische Er-zaehler unseres Jahrhunderts. Wolfgang Rithe Verlag, Heidelberg. Ue-bertragen von Anna - Halja Hor-batsch)
Ukrainiečių literatūros istorijoje yra du laikotarpiai, kurie turi daug bendra. Pirmasis apima XIX-ąjį šimtmetį ligi baudžiavos panaikinimo, kada, net carizmo jungui slegiant, kovos už ukrainietišką kultūrą arenoje pasirodė tokie milžinai, kaip Taras ševčenko, Panko Kuliš, Mikola Kostomarov, Marko Vovčok ir kiti.

Antrasis peri jodas prasidėjo tuoj po 1917 metų tautines revoliucijos, kada vyresnioji karta kritiko A.' Nikovskio asmenyje sveikino naująją kartą, Povilo Tyčynos asmeny, su jo nepalyginamu ir visiškai nauju muzikiniu priėjimu prie poezijos.

Po Tyčynos ukrainiečių poezijoje prasidėjo tikras sprogimas, talentų išsiveržimas tarsi iš ugniakalnio, kas dar kartą įrodė, kad jokie persekiojimai negali nužudyti tautos savitos kultūros. Tačiau revoliucija, netekusi savo tautinio charakterio, palaipsniui pražudė savo poetus. Kai kurie buvo fiziškai sunaikinti, o kiti — kaip tas pat Tyčyna — moraliai, — tiek, kad dabar jų poezija skamba, kaip parodija iš savęs pačių.
Skaityti daugiau...
 
TAUTŲ KAPINYNAS SIBIRO TUNDROJE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė K. Milius   
Mūsų literatūra apie sovietų ištremtų lietuvių vargą ir kančias Sibire nėra gausi. Todėl iki šiol dar neturime pilno vaizdo, kaip sovietinis okupantas naikino bei tebenaiki-na lietuvių tautą. Maža dalį lietuvių tremtinių kančių Sibire atidengia savo knygutėje H. Tautvaišienė, kuri buvo ištremta pirmosios sovietų okupacijos metais — 1941 m. birželio 14 d. ir penkiolika metų buvo išlaikyta įvairiose Sibiro vietose. Kely iš Lietuvos ji buvo atskirta nuo vyro ir nugabenta į Predgorny sovchozą Staro Bardinsko rajone Altajuje, o 1942 m. birželio mėn. ji kartu su kitais lietuviais pro Krasnojarską, Taišetą, Ceremchovą, Brats-ką, Osetrovą ir toliau Lenos upe buvo nugabenta į Trofimovską Lenos upės žiotyse, kur iki 1943 m. birželio mėn. turėjo dirbti žuvies apdorojimo įmonės statyboj bei žuvininkystėj. Po to ji buvo perkelta į Sagilacho salą toje pačioje srityje, kur vergavo iki 1947 metų, kada su būreliu lietuvių moterų buvo išsiųsta į Jakutską. 1956 metais jai buvo leista sugrįžti tėvų žemėn.
Skaityti daugiau...
 
ŠILUVOS GARSAS LAISVAME PASAULYJE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Viktoras Gidžiūnas   
(P. J. Vaišnora, M.I.C., MOMENTUI! APPARITIONIS B. V. MA-RIAE IN ŠILUVA AD RESTAU-RANDAM FIDEM CATHOLICAM IN LITUANIA. SAEC. XVII. Atspaudas iš popiežiškosios tarptautines Marijos akademijos veikalų rinkinio Maria et Ecclesia, Actą con-gressus Mariologici — Mariani in civitate Lourdes anno 1958 celebrati, vol. IX, Maria et propagatio ac consolidatio Ecclesiae, Romae, Via Merulana 124, 1962, 195-207 p.)

Tai moksliškai parašyta dr. J. Vaišnoros, generalinio marijonų prokuratoriaus Romoje, paskaita: 'Palaimintosios Mergelės Marijos Šiluvoje apsireiškimo reikšmė tikėjimo atnaujinime Lietuvoje XVII a". Autorius ją skaitė 1958 m. mariologi-niame Liurdo kongrese Prancūzijoje. Studija išleista moderniškiausia-me mariologinių studijų rinkinyje, kurio paruošimu rūpinasi popiežiškoji tarptautinė Marijos akademija. Ji, be to, organizuoja tarptautinius mariologinius kongresus. Tokio kongreso Liurde proga ir J. Vaišnora buvo pakviestas skaityti minėtą paskaitą. Pastebėtina taip pat, kad ši akademija Romoje S. Maria Maggio-re bazilikoje kas mėnesį už tylinčią-ją Bažnyčią r
Skaityti daugiau...
 
Vietoj atsakymo recenzentui A. G. Giedraičiui PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Ignas Malėnas   
Objektyvioji recenzija turi nurodyti knygos silpnąsias puses ir teigiamąsias savybes. Tada skaitytojas gauna tikrąjį knygos vaizdą ir pagal tai renkasi pačią knygą. Jeigu recenzentas tenkinasi tik viena puse, tai jo recenzija laikoma šališka. Nesvarbu, ar jis knygą giria, ar peikia — jis objektyviai jos nevertina, žinoma, čia gali būti kaltas ir recenzento neišmanymas, ar stačiai neapdairumas, kas kartais pasitaiko, kai recenzuojama ne savo specialybės knyga. Toksai įspūdis man peršasi paskaičius A. G. Giedraičio manojo Ė vertinimą. Recenzento nenoriu į-tarti pikta valia, taip pat ir visišku dalyko nepažinimu. Tačiau jam vis dėlto kažko trūko. Pabaigoje recenzentas net pats savęs klausia: "kodėl nieko nepagyriau toje knygoje?"
Skaityti daugiau...
 
ATSIŲSTA PAMINĖTI PDF Spausdinti El. paštas
Petronėlė Orintaitė: DAUBIŠKĖS INTELIGENTAI. Romanas, I t. 171 p., II t. 173 p. Išleido Nidos Knygų Klubas, Londonas, 1962 m. Tomo kaina 1 dol.

Alf. Vambutas: TRYS SAKALAI. Pasakos ir padavimai. Išleido Lietuviškos Knygos Klubas, Čikaga, 1962. 1961. Kaina $2.00

Jonas Grinius: GULBĖS GIESMĖ, šešių veiksmų istoriška drama. Išleido Lietuviškos Knygos Klubas, Chicago, 1982 m. 222 p. Kaina $3.00.

Alė Rūta: PRIESAIKA. Romanas. Išleido Lietuviškos Knygos Klubas, Chicago, 1962 m. 309 p. Kaina $3.25

Algirdas Gustaitis, ALGIS TRA-KYS IR TAKSIUKAS ŠLEIVYS. Nutikimai Lietuvos kaime. (JJ dalis: Užpuola bitės). Dailininkas Vytautas Stasiūnaitis. Didelio formato, gerame popieriuje, spalvotas leidinys. Išleido "Lietuvių Dienos", 4364 Sunset Blvd., Hollywood 29, Calif., 1962. $2.
Skaityti daugiau...
 
ANTANO TAMOŠAIČIO DAILĖS PARODA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė J. Mieliulis   

šiemet rugsėjo mėn. 22-30 dienomis Čiurlionio Galerijoj įvykusi Antano Tamošaičio tapybos paroda Čikagos publikai buvo savotiška staigmena, nes šis dailininkas lietuvių visuomenei daugiau yra žinomas kaip pedagogas ir audinių specialistas.

H. Nagys A. Tamošaičio kūrybą vadina lietuviškuoju modernizmu. Ir sakyčiau, šia labai liberalia apybraiža turime pasitenkinti, nes jo kūrybą yra sunku įrikiuoti į bet kurią oficialią stilistinę apraišką. Savo kūryboje jis yra individualistas siekiąs savęs realizavimo. Pasirinkta tematika, kuri semiama iš liet. liaudies meno šaltinių, yra visa širdimi pamilta. A. Tamošaitis yra lietuvių liaudies meno žinovas, todėl nenuostabu, kad jo kūryba yra persunkta ta dvasia, kuri trykšta iš tautodailės šaltinių. Bet būtų netikslu tvirtinti, kad jo kūryba yra tiktai į akademinį lygį iškeltas liaudies menas. Ji yra originalus jo dvasios produktas. Liaudies menas yra tiktai tas dirvožemis, iš kurio jis savo kūrybinėmis šaknimis traukia medžiagą.
Skaityti daugiau...
 
Tėvo Kazimiero Rėklaičio, MIC, 75 metų sukakčiai (1887. X. 22 - 1962. X. 22) PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Zenonas Ivinskis   

PADRE CASIMIRO Tėv. Kazimieras Rėklaitis, M.I.C.

"Romoje gyvena toks veiklus ir jtakingas Padre Casimiro, kuris turi daug ryšių, daug kur prieina, daug ką pažįsta ir daug gali". Maždaug tokiais žodžiasi apie 1936 m., t.y. prieš 26 metus, kartą švietė mane prof. kun. Pr. Kuraitis. Lietuvoje Padre Casimiro tebuvau matęs tik iš tolo, kai jis 1928 metų studentų ateitininkų konferencijoje lietuviškai vertė nuncijaus arkiv. Bartolonio itališkai pasakytą sveikinimo kalbą.

Likimas tačiau taip susiklostė, kad turėjau laimės Padre Casimiro Romoje iš arčiau pažinti. Dar daugiau! Turėjau progos 1950-51 surašyti jo labai vertingus atsiminimus, kuriuos jis pats paskui perrašė ir dar stipriai papildė. Iš tolo turėtas respek-tas iš arčiau virto nuolatine pagarba, nes kiekvienas, kam tik yra tekę jubiliatą pažinti, tai galės savo asmeniška patirtimi patvirtinti.
Skaityti daugiau...
 
PLB KULTŪROS TARYBOS PRANEŠIMAS PDF Spausdinti El. paštas

PLB Valdybos iniciatyva šiemet sudaryta PLB kultūros taryba. Jos tikslai nusakyti PLB Valdybos priimtame statute:
"1. Lietuvių kultūros bei kultūrinio veikimo perspektyvai ryškinti, planuoti ir lietuvių išeivijos švietimo, mokslo ir meno kėlimu rūpintis sudaroma Pasaulio Lietuvių Bendruomenes kultūros taryba.
2. PLB kultūros taryba yra PLB valdybos patariamasis organas.
3. Kultūros taryba planuoja stambesnius lietuviu kultūros ir švietimo darbus, svarsto PLB valdybos ar atskirų kraštų LB pateiktus svarstyti tos srities klausimus". Kultūros taryba labai vertina atskirų institucijų ir pavienių asmenų kultūrinio darbo iniciatyvą ir neateina tos iniciatyvos slopint ar kam nors įsakinėti, bet pasilieka sau teisę pareikšti nuomonę vykdytų, vykdomų ar vykdytinų kultūrinių žygių atžvilgiu.
Skaityti daugiau...
 
Kenošos lietuviai įsijungė į Lietuviu Fondo vaju PDF Spausdinti El. paštas
šiomis dienomis Lietuvių Fondo valdyba gavo džiugią žinią — Kenošos Lietuvių Bendruomenės apylinkės ribose susibūrė vienuolika vietos lietuvių ir organizuotai įsijungė į Lietuvių Fondą, kiekvienas įneš-damas po 100 dolerių. Kenošos LB apylinkės pirmininko Jono Milišaus-ko teigimu, tai ne profesionalai, bet fizinio darbo atstovai, darbininkai. Jų įsijungimą į LF lėmė ne jų uždarbio didumas, bet supratimas LF paskirties ir jo uždavinių remti lietuvybės stiprinimą bei liet. kultūros ugdymą. Jų vardai: Grigaliūnas Ignas, Juška Bronius, Milašius Stasys, Navickas Antanas, Pociulis Jonas, Pociulis Stasys, Ralys Stasys, Stankus Ričardas, šumskis Jonas, Va-deiša Adolfas, Valaitis Stasys. Iš jų tarpo ypatingai išsiskiria 80 metų turintis neturtingas pensininkas S. Ralys ir JAV gimęs R. Stankus, nuoširdžiai remias Kenošos lietuvių veiklą.
Skaityti daugiau...
 
ĮVYKIAI PDF Spausdinti El. paštas
* Lapkričio 10-11 d. įvyko New Yorke Vliko posėdžiai.

* Balfo metinis seimas šiemet buvo Baltimorėje spalio 12-14 d. Dalyvavo 70 delegatų. Ta proga įteikta iš įvairių Balfo skyrių bei paskirų asmenų 8,513 dol. Pirmininku perrinktas kan. dr. J. B. Končius, reikalų vedėju — kun. L. Jankus, vicepirmininkais — A. Trečiokas, J. Audėnas, E. Armanienė, St. Lūšis; iždininku — A. Senikas, protokolų sekretorium — VI. Barčauskas. Šis seimas Balfo istorijoje yra vienuoliktas.

* Lapkričio 4 d. prie Jungt. Tautų pastato surengtos lietuvių demonstracijos, kuriomis siekta atkreipti amerikiečių dėmesį į sovietų okupuotą Lietuvą. Dalyvavo 300 žmonių su 50 plakatų. Demonstracijos tęsėsi valandą ir buvo paminėtos Amerikos spaudoje. Jas organizavo Romas Ke-zys. Kalbą pasakė prel. Jonas Bal-kūnas.

* Prof. VI. Jakubėnas spalio 13 d. Eleventh teatre Čikagoje dirigavo Cavaleria Rusticana ir Pajacų operas. Chorą ir orkestrą sudarė buvusios Civic operos nariai.

* Dail. Aleksandra Vitkauskaitė -Merker su penkiais aliejiniais darbais dalyvauja Highgate galerijoj ruošiamoj parodoj, kuri atidaryta lapkričio 13 d. ir tęsis iki gruodžio 1 d., 260 Bellevue Ave., Upper Mont-clair, N. J. Parodą organizuoja Modem Artists Guild.
Skaityti daugiau...
 
AIDAI SKIRIA PREMIJĄ UŽ MOKSLO VEIKALĄ PDF Spausdinti El. paštas
1. Kultūros žurnalas "Aidai", leidžiamas Pranciškonų, skiria premiją už lietuvių mokslo veikalą, išspausdintą atskira knyga ar periodinėje spaudoje 1960 ir 1961 metais.
2. Premija, $500.00 sumoje skiriama už humanistinių mokslų veikalą (teologijos, filosofijos, literatūros mokslų ir meno mokslo, istorijos, kalbotyros, geografijos, archeologijos, folkloro, visuomeninių mokslų ir k.), parašytą lietuvių kalba.
3. Premija nebus skaldoma tarp atskirų autorių.
Skaityti daugiau...
 
Leidėjai PDF Spausdinti El. paštas
Redaguoja — Antanas Vaičiulaitis
Redakcijos nariai — Leonardas Andriekus, O.F.M.. Juozas Girnius, Alfonsas Nyka - Nyliūnas
Meninė priežiūra — Telesforas Valius
Leidžia — Tėvai Pranciškonai
Administracijos adresas — Aidai, 680 Bushwick Ave., Brooklyn 21, N. Y.
Dailininko adresas — Telesforas Valius, 84 Pine Crest Rd., Toronto, Ont. Canada
Redakcijos adresas — Antanas Vaičiulaitis, 4757 East Ave., S. E., Washington 28, D.C.
 
Viršeliai PDF Spausdinti El. paštas
 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai