Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
1963 m. 5 gegužė
Turinys PDF Spausdinti El. paštas
A.   Lingaila — Karaliaus Lyro palikuonys ............................................................. 185
J.  Jakštas — Amerikos lietuvių istoriografija ir jos artimiausi uždaviniai  ...... 189
Balys  Auginąs — Pakasynos, Laukimo ugnys, Santėmio
katytės, Vizijų vadžios (eil.)  ...................................................................................... 203

A.   Baltaragis — Numaironintas Maironis ............................................................. 205
Jonas Žmuidzinas — Sapnas, žemės mirtis (eil.) ................................................... 215
Dr. V. Mar. — Komunizmo kova su religija Lietuvoje ......................................... 216

KŪRYBOS   PASAULY
LITERATŪRA
Vyt. Alantas — Dr. J. Griniaus požiūris į antikinę Lietuvą ................................. 222
"Draugo" Romano ir Poezijos premijos .................................................................. 224

KNYGOS IR ŽURNALAI
Titas Alga — Kalnų giesmė (V. Kavaliūnas; .......................................................... 225

MOKSLAS
Ignas  Malėnas— Kas naujo mūsų elementoriuose? ............................................ 227

MENAS
L.   Andriekus — A. Galdiko paroda Filadelfijoje ..............................................  228
M.   Ivanauskas — Skuodaitės ir Virkau dailės paroda ...................................... 228
E. Vasyliūnienė — Koncertas ir naujas veikalas  .................................................. 229
Vladas Jakubėnas — 1934 m. jvykusio lietuviškos mu-
zikos simfoninio koncerto reikalu ........................................................................... 230

Premija už dailę ........................................................................................................... 230

VISUOMENINIS GYVENIMAS
D. - Kas yra monolitinė ir pluralistinė kultūra? ..................................................... 231
Įvykiai  ........................................................................................................................... 232
Skaityti daugiau...
 
KARALIAUS LYRO PALIKUONYS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė A. LINGAILA   

The weight of this sad time we must obey;
Speak what we feel, not what we ought
to say. — W. Shakespeare

I
Beveik visa Šekspyro dramaturgija intrigos atžvilgiu yra neoriginali. Ir karaliaus Lyro šaltiniai yra keleriopi. 1605 m. buvo atspausdintas jau prieš dešimtmetį žinotas anoniminis vaidinimas — Tikroji karaliaus Lyro ir jo trijų dukterų kronika, tik ten ji baigiasi laimingai. Kordelijos, gerosios Lyro dukters, vardas pirmą kartą yra paminėtas Spenserio Fairie Queene poemoj, ir istorija čia baigiasi tikroviškai, t. y. nelaimingai.  Lygiagreti  Gloucesterio  ir jo sūnų istorija pasiskolinta iš Sidney Akadijos. Galima būtų paminėti ir daugiau galimų šaltinių, apie kuriuos žino literatūros istorikai, o šiaipjau jie užmiršti, kai didžiojo dramaturgo kūrinys išlaikė kritišką šimtmečių žvilgsnį ir įsirikiavo nemirštamųjų galerijoj. Kaip ir kituose įžymiuose kūriniuose, Šekspyras ir Karaliuje Lyre atidengia keletą visuotinių problemų, kurios savo nuolatiniu   aktualumu   patraukia   ir   sužavi   visų šimtmečių širdis. Plėtodamas keletą temų, kaip vaikų nedėginngumas tėvams, meilės ir neapykantos susikryžiavimas, Šekspyras atiduoda duoklę ir senėjimo raidai žmoguje. Atrodo, kad karalius Lyras yra buvęs sumanus ir geras valdovas, tad pačios veikalo užuomazgos patikimumas — oficialus dukterų kvotimas, norint patirti, kaip jos savo tėvą myli — yra abejotinas. Sunku tikėtis iš išmintingo ir prityrusio karaliaus, kad darytų tai, ką Lyras daro, ir iš Kordelijos, kuri taip idealiai myli savo tėvą, kad savo atsakymu drįstų įžeisti savo brangiausią asmenį — tėvą ir karalių. Kaip atsimename, dramos meilės parade vyresniosios dukros, Gonerilė ir Regana, pabėrė meilikaujančių žodžių savo senstančiam tėvui ir gavo po pusę karalystės, kai tuo tarpu jaunylė Kordelija, atsakiusi, kad tėvą mylinti, kaip privalu, ir nei daugiau nei mažiau, tapo tremtine be dalies. Nuo to momento dramos tėkmė, kaip lava, nuosekliai veda į tragišką paties Lyro ir Kordelijos likimą, pakeliui įtraukdama į pražūtį daugelį kaltų ir nekaltų dramos dalyvių. Atomazgoje tiesa atsiveria visų akims ir pasaulio tvarka grįžta į pusiausvyrą, nors už ją tenka sumokėti augščiausia — gyvybės — kaina.
Skaityti daugiau...
 
AMERIKOS LIETUVIŲ ISTORIJOGRAFIJA IR JOS ARTIMIAUSI UŽDAVINIAI PDF Spausdinti El. paštas
Parašė J. JAKŠTAS   
1. Istorijografija ir visuomenė

Tema Amerikos lietuvių istorijograįija būtų istorinio literatūrinio pobūdžio, atseit, suminėj imas ir siauresnis ar platesnis nagrinėjimas veikalų, apybraižų ir straipsnių, kur kalbama apie lietuvių buitį šiame krašte ir jų visuomeninu bei tautinę veiklą. Tai būtų plati tema, nes aprėbtų, gali sakyti, visą rašliavą. Juk daugumas Amerikos lietuvių raštų šalia liečiamos tiesioginės temos užsimena dažnai ir apie tautiečių buitį. Tačiau šiuo atveju apsiribosime vien tais Amerikos lietuvių veikalais, kurie priklauso istorijos sričiai,' t. y. dėsto lietuvių buitį ir jų veiklą kronologine tvarka arba laiko eigoje. Šio pobūdžio veikalai priklauso istorijografijos mokslui.

Istorijograįija, tikrai suprasta, nėra vien istorijos veikalų suminėj imas ar jų turinio atpasakojimas. Tikra istorijograįija nagrinėja istorijos kūrinius ryšium su vyraujančiomis laiko idėjomis ir seka, kiek jos paveikė autorių ir lėmė jo pasirinktai krypčiai. Juk autorius, kaip ir kiekvienas žmogus, yra savo laiko vaikas ir jo kūrybą lemia laiko dvasia. Tat vaizduojama praeitis gauna šiokį ar tokį atspalvį iš jo gyvenamojo laiko, kurio įtakoj jis kūrė. Iš čia seka išvada, kad bet kokiame laike parašyti veikalai yra to laiko atspindžiai. Jie yra balsas ne tik tų laikų, kurie aprašomi, bet ir tų, kuriuose autorius gyvena ir rašo.
Skaityti daugiau...
 
Eilėraščiai PDF Spausdinti El. paštas
Parašė BALYS AUGINAS   

Pirmosios meilės žavumas glūdi tame, kad nežinoma, jog ji gali pasibaigti.
D i s r a e l i

PAKASYNOS

Nužudyti debesys guli
Ant atdaro kapo duobės —
Geltonos astros.
Lašas rudens saulės,
Ir byrantis auksas —
Gėlės. Vaškas. Ir auksas.

   Visa tai šiandien Tau,
Nurimusi mano mergaite! —
Širdyje — pelenai,
Arklių kanopų duslūs aidai
(Kaip sunkiai velka žirgai karstą —
Mano širdies sunkųjį akmenį) —
Skaityti daugiau...
 
NUMAIRONINTAS MAIRONIS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė A. BALTARAGIS   
JO SOVIETINIO TRAKTAVIMO RAIDA
Pabaiga

V
To uždavinio ir griebtasi. Tačiau pradžioje reikėjo pagrindinių paruošiamųjų darbų: tautinio sąjūdžio interpretacijos nustatymo ir to laikotarpio kultūrinio, tad ir literatūrinio, palikimo pobūdžio aptarimo. Tų darbų išeities taškas buvo vad. "vieningos srovės" teorijos atmetimo būtinumas. Šio uždavinio iniciatyva teko R. Šarmaičiui, Partijos istorijos instituto direktoriui. Sekdamas Sovietų Sąjungos Komunistų partijos XIX-ojo suvažiavimo nurodymais kaip interpretuoti praeities tautinius sąjūdžius ir reikalavimu "demaskuoti marksizmui - leninizmui svetimų nacionalistinių pažiūrų, liekanų pasireiškimus", jis paskelbė straipsnį — "Kai kurie XIX amž. antrosios pusės lietuvių nacionalinio išsivadavimo judėjimo istorijos klausimai".67 Paliekant nuošalyje autoriaus dialektines smulkmenas, pakaks pačių bendrųjų teigimų ir išvadų.
Skaityti daugiau...
 
Eilėraščiai PDF Spausdinti El. paštas
Parašė JONAS ŽMUIDZINAS   
SAPNAS

Vakar sapnavau,
kad mano sieloje sukosi žemės rutulys,
ir gėrėjausi
Himalajų kalnų snieginėm viršūnėm,
kurios prasisukdamos
vis blyksteldavo neapsakomu balčiu.
Bet nuostabiausia man buvo,
kai žemė,
žvelgdama savo dviem akimis okeanais į dangų,
baisiu balsu pratarė: —
"Ko čia man, lyg paskutinei vergei,
visą  gyvenimą be poilsio suktis?! —   Sustosiu!"
Visa laimė, tai girdėdamas ir iš baimės
mirdamas pabudau.
Skaityti daugiau...
 
KOMUNIZMO KOVA SU RELIGIJA LIETUVOJE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė DR. V. MAR   
Pabaiga

Pagal partijos programą, moksleiviai neprivalo liktis tik pasyvūs klausytojai: jie turi tapti aktyvūs ateistai kovotojai. Tam tikslui, be bendrųjų pamokų, rengiami moksleiviams specialūs ateizmo kursai, specialios paskaitos. Mokyklose įrengti "ateistų kampeliai", mokinių rašto darbams duodamas ateistinio turinio temos.

Nors antireliginės literatūros prigaminta gana gausiai, tačiau ji nelabai skaitoma. Todėl mokyklose rengiami kolektyviniai tokios spaudos skaitymai, nagrinėjimai, vadovaujant mokytojams.
Kad mokytojai savo darbe neapsileistų, kom. partijos Centro Komiteto parinkti pareigūnai važinėja po Lietuvą ir, sukviesdami mokytojus egzaminuoja, ką padarę kovoje su religija, moko kaip geriau auklėti jaunimą ateistinėje dvasioje.
Skaityti daugiau...
 
DR. J. GRINIAUS POŽIŪRIS Į ANTIKINĘ LIETUVĄ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Vyt. Alantas   

Pilėnų vizija

Mano mokslo draugias dr. Jonas Grinius paskelbė Aidų v nr. 1962 m. straipsnį: "Vytautas Alantas tarp tautinės ideologijos kūrėjų". Nesu pratęs atsiliepti į mano kritikų vienokius ar kitokius pasisakymus dėl raštų, tačiau šįkart darau išimtį gal ne tiek kaip rašytojas, bet kaip lietuvis.

J. Grinius grįžta prie mano romano "Pragaro Pošvaistės", apie kurį tiek rašalo buvo išlieta, jam pasirodžius 1951 m. Daugiausia jo plunksnos smaigalys nukreiptas į mano romano centrinį asmenį istorijos docentą Leoną Girkalnį. Jei jis jam priimtinas kaip žmogus, tai jo esą negalima įsivaizduoti "nei istoriku nei juo labiau universiteto docentu", nes jis neturįs kritiškesnio žvilgsnio į istorinius įvykius. Jam, t. y. Girkalniui, nė į galvą neateinanti mintis, "kad jo gaivinama senovės lietuvių stabmeldiška religija bei dorovė su Amžinosios Ugnies ir Pilėnų kunigaikščio Margirio kultu nedaug kuo skirtųsi nuo vokiečių nacių pagonybės".
Skaityti daugiau...
 
GR0ŽINEI PROZAI 1000 DOL. PDF Spausdinti El. paštas
1.    Dienraštis "Draugas" skelbia dailiosios prozos (romano, apysakos) tryliktąjį konkursą. Rankraščiams įteikti paskutinė data yra 1963 m. lapkričio mėn. 1 d.
2.    Geriausiojo kūrinio autoriui skiriama tūkstančio dolerių premija. Mecenatai — dr. Antanas ir Elena Razmai.
3.    Kūrinio siužetą pasirenka patys autoriai. Rankraštis turi būti parašytas mašinėle, nemažesnis kaip 200 romaninio formato puslapių.
Skaityti daugiau...
 
POEZIJAI 1000 DOL. PDF Spausdinti El. paštas
1.    Norėdamas išlaikyti Maironio šimtaisiais gimimo metais paskelbto poezijos konkurso tęstinumą ir padaryti jį tradiciniu lietuviškos poezijos klestėjimo paskatų, "Draugas" ir 1983 metais skelbia poezijos konkursą.
2.    šiemetiniai poezijos konkurso mecenatai — Jonas ir Eleonora Evans - Ivanauskai paskyrė tam reikalui tūkstantį dolerių.
3.    Poezijos konkursui tinka poemos, baladės ir atskiru leidiniu dar nespausdinti eilėraščių rinkiniai. Kiekvienu atveju rankraštis turėtų sudaryti bent 64 puslapių knygą. Knygoje gali būti ir visi minėti žanrai drauge.
4.    Rankraščiai siunčiami slapyvardžiu net ir tuo atveju, jeigu paskirti eilėraščiai jau ir būtų buvę paskelbti periodinėj spaudoj. Uždarame voke pažymima tikroji autoriaus pavardė, adresas, pasirinktasis slapyvardis ir rankraščio antraštė.
Skaityti daugiau...
 
KALNŲ GIESMĖ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Titas Alga   

1. Ar premijos padaro rašytojus?
Literatūriniai konkursai, nežiūrint kai kurių jiems priskiriamų savybių, vis dėlto yra savotiška loterija, kurioje laimėjimas perdaug didele dalimi priklauso nuo dalyvaujančiojo laimės. Negalima sakyti net, kad konkursams prisiųstų kūrinių vertintojai, nors ir sąlygojami konkursų slaptumo, staigiai pasidarytų visiškai objektyvūs, atsiribotų nuo savo  iki  tol įgyto  išprusimo  atpažinti autorių ir susikoncentruotų grynai į kūrinio vertinimą. Iš literatūrinio konkurso vertintojo (ir tai visai pagrįstai) juk reikalaujama kiek įgalint platesnio literatūrinio išsilavinimo. Į tokį išsilavinimą, be abejonės, įeina ir savųjų iškilesniųjų rašyytojų kiek galint pilnesnis pažinimas. Kadangi tokių iškilesnių neturime perdaug, o nauji talentai irgi nedygsta it grybai po lietaus, bet tepasirodo vis dažniau retėjančiais meteorais, iškilesniesiems ir konkursuose labiausiai kvalifikuotiems autoriams dalyvauti neatpažintiems pasidaro veik neįmanoma.
Skaityti daugiau...
 
ATSIŲSTA PAMINĖTI PDF Spausdinti El. paštas
Mykolas Vaitkus: BALTIJOS GRAŽUOLĖ (liepoja). Atsiminimai II, Išleido Nida. Londonas, 1963, 332 p. Kaina 1 doleris.
Maironis: JAUNOJI LIETUVA. Poema, Išleido Nida. Londonas, 1963 m. 118 p. Kaina 1 dol.
Vacys Kavaliūnas: KALNŲ GIESME. Romanas. Išleido Lietuviškos Knygos Klubas. Čikaga, 1963 m. 201 p. Kaina $2.50.
Vytautas Volertas: UPĖ TEKA VINGIAIS. Romanas. Išleido Lietuviškos Knygos Klubas. Čikaga, 1963 m. 332 p. Kaina $3.50.
Kipras Bielinis: TERORO IR VERGIJOS IMPERIJA SOVIETŲ SĄJUNGA. Išleista Amerikos Lietuvių Socialdemokratų Sąjungos Literatūros Fondo lėšomis. New Yorkas, 1963 m. 309 p. Kaina $2.50.
Skaityti daugiau...
 
KAS NAUJO MŪSŲ ELEMENTORIUOSE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Ignas Malėnas   

Šiandien mokant iš elementoriaus, beveik visur europiečiuose vyrauja garsas — raidė. Mat, jie priėję išvadą, kad tai yra pagrindinis tarimo ir rašymo elementas ir tai reikia imti mokymo pagrindu. Jie laiko tai teisingiausiu keliu ir geriausu. Bet esama ir kitokių įsitikinimų, nors tai tik išimtys. Sakysim, Vokietijoje broliai Kerr jau prieš antrąjį karą vartojo amerikinį žodžių metodą. Tie vokiečiai ir nuo savo gotiškųjų raidžių (ir dar mažųjų) negalėjo atitrūkti (nors kritika jiems už tai darė prekaištų, pasisakydama už lotyniškąsias). Bet faktas, kad vokiečiai, vartodami dvejopas raidžių formas, sudaro savo vaikams, ypač pradžioje, apsčiai sunkumų.

Mokymo metodų atžvilgiu išsiskyrė Amerika. Tačiau ir čia yra asmenų, kurie stovi už garsinį metodą. Pavyzdžiu galime paimti Rudolf Klosch, kuris savo knygoje (Why Johny Cant Read?) negailestingai puola žodžių metodą, vadindamas jį "American Chinese" ir tvirtindamas, kad vaikai šiuo metodu neišmoksta gerai skaityt nė per 4, net per 8 metus, ypač kai sutinka naujus, visiškai svetimus žodžius. Trumpai sakant, naujų ir sunkesnių žodžių nemoka skaityti net studentai, šio priežastimi jie laiko netikusį mokymo metodą, nes juo vaikai negauna tinkamo skaitymui pagrindo. Tačiau daugelis Amerikos mokytojų vis dėlto jį laiko tinkamiausiu, kad juo galima geriausiai išmokyti, ypač turint galvoj jų istorinę (ne fonetinę) rašybą. Dabar savaime kylu klausimas, o koks gi metodas geriausiai tinka mūsų kalbai ?
Skaityti daugiau...
 
DAIL. A. GALDIKO PARODA FILADELFIJOJE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė L. Andriekus   


Dail. Adomo Galdiko 70 metų amžiaus sukakčiai paminėti žymesniuose lietuvių centruose ruošiamos jo tapybos darbų parodos. Pati didžiausia paroda bus šį rudenį Čiurlionio Galerijoje Čikagoje, o pati pirmoji jau buvo Filadelfijoje. Girdėti, jog ir kituose miestuose lietuviai laukia progos arčiau susipažinti su šio dailininko kūryba bei įsigyti jo darbų.

Filadelfijoje A. Galdiko parodą ruošė vietos Lietuvių Bendruomenė. Atidaryta ji buvo gegužės 4 d. Liberty Federal banko patalpose, žinoma, pirmoj vietoj lietuviams, nors nemažai atsilankė ir kitataučių. Įžanginį žodį tarė LB pirm. Jonas Stikliorius, o su A. Galdiko kūryba žiūrovus supažindino dail. Romas Viesulas. Jis palietė ir kai kuriuos jubiliato asmeninius bruožus, ypatingai pagalbią širdį jauniesiems, žymią amžiaus dalį dėstydamas meno mokyklose, A. Galdikas nulėmė kelius visai eilei iškilių dailininkų, labiausiai grafikų. R. Viesulas gyvais pavyzdžiais priminė tą pedagoginį triūsą, ypačiai Freiburgo meno mokykloje. Pabaigoje pats Galdikas išreiškė padėką savo gerbėjams, gana gausiai suėjusiems į šią parodą. Pažymėtina jo pastaba apie savo kūrybą, būtent: jos santykis su muzika — spalvų bei garsų giminystė.
Skaityti daugiau...
 
SKUODAITĖS IR VIRKAU DAILĖS PARODOS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Mikalojus Ivanauskas   
Dailininkų Audronės Skuodaitės ir Vytauto Virkau dailės darbai, išstatyti balandžio 20-28 d. d. Čikagos Čiurlionio Galerijoje, praturtino mūsų meno pasaulį. Čia kūryba savitai originali, išbaigta; laisva technika; paveikslų kompozicija rodo tų dviejų dailininkų skirtingas meno kultūros kategorijas. Virkau reprezentuoja peizažo architektūrą stilingomis formomis akademiniu mastu, o Skuodaitė — muzikalines spalvines melodijas abstraktinėj erdvės ornamentikoj, socialines gi problemas — impresionistine kryptimi, nedasaky-ta maniera.
Skaityti daugiau...
 
KONCERTAS IR NAUJAS VEIKALAS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Elena Vasyllūnienė   
Kovo 24 dieną Jordan Hali salėje Bostone įvyko neįprastas koncertas: Jo ypatingumą sudarė išpildytojai ir programa. Koncertą atliko trys cho-iii: šv. Petro bažnytinis, Nekalto Prasidėjimo bažnytinis ir Belmont Community, sudarytas daugumoje iš unitarų ir turįs savo nuolatines repeticijas episkopalų šv. Andriejaus bažnyčioje, šiaip tiems chorams diriguoja: kompozitorius Jeronimas Kačinskas — šv. Petro, Iz. Vasyliūnas — Nekalto Prasidėjimo ir John Ba-vicchi, kompozitorius, mokytojas ir muzikas — Belmont chorui. Koncerto metu jis ir vadovavo jungtiniam chorui.
Skaityti daugiau...
 
1934 M. ĮVYKUSIO LIETUVIŠKOS MUZIKOS SIMFONINIO KONCERTO REIKALU PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Vladas Jakubėnas   
Berašant straipsnį apie lietuviškos muzikos koncertą, įvykusį Čikagoje 1962 m. lapkričio men. per Kultūros Kongresą, buvo paminėta, kad pirmasis simfoninis koncertas, susidėjęs grynai iš lietuviškų kūrinių, įvyko "Margučio" pastangomis 1934 m. su Grant Parko orkestru per pasaulinę parodą, tada suruoštą Čikagoje. Paties koncerto faktas ir vieta buvo paduota teisingai, tačiau dėl jo surengimo aplinkybių buvo netikslumų, dalinai mažinančių to įvykio reikšmingumą. Iš "Margučio" vadovės, p. L. Vanagaitienės, teko sužinoti šiuo reikalu daug įdomių faktų.
Skaityti daugiau...
 
PREMIJA UŽ DAILĘ PDF Spausdinti El. paštas
LA Menininkų Klubas, susitaręs su Čiurlionio galerijos direkcija, 1863 sukilimo šimtmečio proga skelbia 1941-50 m. lietuvių tautos sukilimui ir partizanų kovoms pavaizduoti dailininkų darbų ta tema konkursą.
1.    Konkurse gali dalyvauti visi laisvame pasaulyje gyveną dailininkai — tapytojai, grafikai, skulptoriai, keramikai, dekoratoriai ir architektai.
2.    Už geriausią kūrinį skiriama 1,000 dolerių premija, antroji premija 500 dolerių, trečioji 250 dol.

3.    Premijuoti kūriniai palieka Čiurlionio galerijos nuosavybe.
4.    Čiurlionio galerijos direkcija sudaro jury komisiją, į kurią įeina trys dailininkai ir du kviesti visuomenės atstovai.
Skaityti daugiau...
 
KAS YRA MONOLITINĖ IR PLURALISTINĖ KULTŪRA? PDF Spausdinti El. paštas
Parašė D.   

1. Kaip ji suprantama Amerikoje?

V. K. "Naujienų" literatūriniame priede (1963.3.16) atsiliepė į šių metų "Aidų" pirmojo numerio vedamąjį, kuriame buvo paliestas nekultūringas puolimas prieš dr. J. Grinių ryšium su jo pakvietimu prelegentu Kultūros Kongrese. Pavadinęs savo straipsnį "Mandagiųjų sąmokslu", V. K. stengiasi įrodyti, kad "Aidų" apžvalgininkas, smerkdamas Griniaus puolikus, tekalba mandagumo klausimu, vengdamas esminio dalyko. O tas esminis dalykas, anot V. K., yra ne kas kita, "kaip kova tarp monolitinės ir pluralistinės kultūros sampratos". V. K. teigia, kad "mandagieji šios kovos esmės apsisprendę nematyti. Jie daugiau rūpinosi diskusijų nemandagumu, negu žmogaus laisve". Ir iš tikrųjų visuose tuose ginčuose esminis dalykas yra, kaip suprantama monolitinė ir pliuralistinė kultūra, ar konkrečiau — žodžio ir spaudos laisvė. Todėl ir verta apie tai pakalbėti iš esmės.
Skaityti daugiau...
 
D r. Juozas Leimonas PDF Spausdinti El. paštas
D r. Juozas Leimonas, miręs gegužės 4 dieną.
Velionis buvo gimęs 1900 m. rugpjūčio 23 d. Gudelių vals., Marijampolės apsk. Gynė Lietuvą savanoriu. Brandos atestatą įsigijęs eksternu, studijavo Lietuvos ir Freiburgo universitetuose teisę bei ekonominius ir politinius mokslus. Dirbo ateitininkų, pavasarininkų, vyčių organizacijose, užimdamas vadovaujančias vietas. Kurį laiką buvo Katalikų Veikimo Centro direktorium. Už nuopelnus apdovanotas šv. Grigaliaus ir Gedimino ordinais. Atvykęs į Ameriką, gyveno Bostone. Ten ir mirė.

 
ĮVYKIAI PDF Spausdinti El. paštas
*    Antroji JAV ir Kanados lietuvių tautinių šokių šventė įvyksta Čikagoje liepos 7 d. Į ją ruošiasi lietuviai iš tolimiausių vietovių.
*    šiemetinė "Dirvos" novelės 250 dol. premija paskirta Jurgiui Gliaudai už novelę "Lošėjų ratelis". Vertinimo komisijoj buvo J. Jankus, H. Nagys, A. Laikūnas. Konkurso mecenatas — Simas Kašelionis iš Čikagos. Jis pasižadėjo kasmet skirti tokią sumą "Dirvos" novelės konkursui.
*    "Aidų" mokslo premijos komisi-sija (V. Gidžiūnas, OFM A. Vasys, A. Bendorius, V. Čižiūnas ir P. Naujokaitis) skaito gautus premijai veikalus. Premija 500 dol. bus paskirta rudenį.
*    Kun. L. Pavilonis, Klaipėdos bažnyčios statytojas, nuteistas ir kalintas, mirė Lietuvoje.
Skaityti daugiau...
 
Leidėjai PDF Spausdinti El. paštas
Redaguoja   — Antanas Vaičiulaitis
Redakcijos nariai — Leonardas Andriekus, O.F.M.,   Juozas Girnius,   Alfonsas  Nyka - Niliūnas
Menininė   priežiūra   —   Telesforas Valius
Leidžia   —   Tėvai Pranciškonai
Administracijos   adresas  —   Aidai, 680 Bushwick Ave., Brooklyn 21, N. Y.
Dailininko   adresas  —  Telesforas Valius, 84 Pine Crest Rd., Toronto, Ont. Canada
Redakcijos adresas — Antanas Vaičiulaitis, 4757 East Ave., S. E., Washington 28, D. C.

 
Viršeliai PDF Spausdinti El. paštas
 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai