Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
1963 m. 8 spalis
Turinys PDF Spausdinti El. paštas
Simas   Sužiedėlis — Lietuvių tautos likimas ............................................................ 329
Juozas Mikuckis — Ekstazė, Melancholiška elegija, žiedais pavasaris (Eil.) ...... 335
Vincas   Maciūnas — Pluoštas dokumentų apie Antaną Strazdą .......................... 336
Vaclovas Čižiūnas — Mūsų politinės vienybės ir strategijos  klausimu .............. 345
Kotryna  Grigaitytė — Apmąstymai, Sargybos, Medis, Melas (Eil.) ...................... 353
Dr. Jonas Grinius — Lietuviai studentai dabartinėj Lietuvos literatūroj ............. 354
Pranas Pauliukonis — Amerikos lietuvių istorija kaip  tautinio
auklėjimo priemonė  ....................................................................................................... 358


KŪRYBOS   PASAULY
KNYGOS IR ŽURNALAI
Pr. Naujokaitis — Angelai ir nuodėmės (R. Spalis) ................................................. 365
Dr. Jonas Balys — Lietuvių tautosakos apybraiža  .................................................. 366
V. Trumpa — Sociologo žvilgsnis j dr. Vincą Kudirką  .......................................... 368
V.   Gidžiūnas — Rusu kultūros vadovėlis ..............................................................  369

MENAS
St. Goštautas — Georges Braque ................................................................................. 369
Mikas Šileikis — Dail. A. Virkau paroda Gres galerijoje ....................................... 370

VISUOMENINIS GYVENIMAS
A. Rinkūnas — žvilgsnis į antrąjį PL Bendruomenės seimą .................................. 371
A. M.  V. V. — Vienybės svarstymai   .........................................................................  373
Kun.   P.   Celiešius  —   Lietuvių Kunigų Vienybės seimas New Yorke ............. 375
PASTABOS: A. Baltaragis — Dar apie numaironintą Maironį .............................. 376
Įvykiai ................................................................................................................................ 376
Skaityti daugiau...
 
LIETUVIŲ TAUTOS LIKIMAS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė SIMAS SUŽIEDĖLIS   


Tautos likimas yra visiem bendras ir drauge kiekvienam asmeniškas. Stipriai tai pajuntama, kai tautą ištinka kuri nelemtis. Ramus ir laisvas gyvenimas, kuris galėjo kai kam rodytis grynai individualus, tampriai nesusietas su visa tauta, staiga pakinta kančia, persekiojimu ir tremtimi. Pakinta dėl visos tautos sukrėtimo ir nelaisvės.

Tokios nelaimės metu sava tauta pasidaro didžiuoju gyvenimo rūpesčiu. Neduoda ramybės diegiamas klausimas, kas gi bus ateityje. Rūpestis darosi dar dygesnis, kai vergija užtrunka, o tarptautinė padėtis nesiblaivo. Mintis tada gręžiasi praeitin ir jieško atramos, kuria tauta laikėsi, išgyvendama panašius grėsmingus laikus. Jieškoma ne tiek paguodos ar susiraminimo, kiek vilties ir užtikrinimo, kad rungtis už tautos laisvę bus vėl laimėta. — Bet ar gali būti koks užtikrinimas, žvelgiant į ateitį iš praėjusių įvykių?
*
Istorija kartojasi žmonių veiksmais, ne įvykiais. Įvykiai gali būti labai panašūs, lyg besi-kartoją, — karai ir revoliucijos, pergalė ir pralaimėjimas, pavergimas ir išlaisvinimas, — tačiau jie nauji ir kitoki savo eiga bei padariniais. Jei tauta, pavyzdžiui, po vieno karo atgavo laisvę, tai nereiškia, jog kiekvienas karas brėkšta laisvės aušra; gali aptemti dar sunkesne vergija. Yra gundanti iliuzija įžvelgti praeities ir dabarties įvykių tapatumą ir tikėti istorijos rato atogrąža, lyg saulės eismu dangaus skliaute. Istorija gamtišku būdu nesikartoja.
Skaityti daugiau...
 
Eilėraščiai PDF Spausdinti El. paštas
Parašė JUOZAS MIKUCKIS   
EKSTAZĖ

Tu kiekvienoj gėlėj,
Tu plieno skambesy —
Ir akmenys tylieji
Prašneko: tu esi!

Esi prisikėlimas,
Mirty tu nemarus!
Išėjusiems grįžimas
Į saulėtus barus.

Netark kuo vadinies —
Tu žaibas debesy,
Giedroj, trenksme vilnies
Ir man širdy esi!
Skaityti daugiau...
 
PLUOŠTAS DOKUMENTU APIE ANTANĄ STRAZDĄ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė VINCAS MACIŪNAS   
Kiekvienoje tautoje iškyla žmonių, kurie savo asmenybės ryškumu bei originalumu taip sugeba patraukti amžininkų dėmesį, jog giliai įsirėžia tautiečių atmintin. Mielai kartojami apie juos įvairūs spalvingi pasakojimai, dosniai jiems priskiriami visokie sąmoningi anekdotai, net ištisos legendos sukuriamos. Ilgainiui sunku darosi atskirti, kur čia tikrovė, o kur tik gražus prasimanymas.

Mūsuose panašiai yra išgarsėjęs kun. Antanas Strazdas, žmonėse išlikęs maloniniu Strazdelio vardu. Jo dainos plačiai pasklido Lietuvoje ir pateko į tautosakos rinkinius, o nemažą pluoštą pasakojimų apie Strazdą, jo gyventose apylinkėse M. Romerio, L. Didžiulienės ir kitų surašytų, J. Basanavičius paskelbė "Lietuvių Tautoje" (I 1910, p. 530-549). Iš jų gyvai vaizduojamės tą baudžiauninkų dainių, vilkintį nu-čiurusia sutana ar net paprasta kaimiška rudine ir dirbantį valstiečio darbus lauke, dainuojantį jam linksmas ir liūdnas daineles, tikrą prastų žmonių bičiulį, nekenčiantį jų skriaudėjų ponų ir nepagailintį jiems aštrių žodžių, savo elgesiu (pasakota, kad jis atvirai nesilaikęs celibato) ir grubiomis nekartą išdaigomis šokiruojantį bajoriją ir ponišką kunigiją, tad jos nemėgstamą bei persekiojamą.
Skaityti daugiau...
 
MŪSŲ POLITINES VIENYBES IR STRATEGIJOS KLAUSIMU PDF Spausdinti El. paštas
Parašė VACLOVAS ČIŽIŪNAS   
(Pabaiga)

5.
"Matuok savo jėgas pagal siekius" — mokė Adomas Mickevičius savo laikų jaunuomenę "Odėje jaunystei". Mėginkime perkelti šį didžiojo poeto imperatyvą mūsų laikų ir rūpesčių plotmėn. Lietuviškosios išeivijos siekiai dabarties aplinkybėse yra, arba turėtų būti, milžiniški, nes be jau minėtų politinių, kurių centre kova už Lietuvos laisvę, yra kitas, tiek pat milžiniškas, siekis: lietuvybės stiprinimas ir išlaikymas išeivijoje. Esame jau šio rašinio pradžioje kalbėję apie mūsų išeivijos širdžių, protų ir valios pastangų mobilizaciją vieningai kovai dėl tautos gyvybės, kūrybinio genijaus ir teisių gyventi laisvai nepriklausomos Lietuvos valstybės sienose. Toks visų tautinių galių sutelkimas neįmanomas be kai kurių pagrindinių sveikos tautinės bendruomenės savybių.

Bendruomeninis solidarumas turėtų būti pati pagrindinė ir visuotinė kiekvienos gyvastingos tautinės grupės savybė išeivijoje. Dr. J. Girnius labai plačiai išdėsto savo samprotavimus tautines išeivių bendruomenės ir jos narių solidarumo klausimu. Įsidėmėtini šie jo žodžiai: "Tautinė išeivių bendruomenė yra tasai pavidalas, kuriuo išeiviai lieka savo tautoje ir jai gyvena. Priklausyti tautinei bendruomenei išeivio atveju yra priklausyti pačiai tautai, esant už tėvynės. Ir juo tautinė išeivių bendruomenė yra gyvybingesnė, juo glaudžiau ji savo narius sieja su tauta krašte. Užtat atskiram asmeniui priklausymas savo tautinei bendruomenei yra tiesioginė patriotinė pareiga. Kas ryžtasi laikytis nuošaliai nuo savo tautinės bendruomenės, tas nusikalsta pačiai tautai".1
Skaityti daugiau...
 
Eilėraščiai PDF Spausdinti El. paštas
Parašė KOTRYNA GRIGAITYTĖ   

APMĄSTYMAI

Nereik manęs pamokyt
Mylėti Dievą,
Nes visa ką aprėpia akys —
Jis yra.

Nereik manęs pamokyt
Mylėt motiną,
Nes žemėj ji tiktai viena.

Tik reik mane pamokyt
Mylėti mirtį,
Nes nematau gyvybės Jos glėby.
Skaityti daugiau...
 
LIETUVIAI STUDENTAI DABARTINĖJ LIETUVOS LITERATŪROJ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė DR. JONAS GRINIUS   
Natūralus reiškinys rūpintis priaugančia karta ir jos pasiruošimu gyvenimui. Dar suprantamesnis laisvųjų lietuvių dėmesys okupuotos Lietuvos jaunimui, kurį kompartijos "sekretoriai" yra suvarę į savo ideologijos auklėjamąjį bučių. Todėl nevienas paklausia: ar jaunimas Lietuvoj dar tebėra totalistų nesugniuždytas? Ar jis tebemyli laisvę? Ar jis dar nėra labai sukomunistintas ir surusintas?

Neturint statistikų ir anketų, tegaunant iš pavergtos tėvynės tik žinių bei įspūdžių nuotrupas, į paminėtus klausimus nelengva atsakyti. Tačiau juos padeda nušviesti ir Lietuvos sovietiniai rašytojai, kurie vaizduoja lietuvių jaunimo gyvenimą. Tiesa, jie nėra patikimi liudytojai, nes dabartinį gyvenimą Lietuvoj jie lakuoja pagal kompartijos norus. Bet, antra vertus, yra žinomas dėsnis, kad antraeiliai ir trečiaeiliai rašytojai duoda istoriškai tikresnių faktų ir vaizdų iš savo laiko gyvenimo negu pirmaeiliai rašytojai. Tokie antraeiliai ir trečiaeiliai rašytojai okupuoto j Lietuvoj pastaraisiais metais kaip tik nemažai yra rašę apie lietuvių jaunimą, ypač apie lietuvių studentus. Per pastaruosius šešerius metus (1956-1962) šitomis temomis jie yra parašę tris romanus, vieną apysaką, vieną komediją ir vieną poemą. Tiesa, du tų romanų (H. Korsakienės "Laikinoji sostinė" ir J. Avyžiaus "Į stiklo kalną") mėgina pavaizduoti nepriklausomos Lietuvos jaunimą ir jame iškelti komunistines apraiškas. Todėl pažinti tam lietuvių jaunimui, ypač studentams, kurie mokomi ir auklėjami sovietinėse mokyklose, šiuo laiku turime keturis dalykus: Just. Marcinkevičiaus poemą "Dvidešimtąjį pavasarį" (1956 m.) ir apysaką "Pušį, kuri juokėsi" (1961 m.), Kazio Sajos komediją "Silva studentauja" (1957 m.) ir Vyt. Rimkevičiaus romaną "Studentai" (1957 m.).
Skaityti daugiau...
 
AMERIKOS LIETUVIŲ ISTORIJA KAIP TAUTINIO AUKLĖJIMO PRIEMONĖ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė PR. PAULIUKONIS   
PASKAITA II KULTŪROS KONGRESE
(Pabaiga)

II JAV LIETUVIŲ ISTORIJOS PANAUDOJIMAS TAUTINIAM AUKLĖJIMUI
1. Istorinis išeivijos likimas. Išeivijos istorija yra visos tautos istorijos atspindys. Tai riksmas gūdžią naktį, riksmas vienišas ir perdėm skaudulingas, riksmas prieš sąlygas, kurios vertė lietuvį iškilti iš tėvynės. Lietuviai, apleidę savo tėvų ir protėvių krauju apšlakstytą žemę, vyko į užjūrius, pirmiausia 1867-68 metų bado verčiami, toliau vengdami sunkios karo tarnybos caro kariuomenėje ir bėgdami nuo caro valdžios persekiojimų. Skyrėsi su savo tėvų žeme ne iš džiaugsmo ir malonumo, bet ašaras nuo veido braukdami. Jieškodami geresnio gyvenimo ir laisvės, atvykę lietuviai pradžioje naujame krašte sunkiai kūrėsi.

Vargo spaudžiami ir negaudami pagalbos iš šalies, lietuviai pradėjo burtis į pašalpines organizacijas, kad sunkioje valandoje atsidūrusius savo brolius galėtų paremti. Atsirado vienas kitas lietuvis kunigas, kuris pradėjo organizuoti lietuvių parapijas, vėliau prie parapijų mokyklas. Pirmo pasaulio karo metu lietuviai jau buvo tiek susiorganizavę ir ekonomiškai pajėgūs, kad savo politine veikla ir dolerine auka daug prisidėjo prie atsikuriančios Lietuvos valstybės atstatymo. Jie šaukė seimus, reikalavo Lietuvai nepriklausomybės, siuntė į Europą delegatus, kurie tyrė vokiečių okupuotos Lietuvos vargingą padėtį, rūpinosi Vatikane Lietuvių Dienos paskyrimu, dalyvavo Šveicarijoje lietuvių konferencijose, rinko aukas ir išlaikė Šveicarijoje Informacijos Biurą, šelpė karo belaisvius lietuvius Vokietijoje ir badaujančius brolius Lietuvoje. Laisvės paskolos bonai, milijonas surinktų parašų Lietuvos valstybės de jure pripažinti ir kiti atlikti darbai yra didelis įnašas į jaunos nepriklausomos valstybės gyvenimą. O kiek privačiai pasiųsta dolerių tėvams, broliams, giminėms paremti, naujakuriams įsikurti!
Skaityti daugiau...
 
ANGELAI IR NUODĖMĖS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Pr. Naujokaitis   

Naujoje R. Spalio knygoje, kurią šiais metais išleido Nida, randame penkiolika novelių. Pavadinimo pirmasis vardas "angelai" slepia autoriaus ironiją. Iš tikrųjų jo vaizduojamieji žmonės net nemėgina rodytis angelais. O kalbant apie nuodėmes, taip pat maža terastume pasakojimų, kur veikėjai jaustųsi nusideda, nes jų veiksmuose pasireiškiąs blogio pradas turi dažnai gilesnes niekšybės šaknis negu eilinė žmogaus nuodėmė (Makbetas). Nihilistinis veikėjų santykis su gyvenimu bene ryškiausiai bus išreikštas skulptoriaus Morkūno lūpomis (Atlyginimas): "Atviromis akimis stebėjau gyvenimą ir ignoruoju visą eneminj priedą: mokytojus, kunigus, valdančiuosius ir spausdintą, pamokomąjį ar moralizuojamąjį žodį". O veržlumo ir veiklos jėga tesiremia tik kovos už būvį dėsniu: "Dangstydamiesi skambiais kultūros ir civilizacijos žodžiais, visi slepiam savo veržlumo jėgą — kovą už būvį. Mes draskomės dėl moters, dėl didesnio kąsnio, veržiamės į garbės viršūnes, nes ten pasirinktinai galim gauti viską, kas geriausia, tuo tarpu kitiems lieka tik išrankos"...
Skaityti daugiau...
 
LIETUVIŲ TAUTOSAKOS APYBRAIŽA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Dr. Jonas Balys   
Neseniai Lietuvoje buvo išleista stamboka knyga "Lietuvių tautosakos apybraiža", taikoma daugiausia augštesniosioms mokykloms bei vidurinių mokyklų dėstytojams. Tai kolektyvinis darbas, kurį atliko visa eilė senų ir naujų šios srities darbuotojų: Amb. Jonynas, A. Mockus, L. Sauka, Z. Slaviūnas ir kiti, prižiūrimi vyriausio redaktoriaus K. Korsako, "kuris esmingai papildė atskiras teksto vietas". Knygos įvade aptariami esminiai teoretinio pobūdžio klausimai apie tautosakos mokslą, toliau duodama lietuvių folkloristikos istorinė apžvalga ir aptariamos bei charakterizuojamos atskiros tautosakos rūšys: dainuojamoji, pasakojamoji ir smulkioji tautosaka. Visa mūsų tautosaka skirstoma į du periodu: ikitarybinė ir pagaliau tarybinė, kuriai paskirtas paskutinis skyrius.
Skaityti daugiau...
 
SOCIOLOGO ŽVILGSNIS Į DR. VINCĄ KUDIRKĄ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė V. Trumpa   
Teisingai V. Kavolis įžangoje ra­šo, kad "Vincas Kudirka yra tapęs lietuvių tautinio atgimimo simboliu". Kaip toks jis mums pusėtinai gerai pažįstamas. Gal mažiau jis pažįsta­mas, kaip žmogus. V. Kavolis ir pa­sistatė sau uždavinį panagrinėti V. Kudirką kaip žmogų. Jis tai vadina psichologine studija apie žmogaus ge­nezę, nors jai lygiai gerai tiktų ir psichoanalitinės ir sociologinės studi­jos vardas. V. Kavolis yra sociolo­gas, daugelyje savo straipsnių ir pa­skaitų bandęs panagrinėti vieną ar kitą sociologinę problemą. Malonu konstatuoti, kad daugumas tų proble­mų yra susiję su Lietuvos praeities ir dabarties gyvenimu.

Šioje studijoje V. Kudirkos asmuo nagrinėjamas šešeriopų santykių at­žvilgiu: 1. vyro-moters; 2. sūnaus-tėvo; 3. žmogaus-civilizacijos; 4. žmogaus-tėvynės; 5. žmogaus-Dievo ir 6. žmogaus-mirties. Kaip matome, be­veik visos didžiosios žmogaus egzis­tencijos problemos čia paliečiamos ir bandomos spręsti.
Skaityti daugiau...
 
RUSŲ kultūros vadovėlis PDF Spausdinti El. paštas
Parašė V. Gidžiūnas   
Jau kelinti metai Fordhamo jėzuitų universitete mūsų laikų rusų instituto studijoms, kaip direktorius, vadovauja jėzuitas prof. dr. V. Jaskevičius ir tame pačiame institute profesoriauja dr. A. Vasys ir kun. dr. K. Gečys. Cia jie dėsto rusų kalbą, literatūrą, istoriją ir kitus dalykus. Jų iniciatyva šių metų pradžioje studentų patogumui buvo rusiškai išleistas vadovėlis, kuriam anglišką įvadą parašė instituto direktorius dr. V. Jaskevičius, o prakalbą — vadovėlio redaktorius dr. A. Vasys. Iš abiejų įžangų ir turinio matosi, kad tai yra rusų kultūros vadovėlis, nors jis kartu yra ir rusų kalbos skaitymo knyga. Jis susideda iš sekančių dalių: Rusų istorija, Sovietų valstybė, rusų literatūra, rusų teatras, muzika, menas ir geografija.
Skaityti daugiau...
 
ATSIŲSTA PAMINĖTI PDF Spausdinti El. paštas
Juozas Kruminas, ŠEŠTASIS MEDIS. Romanas. Išleido Nida, Londonas, 1963 m. 367 p.

Leonardas Andriekus, NAKTIGONĖ. Lyrika. Išleido Tėvai Pranciškonai. Iliustravo T. Valius. Brook-lynas, 1963 m. 111 p. kaina 2 dol.

MAIRONIS. Atspausta iš "Aidų" 1962 m. 7 nr. ir 1963 m. 4 ir 5 nr. 214 p. "Aidų" leidinys nr. 7. Išleidimą parėmė kun. Juozas Pragul-bickas. Spaudė pranciškonų spaustuvė Brooklyne. 1963 m., kaina 2 dol.
Skaityti daugiau...
 
GEORGES BRAQUE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė St. Goštautas   

JO MIRTIES PROGA
1908 m. Braque išstato L'Estaque. Metais anksčiau Picasso nupiešia "Mademoiselles de Avignon". Cezanno heroiškas jieškojimas per Picasso ir Braque intuiciją tapo forma ir įvykdė perversmą meno pasauliui. Užtai Braque vardas taip rišasi su Picasso, nors jų keliai seniai yra iš:i-skyrę. Picasso yra milžinas fantastas su beprotišku blaškymusi; Braque yra tobulybe, kuri 60 metų ėjo Cezanno keliu ir perdavė visą Cezanno palikimą. Tai anaiptol nereiškia atsilikimą ar imitaciją. Braque perėmė vieną dar nevisiškai išvystytą pasaulį, ir sukūrė kitą, savo, pilng. meiles ir gyvybes, kuriame nė mažiausia gyvybe nėra abejinga. Jis sukūrė ir savo legendą, apgaubtą sapnų vizija: baltų plaukų aristokratas, bsglostantis katinėlį and Liudviko XIV krėslo. Bet vieną dieną krėslas liko tuščias ir baltaplaukis senelis nebetriūsė prie drobës. Braque mirė. Jo mirtis pasiekė visą pasaulį be sukrėtimo. Jau buvo apsiprasta gyventi jo nemirtingam pasaulyje, su jo "nature morte", su jo paukščiais, su jo žmogumi, pagautam visų spalvų intymybėj.

Kai Louvras su didele nuolaida į-sileido jo kūrinius tarp išgarbintų kolosų, jis nepadidino savo vardo, tik retu atveju, pagerbė dailininką, dar jam esant gyvam. Braque nepasijuto nuošaliai tarp visų savo nemirtingų bendrų. Jis taip pat tapo "muziejus" tarp Ingres, David, Delacroix, Renoir ir Degas. Dabar, kai jis mire, jam nereikės laukti "teisybes". Jis bus vienas iš tų, kurie jau turi savo vietą amžinybėj.
Skaityti daugiau...
 
DAIL. A. VIRKAU PARODA GRES GALERIJOJE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Mikas Šileikis   
Nuo birželio 19 d. iki liepos 20 d. vienoje iš žymesniųjų Čikagos meno galerijų (Gres Galleryl vyko jauno dailininko Vytauto O. Virkau tapybos paroda. Buvo išstatyta 22 aliejaus kūriniai ir vienas piešinys. Prieš metus dail. Kęstučio Zapkaus paroda įvyko Čiurlionio galerijoje, o vėliau Gres galerijoje. Tuo pačiu keliu, tik metais vėliau, per tas pačias galerijas perėjo dail. V. Virkau parodos. Abudu atkreipė meno autoritetų dėmesį.

Virkau gerokai anksčiau baigė Čikagos Meno instituto mokyklą, negu Zapkus. Ir vienas ir antras turi didelius užsimojimus ir ryžtą siekti kūrybinės tiesos savarankiškai, nepaisant jokių srovinių įtakų. Dera pabrėžti, kad abudu turi meno magistro laipsnius, giliau žvelgia į esminius meno principus, nesivaiko vėliausių moderniojo meno madų, ne-gudravoja ir vengia paviršutiniškumo. Vytautas Virkau ugdo originalų stilių, siekia universalios spalvų ir ritmo kalbos, kuri vėlesnioje jo tapyboje siejasi su gamtos reprezentacija. Jo parodos atidarymo išvakarėse Gres galerijos vedėjas pastebėjo: "Lietuviai turi du dailininkus — Zapkų ir Virkau, ir daugiau nereikia". Su jo nuomone mes sutinkame, nes mūsų jaunieji dailininkai skiriasi nuo kitų avangardinio meno krypčių. Bet mes turime ir daugiau pirmaeilių dailininkų bei skulptorių, kurie mūsų tautoje, reikia tikėti, nedings vos pasirodę, kas dažnai atsitinka "tarptautiniuose vandenyse", kai menas greičiau miršta, negu jo autoriai.
Skaityti daugiau...
 
ŽVILGSNIS Į ANTRĄJĮ PL BENDRUOMENĖS SEIMĄ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė A. Rinkūnas   

Kalba prel. J. Balkūnas, Liet. Bendruomenės garbės pirmininkas

Antrojo  Pasaulio   Lietuvių   Bendruomenės  seimo dienas jau  dengia beveik   poros   mėnesių   perspektyva. Seimo nariai ir svečiai seniai grįžo į savo gyvenamąsias vietas ir pasinėrė į kasdienę rutiną. Nutilo kalbos apie seimą jau ir Toronte, tik vienas kitas iš užjūrio atvykęs svečias, užtrukęs belankydamas šio žemyno lietuvių kolonijas, tebėra lyg akivaizdus buvusių didelių dienų liudininkas. Seimas atėjo ir praėjo, tačiau būtų liūdna, jei tuo viskas ir pasibaigtų, jei kelių tūkstančių tautiečių vargas ir desėtkos tūkstančių dolerių  išlaidos  būtų tik  tam,  kad būtų  buvęs  sukeltas  keletos   dienų lietuviškasis "jomarkas". Laimei, taip nėra. Seimo prasmė daug gilesnė, negu trumpalaikis propagandinis suvažiavimas. Jis svarstė daugelį gyvybinių mūsų lietuviškųjų problemų ir davė tuo reikalu direktyvas, privalomas ne tik naujai išrinktai Pasaulio Liet. Bendruomenės valdybai, bet taip pat ir valdyboms, apjuosusioms visą  laisvąjį pasaulį.  Taigi pravartu dar kartą žvilgterėti į seimą ir pabandyti bent kiek paanalizuoti jo darbus,   pasiremiant  nors  ir maža, bet vis dėlto šiokia tokia perspektyva.
Skaityti daugiau...
 
VIENYBĖS SVARSTYMAI PDF Spausdinti El. paštas
Parašė A.M. V.V.   
Rugpjūčio 20 - 24 dienomis tėvų pranciškonų globojamų vasarotojų aplinkoje Kennebunkporte, Me., Lietuvių Fronto Bičiuliai suorganizavo studijų savaitę vienybės tema: politinė vienybė, kultūrinė vienybė, kartų vienybė. Kiekvienam vienybės aspektui svarstyti buvo sudaryti atskiri branduoliai. Politinei vienybei: V. Vaitiekūnas, A. Vasaitis, dr. A. Musteikis. Kultūrinei — dr. J. Girnius, dr. A. Salys, dr. A. Klimas. Kartų — dr. A. Musteikis, J. Gailiušytė, dr. A. Jurkus, J. Rygelis. šioks grupinis dalykų svarstymas naudingas tuo, kad su tema arčiau susipažįsta keli asmens, kurių pasisakymai plačiau atskleidžia temos niuansus auditorijai ir ją įgalina vaisingiau svarstymuose reikštis. Visų vienybės aspektų svarstymai susilaukė gyvo dalyvių dėmesio.

Vykstant tarp Vliko organizacijų, Talkos organizacijų, LFB-LDF ir Pasaulio Lietuvių Bendruomenės valdybos atstovų pasitarimams sudaryti bendrą jungtinį Lietuvos laisvinimui vadovauti organą, buvo rasta tikslinga Lietuvos laisvinimo organizacinio vieningumo klausimas iš politinės vienybės svarstymų išjungti, pasitenkinus konstatavimu, kad tie konso-lidaciniai pasitarimai tuo tarpu eina pozityvia linkme, ir palinkėjus, kad jie baigtųsi tikrai realia ir visuotine konsolidacija. Patys politinės vienybės svarstymai faktiškai ribojosi pasisakymais dėl Lietuvos pilietybės vaidmens, Lietuvos laisvinimo darbų vieningumo ir bendravimo su okup. Lietuva.
Skaityti daugiau...
 
LIETUVIŲ KUNIGŲ VIENYBĖS SEIMAS NEW YORKE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė P. Celiešius   
Amerikos Lietuvių Kunigų seimas, įvykęs New Yorke rugsėjo 11 d., praėjo vieningo darbo nuotaikoj. Seime dalyvavo vysk. V. Brizgys ir 53 kunigai.
Seimą atidarė prel. P. Juras, pakviesdamas pirmininkauti Brookly-no Apreiškimo parapijos kleboną kun. N. Pakalnį ir sekretoriauti kun. I. Urboną su kun. L. Jankumi.
Metinę Kunigų Vienybės veiklą išsamiai nušvietė jos pirmininkas prel. P. Juras, pabrėždamas Lux Christi redaktoriaus kun. T. Narbuto pasiaukojimą ir religinės šalpos vedėjo kun. S. Railos pastangas.

Iš provincijų pranešimų paaiškėjo, kad Kunigų Vienybės veikimo pulsas plakąs ne vienodu ritmu: vienur jis yra stipresnis (Albany), kitur silpnesnis (Chicago), daugiausia vidutinis.

Iš katalikiškų organizacijų veiklos: Moterų Sąjungą apibūdino prel. P. Juras, jaunimo stovyklos Dainavos religinį ir tautinį momentą atskleidė kun. P. Celiešius. Dėl Dainavos stovykloje statomos naujos koplyčios nuoširdžiai atsiliepė prel. J. Balkūnas, ragindamas visus klebonus moraliai ir ekonomiškai tą statybą paremti. Ateitininkų Federacijos vardu kalbėjo kun. S. Yla, sąjungų: sendraugių — kun. B. Dagilis, studentų — K. Pūga, jaunučių — kun. I. Urbonas.
Skaityti daugiau...
 
PASTABOS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė A. Baltaragis   
Dar kiek apie numaironintą Maironį

Rašant apie sovietinį Maironio traktavimą ("Numaironintas Maironis", Aidai, 1963, nr. 4, p. 157-169; nr. 5, p. 205-215; išspausdintų taip pat knygoje "Maironis" 129 p.), buvo atkreipta dėmesys (p. 163) į Pavasario balsų 1947 m. leidimo išspausdintą įvadą, kuriame jo autorius A. Venclova stengėsi duoti sovietiškai sukirptą Maironio kūrybos aptarimą.

Papildant pravartu pastebėti, kad ir A. Venclova, šiaipjau apsukrus sovietinėje "dialektikoje", tuo metu (1947 m.) dar nebuvo pakankamai išprusęs ir dėl to įvado pateko į bėdą. Pasirodo, ir jo nepataikyta į toną. 1949 m. pavasarį įvykusiame rašytojų susirinkime A. Venclova "pilnu balsu" (jo paties žodžiai) atliko viešą išpažintį ir atgailą. Paaiškėjo, kad, šalia kitų nuodėmių (klaidingo Žemaitės kūrybos aptarimo ir neteisingo S. Nėries — "Trečio Fronto" ryšių nušvietimo bei apskritai to sąjūdžio pervertinimo), jis padaręs stambių, "principinę reikšmę turinčių klaidų", vertindamas tame įvade ir Maironio kūrybą.
Skaityti daugiau...
 
Įvykiai PDF Spausdinti El. paštas
*    Visuotinio Susirinkimo antrojoj sekcijoj, atidarytoj rugsėjo 29 d., gvildomi klausimai, susiję su Bažnyčios pobūdžiu ir liturgija. Numatoma šaukti ir trečioji sesija.
*    1964 rugpiūčio 23, sekmadienį, įvyks didžioji lietuvių diena pasaulinėje parodoje New Yorke. Pasaulinės parodos lietuvių komitetas, kurio pirmininku yra prof. Jokūbas Stukas, tą dieną ruošia dainų ir tautinių šokių festivalį. Meninės programos paruošimas pavestas meno sekcijai, kuriai vadovauja aktorius Kazys Vasiliauskas. Sudarytas muzikų komitetas: pirm. muz. Algirdas Kačanaus-kas,    vicepirm.   Antanas   Visminas, sekretorius muz. Mykolas Cibas ir spaudos reikalams narys muz. Vincas Mamaitis. Tautinių šokių programai paruošti pakviesta Jadvyga Matulaitienė.
Skaityti daugiau...
 
"AIDŲ" PREMIJA UŽ LITERATŪRĄ PDF Spausdinti El. paštas
Mėnesinis kultūros žurnalas "Aidai", leidžiamas pranciškonų, pamečiui skiria po vieną $500.00 premiją už vertinimo komisijos geriausiu pripažintą grožinės literatūros Ir mokslo veikalą, šiuo skelbiama jos taisyklės:

1. 1964 metais premija bus skiriama už grožinę literatūrą: poeziją, noveles, apysakas, romaną ar dramą.
2.    Už komisijos geriausiu pripažintą veikalą skiriama premija nebus skaldoma tarp atskirų autorių.
3.    Premijos komisija vertins 1962-1963 m. viešumoj pasirodžiusius nepremijuotus grožinės literatūros kūrinius ir tais metais parašytus, bet dėl dabartinių sąlygų negalėjusius būti išspausdintais. Premijos komisijai neatsiųsti kūriniai nebus vertinami. Taip pat nebus vertinami mirusių autorių kūriniai.
Skaityti daugiau...
 
Leidėjai PDF Spausdinti El. paštas
Redaguoja   — Antanas Vaičiulaitis
Redakcijos   nariai     —     Leonardas Andriekus, O.F.M.,   Juozas  Girnius,   Alfonsas  Nyka - Niliūnas
Meninė   priežiūra   —   Telesforas Valius
Leidžia   —   Tėvsi Pranciškonai
Administracijos   adresas   —   Aidai, 680 Bushwick Ave., Brooklyn 21, N. Y.
Dailininko   adresas   —   Telesforas Valius, 84 Pine Crest Rd., Toronto, Ont. Canada
Redakcijos adresas — Antanas Vaičiulaitis, 4757 East Ave., S. E., Washington 28. D. C.
 
Viršeliai PDF Spausdinti El. paštas
 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai