Aidai.eu Apžvalga

KAZIMIERINIŲ METŲ APŽVALGA

Red. Vytautas Volertas

Amerikos Lietuvių Katalikų Kunigų Vienybės valdyba buvo pirmoji, kuri 1981 metais svarstė šv. Kazimiero mirties 500 metų minėjimo klausimą. Ji nusprendė į minėjimų organizavimą įjungti pasauliečius. Tais pačiais metais įvykusioje ateitininkų konferencijoje manyta, kad jubiliejaus ruošimu rūpintųsi Amerikos Lietuvių Romos Katalikų Federacija (ALRKF), kuri pasiūlymą priėmė ir į minėjimo komitetą pakvietė kun. Viktorą Dabušį, Gintę Damušytę, kun. Stasį Ylą, kun. Kazimierą Pugevičių ir Pilypą Skabeikį, o pirmininku — žinomą Amerikos lietuvių visuomenės veikėją Vytautą Volertą. 1981 m. rugsėjo mėn. 22 d. komitetą patvirtino ALRKF vadovybė. Ši data laikoma komiteto veiklos pradžia. Pasaulio Lietuvių Katalikų Bendrijai jį patvirtinus, komiteto veikla galėjo pasiekti po visus kontinentus pabirusius lietuvių telkinius.

Komitetas pirmajam posėdžiui susirinko 1981 m. lapkričio mėn. 8 d. į Lietuvių Religinės šalpos įstaigą Brooklyne, N.Y., kur buvo posėdžiaujama per trejus metus.

Katalikų federacijos vadovybė komitetui planų nedavė, tik pageidavo, kad sukaktis būtų atšvęsta galimai iškilmingiau ir prasmingiau.

Pirmame posėdyje nustatyta sukakties pradžia, jos baigimas, aptartas memorialinio šv. Kazimiero pašto ženklo išleidimas Vatikane, Pasaulio lietuvių katalikų kongresas, lietuvių ir kitomis kalbomis leidiniai, finansai ir t.t. Minėjimu norėta sustiprinti šv. Kazimiero kultą, pagarsinti Lietuvos vardą bei atkreipti pasaulio dėmesį į okupanto daromas skriaudas. Nuo pat pirmųjų veiklos dienų komitetas pradėjo megzti ryšius su įtakingais bei autoritetingais asmenimis: vysk. Brizgiu, "Tėviškės žiburių" redaktoriumi kun. dr. Pr. Gaida, prel. L. Tulaba ir kt. . .

Pradėjus planuoti darbus, paaiškėjo, jog turimų darbo rankų neužtenka, todėl į komitetą buvo pakviesti dr. Juozas Sungaila, Vytautas Bireta (abu kanadiečiai), Mariana Skabeikienė, dr. Česlovas Masaitis ir Juozas Gaila. Dėl susi-žeidimo Gaila į komiteto darbą negalėjo įsijungti, o dėl intensyvaus darbo Lietuvių Religinės Šalpos įstaigoje pasitraukė ir Damušytė. Papildomai į komitetą buvo pakviestas Bronius Vaškaitis, o kun. Stasiui Ylai netikėtai mirus, — Paulius Jurkus.

Komitetą nutarta vadinti "Švento Kazimiero Sukakčių Komitetu", tačiau, Romoje ir Toronte suorganizavus komitetus, pradėta jį vadinti "vyriausiu", o kartais "centriniu".

Leidiniai
Centriniam komitetui rūpėjo palikti išliekančių ženklų. Pirmiausia susirūpinta leidiniais. Šv. Grigaliaus universiteto Romoje profesorius Paulius Rabikauskas, S.J., sutiko parašyti išsamią, paskutiniais dokumentais, užtiktais Vatikano archyve, paremtą šv. Kazimiero manografiją, kurią pažadėjo spausdinti tėvai pranciškonai savo lėšomis. Tai jų auka centriniam komitetui.

Dr. Alfonsas Šešplaukis-Tyruolis parengė antologiją, kurioje sukaupti trys lietuvių literatūros žanrai: poezija, beletristika ir drama.

Prof. Simas Sužiedėlis parašė mūsų tautos globėjo biografiją, kurios išleidimą finansavo Šv. Kazimiero parapijos Sioux City, Iowa, klebonas kun. Simonas Morkūnas.

Komitetas planavo išleisti mažus leidinėlius kitomis kalbomis ir juos už auką ar net veltui paskleisti tarp kitataučių. Anglų kalba tokį leidinėlį parašė Pilypas Skabeikis. Šio leidinėlio pareikalavimas buvo didelis, todėl jį teko pakartoti net trimis laidomis po 5,000 egz.

Italų kalbai S. Sužiedėlio tekstą pritaikė kun. M. Burba, SDB. Atspausta 3,000 egz.

Į vokiečių kalbą S. Sužiedėlio darbą išvertė A. Franzheim su kun. K. Gulbinu. Atspausdinta 3,000 egz.

Dr. V. A. Dambravos 1979m. parašyta ispanų kalba knygelė apie Iv. Kazimierą kuvo perspausdinta. Išleista 2,000 egz. Tas pats padaryta Ii su kun. Pr. Gavėno portugalų kalba leidinėliu. Atspausdinta 5,000 egz.

Prel. A. Bačkis, Romos komiteto narys, pasirūpino, kad būtų išleistas specialus mišiolėlis Mišioms, kurias laikė popiežius Jonas Paulius II.

Šv. Kazimierą liečiančių paveikslų, vitražų, biustų, skulptūrų albumą ruošė kun. St. Yla, bet jis staigiai mirė. Jo darbą sutiko tęsti Paulius Jurkus. Spaudos darbą sutiko veltui atlikti Marijonų vienuolija Chicagoje. Tai jų auka centriniam komitetui.

Giesmyno, kuriame būtų visos giesmės, iki šiol giedamos ir naujai sukurtos, rūpestis teko dr. Č. Masaičiui. Jam į talką atėjo muzikas kun. L. Budreckas. Giesmyne yra 38 giesmės. Spausdino saleziečiai Romoje.

Nekaltai pradėtosios Marijos seserys Putname, dideliu tiražu išleido trijų rūšių atvirukus, kurių vienoje pusėje yra malda į šv. Kazimierą, o kitoje — šv. Kazimiero paveikslas. Be to, seserys išleido lankinį, kur supažindinama su šv. Kazimiero gyvenimu. Visa tai skleidžiama parapijose.

Šv. Kazimiero jubiliejinių metų dokumentinį-apžvalginį, gausiai iliustruotą leidinį suredagavo Balys Raugas. "Šventojo Kazimiero penkšimtis" išleistas 2,000 egz. tiražu. Spausdino Tėvų pranciškonų spaustuvė Brooklyne.

Šv. Kazimiero sukaktuvinį pašto ženklą nupiešė dail. Romas Viesulas. Vatikano paštas ženklą išleido vasario mėn. 28 d., t.y. šv. Kazimiero jubiliejinių metų pradžios išvakarėse. Išleistas 950,000 ženklų 550 ir 1200 lirų vertės.

Didžiajai sukakčiai prisiminti skulptorius Petras Vaškys buvo paprašytas suprojektuoti medalį. Medalio vienoje pusėje yra įrašas "Šv. Kazimieras, Patronus Lituaniae, 1484-1984", o antroje: "Vilnius Cathedral — St. Casimir's Resting Place." Nukaldinta 200 sidabrinių ir 5,000 bronzinių medalių.

Romos komitetas ir iškilmės Vatikane
Centriniam komitetui nutarus šv. Kazimiero metus pradėti 1984 m. kovo 4 d. religine manifestacija katalikybės centre Romoje, ten komiteto suorganizavimo ir planuojamų iškilmių išsiaiškinimu 1982 m. gruodžio mėn. 5 d. buvo deleguotas centro komiteto narys kun. V. Dabušis. Sudarytas plačios apimties iškilmei organizuoti komitetas, kurio pirmininku išrinktas prel. L. Tulaba. Pradėta planingai ir intensyviai ruoštis jubiliejinių metų iškilmėms.

Kovo 4 dienos išvakarėse į Romą jau buvo suvažiavę daugiau kaip tūkstantis iš viso laisvojo pasaulio lietuvių. Nė vieno nebuvo iš okupuotos Lietuvos.

Iškilmės prasidėjo kovo 3 d. specialia popoežiaus audiencija, kurioje galėjo dalyvauti visi lietuviai. Joje su dainomis bei giesmėmis efektyviai pasirodė "Grandinėlė". Organizacijų atstovai ir net atskiri asmenys galėjo įteikti popiežiui dovanas. Šventasis Tėvas ta proga pasakė reikšmingą, gan ilgą kalbą. (Popiežiaus kalba buvo pateikta ir iškilmė plačiai aprašyta Aiduose. Žr. 1984 m. Nr. 2.)

Minėjimai pasaulyje
Centrinio komiteto organizacinė ranka pasiekė visus pasaulio lietuvių telkinius. Šiame reikale daug padėjo išeivijos lietuviai vyskupai V. Brizgys, A. Deksnys ir senosios emigracijos jau svetimose žemėse gimę arkivyskupai Marcinkus, Bulaitis ir Salatka.

Amerikos kontinente — šiaurės Amerikoje ir pietų Amerikoje, kur gyvena gausūs lietuvių išeivių telkiniai, minėjimai įvyko visose lietuvių, o keliais atvejais ir nelietuvių parapijose. Minėjimus organizavo specialūs komitetai. Labai daug iniciatyvos parodė Amerikos Lietuvių Vyčių organizacija. Jie sudarė apie šeštadalį Amerikos lietuvių maldininkų, keliavusių Romon į šv. Kazimiero jubiliejaus pradžios iškilmes, o JAV jų net 62 kuopos suorganizavo savo parapijose šv. Kazimiero minėjimus.

Pietų Amerikoje jubiliejus buvo paminėtas Argentinoje, Brazilijoje, Kolumbijoje, Uragvajuje ir Venezueloje.

Įspūdingiausiai ir prasmingiausiai minėjo Brazilijos ir Venezuelos lietuviai. Brazilijoje prie minėjimo daugiausia prisidėjo kun. P. Gavėnas. Jis į portugalų kalbą išvertė dr. V. Dambravos ispaniškai parašytą leidinį apie šv. Kazimierą, be to, išsirūpino iš Brazilijos vyriausybės, kad Brazilijos paštas išleistų šv. Kazimiero jubiliejui skirtą pašto ženklą. Ten minėjimo kalendorius apėmė visus metus: nuo 1984 m. kovo 4 iki 1985 m. kovo 4. Per tą laiką vyko įvairūs renginiai kuriuose ne tik pagerbtas šv. Kazimieras, bet stengtasi iškelti ir Lietuvos reikalus.

Venezueloje jubiliejaus didysis judintojas buvo dr. V. Dambrava. Jubiliejus pradėtas 1984 kovo 4 d. iškilmėmis netoli Karakaso esančioje vietinių gyventojų pastatytoje šv. Kazimiero vardo bažnyčioje, dalyvaujant vietos vyskupui.

Šiaurės Amerikoje savo iškilmingumu iškilo Bostonas, Hartfordas, New Yorkas, Filadelfija ir kt.

Bostono lietuviai, sutelkę į bendrą komitetą aplinkinių lietuvių parapijų atstovus, pagrindinį minėjimą surengė 1984 m. spalio mėn. 14 d. Šv. Kryžiaus katedroje. Minėjimas prasidėjo atskirais šv. Kazimiero garbei skirtais renginiais. Kovo 18 d. Vyčiai surengė minėjimą. Balandžio 1 d. prof. J. Kačinskas surengė koncertą, kuriame programą atliko Berklee kolegijos choras. Rugsėjo 29 d. didžiulį koncertą surengė Bostono centrinis Šv. Kazimiero minėjimo komitetas.

Hartforde minėjimas įvyko kovo mėn. 3-4 d., dalyvaujant arkivysk. John F. VVhealori su 3 arkivyskupijos vyskupais.

New Yorke minėjimas prasidėjo rugsėjo mėn. 8 d. akademija Kultūros židinyje, o sekmadienį, rugsėjo 9 d., įvyko iškilmingos pamaldos šv. Patriko katedroje su reikšmingu arkivyskupo John O'Connor pamokslu.

Filadelfijoje pamaldos įvyko šv. Petro ir Povilo katedroje. Prasmingą pamoklsą pasakė kard. John Krol, kuris pranešė apie savo užmojį atsikviesti tremtinį vysk. Julijoną Steponavičių. Jis kvietimą išsiuntęs vyskupui J. Steponavičiui į Žagarę, o tuo pačiu metu formaliai įteikęs prašymą Sovietų ambasadai Washingtone, kad vyskupui J. Steponavičiui būtų leista dalyvauti čia šv. Kazimiero minėjime.

Chicagoje, minint šventąjį Kazimierą, reikšmingą pamokslą, susilaukusį didelio atgarsio amerikiečių spaudoje, pasakė kard. Bernardin. Minėjimas įvyko Šv. Vardo katedroje vasario 25 d.
Čia suminėti tik ryškesieji JAV lietuvių rengti minėjimai.

Ateitininkams ir skautams buvo suorganizuotas kūrybos konkursas. Piniginių premijų mecenatas — kun. dr. J. Prunskis. Skautai vasaros stovyklas skyrė šv. Kazimiero garbei su atitinkamom programom. Dainavos (Michigane) jaunimo stovyklavietėje jie pastatė ir ilgiau išliekantį žymenį — Vilniaus pilies repliką.

Australijoje pagrindinis minėjimas buvo Adelaidėje. 1984 m. kovo mėn. 10 d. surengta akademija su koncertu, o kovo 11 šv. Kazimiero bažnyčioje arkivyskupas Gleesonas su kun. Pr. Spurgiu ir kun. Pr. Vaseriu koncelebravo Mišias. Minėjimai įvyko ir kitose vietovėse. Jubiliejus baigtas Adelaidėje 1984 m.

Australijos skautai vasaros stovyklą skyrė šv. Kazimiero garbei suruošdami plačią programą.
Europoje vysk. A. Deksnys paskelbė specialų ganytojišką laišką.

Didžiojoje Britanijoje įspūdingas minėjimas buvo kovo 4 VVestminsterio katedroje, kur mišias koncelebravo pronuncijus D. Britanijai arkivysk. P. Casey ir įvairių tautybių 17 kunigų su ukrainiečių vysk. A. Hornylak. D. Britanijos skautai surengė šv. Kazimiero garbei vasaros stovyklą.

Prancūzijos lietuviai minėjimui rinkosi į Notre Dame katedrą. Pamaldas laikė kard. Jean-Marie Lustiger, pamoksle plačiai kalbėjęs apie Lietuvos kančią.

Vokietijoje įspūdingi minėjimai įvyko 1984 m. balandžio 8 Bad VVoerishofene, dalyvaujant Augsburgo vyskupui dr. Josef Stimple, kuris savo pamoksle, tarp kitko, klausė "Ar tai būtina, kad Lietuva turi tiek daug kentėti?" Jubiliejiniai metai iškiliai baigti Koelno katedroje, kur Mišias laikė du vyskupai, o pamokslą pasakė vysk. dr. Diek, prašydamas melstis už kenčiančią Lietuvą.

Lenkijoje pirmą kartą Suvalkų trikampio lietuviai turėjo labai malonias iškilmes 1984 m. vasario 25 Vroclavo katedroje. Arkivysk. H. Gulbinovičius atlaikė pontifikalines mišias, koncelebruojant Kan. A. Jurkevičiui ir kan. A. Rukštai. Arkivyskupas paskaitė šv. Tėvo telegramą kuria jis jungėsi su Lenkijoje gyvenančiais lietuviais ir visus laimino. Patirta, kad ten lietuviai savo globėjo šv. Kazimiero jubiliejaus proga jautėsi lyg įžengę į platųjį pasaulį.

Kazimierinis kongresas Toronte.
Šv. Kazimiero jubiliejinius metus užbaigti buvo numatyta Pasaulio lietuvių katalikų kongresu, kuriam organizuoti buvo sudaryta komitetas. Jam vadovavo dr. J. Sungaila, o jam talkino J. Andriulis, V. Bireta, V. Dalindienė, kun. Pr. Gaida, E. Gudinskienė, O. Gustainienė, L. Murauskienė, A. Simanavičius, A. Sungailienė, kun. J. Staškus, V. Taseckas, G. Trinkienė, A. Ulba ir L. Undrienė. Iškilmė Toronte aprašyta 1984 m. Aidų nr. 6.

Okupuotoje Lietuvoje
Sunkiose okupacijos sąlygose Lietuvos vyskupai šv. Kazimiero jubiliejui pradėjo ruoštis jau 1981 metais, paskelbdami tris ganytojiškus laiškus. Toj buvo sudarytas minėjimo komitetas, kuriam pirmininkavo Vilniaus arkivyskupijos valdytojas kun. A. Gutauskas. Komiteto nariai: prel. Č. Krivaitis (Kaišiadorių vyskupija), kan. P. Žiukelis (Panevėžio vyskupija), kun. J. Barkauskas (Vilkaviškio vyskupija), kun. R. Mikutavičius (Kauno arkivyskupija), ir kun. dr. P. Puzaras (Telšių vyskupija).

Jubiliejiniai metai pradėti 1984 m. kovo 3 d. Į Vilnių suvažiavę visi vyskupai bei vyskupijų valdytojai koncelebravo iškilmingas mišias šv. Peta) ir Povilo bažnyčioje. Pamokslą sakė Panevėžio vyskupijos valdytojas prel. K. Dulksnys, o lenkiškai — Vilniaus vyskupijos valdytojas kun. A. K. Gutauskas.

Kovo 2 d. šv. Tėvas Jonas Paulius II pasveikino Lietuvos vyskupus ir tikinčiuosius, mininčius šv. Kazimiero jubiliejų, šia telegrama: "Su džiaugsmu patyręs, kad Lietuvos vyskupai rytoj, šeštadienį, iškilminga šv. mišių koncelebra-cija Vilniuje prie garbingojo Lietuvos globėjo šv. Kazimiero kapo pradės jo mirties 500 metų sukakties minėjimus, iš naujo nuoširdžiai reiškiu tiek Romos Bažnyčios, tiek visos Bažnyčios dvasinio bendrumo bei solidarumo užtikrinimą jūsų katalikiškai bendruomenei. Tie patys gilaus solidarumo ir vienybės jausmai bus išreikšti ir sekmadienį, kovo 4 dieną, šv. mišiose, kurias aukosiu su Europos vyskupų konferencijos atstovais. Visi čia susirinkusieji ypatingu būdu pajus dvasinę vienybę su lietuviais tikinčiaisiais, kuriems bus skirtos visos mano mintys ir žodžiai. Kaip gausių Dievo malonių laidą visiems, kurie rytoj, t. y. šeštadienį, Vilniuje dalyvaus pamaldose ir kurie visoje Lietuvoje dvasiškai vienysis su šiais maldininkais, ten susirinkusiems gerbiamiems broliams vyskupams dalyvaujant, siunčiu ypatingą apaštalinį palaiminimą."

Kovo 5 dieną Lietuvos vyskupai savo ir visų Lietuvos tikinčiųjų vardu išreiškė šv. Tėvui nuoširdžią padėką už dvasinį bendravimą su Lietuvos Bažnyčia, už pamaldų metu šv. Petro bazilikoj kovo 4 pasakytame pamoksle Lietuvos Bažnyčiai paliudytą palankumą ir už ypatingą apaštalinį palaiminimą, skirtą tikintiesiems. Lietuvos vyskupai šia proga savo, kunigų ir visų Lietuvos tikinčiųjų vardu pakartotinai išreiškė popiežiui sūniškos meilės jausmus. Telegramą pasirašė vyskupai Povilonis, Steponavičius, Sladkevičius ir Vaičius bei kapituliniai vikarai Dulksnys ir Gutauskas. Šią telegramą lotynų kalba kovo 10 pirmame puslapy atspausdino Vatikano dienraštis L'Osservatore Romano.

Šv. Kazimiero minėjimai įvyko beveik visose parapijose, nežiūrint įvairiausių kliūčių bei komunistinės administracijos trukdymų.

Jubiliejaus užbaiga įvyko 1984 m. rugpiūčio mėn. 26-27. Į šias iškilmes buvo pareiškęs norą atvykti ir šv. Tėvas, tačiau, kaip jis pasauliui pareiškė, jam nebuvo leista pasimelsti prie šv. Kazimiero kapo Vilniuje.

Sukurta: Kretingos pranciškonai