| |
|
|
1976 m. 7 rugsėjis
|
Parašė ANTANAS PAŠKUS
|
Apraiškos, priežastys ir galimos pasekmės
Vienas iš reikalingiausių žmogui dalykų yra jo įsitikinimas, kad jis gyvena tikslingame pasaulyje. Protavimo galia apdovanotas gyvūnas nori žinoti, kad jis ir jį supantys įvykiai eina į' tam tikrą tikslą. Tuo tarpu šiandienos įvykiai atrodo betiksliai, savyje prieštaraujantys ir net absurdiški. Nepasiduoda jie nei tradiciniams aiškinimams, nei leidžiasi įspraudžiami į senosios pasaulėžiūros rėmus. Ne tik Vakarų pasaulio krikščioniškajai dvasiai, bet net jo medžiaginei gerovei gresia pavojus. Gal dėl to nūdienos žmonės darosi tokie neramūs ir netikri. Dėl tos pačios nerimasties ir mes bandome įvykių maišatyje atrasti kokį nors prasmingą ryšį tarp dabarties kaitos ir praeities patvaros.
Kad nenuklystume nuo tikrovės, savo ieškojimą pradėsime būdingesnių įvykių registracija ir baigsime jų aiškinimu. Svarstydami bandysime atskleisti už šiandienos radikalių reiškinių pasislėpusias idėjas, pasekti jų kilmę bei jų plėtotę. Pagaliau, palietus galimas jų pasekmes individui ir visuomenei, paaiškės aštresnieji naujųjų idėjų iššūkiai.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė PRANAS VAIČAITIS
|
 PRANAS VAIČAITIS
1876 -1976
Lakštingale, gražus paukšteli,
Pas mano langą nečiulbėk,
Į mano gimtinį namelį,
Linksmai giedodamas, nulėk.
Tenai mamelę nuramykie,
Palinksmink baltą galvą jos,
Jai apie mane pasakykie,
Lai apie mane ką žinos.
Tenai kuplioji liepužėlė
Dejuoja vėjo pučiama,
Tenai mamelė sengalvėlė
Vaitoja, manęs laukdama.
Sakyk — sulauksi tuo sūnelį,
Laiminga būsi ir linksma.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
VILTIES TEOLOGIJA: ESCHATOLOGINĖ DIEVO KARALYSTĖ |
 |
 |
 |
|
Parašė ANTANAS L. RUBŠYS
|
(Tęsinys)
3. Eschatologinė jau ir dar ne įtampa Dievo Karalystėje
Dievo Karalystės augantis akiratis istorijos plėtotėje pasirodo tarsi judanti kryžkelė abiejuose Testamentuose. Nuo staigmenos į staigmeną! Jėzaus skelbime Dievo Karalystė yra Tikrovė, kuri įsiveržia iš Anapus, lyg krizė žmogaus gyvenime ir visatos istorijoje. Anqt Pauliaus, "ji yra Dievo galybė išgelbėti kiekvienam tikinčiajam" (Rom 1:16). Karalystė — žmogų ir visatą atnaujinantis Dievo darbas Jėzuje.35 Žodis eschatologinė yra graikiškas ir reikalauja rūpestingo dėmesio. Etimologiškai eschatologinis reiškia galutinis, baigminis, paskutinis. Taigi eschatologinė Dievo Karalystė reiškia galutinę, baigminę, paskutinę fazę, galutinį, baigminį, paskutinį tarpsnį išganymo dramoje. Eschatologinė Dievo Karalystė galutinai ir lemtingai užbaigia istorijos tėkmę, nes yra išganančios nuteisiančios Dievo Valios galutinis ir lemtingas įsiveržimas į istoriją. Pagal katekizmą, eschatologija buvo išreiškiama ketvertuku: mirtis, teismas, dangus, pragaras. Tai keturi Paskutiniai (Eschata), arba keturios galutinės Ribos žmogaus gyvenime ir visatos istorijoje. Šis ketvertukas užimdavo paskutinį dogmatinės teologijos skyrių traktate De Novissimis ir būdavo lyg paslaptingu teologiniu priedu apie gyvenimo Ribas. Šventraštis liudija, kad visa teologija (galvojimas tikėjime apie Dievo ir žmogaus santykį istorijoje) yra persunkta eschatologija, nes ji nepasitenkina vien tik su Paskutiniais (Dalykais), arba Ribomis, bet grumiasi su esminės svarbos veiksniais dabartyje. Eschatologija, pagal Šventraštį, yra galvojimas tikėjime apie Dievo buvimą istorijoje. Istorija — Dievo Kelias. Tikėjimas atpažįsta Dievo gijas, — mintį ir darbą, — įvykiuose. Tikėjimas duoda sparnus vilčiai, kuriant ateitį su Dievu. Pranašai atpažino išganančius ir teisiančius Dievo darbus savo meto įvykiuose. Jie, tiesa, nebuvo galutiniai.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė KOTRYNA GRIGAITYTĖ
|
MALDA Į MŪZĄ
Gana tylos.
Apsupk mane žodžių šiluma.
Ne tam gimiau ant saulėtų
žemės-pečių,
kad sušalčiau be laiko.
Driekiasi per mėlyną dangų
baltos paukščių pėdos —
atspindys mano šerkšno kelio.
Vėjo rodyklė krypsta į šiaurę . . .
aš atsigręžiu prieš vėją.
Apsupk mane žodžių šiluma,
žodžių,
kurie dar neišsakyti.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė R. Spalis
|
 R. Spalis — Romualdas Giedraitis,
aktyvus ir produktingas rašytojas, neseniai įžengęs į garbingą jubiliato amžių. Gimė jis 1915 spalio 31. Baigė Kauno Aušros gimnaziją; literatūrą studijavo Kauno ir Vilniaus universitetuose. Lietuvoj ir Vokietijoj užsiėmė mokytojavimu gimnazijose. Prasidėjus tremtinių emigracijai, apsigyveno Anglijoj. Beletristiką skelbia periodinėj spaudoj nuo 1939. Parašė ir išleido daug šios srities knygų: apysakų, romanų, novelių. Minėtina "Trylika nelaimių", "Didžiosios atgailos", "Gatvės berniuko nuotykiai", "Ant ribos", "Alma mater", "Rezistencija", "Angelai ir nuodėmės", "Tarp dangaus ir žemės" (feljetonai), "Mergaitė iš geto". Savo raštuose sugeba intriguojančiai vesti vyksmą, mėgsta vaizduoti studentų, miestiečių ir inteligentų gyvenimą. Priklauso Lietuvių rašytojų draugijai.
— Prašom sėstis, ponia Gledhill, — šypsodamasis katalikų kunigas nurodė moteriai vietą ir pats atsisėdo ne priešais už didelio stalo, bet iš šono, lyg norėdamas pabrėžti, kad oficialumas jai netaikomas, kad, būdami seni pažįstami, dažnai kartu dirbą labdaringą darbą, išugdė vienas kitam šiltesnį, draugiškesnį ryšį.
Vyresnio amžiaus, su gerokai sidabru perpintais plaukais, skoningai apsirengusi moteris neskubėdama nusileido į minkštasuolį ir pasisuko į vyrą.
— Tėve, jūs mane, mano dukras, žentus, gimines pažįstat jau visą eilę metų.
— Taip, ponia Gledhill. Ne tik pažįstu, bet ir gerbiu.
— Lig šiol niekad nesikreipiau į jus, tėve, prašydama patarimo, bet šį kartą, mano manymu, jūs vienintelis žmogus, galįs man padėti.
— Klausau, ponia Gledhill. Man būtų didelis malonumas kokiu nors būdu padėkoti už tą visą darbą, kurį atliekat mano parapijoje.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
DU ŽVILGSNIAI Į ŠIŲ METŲ LIETUVIŲ OPERAS |
|
|
|
|
Parašė VLADAS JAKUBĖNAS
|
Detalė iš Juliaus Gaidelio operos "Gintaro šaly". Prieky dainuoja Lakštutė — Margarita Momkienė, jos dešinėje stovi Visvaldas — Stefan Wicik, antrame plane matyti Pranašas — Jonas Vaznelis ir Vakarė — Roma Mastienė. Aplink juos Gintaro šalies gyventojai — Operos choras.
TRYS ORIGINALIOS OPEROS
Idėja sudaryti operos spektaklį iš trijų vien-veiksmių savosios kūrybos operų yra kilusi iš dirigento Vytauto Marijošiaus dar prieš keletą metų. Pirmykštis planas buvęs kiek platesnis — užsakyti keturias operas, kompozitoriui nesuspėjus kūrinio užbaigti, vieną operą palikti sekančiam sezonui. Tikrovė pasirodė kiek kitokia. Kompozitorių turime ribotą skaičių, ir jų ne visi turi laiko, sugebėjimų ar noro sutartu laiku atlikti nemažą darbą, kaip sukūrimas ir orkestravimas kad ir vienveiksmės operos. V. Marijošiaus projektas, patvirtintas Liet. Bendruomenės, sutikusios paskirti po tūkstantį dolerių premiją, buvo sąmoningai suvaržytas tam tikrais terminais: kada turi būti pristatytas, nors ir kiek eskizinis, operos klavyras ir kada privalo būti užbaigtas ne tik kūrybinio, bet ir daug grynai mechaninio darbo reikalaujantis orkestravimas. Šias sąlygas ištesėjo du kompozitoriai — darbštumu ir produktyvumu pasižymįs Julius Gaidelis, pagal Anatolijaus Kairio libretą "Gintaro šaly", ir dirigentas pro f. Jeronimas Kačinskas, kuriam libretą pateikė Algirdas Landsbergis. Jo "Juodasis laivas" kiek simboliškai vaiduokliniu būdu vaizdavo pagarsėjusią Simo Kudirkos tragediją. Dar viena opera, gabiai ir sėkmingai pradėta, neįvyko dėl neištesėtų terminų, kita — dėl kompozitoriaus pergyventų pakartotinių ir nepavykusių nugaros operacijų. Trečiąją operą, pagal pasklidusias žinias, buvo rašąs nežinomas slapukas. Juo pasirodė pats dirigentas Vytautas Marijošius, kuris, nors iki šiol nebuvo pasirodęs kaip kompozitorius, bet buvo žinomas iš gero kompozitoriško darbo miniatiūrų — solo dainų, aranžementų ir t.t.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
JUODOJO LAIVO PRIESAIKA GINTARO ŽEMEI |
|
|
|
|
Parašė ALGIS ŠIMKUS
|
 Vytauto Marijošiaus opera "Priesaika". Švitrigaila prisiekia ginti Lietuvą. Kardą įsmeigęs, dainuoja Stasys Baras. Už jo matyti deganti žvakė, o gilumoje Vytauto Didžiojo karstas. Kairėje prie laiptų Vytauto našlė Julijona — Danutė Stankaitytė ir karalius senelis Jogaila — Bronius Jančys; dešinėje vysk. Zbignievas — Jonas Vaznelis. Visos dekoracijos — dail. Adolfo Valeškos. Nuotraukos — V. Jasinevičiaus
JUODOJO LAIVO PRIESAIKA GINTARO ŽEMEI ALGIS ŠIMKUS
Kaip šio straipsnio iš trijų paskirų pavadinimų sulipdyta antraštė sudaro gramatiškai tei-syklingą sakinį, taip ir šiemet Chicagos Lietuvių Operos pastatytos trys naujos ir skirtingos vienaveiksmės lietuviškos operos tapo vieningu įnašu į mūsų kultūrinį gyvenimą. Nežiūrint šių operų dramatinių bei muzikinių skirtumų, jas visas jungė viena lietuviška gija — Lietuvos laisvės idėja. Gaidelio/Kairio "Gintaro žemėje" ji išreikšta mitologinės pasakos formoje. Marijošiaus/Sruo-gos/Santvaro "Priesaikoje" tautinės nepriklausomybės geismas pavaizduotas istorinės dramos rėmuose. O Kačinsko/Landsbergio "Juodajame laive" asmeninės laisvės vertingumas iškeltas panaudojant abstraktesnes poetines bei muzikines priemones.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
LIETUVA SUKILO PRIEŠ 35 METUS |
|
|
|
|
Parašė J. Pakalnis
|
Pasaulio istorija rodo, kad daugelis sukilimų ir revoliucijų, vykdomų laisvės idealų vardu, atneša naujas tironijas, dažnai žymiai nuožmesnes negu tos, prieš kurias buvo keliamas maištas. Klasiškiausias pavyzdys — tai 1917 bolševikų revoliucija Rusijoje, caristinės oehrankos tironiją pakeitusi nepalyginamai piktesniu ir rafinuotesnių melo, dvasinės prievartos ir fizinio teroro režimu, kuris jau tęsiasi beveik 60 metų. Antrame revoliucijų spektro gale užtinkame Amerikos revoliuciją, kuri, anot James Madison, "sukūrė valdžios formą, neturinčią pavyzdžio ant šios žemės paviršiaus". Pilnutinės tiesos ir idealios žmogaus laisvės, kaip idealų, negalima pasiekti šioje varganoje žemėje. Už tai nepaliaujamai turi būti kovojama. Tik Amerikoje kovotojai už tuos idealus yra gerbiami ir įstatymų globojami, Rusijoje — valdžios persekiojami.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
41 TARPTAUTINIS EUCHARISTINIS KONGRESAS PHILADELPHIJOJ |
|
|
|
|
Parašė Leonardas Andriekus
|
Tarptautiniai eucharistiniai kongresai yra tapę dinamiška proga minioms katalikų sutelkti ir jų tikėjimui į Kristų Švč. Sakramente sustiprinti. Tai atviro religinio išpažinimo didingos manifestacijos, kurių metu atliekami iškilmingi liturginiai veiksmai ir eucharistinėje šviesoje sprendžiamos aktualios laiko problemos.
Tokių kongresų pradžia buvo gana kukli ir jų istorija dar neilga. Pradėti jie privačia iniciatyva Prancūzijoje XIX-to amžiaus gale. Dievobaiminga moteris Marie-Marthe Tamisier ryžosi organizuoti eucharistines maldininkų keliones savo krašte, kurių pirmoji atlikta 1874. Ji laikoma eucharistinių kongresų užuomazga. Pirmasis tikras tarptautinis eucharistinis kongresas suruoštas 1881 Lille mieste Prancūzijoje, laiminant pop. Leonui XIII. Dalyvavo 4,000 maldininkų iš 10 valstybių. Tai labai siaura srovelė, palyginus ją su dabartinių kongresų užtvinusių minių upe.
Pradžia kukli, bet ateitis didinga. Per tą neilgą laiką nuo pirmojo tarptautinio eucharistinio kongreso iki paskutiniojo, suruošto šią vasarą Philadelphijoje, gausi jų serija ne-benutrūko. Paprastai jie įvyksta kas dveji metai, jeigu nepasitaiko kokių ypatingų tarptautinių sutrikimų, kliudančių žmonėms susirinkti. Antrojo pasaulinio karo laiku nuo 1938 iki 1952 tarptautinių eucharistinių kongresų nebuvo. Jų esame turėję 41 visuose kontinentuose. Jungtinėse Amerikos Valstybėse yra buvę du — vienas 1926 Chicagoje, antras šiemet rugpiūčio 1-8 Philadelphijoje. Jis sutapo su šio krašto 200 metų nepriklausomybės jubiliejumi. Kongreso bendrasis šūkis buvo — Eucharistija ir žmogaus alkis.
|
|
Skaityti daugiau...
|
 Vysk. Antanas Deksnys,
kuriam gegužės 9 d. suėjo 70 metų amžiaus. Gimė 1906 Rokiškio apskrity, Juodupės valsčiuje, Butėniškio viensėdyje. Baigęs Rokiškio gimnaziją ir Kauno kunigų seminariją, 1931 įšventintas kunigu ir priskirtas Panevėžio vyskupijai. 1936-1940 studijavo Šveicarijoje, Fribourgo universitete filosofiją, kurią baigė daktaro laipsniu. Tuo laiku komunistams okupavus Lietuvą, negalėjo grįžti namo ir pasuko į Ameriką. 1943 paskirtas East St. Louis mieste lietuvių parapijos klebonu, kur dirbo iki 1969 m., kol buvo pašventintas vyskupu lietuvių tremtinių reikalams Europoje. Antanas Deksnys pasižymėjo gyvu pastoraciniu uolumu. Savo parapijoje pastatė lietuvių stiliaus bažnyčią ir už įvairius nuopelnus buvo pakeltas prelatu. Tapęs vyskupu, daug keliauja, lankydamas savo tautiečius visose Europos valstybėse. Jo misija sunki, bet jubiliatas ją atlieka entuziastiškai, nesigailėdamas sveikatos.
|
|
PENKTOJI PABALTIJO STUDIJŲ KONFERENCIJA |
|
|
|
|
Parašė Alina Staknienė
|
Kai vienam iš žymiausių pasaulio mokslo centrų, Columbia Universitete, New Yorke, susiburia apie 400 akademikų, mokslininkų ir kitų intelektualiai gyvų žmonių tris dienas vykstančioms paskaitoms ir diskusijoms Pabaltijo temomis — tai nemažos svarbos įvykis mūsų kultūriniame gyvenime. Ypač, kai dalyviai suvažiuoja ne vien iš įvairių vietovių JAV ir Kanadoj, bet ir iš Anglijos, Prancūzijos, Danijos, Australijos, Japonijos — o iš Švedijos, Suomijos, Vakarų Vokietijos ir Australijos net po kelis — ir ne vien tik pabaltiečiai.
Šitoks sąskrydis buvo Penktoji Pabaltijo Studijų Konferencija, kurią š.m. gegužės 20-23 Columbia Universitete, New Yorke, surengė AABS (Association for the Advancement of Baltic Studies, lietuviškai pavadinta Pabaltijo studijoms puoselėti draugija).
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
PIRMĄ KARTĄ PIETŲ AMERIKOJE |
|
|
|
|
Parašė Antanas Saulaitis
|
Posėdis studijų savaitėje. Nuotr. Danos Elenos
III-jo Pasaulio Lietuvių Jaunimo Kongreso apybraižos
(Tęsinys)
Programa Urugvajuje
Urugvajaus JK komitetas išnuomojo puošnų Club Uruguay pačiame senamiestyje — ne tiek dėl puošnumo, kiek dėl talpos. Truputį atsikvėpę, JK dalyviai vakarop rinkosi salėn.
JK talentų vakaro programai vadovavo dr. Alfredas Stanevičius ir Birutė Mačanskienė. Po vėliavų įnešimo ir himnų ėjo Urugvajaus JK komiteto pirm. Gvido Mačansko žodis, PLB pirm. Br. Nainio sveikinimas, Lietuvos atstovo Pietų Amerikai Anatolijaus Grišono sveikinimas ir kum A. Saulaičio pastabos.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
JIS ATVĖRĖ SENOVINĖS BUITIES GELMĘ |
|
|
|
|
Parašė Leonardas Andriekus
|
Dail. Viktoras Petravičius Nuotr. A. Plausinaičio
Dail. Viktoro Petravičiaus 70 m. amžiaus sukakčiai
Šiemet į gausėjančią mūsų kultūrinių jubiliatų šeimą įžengė ir dail. Viktoras Petravičius. Gegužės 12 jam suėjo 70 metų amžiaus. (Yra gimęs 1906 Bedalių kaime, Šakių valsč.) Šis įvykis sraunioj tremtiniško gyvenimo srovėj neliko nepastebėtas. Gerokai prieš jubiliejinę datą, vasario 3, Jaunimo centro Čiurlionio galerijoj Chicagoje suruošta Viktoro Petravičiaus kūrinių paroda, atspausdintas dailus proginis leidinėlis su rinktinėm iliustracijom ir Balio Chomskio apžvalginiu tekstu. Atidarant parodą, jubiliato kūrybą apibūdino dail. Adolfas Valeška. Lietuvių fondas gi atskubėjo su 1,000 dol. premija. Bendroji mūsų periodinė spauda taip pat neliko nebylė.
|
|
Skaityti daugiau...
|
I š v i s u r. — JAV LB aštuntos tarybos pirma sesija vyko Chicagoj, Jaunimo Centre, rugsėjo 4. Naujas tarybos prezidiumas bus Clevelande: pirm. Raimundas Kudūkis, vicepirm. kun. Gediminas Kijauskas, S.J., sekr. Romualdas Bublys ir Algirdas Širvaitis, ižd. dr. Edmundas Lenkauskas. Krašto valdybos pirmininku išrinktas Algimantas Gečys iš Philadelphijos. Revizijos komisijon išrinkti: dr. Rozalija Šomkaitė, Tėv. dr. Kornelijus Bučmys, OFM, Vytautas Alksninis. Garbės teismo pirmininku lieka Edmundas Korzonas. Iš pereitos kadencijos lieka teisėjai— dr. J. Genys ir Aleksandras Vakselis. Naujai išrinkti teisėjai: Vytautas Kamantas ir Juozas Ardys.
— Lietuvių pranciškonų trimetiniame suvažiavime — kapituloje rugsėjo 7-10 Kennebunkporte išrinkta nauja vadovybė: provincijolas — T. Jurgis Gailiušis, viceprov. — T. Pranciškus Giedgaudas, patarėjai T. T. Leonardas Andriekus, Paulius Baltakis, Placidas Barius, Augustinas Simanavičius. Kapituloje dalyvavo pranciškonų ordino gen. vyresniojo atstovas — vizitatorius T. Alcuin Coyle.
— Ateitininkų sendraugių stovykla suruošta Kennebunkporte rugp. 7 - 14. Joje dalyvavo daugiausia Bostono, New Yorko, Washingtono apylinkių nariai. Vadovavo Jonas Vaitkus.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
PREL. M. KRUPAVIČIUS SAVO PAŽIŪRŲ ŠVIESOJE |
|
|
|
|
Parašė Alaušius
|
Petro Maldeikio parašyta monografija Mykolas Krupavičius yra stambus 493 puslapių veikalas, kurį Chi-cagoj 1975 m. išleido Lietuvių krikščionių demokratų sąjunga.
1972 m., jau po prel. M. Krupavičiaus mirties, buvo išleisti jo "Atsiminimai". Šioj knygoj jis gana išsamiai aprašė savo gyvenimo trisdešimt trejus metus, kuriuos būtų galima pavadinti pasiruošimu misijai nepriklausomoje Lietuvoje. Iš pradžių pasirinkęs mokytojo profesiją ir kurį laiką joj dirbęs, jis vėliau pajuto dvasininko pašaukimą. Po Seinų kunigų seminarijos studijas tęsė Petrapilio dvasinėj akademijoj. Ten jį užklupus I pasauliniam karui, pradėjo ir savo visuomeninį darbą Rusijos lietuviuose, nuo karo pasitraukusiuose iš tėvynės. Voronežo vietinio revoliucinio tribunolo pasmerktas mirti, tai sužinojo ir slaptai grįžo Lietuvon. Valstybės Taryba tuoj pat, 1918 m. antroj pusėj, jį pakvietė su paskaitomis lankyti kraštą — aiškinti atsikuriančios nepriklausomos Lietuvos reikalą ir telkti jam lėšas. Savo "Atsiminimus" M. Krupavičius baigė 1918-19 metų sąvarta.
Kokiomis aplinkybėmis M. Krupavičius augo, mokslus ėjo ir save suformavo, viso to joks biografas nebūtų galėjęs nušviesti, kaip jis pats tai padarė savo memuarinėj autobiografijoj. "Atsiminimai" natūraliai sudarė pagrindą ir P. Maldeikio monografijos apie M. Krupavičių pirmiesiems dviem skyriams (p. 13-105). Pasinaudodamas autobiografine medžiaga, P. Maldeikis gražiai nupiešė kelią, kuriuo M. Krupavičius išaugo į tokio idealizmo politiką, kokių reta.
|
|
Skaityti daugiau...
|
Ona Mikailaitė: ŠIAPUS JŪROS. Lyrika. Piešiniai autorės. Išleido N. Pr. Marijos Seserys, Putnam, Ct., 64 psl.
Paulius Jurkus: JUODVARNIAI. Pasaka — poema. Išleido "Darbininko" laikraštis, piešiniai — autoriaus, spaudė pranciškonų spaustuvė, 1975, 200 psl.
Vytautas Alantas: ATSPINDŽIAI KALNUOSE. Novelės, Išleido Lietuvių Enciklopedijos leidykla Bostone 1976, 376 psl., kaina 6 dol.
Victor Gidžiūnas, O.F.M.: DE VITA ET APOSTOLATU FRATRUM MINO-RUM OBSERVANTIUM IN LITUANIA SAEC. XV ET XVI (Apie gyvenimą ir apaštalavimą Mažesniųjų brolių observan-tų Lietuvoje XV-XVI amž.). Atspaudas iš žurnalo Archivum Franciscanum Histori-cum, 68 (1975), 69 (1976). Spausdino Porciuncula spaustuvė Asyžiuje 1976, 134 psl.
Icchokas Meras: STRIPTIZAS arba Paryžius — Roma — Paryžius. Išleido "Ateitis", 1976, atspaude Lietuvių Enciklopedijos spaustuvė, 278 psl., kietais viršeliais ir Zitos Sodeikienės pieštu aplanku, kaina 8 dol. Įsigyti galima "Ateities" leidykloje, c/o Mrs. M. Bajorūnie-nė, 17689 Goldwin Dr, Southfield, Mi. 48075.
Antanas Vaičiulaitis: VAKARAS SARGO NAMELY. Išleido Jonas Karvelis Chicagoje 1976, spausdino Mykolo Morkūno spaustuvė, iliustravo Ada Sutkuvienė, 166 psl.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
|
|
|
Vytautas Bieliauskas
Kazimieras
Jonas
Paulius
Antanas
Juozas
Leonardas
