| |
|
|
1964 m. 1 sausis
|
IŠ PERNYKŠTES LIETUVIŲ VEIKLOS |
 |
 |
 |
|
Parašė A. R.-D.
|
1. Trumpas žvilgsnis į kultūrinę sritį
Lietuvius, kaip ir kitus, pernai sukrėtė popiežiaus Jono ir prezidento Kennedžio mirtys.
Į metų pabaigą mirtis įsisuko ir į mūsų kultūrininkų eiles. Per Kūčias mirė poetas Kleopas Jurgelionis, Kalėdų pirmą dieną — muzikas V. K. Banaitis. O anksčiau buvom netekę dr. Juozo Leimono, prel. J. Amboto, dr. K. Cirtau-to ir kitų. Vos įžengus į šiuos metus, sausio 5 d., iš mūsų tarpo išsiskyrė poetas Faustas Kirša. Tokių žmonių kaip Banaitis ar Kirša netekimas paliko aiškią spragą mūsų kultūriniame horizonte. Drauge tai iškėlė ir klausimą, kaip bus su jų paliktąja kūryba. Girdėti, kad Bostone rūpinamasi išleisti Fausto Kiršos poeziją. Yra likusių ir Kl. Jurgelionio eilėraščių gerokas pluoštas. Būtų gera, kad artimesnieji pasirūpintų ir šio poeto kūrybos išleidimu.
Šiaip kultūrinė veikla pernai praėjo gana lygiai.
Kaip seniau, taip ir pernai sėkmingai žygiavo Lietuvių Enciklopedija, jau priartėjusi prie galo. Reikia džiaugtis užsimojimu parūpinti Lietuvių Enciklopediją anglų kalba.
Toliau tarp mokslo veikalų randame Vaclovo Biržiškos "Aleksandryno" antrą dalį, siekiančią ligi Simano Daukanto, nuo kurio mirties šį rudenį sueina lygiai šimtas metų. Pasirodė ir rinktiniai straipsniai apie Maironį, anksčiau ėję per "Aidus" jubiliejaus proga. V. Kavolis išleido studiją apie Vincą Kudirką. Nemaža knyga išeitų ir iš dr. Vinco Maciūno studijos apie Antaną Strazdą, spausdinamos "Aiduose".
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė FAUSTAS KIRŠA
|
 FAUSTAS KIRšA
1891. II. 13 - 1964.1.5
ŠVENTAS AKMUO
Sunkus akmuo man užgulė krūtinę,
Akmuo šventasis, aukuro akmuo,
Akmuo kapų, šventovių ir paminklų,
Per ištremtį keliaujant man namo.
Kaip žiedu atlape aš akmeniu alsuoju,
Kaip meilę prarastą aš jį jaučiu širdy,
Su juo plaukiu marias, su juo keliuos per kalnus,
Su juo mintis kovoj garbinga ir didi.
AŠ LIUDIJU KŪRYBĄ
Aš liudiju gėlių spalvas ir kvapą,
Budėjimą šešėlių palapynuos,
Kada mintis iš nieko kūnu tampa —
Aš liudiju ir grožį ir žinyną.
Aš liudiju ne iš žmogaus viliones,
Regėjimus širdies, sapnų ir proto,
Aš liudiju keliaujančią per žmones
Kūrybos aistrą, laimę ir Golgotą!
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
TEILHARD DE CHARDIN APIE ŽMOGAUS VEIKSMŲ SUDIEVINIMĄ |
|
|
|
|
Parašė KUN. VYTAUTAS BAGDANAVIČIUS, M.I.C.
|
1. Bendras straipsnio turinys
Klausimas, kurį kunigas Teilhard de Char-din kelia savo straipsnyje "Mūsų veiksmų sudievinimas" (1) yra gilus ir aktualus. Autoriui jame rūpi tobulesnis žmogaus veiklos supratimas, kurio dėka mūsų darbai pačia savo prigimtimi būtų Dievui pašvęsti.
Įsižiūrėdamas į esamą padėtį, Theilhard de Chardin pastebi didelę spragą tarp natūralios žmogaus veiklos ir tikėjimo tikslų. Religingas žmogus yra skatinamas "prislėgti savo skonį apčiuopiamiems dalykams ir nesidomėti visu tuo, kas yra nereliginga" (192 psl.). Kadangi vis dėlto jam tenka gyventi tikru žemiškuoju gyvenimu, jis patenka "išvidinin prieštaraviman". Dėl to tikintis žmogus "pasidaro netobulas savo paties akyse ir nenuoširdus kitų žmonių akyse; jam tenka gyventi dvilypį gyvenimą" (192 psl.). Autorius prisipažįsta, kad jis tai sako iš savo paties patirties.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė ALOYZAS BARONAS
|
Atlantas nebuvo toks pavasariškai malonus, kokį įsivaizdavo į Ameriką plaukiąs Jurgis Petronis. Balandžio vėjas puolė į denį lediniais purslais. Susisupę į aptriušusius apsiaustus, tyro oro ištroškę keleiviai j ieškojo užuovėjos. Ir, rodos, kiekvieną naktį, nors buvo giedra, kabojo rūkas, ledinis ir perpučiąs kaulus. Kartais vėjas blokšdavo kamino dūmus, apkartindamas ir taip jau niūrią, dainoj gražiai apdainuotą, jūrų romantiką. Ir kai Jurgis išvydo toli pažadėtojo krašto didmiesčio žiburius, jį užliejo šiluma, tačiau ji nebuvo ramios krosnies ar pavasario dvelkimas, tai buvo rūpesčio karštis.
Išlipęs uoste ir nuvežtas į traukinių stotį, Petronis bijojo kur nors išeiti. Buvo daug žmonių, tačiau jis buvo toks vienišas — ligi skausmo, ligi baisaus nejaukumo nežinomam miške, kur visa šlamėjo gyvybe ir buvo kurčiai nyku.
Jurgis gerai žinojo savo tetos ir dėdės Senkų bėdas ir buvusias jų šeimos nelaimes, nors jos maža terūpėjo. Nei tetos nei dėdės jis niekada nebuvo matęs ir gal niekada jų nebūtų sutikęs, jei ne pokario kelionė į Ameriką. Petronis nemanė, kad giminių įvykiai galėtų turėti jam reikšmės. Jis tesirūpino tik viena mintimi, kaip reikės gyventi. Čia buvo turtingas kraštas, bet kiekvienas kaip nors privalėjo užsidirbti pragyvenimą, ir Petronį kankino klausimas kaip.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
MASKVOS PATRIARCHO ATSTOVAI II VATIKANO SUSIRINKIME |
|
|
|
|
Parašė D R. J. SAV.
|
Popiežius Paulius VI
Prieš pradedant dėstyti, kaip atsirado Maskvos patriarcho atstovai - stebėtojai visuotiniame Bažnyčios susirinkime, reikia pažvelgti į Maskvos politiką Vatikano ir popiežiaus atžvilgiu bendrai, kad suprastume, kokiais suktais keliais (pritaikant komunistinį arkliuką — dialektiką) prieita prie šio žingsnio.
Po antro pasaulinio karo Sovietų Sąjunga, užgrobusi Rytų Europą, pirmiausia pajungė Ukrainos katalikus unitus Maskvos patriarchatui. Kituose katalikiškuose kraštuose išvystė žiaurų katalikų Bažnyčios persekiojimą ir visokiais būdais stengėsi sumažinti ar visai panaikinti Romos įtaką katalikams. Todėl Sovietų Sąjungos politikoje matome vis smarkesnę propagandą prieš Vatikaną ir popiežių. Į šią propagandą buvo įtraukta ir pravoslavų Bažnyčia. Kai 1948 m. Maskvoje minima 500 metų sukaktis rusų pravoslavų Bažnyčios nepriklausomybės (autekafa-lijos), dalyvaujant ortodoksų autokefalinių (nepriklausomų) kitų kraštų Bažnyčių atstovams, Vatikanas susilaukė puolimų ir įvairiausių kaltinimų: esą "popiežių Roma suardė vienybę, kuri buvo tarp Rytų ir Vakarų Bažnyčių, ji suardė ir savosios Vakarų Bažnyčios vienybę ir padarė tai, kad toji vienybė yra visiems amžiams negalima, nes Roma savo antievangeliškas ir antigamtines pretenzijas paskelbė dogmomis, kas ir privedė prie schizmos. ..".
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė PULGIS ANDRIUŠIS
|
IŠ SPAUSDINAMOS KNYGOS "PURIENOS PO VANDENIU"
Visą dieną mynes dviratį, be tvorų nieko kita žemaitiško nematęs, pavakariukais sustoju sodyboje tarp alksnynų. Pasitinka apšepęs šeimininkas ir visiškai nereaguodamas į mano nužemintus šnekalus, paima mano dviratį, užkelia į svirną, užrakina duris, paskui paprašo mano paso, jį įsikiša kelnių kišenėn ir, nieko nesakydamas, eina pirkion. Nors ir žodiškai nekviestas, bet kaip žmogus, iš kurio buvo paimtas toks svarbus užstatas, įsekiau jį vidun.
Plūktinė asla, trys vaikai terliojasi pasuo-liais, moteriškė liuobiasi prie pečiaus. Šeimininkas atsisėdo užustalėn, vis dar man nepratardamas nė žodžio dėl mano nakvynės. Apdalinau vaikus pigiais saldainiais, tuo įsigydamas motinos palankumą, bet patsai pilaitės valdovas vis sėdėjo nešnekus. Išsitraukiau pokelį Klaipėdiškos, paklojau ant stalo arkužą popieriaus. Susisukom, užsidegėm iš pečiaus žarijų, kur marmaliavo vakarienė, užsimezgė šioks toks bendradarbiavimas, bet kalba vistiek nesirišo.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
MĖLYNASIS BUDĖJIMAS Leonardo Andriekaus "Naktigonė" |
|
|
|
|
Parašė Jurgis Gliauda
|
Šiurpu sustoti prie gelmės ribos, palenkti veidą ties praraja, jausti trapią kranto atramą po kojomis ...
Ir ar ne keista, kad tos prielaidos bailiai kyla samprotavimuose, panagrinėjus naują Leonardo Andriekaus eilių rinkinį "Naktigonę" ? Juk paviršutiniškai poetas nuostabiai ramus, jo paliestų poetinių vaizdų dažai santūrūs, nedesperatiški; jo išgyvenimų išsakymuose viešpatauja melancholiškai asyžietiška darna, noras rasti išpažįstamos gyvenimo filosofijos prasmingumo patikrinimą. And-riekus niekad nenusideda plakatiš-kumu, fanfarų triukšmu, estradišku-mu. Iš pirmo ir neatidaus požvelgio skaitytojas, visų pirma, pastebi religiškosios pasaulio sampratos išpažinimą, gal ir tos sampratos tam tikru melancholijos šydu padengtą apoteozę, visų užkeiktųjų, skeptiškųjų klausimų lyg ir vienašališką išsprendimą, tezių suvedimą į trapiai apibrėžiamą klausimą ir raminantį atsakymą. Toks ateina į mus "Naktigonės" fasadas.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
RAŠYTOJO ŽVILGSNIS Į SAVE LAIKO PERSPEKTYVOJE Marius Katiliškis — "Šventadienis už miesto" |
|
|
|
|
Parašė Titas Alga
|
 Knygų leidyklos Terros savininkas Vladas Civinskas, išskyrus tik pačią pirmąją — "Prasilenkimo valanda" — išleidęs visas Mariaus Katiliškio knygas, ne sykį šnekėjo, jog šis autorius esąs vienas iš labai nedaugelio mūsų emigracinės grožinės literatūros kūrėjų, kurių raštų leidimas nenešąs leidėjams nuostolių. Gi tr "Prasilenkimo valandos" pirmajai laidai išsisėmus, antrąją, pataisytą ir sutrumpintą, toji pati Terra jau prieš gerą metų eilę buvo užsimojusi išleisti (žiūr. pasikalbėjimą su M. Katiliškiu "Drauge" rugsėjo mėn. 28 d. priede). Rašytojas buvo įkinkytas į atrinkimo bei pataisymo darbus, kuriuos jis ir atliko, tačiau, knygos Išleidimo belaukiant, susikrovė pakankamai medžiagos ir naujam rinkiniui. Leidėjui tada, matyt, ir kilo mintis šauti du zuikius vienu šūviu: atrinktąsias "Prasilenkimo valandos" noveles ir naujai parašytuosius kūrinius išleisti vienoje knygoje. Rezultate ir turime puošnų, stamboką, pavyzdingai išleistą rinkinį "šventadienis už miesto".
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė Pr. Naujokaitis
|
Daina iš kito galo — tuo pavadinimu Nida yra išleidusi Pulgio Andriušio satyrų knygą. Devyniolikoje pasakojimų ir įžanginiame A. Gustaičio eilėraštyje ironijos, šaržo ir grotesko s priemonėmis prieš plauką glostomas mūsų priverstinės emigracijos gyvenimas. Daugumas siužetų sukasi apie Australijos lietuvių kultūrines, visuomenines ir asmenines silpnybes. Lošimas arkliukais, per didelė meilė pinigui, namukams, automobiliams, smulkios srovinės ir politinės intrygėlės, tuščios garbės troškimas, pasipūtimas prieš neturtin-gesnius, o ypač noras nutolti nuo lietuviškų reikalų ir išnykti prisitaikius prie svetimo krašto papročių ir gyvenimo būdo — tai vis temos įvairiais niuansais atsiskleidžiančios knygos puslapiuose.
Tai konkreti kasdienybė — netolima praeitis ir dabartis. Daugumas kūrinių feljetonai. O jų silpnybė yra ta, kad greitai pasensta; konkretus juokingas įvykis dingo iš kasdienybės ir atminties, ir sušaržuotas to smulkaus įvykio vaizdas nustoja aktualumo ir patrauklumo, tuo pačiu ir jo menine verte labai abejotina. Iki nesenstančios satyros pakylama tada, kai įvykis pakeliamas į visuotinesnę plotmę.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė Pr. Naujokaitis
|
Nidos Knygų Klubas, išleisdamas "Šeštąjį medį", stambią 368 psl. knygą, Juozą Kruminą mums lyg prikelia iš numirusių. O juk jos autorius iš gyvųjų tarpo yra pasitraukęs 1951 metais. Jau kiek ir primirštas, ypač kad jo paskutinieji metai prabėgo džiovininkų sanatorijoje, Vokietijos šiaurėje, atskirumoje ir vienišume. Tiesa, romano ištraukos buvo spausdinamos laikraščiuose anuo metu, dar autoriui gyvam esant. Tai buvo lyg skeveldros iš sudužusio laivo. O šiandien turime visą knygą rankose. Tai pats stambiausias J. Krumino beletristinis veikalas. Mūsų atmintyje tebėra išlikęs gyvas ir ryškus J. Krumino lyrikos veidas. Apysaka "Naktis viršum širdies" gilesnio įspūdžio nepaliko. Bet romanas "šeštasis medis" parodo mums J. Krumino pajėgų, savitą beletristą.
|
|
Skaityti daugiau...
|
Julija Švabaitė: VYNUOGES IR KAKTUSAI. Lyrika. Išleido Lietuviškos Knygos Klubas, Chicago 1963, 96 p. Kaina $2.00
Adolfas Šapoka: SENASIS VILNIUS. Vilniaus miesto istorijos bruožai iki XVII a. pabaigos. Išleido Tėvai Pranciškonai, spaudė pranciškonų spaustuvė 1963 m., 332 p., kietais viršeliais.
ART COLLECTION (lietuvių pranciškonų meno kolekcijos darbai). Redagavo Paulius Jurkus, nuotraukos V. Maželio, angliško teksto vertėjas J. Boley. Išleista provincijolo T. Jurgio Gailiušio pastangomis. Didelio formato, kreidiniame popieriuje, kietais viršeliais, 128 p. Spaudė pranciškonų spaustuvė 1963 m.
Dr. J. Savasis — KOVA PRIES DIEVĄ LIETUVOJE. Išleido prel. P. Juras, spaudė Immaculata spaustuvė, Putnamas, 1963 m., 92 p., kaina 1 dol.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
POPIEŽIAUS PAULIAUS VI KELIONĖ |
|
|
|
|
Parašė L. A.
|
 Pop. Paulius VI ir patriarchas Atenagoras I
Baigus visuotinio susirinkimo antrą sesiją, popiežius Paulius VI paskelbė vyksiąs į Palestiną lankyti šventų vietų, žinia buvo netikėta ir stebinanti, nes jau antras šimtmetis, kai popiežiai nebekeliauja iš Vatikano į užsienius. Esant reikalui, jiems atstovauja įvairūs delegatai, šia kelione norėta labiau iškelti Bažnyčią atominio amžiaus pasaulio akyse, padaryti naują šuolį į krikščionių vienybę ir dar sykį atkreipti žmonijos žvilgsnį į visuotinę taiką. Tai nebūtų galėjęs padaryti joks Vatikano delegatas. Ryžosi pats popiežius, šia savo kelione priartindamas ir pačią popiežystę modernių laikų minčiai.
Katalikų Bažnyčios vaidmuo šiuo metu jau yra nepaprastai augštai iškilęs. Niekad nėra buvę prie Šv. Sosto atstovaujama tiek daug valstybių, kaip po šio karo. Net nekrikščioniškų tautų valdovai popiežiui reiškia didžiulę pagarbą. Tai matėme ir šioje kelionėje. Šv. Tėvą išlydėjo ir priėmė Italijos prezidentas su pilnu ministe-rių kabinetu. Atskridus į Jordano valstybės sostinę Amaną, jį pasitiko karalius Huseinas taip pat su savo ministeriais ir tūkstančiai arabų, daugiausia nekrikščionių. Arabų minios parodė neišsakomai didelį entuziazmą popiežiui. Tai daryta ne vien iš žingeidumo. Katalikų Bažnyčios galva, kurio valdžioje yra daugiau, kaip pusė bilijono žmonių, arabams atrodė tiesiog nežemiška asmenybė. Būta net pavojaus popiežiaus saugumui bei gyvybei. Prie vadinamų Damasko Vartų šv. Tėvas buvo apsuptas tokios tankios minios, jog ilgai negalėjo išlipti iš automobilio. |
|
Skaityti daugiau...
|
|
DAIL. K. ŽOROMSKIO LAIMĖJIMAS |
|
|
|
Dail. K. žoromskis dalyvauja Visos Amerikos Tapybos ir Skulptūros parodoje, kuri atidaryta sausio 15 d. Philadelphijoje — Pennsylvania Academy of the Fine Arts. Tai 159-toji paroda. Dail. K. žoromskis bus pirmasis lietuvis dailininkas patekęs į šitokią parodą per visą minėtos įstaigos istoriją.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė P. Jurkus
|
 Kulto reikmenyse monstrancija užima labai svarbią vietą — joje įstatomas Švč. Sakramentas iškilmių metu. Taip monstrancija pasidaro viso centras, į kurį kyla visų akys, kuriam smilkoma kvapiais smilkalais, skambinama varpeliais.
Nieko nesigailima, kad monstrancija būtų gražesnė, įspūdingesnė, nes tuo išreiškiama pagarba pačiam Kristui. Ji kaldinama iš brangių metalų, puošiama brangiaisiais akmenimis.
Monstrancijos forma vystėsi drauge su bažnyčios stiliais. Ilgiausiai išsilaikė gotikinės ir barokinės monstrancijos. Nors šie stiliai jau seniai atgyveno, bet dar galvojama, kad daugiausia puošnumo ir iškilmingumo monstrancijai suteiks tik tie minėti stiliai. Tokių monstrancijų pilna ne tik lietuvių, bet ir kitų tautų bažnyčiose.
|
|
Skaityti daugiau...
|
Po pirmojo Liet. Fondo gausaus Hiivažiavimo, po didingos šokių šventės ir vasaros atostogų naujoji LF taryba ir LF valdyba vėl su visu pasišventimu ir nauja energija pradėjo dirbti ir kviečia visus nelaukiant savanoriškai įsijungti į LF organizavimą.
Pradžia jau yra puiki: fonde grynais jau virš 100 000 dol.,
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
VISIEMS LIETUVIAMS DAILININKAMS |
|
|
|
|
Parašė Liet. Am. Menininkų klubo ir Čiurlionio galerijos vadovybė
|
Lietuvių Menininkų klubas išsiuntinėjo visiems lietuviams dailininkams gyvenantiems laisvame pasaulyje anketas, prašydamas atsakyti, ar dalyvaus 1863 - 1941 - 1950 m. sukilimų ir partizaninių kovų atžymėjimo meno parodoje ir konkurse.
Parodoje gali dalyvauti visų rūšių menininkai. Kūriniai privalo būti atsiųsti Čiurlionio galerijos vardu iki š. m. kovo 31 d. imtinai.
Numatyta skirti trys premijos. Visi kūriniai atsiųsti į šį konkursą bus išstatyti meno parodoje be jokios jury komisijos tikrinimo. Parodoje jau pasižadėjo dalyvauti dailininkai: Pr. Vaikšnoras iš develando, skulptorius D. Buracas iš Baltimores ir kt.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė A. Musteikis
|
Gerbiamieji,
Aidų 10 nr. pasakyta, jog prof. Z. Ivinskis yra paruošęs spaudai "Lietuvių tautos istoriją", už kurią gavo Aidų premiją, ir kad tuo pačiu klausimu būsią dar 2 tomai. Tai džiugus reiškinys, kad pagaliau galėsime žinoti, kas mes buvome ir kas esame. Ačiū pasišventėliams.
Mane domina, kada pirmasis tomas bus atspausdintas ir kokiomis sąlygomis pardavinėjamas. Gal bus renkama iš anksto prenumerata? Atrodo, kad tokiam veikalui netrūktų prenumeratorių, nes kiekvienas domisi — kas gi mes buvome ir kas esame, iš kur mes kilome ir t.t.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė Red.
|
* Dienraščio "Draugo" poezijos Maironio vardo 1000 dol. premija teko Kaziui Bradūnui. Eilių rinkinį "Sidabrinės kamanos" jis buvo pateikęs Sroblo slapyvardžiu. Vertinimo komisija (L. Andriekus, P. Jurkus, A. Samusis, S. Yla, V. Volertas) premiją paskyrė Brooklyne sausio 18 d. "Draugo" romano 1000 dol. premija kiek anksčiau paskirta J. Kralikauskui už romaną iš Mindaugo laikų. Vertinimo komisija buvo iš Clevelando.
* Rytinių valstybių LB apylinkių suvažiavimas įvyko Brooklyne sausio 18-19 d.d. Dalyvavo tarybos prezidiumo pirm. St. Barzdukas ir centro valdybos pirm. J. Jasaitis, kurie taip pat padarė pranešimus. Be to, buvo švietimo valdybos pirm. J. Ignatonio pranešimas. Referatai buvo šie: J. Ruzgienė — Lietuvybės išlaikymas šeimoje, R. Kezys — Lietuvių Bendruomenė ir jaunimas, V. čižiūnas — Lietuvių jaunimo ryšys su vyresniąja karta. Po referatų vyko diskusijos. Į suvažiavimą atstovus atsiuntė kiekviena apylinkė. Be to, dalyvavo ir svečiai — LB bičiuliai bei darbuotojai.
* Lietuvių Enciklopedijos praėjusių metų pabaigoje išėjo XXIX tomas. Šis milžiniškas veikalas artėja pabai-gon. Jau dirbama dešimt metų. Enciklopediją redaguoja dr. J. Girnius, P. Čepėnas, dr. V. Maciūnas, A. Ben-dorius, dr. J. Puzinas. Talkina J. Mažiulis ir kiti. Leidžia Juozas Kapočius. Dešimtmečio proga spaudai pateiktame pareiškime jis apgailestavo, kad enciklopedija per mažai domisi mūsų akademinis jaunimas. Veikalas naujai užsisakantiems duodamas gan lengvomis išsimokėjimo sąlygomis. Leidėjas rašo: "Dar kartą, ir jau paskutinį kartą, kreipiamės į visus tuos, kurie dėl kurių nors priežasčių anksčiau neaglėjo LE prenumeruoti, prašydami užsisakyti LE. I - XIV ir XVI-XXII tomų kaina $7.75, o nuo XXIII-jo — $8.75. Kas pageidautų, už išėjusius tomus galėtų mokėti dalimis."
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
'AIDŲ" PREMIJA UŽ LITERATŪRĄ |
|
|
|
Mėnesinis kultūros žurnalas "Aidai", leidžiamas pranciškonų, pamečiui skiria po vieną $500.00 premiją už vertinimo komisijos geriausiu pripažintą grožinės literatūros ir mokslo veikalą, šiuo skelbiama jos taisyklės:
1. 1964 metais premija bus skiriama už grožinę literatūrą: poeziją, noveles, apysakas, romaną ar dramą.
2. Už komisijos geriausiu pripažintą veikalą skiriama premija nebus skaldoma tarp atskirų autorių.
3. Premijos komisija vertins 1962-1963 m. viešumoj pasirodžiusius nepremijuotus grožinės literatūros kūrinius ir tais metais parašytus, bet dėl dabartinių sąlygų negalėjusius būti išspausdintais. Premijos komisijai neatsiųsti kūriniai nebus vertinami. Taip pat nebus vertinami mirusių autorių kūriniai.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
"AIDŲ" GARBĖS PRENUMERATORIAI IR "AIDŲ" RĖMĖJAI |
|
|
|
|
Parašė Red.
|
"AIDŲ" GARBĖS PRENUMERATORIAI F. Kudirka, Los Angeles, Calif.; Stasys Rudys, Pacific Grove, Calif.; Berta Starkienė, Ged. Vasiliauskas, Santa Monica, Calif.; kun. dr. V. Cukuras, Middletown, Conn.; Augustė Jonkutė, M. Krasauskas, J. Kubilius, St. Stravinskis, St. Žilevičius, Chicago, III.; A. Lipskis, M.D., La Grange Pk., III.; Ant. Razma, M.D., Wilmington, III.; Jonas Klimas, E. Chicago, Ind.; dr. Juozas Vydas, Bangor, Me.; L. Bajorūnas, Aldona Leščinskienė, Detroit, Mich.; kun. dr. J. Starkus, Bayonne, N.J.; kun. VI. Karalevičius, Pr. Kudulis, Elizabeth, N.J.; K. Jankūnas, Lodi, N.J.; W. Koppas, P. Osmolskis, kun. A. Račkauskas, Brooklyn, N.J.; kun. A. Rubšys, Bronx, N.Y.; Pr. Bagdas, M.D., Douglaston, N.Y.; Irena Okunienė, Flushing, N.Y.; Ig. Kazlauskas, Jackson Heights, N.Y.; Elena Urbaitytė, Massapequa Park, N.Y.; kun. A. Kardas, New York, N.Y.; Zigmas Jankus, Cleveland, Ohio; kun. dr. Titas Narbutas, Dayton, Ohio; Kaz. Valaitis, Philadelphia, Pa.; dr. Br. Kazlas, Wilkes-Barre, Pa.; Alg. Jurkus, Ottawa, Ont., Canada; Domas Jurkus, Montreal, Que., Canada.
|
|
Skaityti daugiau...
|
Redaguoja — Antanas Vaičiulaitis
Redakcijos nariai — Leonardas Andriekus, O.F.M., Juozas Girnius, Alfonsas Nyka - Niliūnas
Meninė priežiūra — Telesforas Valius
Leidžia — Tėvai Pranciškonai
Administracijos adresas — AIDAI, 680 Bushwick Ave., Brooklyn, N. Y. 11221
Dailininko adresas — Telesforas Valius, 84 Pine Crest Rd., Toronto, Ont. Canada
Redakcijos adresas — Antanas Vaičiulaitis, 47557 East Ave., S. E., Washington, D. C. 20028
|
|
|
|
|
|
Vytautas Bieliauskas
Kazimieras
Jonas
Paulius
Antanas
Juozas
Leonardas
