Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
„III Reicho dievų sutemos“ PDF Spausdinti El. paštas
ĮVYKIAI IR ŽMONĖS


Po Didžiojo karo žmonės užėmę kvapą skaitė ,,tigro“ Clemenso, Besiedovskio ir kt. atsiminimus. Po šio karo daug naujos į pasaulinius įvykius šviesos įneša W. Churchillo, kurie atiduoti spausdinti Amerikoje, atsiminimai, Bulitto, Ciano dienoraščiai, lenkų ambasadoriaus Vašingtone Ciechanovskio ir kt. memuarai. Memurarų literatūrą ypač praturtino prancūzai, kurie, be jų, dar savo kultūros filosofijos essay ir psichologiniais romanais šiuo metu ir yra daugiausia prie pasaulinės literatūros lobyno praturtinimo prisidėję. Ambasadorius Lėon Noėl paskelbė savo „L'agression allemande contre la Palogne“, ambasadorius Paul Cambon savo ,,Correspondence“ 3 tomą, pasiuntinys R. de Dampierre „L'ėquikėe d'une lėgation de France“ ar galiausiai A. Francois — Poncet vertingus ,,Souvenirs d'unq Ambassade Berlin“.


Jų autorius septynis metus ėjęs ambasadoriaus pareigas III Reicho sostinėje, vaizdžiai aprašo ,,III Reicho dievų sutemas ir mėginimus pačią paskutinę minutę išgelbėti pasauliui tai, ką dar buvo galima išgelbėti. Tačiau iš tų pastangų, visi tai žino, nieko neišėjo. Savo „suvenyrus“ autorius suskirsto į 13 skirsnių, kurių turinį nusako jau pačios jų antraštės. Tai — Kancleris Brūningas; Papenas ir Schleicheris; Svetimas tikrovei hitlerizmasj Hitleris valdžioj; Sprendžiamieji metai; Atstatymas vokiečių Wehrmachto; Locarno galas. Žaidimai, šventės, vizitai. Fritsch patenka į nemalonę; Hitleris ir Mussolinis; Miuncheno konferencija; Paskutinis susitikimas su Hitleriu; Vanagų lizdas; Hitleris, velnio apsėstasis. Autorius, pavaizdavęs su kaleidoskopiniu greičiu visą eilę žinomųjų įvykių, ypač su dėmesiu seka karo įvykių eigą, pažymėdamas, jog be fašizmo pagalbos Hitleris nebūtų į minimąją avantiūrą leidęsis. Miuncheno konferenciją ir Čekoslovakijos pagrobimą Hitleris laikė savo triumfo viršūne, tačiau iš tikro buvo visai priešingai: minimieji įvykiai galutinai įtikino anglus jog su Hitleriu nebus įmanoma sugyventi, todėl jie nusprendė bet kokia kaina Hitlerį ir jo režimą sunaikinti.

Ypač vaizdūs ir būdingi, nors čia škiciškai duoti, tuometinių Vokietijos likimo vairininkų portretai. Apie Brūningą, tą pažiūrėti šaltą, ieškojusį britų draugystės, bet tolimą nuo prancūzų kanclerį, įėjusį į Reicho kanceliariją su mažu lagaminu ir su tokiu pat mažu iš jo išėjusį, autorius taip atsiliepia: „Šis išblyškęs, visuomet rūpestingai apsiskutęs, švelniais veido bruožais vyras, kurį buvo galima laikyti katalikų pralotu arba anglikonų vyskupu, šnekėjęs aiškiai ir ryškiai, kėlė pasitikėjimo. — Jis elgėsi santūriai, buvo labai taktingas ir buvo rūpestingai akylus, kaip koks dvasininkas. Žmogus taip ir jautei, kad tai turi būti labai teisingas, doras, taurus ir išmintingas vyras, savos rūšies pasaulininkų šventuolio tipas... Jo negerbti ir nebrangint! negalėjo net jo priešai.“ Apie Hitlerį taip autorius byloja: „Apie tokį žmogų, kaip Hitleris, negalima trumpa formule visko nusakyti. Aš pats esu jame pastebėjęs tris jo veidus, atskleidžiančius trejopą jo charakterio pobūdį. Pirmasis veidas buvo blankus. Sudribę bruožai, nudėvėta veido spalva, neaiškios, panašios į obuolius, netekusios svajingumo akys darė jį svetimą ir tolimą: sakytumei, tai būtų buvęs neramus, padrikas medijaus arba lunatiko veidas. Antrasis buvo gyvas, nudažytas rausvio, aistringas. Nosies šnerplės virpėjo, akys svaidė žaibus. Šitame veide skaitei jėgą, norą valdyti, stiprią prievartą, priešų neapykantą, įžūlumą, laukinį, viską apverčiantį aukštyn kojomis ryžtą, tai veidas pasiutėlio, skelbiančio audrą ir ataką. Trečiasis veidas buvo paprasto ūkininko, nereikšmingo kasdieninio žmogaus, kurį visai nesunku pralinksminti, kad netrukus išgirstum kurtinantį juoką, kurį lydi iš skanumo dar takšnojimas per šlaunis. Kalbėdamas su Hitleriu, galėdavai matyti drauge visus tris jo veidus.“

Goeringą autorius palydi tokia sparnuota pastaba: Tas Hitleriui su kūnu ir siela atsidavęs III Reicho „kronprincas“ neišduotų Fūhrerio nė už kokius pinigus. Dažnai ūpingas ir lengvai sužeidžiamas dėl savo ambicingumo, pasitraukia, kaip Achilas į savo palapinę. Tačiau užtenka tik Hitleriui patakšnoti jam per petį ir tarti: „Na, mano mielas Goeringai“, šis visas parausta iš džiaugsmo — ir vėl viskas gerai.

Goebbelsą autorius pavaizduoja lyg kokią „juodąją dvasią“, gal vieną iš pačių daugiausia išsiprusinusiu ir kultūringiausių iš jų tarpo ir pasižymėjusį ryškiu rašytojo ir kalbėtojo talentu, tačiau amžinai svyravusį tarp tiesos ir melo, pasinešusį į aiškią klastos pusę.

Panašių ryškių veidų autorius duoda ir daugiau. Tačiau negalima būtų pasakyti, kad jis vokiečių nekęstų. Priešingai, tai yra tikrai didelės kultūros žmogaus užrašai. Juose daug ką teigiama įžvelgia net patys vokiečių žodžio meistrai ir kritikai.


* Amerikoje, kaip pajamų statistika rodo, smarkiai didėja vidutinis buržuazijos luomas. Kai dar neseniai ten gaunančių per 3.000 dol. per metus pajamų tebuvo arti vieno trečdalio, tai šiandien tas skaičius pašoko per 51% visų gyventojų. Iš Viso gragyvenimo standartas Amerikoje kyla.

* ,,New York Sun“ praneša, kad garsioji Buchenwaldo koncentracijos stovykla, išgarsėjusi nacių vykdytais žudymais, nepanaikinta nė dabar. Joje šiuo metu rusai laiko apie 30.000 žmonių. Muhlbergo stovykloj laikoma per 55.000 suimtųjų, Pranienburge — 10.000, daugiausia anglų ir amerikiečių paleistų iš nelaisvės vokiečių karininkų. Kai kuriose stovyklose laikoma nemaža internuotų socialdemokratų.

* San Marino respublika, pati mažiausioji visame pasaulyje, kaip praneša italų laikraštis „Messagero“, prašosi priimama į UN. San Marino valstybėlė buvo įkurta 4 amžiuje. Ji yra rytiniame Apeninų pakraštyje, netoli Rimini miesto. Turi 15.000 gyventojų ir užima 98 kvadratinius kilometrus ploto, valstybės sienų ilgis 38 km.'Gyventojai verčiasi žemės darbu ir gyvulių auginimu.

* Prancūzai ruošia įspūdingą socialinę savaitę Paryžiuj. Panašios rūšies soc. savaite kat. jaunimo rugpiūčio 18—22 d. ruošiama ir Miunchene. Jos tema: „Krikščionybė ir šiandienis ūkis“. Savaitė grindžiama Leono XIII garsiųjų enciklikų „Rerum Novarum“ ir „Quadragesimo anno“ principais.

* Įvairių Europos krikščionių partijų atstovai buvo susirinkę į tarptautinį suvažiavimą Lucernos mieste, dalyvavo žymiausi Europos krikščionių politikai. Savo atstovus siuntė Šveicarijos, Prancūzijos, Italijos, Austrijos, Liuksnburgo, Belgijos, Olandijos ir Anglijos krikščionių partijos. Suvažiavime buvo iškeltas nukrikščioninimo pavojus Europai ir reikalas perauklėti žmogų naujais pagrindais.

* Ekumeninė Taryba Ženevoje skelbia, kad 1948 m. Amsterdame numatomas sušaukti visuotinis suvažiavimas, kurio svarbiausias rūpestis— kiek galint daugiau suartinti protestantų ir provoslavų bažnyčias. Jame pasižadėjo dalyvauti taip pat patriarchas Maximos, Konstantinopolio stačiatikių metropolitas.

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai