Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
AKADEMINIS GYVENIMAS PDF Spausdinti El. paštas

* Anglijoje Londono universitetas stengiasi visomis jėgomis atgauti prieškarinį lygmenį, juo labiau, kad un—tas per orinius puolimus nukentėjo daugiausia iš visų Anglijos universitetų. 90% un—te laisvų vietų buvo palikta iš kariuomenės ar karo pramonės grįžtantiems seniesiems studentams. Visi institutai studentų yra perpildyti — kai kurie jų turi 50% daugiau nei 1939 m. Praplėstas slavistikos institutas. Dar naujenybė — prie Londono universiteto leidžiama laikyti egzaminus visiems ir iš visur atvykstantiems kandidatams, iš kurių nereikalaujama net išeitojo mokslo pažymėjimo; svarbiausia — žinoti.


* Jungt. Amerikos Valstybėse garsusis Harwardo universitetas pasiskelbė steigiąs „politinę laboratoriją“, kur, pasikvietus į pagalbą 1.500 Massachusets štate studijuojančių užsieniečių studentų, numatoma sudaryti tam tikrą auklėjimo ir mokslo programą Sąj. Tautoms remti. Numatoma kviesti iš- viso pasaulio žymiausius politikus ir valstybininkus joje skaityti paskaitų ir konferuoti su studentais per seminarus.

* Argentinoje Buenos Aires universiteto rektorius pakvietė visą eilę pasižymėjusių europiečių mokslininkų persikelti į Argentiną dirbti arba ten bent paskaitų skaityti. Ta proga steigiama visa eilė mokslinių institutų, kad mokslininkai, viskuo gausiai aprūpinti, galėtų visomis savo jėgomis atsidėti moksliniam darbui. Panašų planą turi Australijos ir Abisinijos vyriausybės.

* Danijoje studentų skaičius Kopenhagos universitete pakilo iki 6.000. Iš literatūros fakulteto sudaryti du savarankiški fakultetai, studentams padidintos valstybinės stipendijos. Kopenhagos universitetą yra baigę ir keli lietuviai.

* Prancūzija stiprina mokslines pajėgas savo aukštosiose mokyklose, esančiose kolonijose. Čia didelį vaidmenį yra suvaidinę prancūzų kultūrai skleisti įvairių ordinų prancūzai vienuoliai. Iš viso numatomi dar daugiau sustiprinti kultūriniai ryšiai su kolonijomis.

* Austrijoje ūkio ir politinių studijų institutas apklausinėj o Innsbrucko universiteto studentus, kurių 83%, pasirodė, nepriklauso jokioms akademinėms organizacijoms. Iš likusių 17% organizuotų studentų apie pusė yra prisidėję prie kat. akad. sambūrio, H—prie Alpinistų klubo ir prie stud. socialistų susivienijimo. 64% visų studentų nori susidaryti laisvą profesiją, 15% — gauti valst. tarnybą, per 30% turi patys užsidirbti sau pragyvenimą. Universitetiniam miestui prie Vienos pastatyti austrai paprašė Rockfellerio institutą paskirtį 25 milijonus dolerių.

* S o v. Sąjungoj įsteigta vad. Lomonosovo premija, kuri bus kasmet skiriama pačiam geriausiam rusų kilmės sovietų studentui.

* Italijoje planuojama netrukus keistis italais ir rusais studentais. Tam projektui italų užs. reikalų ministerija pritarusi. Pirmiausia bus pasikeista Maskvos ir Romos studentais.

* Vokietijoje šiemet pradėjo darbą aukštoji tyrinėjimų mokykla Berlyne. Jos 40 institutų išlaikys amerikiečiai. Joj bus ruošiamas aukštųjų mokyklų personalas ir pirmojo reikalingumo specialistai. Studentai priimami iš visų 4 zonų.

* Prie Freiburgo universiteto įsteigtas bioklimatinis institutas.

* Bad Homburge atidarytas Saaro krašto universitetas. Atidarymo iškilmėse dalyvavo prancūzų švietimo ministeris, karinis gubernatorius ir kt. Darbą išsyk, pradėjo medicinos ir filosofijos fakultetai, kiti 4 fakultetai pradės darbą rudenį. Paskaitas skaito Nancy un—to profesoriai.

* Jenoje Sovietai atidarė Ernsto Haeckelio vardo institutą. Schillerio vardo universitetas Jenoje pagal išgales vėl atsistato. Iš jo 71 instituto 60 buvo per karą smarkiai nukentėją. Dabar darbas pamažu grįžta į senąsias vėžes.

* Kielio mieste buvo sušaukta visos Britų Zonos konferencija, pavadinta „Tikras Universitetas“. Konferencijos dalyviai kėlė reikalą perauklėti žmogų naujais, krikščioniškais pagrindais.

* Vokiečių aukštoji kūno kultūros mokykla, seniau veikusi Berlyne, dabar įsikūrė Koelne ir čia pradėjo darbą.

* Marburge buvo sušaukta pirmoji Vokietijos kataliku studentų konferencija. Konferencijoje paskaitą skaitė Hesseno krašto švietimo ministeris (CSU) Dr. Adenaueris. Katal. studentai ir toliau veiks atskirų krašftų ribose.

* Prancūzų Union Patriotiąue, apimančios visas prancūzų jaunimo organizacijas, iniciatyva 4 jos vadai aplankė visas 3 vakarines Vokietijos okupacines zonas. Britų zonoje jie susitiko su Britų Karinės Valdžios atstovais ir vokiečių jaunimo vadais ir tarėsi, kaip reikia auklėti jaunimą ir ką daryti, kad būtų išvengta trečiojo pasaulinio karo.

* Britų zoną Vokietijoje aplankė ir britų jaunimo vadų delegacija. Savo pranešime grįžę jie konstatavo: ,.Didžioji vokiečių jaunimo dalis nėra nei pesimistiškai, nei optimistiškai nusiteikusi. Jaunieji vokiečiai laukia ir žiūri, kas bus toliau.“

* Amerikiečiai akademikai ir jaunimo auklėtojų sąjunga kreipėsi į savo narius, ragindama visokiais būdais remti amerikiečių karinės valdžios atstatomąjį darbą Vokietijoje. Tinkamos vokiečių jaunimui auklėjamosios sistemos sudarymas, pabrėžiama atsišaukime, labiausiai prisidės prie abiejų kraštų santykių pagerinimo.

* Italijoje šiemet Milano Šv. Jėzaus Širdies universitetui suėjo 24 metai nuo jo įsteigimo. Ta pačia proga Kontardo Ferrini, vienas iš šio universiteto iniciatorių, buvo paskelbtas palaimintuoju. Ferrini yra pasaulinio masto mokslininkas, teisininkas, dėstęs Pavijos, Milano ir Modenos universitetuose. Jis yra parašęs 214 mokslinių darbų, kuriuos neseniai Pavijos universitetas išleido 4 tomais.

Milano kat. Universitetas dabar turi 7 fakultetus su 114 profesorių, apie 8.000 studentų, 350.000 tomų biblioteką ir visą eilę institutų. Jame asistente dirba ir lietuvė Dr. Ag. Šidlauskaitė. Universitetas yra davęs per 5.500 diplomų, kurių didesnė dalis turi daktaro laipsnį.

* Studentų Ateitininkų Studijų Savaitėje S e e s h a u p t e ypač susidomėjimo sulaukė socialinės ir katalikiškosios akcijos temos. Paskaitų buvo tiek, kiek normaliu semestro metu turima filosofijos fakultete — maždaug 24 savaitinės valandos. Salia jų buvo skaitomi savi referatai įvairiais veikimo klausimais, o speciali komisija galutinai tvarkė pritaikyto tremčiai statuto projektą.

Studijų savaitės atidaryme ir uždaryme dalyvavo eilė svečių, tarp jų matėsi Amerikiečių karinės valdžios bei JAV konsulato Miunchene atstovai, užsieniečių katalikų studentų federacijos „Unitas“ pirmininkas ir t. t. Gauti sveikinimai iš Bavarijos švietimo ministerio, Miuncheno un-to rektoriaus, Miuncheno vyskupo ir eilės kitų asmenų.
Suvažiavimas priėmė eilę rezoliucijų, išplaukiančių iš nagrinėtų problemų. Studijų Savaitėje dalyvavo 230 studentų ateitininkų iš 447 bendro skaičiaus.

* 1947m. rugsėjo 6d. Miuncheno rotušėje įvyko „Unitas“ posėdis, kuriame be didelio užsieniečių studentų katalikų būrio dalyvavo dar Bavarijos švietimo ministeris Dr.
Hundhammeris, Miuncheno vyr. burmistras Dr. Scharnagel, Pax Romanos gen. sekr. Schneuwly ir sekr. Salat Miuncheno un-to profesūros, Miuncheno tarybos, olandų, šveicarų ir vokiečių kat. studentijos vadovybės atstovai, be to gausus būrys kat. Bažnyčios dvasininkų — užsieniečių.

Aukštieji vokiečių svečiai savo kalbose pabrėžė katalikiškosios artimo meilės principą ir pažadėjo visokeriopą įmanomą pagalbą užsieniečiams, siekiantiems įsigyti profesiją. Sviet. ministeris ir profesūra pabrėžė, kad vokiečiai deda visas pastangas surasti patalpas tarpt, un-tui vėl atgaivinti. Atrodo, kad tai greitu laiku pavyks.

Kiti svečiai taip pat iškėlė mintis, kad tik viena krikščioniška meilė žmogaus žmogui tegali atstatyti sugriautą šių dienų pasaulį. Šveicariečiai ir olandai kalbėjo apie moralinę ir materialinę pagalbą, kurią jie galės teikti savo kolegoms užsieniečiams Vokietijoje.

„Unitas“ nariai padarė pranešimus apie dabartinę jų atstovaujamų organizacijų padėtį.

* Prie Chiemsee buvo suruošta „Šviesos“ stovyklą. Jos suruošimui daugiausia prisidėjo Miuncheno ir Erlangeno skyriai.

Pirminis stovyklos tikslas buvo poilsis, todėl ir programa buvo tvarkoma labiau vasarojimui. Iš žymiausių paskaitų pažymėtina: prof. Jungferio „Europos kultūros kryžkelė“, adv. Klevo „Demokratinės problemos ir komunizmas“, stud. Mačionio „Komunizmas ir demokratinis socializmas“.

* Stuttgarto Aukštojoj Technikos Mokykloj baigė ir įgijo diplomus: geologas Jonas Šernas, statybininkai Balys Čiurlionis ir Juozas Raščiauskas.

* Žemės Ūkio Akademija H o h e i m e (prie Stuttgarto) baigė ir įgijo diplomus: agronomai Albertas Meilius, Faustas Rajeckas, Bronius Saulėnas ir Jonas Sodys.

* Fr. Bintakys įsigijo Baltijos un-te med. daktaro laipsnį — tai pirmas daktaras Pabaltijo un-te.

* Gottingeno un-te dipl. agr. Petras Kaladė įgijo žemės ūkio technologijos laipsnį.

* Užsieniečiai studentai Heidelberge leidžia žurnalą „Scholar“ vokiečių ir anglų kalbomis. Jo leidėjais ir redaktoriais yra pabaltiečiai.

Baltijos Un-tas anglų parėdymu vadinsis toliau „Pinneberg Study Center“. Mokomasis personalas redukuojamas iki 1 profesoriaus penkiolikai studentų. Studijų Centras turi studentus paruošti tiktai studijoms vokiečių universitetuose. Ten nebus priimamas nei vienas studentas virš 25 metų amžiaus, ir nei vienas negali likti ilgiau 2 semestrų, nes normaliai turi pakakti vieno semestro pasiruošimo perėjimui į vokiečių un-tą.

* Baltijos Un-to skautų sambūris „Vytis“ įvykusiose iškilmėse suteikė Dr. Vydūnui garbės nario vardą, perduodama sambūrio
spalvas ir ženkliuką.

*Maine'o gubernatoriaus Horace Hildreth pranešimu BALFAS ieško pirkti patalpų Hamburgo Baltijos Un-to perkėlimui į Ameriką.

* Bonos Un-to žemės ūkio fakultetas, kuriame studijuoja trečdalis visų lietuvių studentų (un-te jų yra 70) šventė šimto metų sukaktuves. Fakulteto sukaktuvių proga lietuvių agronomų iniciatyva fakulteto vadovybei įteiktas lietuvių, latvių ir estų studentų vardu adresas, sukomponuotas dail. V. Andriušio.

* Dr. J. Balys kelia mintį steigti Baltų Institutą. Jis turėtų šiuos skyrius: 1. Kalbotyros, 2. literatūros 3. tautosakos ir etnografijos, 4. liaudies meno su pritaikomuoju skyriumi, 5. archeologijos ir istorijos.

Baltais yra suprantami tik lietuviai ir latviai, kadangi estai priklauso visai kitai kalbų grupei (ugrofinų).

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai