Parašė VENANCIJUS ALIŠAS
|
AD PRIMAM AD SEXTAM
čiulpia menulis Mėlynam vyzdy
Rasų šaltą pieną, Dangus telpa visas.
Krūtį prigulęs Lengsta ir vysta
Kalno kiekvieno. Ten kiparisas.
žeme sapnuoja — Marmuro lentos
Juodakė mergaite. Įkaitę tarp lapų.
žvaigždes važiuoja, įrašas šventas
Veža jai kraitį: Trokšta ant kapo.
Didelę skrynią Vėsų pavėsį
Balčiausių rietimų — Kaitra nusvijo.
Jojon aušrines Jei ugnim lija?
Veža ir antrą: Saulė ant varpo
Sidabro ir aukso — Su spinduliu žaidžia:
Stato ant kranto Virvę sukarpo,
Rytmečio džiaugsmą. Lynus sukeičia.
Trečią, gražiausią, Kol varpininkas
Karolių pripiltą, Miegos pasilakęs —
Stato ant rausvo Snūduos aplinkui
Debesio tilto. Margos plaštakės.
AD TERTIAM AD NONAM
žagre auksine Rudenio gėlės
Vandens laukus aria — Nusviro prie kelio,
Saulė jmynė Lyg spindulėlis
Pėdas ant marių. Vaiko veidely.
Maudosi rytą, širdį vijoklių
Nuogai nusirengia. Rankos apipynė —
Uolos dantyta šaltą klajoklio
Ketera žengia. Pirkioj molinėj.
Valandas brėžia švelnios, tarytum,
Rodyklė ant sienos; Tų statulų akys,
Laikrodžio dėžę Kai į jas krito
Skambina plienas. Miego plaštakės,
Laimei matuoti Dienos man moja ...
žmogus jj išrado: To gesto užtenka:
Ašarų puotai, žengia jau koja,
Ilgesio badui. Duodu jau ranką.
Tiesias į viršų Einam nueinam
Iliuzijų rankos — Į pasaką žavią —
Viltį įpiršo Linksmą vėl dainą
Naują tau dangūs. Dievas man davė!
|